Sveiki. Man iskilo klausimas, kuris siuo metu yra labai aktualus. Siuo metu laukiuosi antrojo mazylio. Dukrai uz savaites sukaks dveji metai, kai pasirodys mazylis bus 2.5 metu. Kaip dukrytei pranesti apie leliuko pasirodyma seimoje jos netraumuojant? Bandziau jos klausti, ar nori leliuko namuose, ar myles broliuka ar sesute, bet jos atsakymai yra grynai vaikiskas zaidimas, nes ji nelabai tesuvokia, ko is jos norima. Taigi ir noriu padeti savo mazutei prisitaikyti prie to, kad greitai mamos meile bus padalinta pusiau ir demesys padalintas i dvi dalis. Aciu!

Nejaugi niekas nebuvo susidures su tokia problema? Patarkite, prasau!!!

Susiduriam susiduriam Tik nezinau kiek mano patirtis gali padeti, nes vaikai labai skirtingi buna Maniskiui bus beveik 3 metai tai gims antrasis. Pries koki menesi paaiskinom, kad pas mama pilvelyje gyvena mazas leliukas, kuris pas mus pasirodys kai lapai nukris ir bus salta (cia kad nelauktu labai greitai). Leidziu jam rankeles uzdeti ant pilvo, paglostyti, pajusti kaip maziukas spardosi pilvelyje (bet dazniausiai atrodo, kad jis taip ir nepajunta judesiuku - nesulaukia). Bet labai mielai kalbasi su leliuku, nori prisiglausti prie mano pilvo. Zodziu kol kas meile neispasakyta O kaip bus kai gims - tai nezinau. Kol kas stengiuosi vestis pas drauges, kurios neseniai pagimde, parodyti kaip tas mazas leliukas atrodo, aiskinu, kad jis tik miegos verks ir valgys, o man reiks daug ji nesioti, kad nevaikscios mazasis, nes jo kojytes bus silpnos ir nezais su juo... Na, kazkaip domisi maniskis, tai ir aiskinu daug. Dar tokia knygele skaitom "Jausmai", tai joje yra skirtas puslapiukas pavydui - kai gimsta broliukas ar sesute. Tai jis vis kartoja, kad net ir 200 broliuku ir sesuciu nesumazintu teveliu meiles jam.

Nezinau kiek visa tai pades prisitaikyti - vis tiek realybe bus sunkesne nei dabar kad papasakoju jam ar parodau drauges vaikuti. Butu idomu ir psichologes komentara isgirsti, gal ir kitos mamos pasidalintu kaip sekesi pasiruosti...

As su tuo praktiskai nesusiduriau, nes tik pirmojo laukiuosi. Taciau beskaitant literatura teko rasti tokiu patarimu.

Vaika reikia ruosti broliuko/sesutes atejimui dar iki gimimo. Paaiskinti, kokia svarbia vyresniojo role jam teks atlikti, kai atsiras mazylis/e - taip jis nesijaus pakeistas nauju vaiku ir uzmirstas. Reikia jam paaiskinti, kad mazylis/e nera toks protingas/a ir didelis/e, kaip kad jis vyresnelis, todel kudikiui reikes labai daug demesio, kaip kad to demesio reikejo jam paciam, kai jis buvo dar maziukas.
Kai kudikis gims, vyresnelis gali ateiti aplankyti i ligonine. Taciau patariama, kad jam iejus i palata, mama nelaikytu kudikio ant savo ranku, o geriau apkabintu ir pasveikintu vyresneli, duotu jam kokia dovanele, o po to pasiulyti pasiziureti mazo broliuko ar sesytes. Rodant naujagimi reiketu vyresneliui paaiskinti, koks mazylis laimingas, kad turi vyresni broli/seseri, kuris juo/ja rupinsis.
Namuose vyresneli taip pat rekomenduojama itraukti i rupinimosi kudikiu rutina. Tai gali buti paprasciausiai reikalingu daiktu padavinejimas maudant, keiciant vystyklus, patikrinanat ar reikia keisti sauskelnes ir pan.. Visada reikia vyresneliui papasakoti, kad tai labai primena tuos laikus, kai ir jis buvo taip maudomas, vystomas ir pan., kai buvo dar leliukas. Kai kudikis miega, galima butu atsisedus su vyresneliu perziureti jo kudikystes nuotraukas, palyginti su dabartiniu kudikiu.

