Sveiki visi!
Nusprendziau parasyti apie save. Na net nezinau nuo ko pradeti, bet bandysiu. Esu 26 metu mergina, dirbu stiuardese nuo mokyklos baigimo ir labai nekenciu savo darbo, pavargau nuo antirutinos, nuo pastoviu viesbuciu kaitos, nuo VIENATVES. Gyvenu kompanijos labui, gyvenu joje, esu priklausoma nuo jos, neturiu savo gyvenimo, net apie mokslus negaliu pagalvoti, o mokytis labai noriu!!! Keliauju labai daug, dizdiaja metu dali praleidziu uzsienyje, Lietuva mazai matau, jau net draugai mane pamirse ir seima pripratusi manes nematyti pusmeciais, esu issekusi, net depresija susirgau, geriu antidepresantus. Zodziu nebezinau kaip issireiksti, kaip issakyti ka jauciu ir ka isgyvenu. Kaip ir minejau, noriu labai mokytis, tai siais metais paemiau ir uzpildziau paraiska i kolegija, bet tai reikstu , kad turiu mesti savo darba ir kai pagalvoju aciu dievui!!! Bet be protiskai bijau, bijau, kad nerasiu kito darbo, bijau kad neissilaikysiu finansiskai su Lietuvisku atlygiu ir tai mane beproto gazdina. Vis kartoju sau, kad ne piniguose laime, kad as busiu laimingesne jeigu dirbsiu ir paprasta padaveja, bet busiu lietuvoje su mylimais zmonemis. Bet tada uzvaldo vel baisine baime, ka darysiu jei neisgyvensiu. Esu isprausta i kampa, esu taip prirista prie savo darbo, kurio negaliu apkesti, negaliu pernesti, net su asaromis skrendu i komandiruotes, taip jo nekenciu, kad net purto. Gal kas nors turi panasia situacija? gal kazkas isgyvena ar isgyveno tai ka as ir galetu pasidalinti savo nuomone ar patirtimi?
QUOTE(emirates @ 2016 07 16, 01:59)
Sveiki visi!
Nusprendziau parasyti apie save. Na net nezinau nuo ko pradeti, bet bandysiu. Esu 26 metu mergina, dirbu stiuardese nuo mokyklos baigimo ir labai nekenciu savo darbo, pavargau nuo antirutinos, nuo pastoviu viesbuciu kaitos, nuo VIENATVES. Gyvenu kompanijos labui, gyvenu joje, esu priklausoma nuo jos, neturiu savo gyvenimo, net apie mokslus negaliu pagalvoti, o mokytis labai noriu!!! Keliauju labai daug, dizdiaja metu dali praleidziu uzsienyje, Lietuva mazai matau, jau net draugai mane pamirse ir seima pripratusi manes nematyti pusmeciais, esu issekusi, net depresija susirgau, geriu antidepresantus. Zodziu nebezinau kaip issireiksti, kaip issakyti ka jauciu ir ka isgyvenu. Kaip ir minejau, noriu labai mokytis, tai siais metais paemiau ir uzpildziau paraiska i kolegija, bet tai reikstu , kad turiu mesti savo darba ir kai pagalvoju aciu dievui!!! Bet be protiskai bijau, bijau, kad nerasiu kito darbo, bijau kad neissilaikysiu finansiskai su Lietuvisku atlygiu ir tai mane beproto gazdina. Vis kartoju sau, kad ne piniguose laime, kad as busiu laimingesne jeigu dirbsiu ir paprasta padaveja, bet busiu lietuvoje su mylimais zmonemis. Bet tada uzvaldo vel baisine baime, ka darysiu jei neisgyvensiu. Esu isprausta i kampa, esu taip prirista prie savo darbo, kurio negaliu apkesti, negaliu pernesti, net su asaromis skrendu i komandiruotes, taip jo nekenciu, kad net purto. Gal kas nors turi panasia situacija? gal kazkas isgyvena ar isgyveno tai ka as ir galetu pasidalinti savo nuomone ar patirtimi?
