Na merginos pasipasakosiu ir aš kokių šią naktį ir rytą nuotykių apturėjom
Vaikas miegot paguldytas po 21 val, pavalgiusi, numaudyta ir t.t. 3 valandą prasidėjo cirkai, pamaitinau ir paguldžiau į lovytę, kurioje pradėjo sau viena žaisti, maltis, kaldrą nusiklodinėti ir t.t. Po valandos budravimo, vėl daviau (.), vėl paguldžiau į lovytę ir maniau vaikutis gi užmigs, bet cirkas tęsiasi toliau... Vyras išėjo į kitą kambarį, nes nu jam į darbą tuoj keltis. Po dar valandos burkavimo pasiėmiau ant rankų ir pradėjau migdyt ant kamuolio, lyg užmigo, dedu į lovytę, vėl akys stačios, na tada pasiėmiau pas save į lovą ir dabar jau tikrai maniau vaikas užmigs... deja... prasidėjo verkimai zyzimai, vėl daviau (.), nenori, neima.. nu ir ką grįžo tėtis, vėl ant kamuolio, na ir buvo jau po 6 valandų, kada vaikas užmigo ir išmiegojo iki 10. Pabudus nusinešiau vaiką į vonią pervystyti, o man taip negera naktį buvo, labai pilvą raižė, pamaniau kad jau čia tos zarazos ateina (mmm) ir tik jaučiu kad akyse temsta, atsisėdau ant vonios grindų, oro trūksta, ir nebejaučiu savo kūno, jis tapo nebevaldomas. Atsimenu tik kaip sedėjau ant grindų, o atsibudau koridoriuje (nes buvo praviros durys iš vonios). Prabudusi tik girdžiu kaip vaikas verkia... nu žodž... apsižliumbiau, paėmiau vaiką ir nuėjau telefono, paskambinau vyrui, paprašiau kad grįžtų, nes nesuprantu kas manim darosi. Rezultate - aš su mėlyne akyje, nubrozdinta ausis, alkūnė... Kaip suprantu bandžiau stotis ir nualpau. Nu vienu žodžiu merginos, jaučiuose beviltiškai, dar taip niekada nėra buvę, o dar pas gydytoją 12 val reikėjo važiuoti. Nu košmariukas 4 mėn proga, kitaip nepavadinsi
prie to pačio dar vaikas mažokai per mėnesį priaugo, tik 350 g, tai dabar sveriam 6,050 kg. Į ūgį 2 cm paaugom, - 62 cm.