Mano panashi situacija, tik dukrai tada bus beveik 3 metukai. Tad pasiskaitinejau shiek tiek shia tema.
Zanet jau kelis dalykus aprashe. Dar pataria apie lialiuka pradet shneket, kai jau matysis pilvas, kad vaikas jau daug mazh galetu pastebeti pokychius. Nors ash jau dabar pasakiau, nes Vaivai vis norisi karstytis ant manes, tai ir sakau, kad reikia saugoti mamos pilvuka, nes ten mazhas lialia. Tai ji shiandien pabuchiavo man pilva
Shiaip vaikai yra labai skirtingi. Kazhkodel manau, kad manishke lengvai reaguos, nes ash karts nuo karto prizhiuriu mazhesne mergyte, tai visai nerodo pavydo. O va drauges sunus (tiesa, gerokai jaunesnis buvo) rodydavo kartais nepasitenkinima.
Dar, pvz., jei reikes vyreniojo lovute atiduot mazhajam, perejima prie kitos lovytes reiketu pradeti neshtumo pradzhioj, kad veliau nesijaustu nuskriaustas.
O kai gims vaikutis, nereikia reikalauti ish vyresniojo 'buti vyresniam ir protingesniam', nes jam visgi vos 2-3 metukai. Tiesiog, kaip rashe Zanet, leisti jam dalyvauti ir padeti visame kame, tuomet jis jaus demesi ir jausis reikalingas.
Ir dar pataria po mazhojo gimimo techiui daugiau uzhsiimt su vyresniuoju, nes mama shiaip ar taip mazhuoju daugiau bus uzhsiemus, turint omeny maitinimus ir pan. Bet, man atrodo, labai svarbu pasiskirt laiko per diena ar per savaite, kai vyresnysis praleis vaika TIK su mama.
Sekmes jums (ir man )!

Smagu, merginos, kad pasidalinote savo ziniomis. Tikrai vertingos zinios! Manau, kad jau reikes po truputi ruosti savo mazaja, nes jau pradejo matytis pilvukas, o mazoji ant manes karstosi kaip ant kokiu karstykliu. Nors pasakymas, kad dabar pas mama pilvuke gyvena leliukas jai kelia begalini juoka. Na ji paglosto pilvuka, daro leliui kuti kuti, bet visvien tai labiau primena vaikiskus zaidimus.

Naujam zurnalo "Pradziu pradzia" numeryje turetu buti straipsnis apie antro vaiko laukima - psichologes. Gal verta paskaityti?

Kai laukiausi antrojo, teko skaityti, kad pirmaji - jei ruosiamasi leist i darza - reik paleist arba pusmeti pries, arba pusmeti po gimimo. Kad nesusidarytu ispudis, jog naujagimis "isstumia" vyresneli is namu.
O ruost savaji "brolio gimimui" pradejom irgi vos tik pilvukas pasimate. Daug aiskinom, daug kalbejom.. Labai lauke. Jam tuomet tebuvo 2.5 metu, bet kazka suprato. Senaja lovyte pakeitem nauja, kad priprastu. Nupirkom nauja kedute, senaja (transformuota maitinimo) isnesem laikinai i rusi. Zodziu, stengemes, kad viskas vyktu kuo maziau skausmingai.
Bet ir didelis vaikas (pvz. 12 metu) kartais nesupranta, kad mazam reik daugiau demesio, tai ko noret is dvimetuko...