Nusprendziau parasyti apie save. Na net nezinau nuo ko pradeti, bet bandysiu. Esu 26 metu mergina, dirbu stiuardese nuo mokyklos baigimo ir labai nekenciu savo darbo, pavargau nuo antirutinos, nuo pastoviu viesbuciu kaitos, nuo VIENATVES. Gyvenu kompanijos labui, gyvenu joje, esu priklausoma nuo jos, neturiu savo gyvenimo, net apie mokslus negaliu pagalvoti, o mokytis labai noriu!!! Keliauju labai daug, dizdiaja metu dali praleidziu uzsienyje, Lietuva mazai matau, jau net draugai mane pamirse ir seima pripratusi manes nematyti pusmeciais, esu issekusi, net depresija susirgau, geriu antidepresantus. Zodziu nebezinau kaip issireiksti, kaip issakyti ka jauciu ir ka isgyvenu. Kaip ir minejau, noriu labai mokytis, tai siais metais paemiau ir uzpildziau paraiska i kolegija, bet tai reikstu , kad turiu mesti savo darba ir kai pagalvoju aciu dievui!!! Bet be protiskai bijau, bijau, kad nerasiu kito darbo, bijau kad neissilaikysiu finansiskai su Lietuvisku atlygiu ir tai mane beproto gazdina. Vis kartoju sau, kad ne piniguose laime, kad as busiu laimingesne jeigu dirbsiu ir paprasta padaveja, bet busiu lietuvoje su mylimais zmonemis. Bet tada uzvaldo vel baisine baime, ka darysiu jei neisgyvensiu. Esu isprausta i kampa, esu taip prirista prie savo darbo, kurio negaliu apkesti, negaliu pernesti, net su asaromis skrendu i komandiruotes, taip jo nekenciu, kad net purto. Gal kas nors turi panasia situacija? gal kazkas isgyvena ar isgyveno tai ka as ir galetu pasidalinti savo nuomone ar patirtimi?
Sveikute!
Isivaizduoju koks nelengvas tavo darbas, nuolat ant lagaminu, vis keliones, viesbuciai... bet tau TIK 26 metai; nuostabus amzius, kai daug galimybiu ir pasirinkimo 
Tad tikrai siulyciau ryztis studijuoti, ir bandyti susirasti darba, kuris butu labiau seslus, kuri galetum derinti prie mokslu, ir kuris tau labiau tiktu ir patiktu
Galbut studiju metu kazkiek finansiskai galetu padeti tevai; kiek zinau yra imanomos is studiju paskolos, pazangiems studentams mokamos stipendijos. Tad galimybiu tikrai yra, nepasiduok liudesiui, ir ieskok galimu iseiciu, darbas nevertas asaru. Stiprybes ir sekmes!
Orlaiviu palydoves neturi laisvadieniu? kazkaip nesitiki...
Jeigu dirbi Emyratų oro linijose (sprendžiu pagal nicką), tai jie, jei neklystu, uždirba gana nemažus pinigus, pasitaupyk ir turėsi iš ko gyventi kurį laiką, o darbą rasi palaipsniui, plius su tokia patirtimi tikrai turėtų būti neblogos perspektyvos. Nereikia savęs nuvertini iki pardavėjos, manau rastum darbą ir geresnėse pareigose, be to tikriausiai ir kalbų ne vieną moki, tai žiūrėk optimistiškiau į viską. Sprendžiant iš tavo posto, tai manau čia jau nervinis išsekimas ir pirmiausiai reikia gerai pailsėti, galbūt netgi pasilankyti pas psichoterapeutą, kuris padėtų dvasiškai atsigauti. Nekankink savęs, nes susiėsi psichiką ir nervų sistemą, o jas pagydyti - ne juokų darbas, tai ne slogą numalšinti.
Taip, turetu buti galimybes susitaupyti, nes islaidos juk apmokamos.
Darbas siaip be perspektyvos, moka salyginai nedaug, bet aisku daugiau nei LT dirbant.
Taigi imanoma pasitaupyt, ismokt sio to, sakysim kalbu ir pamastyt apie gyvenimo tikslus.
Lietuvoje gyvent tai jau butu degradacija, apie darba LT tai jau patylesiu. Mokslas, bet koks, vel jokia vertybe. Tik tam tikras pritaikomas mokslas vertybe.
Jei per tuos darbo metus nieko nesusitaupyta, tai jau problema ne darbe o asmenybeje (lengvi pinigai lengvai leidziami, o tai jau busimos problemos)
Kol kas matau tik desperacija daryti viska kitaip, kas laimes neatnes.
Darbas siaip be perspektyvos, moka salyginai nedaug, bet aisku daugiau nei LT dirbant.
Taigi imanoma pasitaupyt, ismokt sio to, sakysim kalbu ir pamastyt apie gyvenimo tikslus.
Lietuvoje gyvent tai jau butu degradacija, apie darba LT tai jau patylesiu. Mokslas, bet koks, vel jokia vertybe. Tik tam tikras pritaikomas mokslas vertybe.
Jei per tuos darbo metus nieko nesusitaupyta, tai jau problema ne darbe o asmenybeje (lengvi pinigai lengvai leidziami, o tai jau busimos problemos)
Kol kas matau tik desperacija daryti viska kitaip, kas laimes neatnes.
alga nebloga, islaidu labai mazai (kaip ir laisvalaikio), tai ko sau nepasitaupius? Taupyk, paskui ramia sirdim galesi iseit is darbo ir kito ieskotis, nes gyvent turesi uz ka. Darba tikrai rasi ir mokytis galesi. O, kad bijai, tai negi tikiesi tame darbe isdirbti iki 65 metu? Kazin. Jei nepatinka, tai geriau greiciau.
