Mano 1,5 metuku dukryte jau (su retom isimtim) jau prasydavosi ant puoduko. Tiesa, dazniausiai ne zodziais, bet atsinesdama puodeli. Nakti ir pietu miega vis dar miegam su sauskelnem.
Bet staiga paskutine savaite ji tarsi isprotejo. Visiskai pamirso prasytis ant puoduko, net ir "dideliam reikalui". Ko jau seniausiai nebedarydavo i kelnes.
Nezinau, kur suklydau.
4 menesius dukra priziurejo mociute ir jos puikiai sugyvena. 3 savaites as atostogavau, tai buvau su dukrele, o tas dukreles paselimas kazkaip sutapo su mociutes grizimu (nors as dar i darba nejau ir ju vienu nepalikau). Dabar jau einu i darba, bet ji elgiasi taip pat.
Beveik visiskai neklauso zodziu negalima, kartais net specialiai daro tai, ko prasai nedaryti. Daro dazniausiai tik tai, ko pati uzsinori. Kieme, jei neini ten, kur jai norisi, parodo ate ir eina viena pati ne kiek nebijodama likti viena.
Sodinama ant puoduko priesinasi saukdama Ne, ne! ir stipriai tiesdama kojas, kad niekaip nepasodintum ant puoduko. Kalusinejama, ar nori sisiuko visuomet sako, kad ne (nors anksciau nemeluodavo, kai noredavo).
Gal ji skausmingai issgyvena permainas. Dabar uz savaites jau esu susitarusi vesti i darzeli, bet bijau, kad dar papildomos permainos ja visai ismus is pusiausvyros.
Be to esu visiskai pasimetusi ir nezinau kaip elgtis, ar bartis, ar nutyleti, ar sugedinti, ar bandyti prievarta sodinti ant puoduko, ar supykti.
Kalba ji nedaug, bet, kai vakar keleta kartu paklausiau, kodel nesipraso ant puoduko, ji numyke kazka panasaus i "Nezinau".
Prasau patarimo, kaip elgtis. Galbut viskas rimciau, nei paprasti kaprizai.
Is anksto aciu uz atsakyma.

mano vaikui 1 m. ir 10 men. su puoduku vis dar nesusidraugaujam. Tiesa, budamas metuku, jau parodydavo, kad nori ant puodo, lygiai kaip ir jusiske - paimdavo puodeli. Dabar irgi parodo, tik dabar bagsnoja i uzdeta pampersa ir ganetinai daznai tai buna melgingas signalas. O ypac prasosi ant puodo pries eidamas miegoti. Paguldai i lovyte ir staiga vel uzsimano. Tai ir sedam ant puodo ir dazniausiai bent sisiuka padaro. O dienomis, tai kiek be klausi ar nori kakio, aiskina kad ne, o pamates puoduka sprudina i kita puse, kad nepagausi. Nezinau, ar visi vaikai taip banguotai elgias, pries pora menesiu, buvo kad visai neimanoma buvo pasodinti ant puodo, rekdavo, tiesdavos, o pasodintas po sekundes atsistodavo. Manau, kad taip normalu. Juk nuo pat pirmos gimimo dienos, vaikiukas tustinosi i pampersa ir jam dabar sunku suprasti, kodel staiga, jis nebegali daryti to i pampersa, o privalo i puoduka. Juk jei mums dabar staiga lieptu daryti ne i tuoleta, o i pampersa, juk greiciausiai taip pat elgtumemes - priesintumes tam, kas mums neiprasta. O siaip literaturoje raso,kad vaiko barti ir prievarta sodinti ant puodo negalima. Taip galima ivaryti puodo baima. Tereikia apsisarvuoti kantrybe ir laukti. Vaikai skirtingi ir skirtingai formuojasi ju nervu sistema. Iki triju metu vaiko nervu sistema susiformuoja ir tada jis pradeda kontroliuoti savo tustinimosi poreikius. Vieni vaikuciai pradeda prasytis nuo metu, kitu nuo pusantru kiti dvieju ar net tryju. Tai labai individualu.
O del vaikiuko neklausymo, jusu dukryte izenge i ta amziu, kai pradeda tikrinti galima ir negalima ribas. Todel reikia vieningai laikytis nuomones, jei kazko neleidziate daryti, ir neleiskite. ZInoma, pikta, kai desimt kartu sakai negalima, bet taip vaikai mokosi. O del pasiutimo susitikus su mociute, tai juk mociutes vaikus daznai palepina. Bent jau pas mus tai labai opi problema. pirmiausia del to, jog mano mama, megsta parodyti kad as neteisi, ir kai tik vaika subaru, ar neleidziu ko daryti, ji butinai puola guosti vaika ir leisti tai ko as neleidau. O man pareiskia, kad reikia pedagogiskai - nukalbinti. Nezinau, kaip mociute aukleja jusu atzala, ir ypac kai jusu nera salia. Bet greiciausiai leidzia tai, ko paprastai jus neleidziate. Todel prie mociutes ir buna didesne padauza. O del darzelio, tai patarti nieko negaliu. Cia patirties neturiu. Tik gal prie permainu reiketu pratinti palaipsniui, be to, pasitarkite ir su pediatru, juk jie tam ir yra, kad ne tik gydytu, bet ir mamoms patartu.

Aciu uz pasidalijima patirtimi. Pirma karta rasiau laiska ir taip ilgai nesulaukiau atsakymo, tai jau atrode, kad mano problema niekam daugiau neopi.
O siaip, kol kas viskas susitvarke. Supratau, kad tai buvo pereinamasis periodas vel pratinantis prie mociutes.
Del puoduko, tai dabar jau net zodziu pradejo prasytis.
O darzelis, tai po triju dienu susargdino mano vaika . Dabar vel po triju dienu prasides adaptacijos laikas is naujo. Ech...
Del to, kad mociutes ir mamos poziuriai nesutampa, Jus labai gerai pastebejote. Gal ir cia suo pakastas. Man atrodo, kad mama vis delto nelepina dukros. Na gal kartais. Bet ir as pati kartais per greit nusileidziu. Tiek, kad is tikro mama man daznai priekaistauja, kad nepriziuriu, kad ne taip maitinu ir pan. Turbut vaikas jaucia musu priestaravimus ir siunta. Bet ka padarysi? Gal is to dukryte irgi ko nors ismoks?

Sveikutes mamytes
Papildyta:
Mano dukrytei 1.3 men.Bet ji isvis nesipraso ant puoduko.o jei as ja ant jo pasodinu, tai ta krioke visa gerkle paleidusi, isterikuoja.Po tokiu isteriju nebenoriu versti jos sedeti ant puoduko, nes bijau ja isgazdinti as traumuoti.

Ka daryti?Kaip ja ismokyti sedeti ant puoduko ir galu gale padaryti ten ka nors?

Mano sunui ka tik suejo dveji. jis sedi tik per prievarta ir tik darzelyje. buna, kad namuose atsinesa, priseda 20 sekundziu... manau, kad neverta dar pergyventi. skaiciau, kad vaikai iki 2.5 - 3 metuku patys susivokia ir pradeda dometis,ka suauge daro WC.

pirmiausiai, 1,5 metu vaika vadinti neklauzada, kad jis daro ne i puoduka, tai cia jau gerokai perlenkta lazda. vaikams taip uzeina, nedaro, paskui vel daro.
kuo daugiau is to darysi problema, tuo ji daugiau ir bus problema.
as siuo atveju matau mamos problema, ne vaiko.