As suprantu tai, kad mano dvimete dukruze nelabai tesuvoks, kodel leliukas dazniau buna pas mama ant ranku nei ji. Bet dabar stengiuosi kuo daugiau apie mazyli su ja kalbetis, aiskinu, kad eliukas gyvena pas mane pilvuke, bet po to visa seima tapo besilaukianti, nes pasak mazosios, leliukai gyvena ir pas teti pilvuke, ir pas ja, ir pas mama. Jau po truputi perziurinejame mazyliui skirtus daiktus, rubelius. Gerai, kad lovyte antraja isigijome - neteks skausmingai atsisveikineti su savo mylima lovyte. Tik ji vis kartoja, kad nori brolio. Nezinau, ar jai tas zodis tiesiog priimtinesnis? Bet tikrai daug kalbames apie naujo nario atejima. Tikiuosi, kad tas bendravimas ir laukimas nenueis veltui.

Manishke tai 'seses' nori. Matyt del to, kad dainuojam daina 'ar ash tau sese nesakiau', tai shita zhodi zhino

As tai supratau, kad mums nepavyks padaryti loveles nebe sunaus lovele tiesiog kuriam laikui isnesus ja... Mat sia savaite pasiklabejome ka mes veikeme "mokyklelej" pavasari ir jis kuo puikiausiai prisimine... Gera atminti turi Tai dabar derames, kad jam bus nauja didele lova, kaip dideliam berniukui, o o maza lovele atiduosim mazai sesytei ar broliukui...

Kai gimė antrasis vaikas, dukrai buvo 2 metai 8 mėn. Irgi laukem, kalbėjom, kartu ruošėm drabužėlius, pirkom naują lovą ir t.t. Bet vis vien neišvengėm pavydo, ašarų, beprotiško dėmesio reikalavimo. Tai išryškėja ne nuo pirmos dienos, o po tam tikro laiko (mėnesio, dviejų...). Todėl nusiteikit, kad bus ne taip, kaip jūs galvojat ir norit.

Po antrojo gimimo, raskite kasdien laiko pabūti tik su vyresnėliu.

P.S. mano dukrai patikdavo vežioti lėlę žaisliniame vežimėlyje, kai vežiodavau sūnų.

Vezimeli lelytei mes taip pat mazajai nupirkome ir ji vezimuka noriai stumdo, leliuka is buteliuko maitina, sisiuko ant puoduko sodina, maudo. Gal tai iseis i nauda? Labai to tikiuosi.

kai mažojigimė, mano sūnui buvo3 metukai, aš pradėjau sūnui pasakoti apie būsimą leliuką, sakiau, kad gims mažutis, kad reikės jį maitinti, maudyti, panešioti, klausdavau ar tu man padėsi, jis teigiamai atsakydavo, sakiau, kad reikės leliuką mokinti, sakiau tu būsi jau didelis ar pamokinsi leliuką, aišku atsakydavao teigiamai, sakydavau kai leliukas užaugs tai judu tiek dūksit, kad net namas nugrius-čia tai jau smagiausias posakis, net susijuokdavo, kai gimė-viskas gerai, nėra pavydo priepuolių, atneša žaisliukus, paglosto

Mano pirmagimei buvo beveik du, kai gime antrasis. Pasakojau kad gims leliukas, kuris dabar gyvena pilvelyje , bet kad negalima lipti ant mamytes nelabai suprato vistiek. Ji labai dziaugesi "buoliu" ir penkta diena po grizimo namo jau dalinosi desra nuo sumustiniu,kad mazasis butu pavalges . O siaip sunku, kad abu vaikai reikalauja tokio pat demesio ir kazkaip reikia ji padalinti.Nes budavo panasiai kaip su dvynukais verkia vienas- kitas tyli, paskui- kitas pradeda. Toks metu skirtumas, kad abiem norisi pabuti ant mamytes ranku.