QUOTE(emirates @ 2016 07 16, 02:59)
gal kazkas isgyvena ar isgyveno tai ka as ir galetu pasidalinti savo nuomone ar patirtimi?
o kodel nikas naujas? retorinis klausimas
as irgi labai nekenciu savo darbo. cia kad nesijaustum vienisa
pries mesdama gerai pagalvok, tiksliau pries stodama mokytis.
ko nori. ko tikrai nori
neteisingas pasirinkimas veda prie kito neteisingo pasirinkimo ir taip toliau
apie draugus isvis maziausiai galvok
cia jie yra cia ne
zmones apskritai linke tik sau ir tik del saves buti, siandien vieni rytoj kit
zodziu mesti ta darba tikrai reikia, bet pagalvok gerai ko nori
ir tu tikrai dar labai jauna
QUOTE(Lėja... @ 2016 07 16, 20:32)
o kodel nikas naujas? retorinis klausimas
as irgi labai nekenciu savo darbo. cia kad nesijaustum vienisa
pries mesdama gerai pagalvok, tiksliau pries stodama mokytis.
ko nori. ko tikrai nori
neteisingas pasirinkimas veda prie kito neteisingo pasirinkimo ir taip toliau
apie draugus isvis maziausiai galvok
cia jie yra cia ne
zmones apskritai linke tik sau ir tik del saves buti, siandien vieni rytoj kit
zodziu mesti ta darba tikrai reikia, bet pagalvok gerai ko nori
ir tu tikrai dar labai jauna
as irgi labai nekenciu savo darbo. cia kad nesijaustum vienisa
pries mesdama gerai pagalvok, tiksliau pries stodama mokytis.
ko nori. ko tikrai nori
neteisingas pasirinkimas veda prie kito neteisingo pasirinkimo ir taip toliau
apie draugus isvis maziausiai galvok
cia jie yra cia ne
zmones apskritai linke tik sau ir tik del saves buti, siandien vieni rytoj kit
zodziu mesti ta darba tikrai reikia, bet pagalvok gerai ko nori
ir tu tikrai dar labai jauna
Su šituo sutinku. Draugai ateina ir išeina, retais atvejais su kažkuo bendrauji visą gyvenimą.
Bet šiaip manau autorė greičiausiai pasirinko ne tokią darbo specifiką. Gal jai norisi rutinos, pastovumo, stabilumo, nesiblaškymo, o čia toks labai išbalansuojantis darbas. Manau, stiuardesės veikla labiau tiktų iš prigimties labiau į vienišumą linkusiems žmonėms arba kurie neprisiriša prie vietovių ir žmonių, nejaučia didelio poreikio šeimyniškumui, ramiai kasdienybei.
QUOTE(IDOMUCIA @ 2016 07 16, 16:40)
Lietuvoje gyvent tai jau butu degradacija, apie darba LT tai jau patylesiu. Mokslas, bet koks, vel jokia vertybe. Tik tam tikras pritaikomas mokslas vertybe.
Keistai jus cia mastot. Galima pagalvot, kad visi LT gyvenantys ir besimokantys degradave ir ubagai.
Pas mus visai normalus pragyvenimo lygis. Kas nori - tikrai gali dirbt ir uzsidirbt.
O mergina jauna, istos i kolegija, pabaigs mokslus ir atras save dar kur realizuoti. O be to ir kolegijoj studijuojant dirbti kazka papildomai galima.
QUOTE(cambala @ 2016 07 17, 13:06)
Keistai jus cia mastot. Galima pagalvot, kad visi LT gyvenantys ir besimokantys degradave ir ubagai.
Pas mus visai normalus pragyvenimo lygis. Kas nori - tikrai gali dirbt ir uzsidirbt.
O mergina jauna, istos i kolegija, pabaigs mokslus ir atras save dar kur realizuoti. O be to ir kolegijoj studijuojant dirbti kazka papildomai galima.
Pas mus visai normalus pragyvenimo lygis. Kas nori - tikrai gali dirbt ir uzsidirbt.
O mergina jauna, istos i kolegija, pabaigs mokslus ir atras save dar kur realizuoti. O be to ir kolegijoj studijuojant dirbti kazka papildomai galima.
Kur jus tai iskaitet?
Net kokioj Zambijoje yra gerai apmokamu darbu ir ir issilavinusiu zmoniu. Skiriasi tik santykis. Visur skiriasi TIK SANTYKIS.
O jis nemazai priklauso nuo salies turtingumo ir pastovumo.
Jei salis neturtinga, jei jos pajamos tai kazkieno "ekonomine pagalba" tada daug darbu tiesiog korupciniai pinigu isisavinimo kromeliai kur paprastai nereikia isilavinimo.
Lietuvoje aisku yra geru darbu kur reikalingi protingi issilavine zmones, bet procentaliai toku darbu yra mazai. Kol kas dar like daug seno sukirpimo zmoniu kurie per daug seslus ir sutinka dirbt uz juokingus pinigus.
Autore nepriklaauso tokiai kategorijai. Nors ji nori seslumo, bet tikrai ne bet kokia kaina
QUOTE(emirates @ 2016 07 16, 01:59)
Sveiki visi!
Nusprendziau parasyti apie save. Na net nezinau nuo ko pradeti, bet bandysiu. Esu 26 metu mergina, dirbu stiuardese nuo mokyklos baigimo ir labai nekenciu savo darbo, pavargau nuo antirutinos, nuo pastoviu viesbuciu kaitos, nuo VIENATVES. Gyvenu kompanijos labui, gyvenu joje, esu priklausoma nuo jos, neturiu savo gyvenimo, net apie mokslus negaliu pagalvoti, o mokytis labai noriu!!! Keliauju labai daug, dizdiaja metu dali praleidziu uzsienyje, Lietuva mazai matau, jau net draugai mane pamirse ir seima pripratusi manes nematyti pusmeciais, esu issekusi, net depresija susirgau, geriu antidepresantus. Zodziu nebezinau kaip issireiksti, kaip issakyti ka jauciu ir ka isgyvenu. Kaip ir minejau, noriu labai mokytis, tai siais metais paemiau ir uzpildziau paraiska i kolegija, bet tai reikstu , kad turiu mesti savo darba ir kai pagalvoju aciu dievui!!! Bet be protiskai bijau, bijau, kad nerasiu kito darbo, bijau kad neissilaikysiu finansiskai su Lietuvisku atlygiu ir tai mane beproto gazdina. Vis kartoju sau, kad ne piniguose laime, kad as busiu laimingesne jeigu dirbsiu ir paprasta padaveja, bet busiu lietuvoje su mylimais zmonemis. Bet tada uzvaldo vel baisine baime, ka darysiu jei neisgyvensiu. Esu isprausta i kampa, esu taip prirista prie savo darbo, kurio negaliu apkesti, negaliu pernesti, net su asaromis skrendu i komandiruotes, taip jo nekenciu, kad net purto. Gal kas nors turi panasia situacija? gal kazkas isgyvena ar isgyveno tai ka as ir galetu pasidalinti savo nuomone ar patirtimi?
Nusprendziau parasyti apie save. Na net nezinau nuo ko pradeti, bet bandysiu. Esu 26 metu mergina, dirbu stiuardese nuo mokyklos baigimo ir labai nekenciu savo darbo, pavargau nuo antirutinos, nuo pastoviu viesbuciu kaitos, nuo VIENATVES. Gyvenu kompanijos labui, gyvenu joje, esu priklausoma nuo jos, neturiu savo gyvenimo, net apie mokslus negaliu pagalvoti, o mokytis labai noriu!!! Keliauju labai daug, dizdiaja metu dali praleidziu uzsienyje, Lietuva mazai matau, jau net draugai mane pamirse ir seima pripratusi manes nematyti pusmeciais, esu issekusi, net depresija susirgau, geriu antidepresantus. Zodziu nebezinau kaip issireiksti, kaip issakyti ka jauciu ir ka isgyvenu. Kaip ir minejau, noriu labai mokytis, tai siais metais paemiau ir uzpildziau paraiska i kolegija, bet tai reikstu , kad turiu mesti savo darba ir kai pagalvoju aciu dievui!!! Bet be protiskai bijau, bijau, kad nerasiu kito darbo, bijau kad neissilaikysiu finansiskai su Lietuvisku atlygiu ir tai mane beproto gazdina. Vis kartoju sau, kad ne piniguose laime, kad as busiu laimingesne jeigu dirbsiu ir paprasta padaveja, bet busiu lietuvoje su mylimais zmonemis. Bet tada uzvaldo vel baisine baime, ka darysiu jei neisgyvensiu. Esu isprausta i kampa, esu taip prirista prie savo darbo, kurio negaliu apkesti, negaliu pernesti, net su asaromis skrendu i komandiruotes, taip jo nekenciu, kad net purto. Gal kas nors turi panasia situacija? gal kazkas isgyvena ar isgyveno tai ka as ir galetu pasidalinti savo nuomone ar patirtimi?
O kas vaika augina? Profilyje matau irasyta.
