Jau buvau pavargusi nuo savo pilvuzo, alinanciu karsciu ir nuolatiniu klausimu 'ar dar ne?' Gal todel mano meskutis nusprende islisti anksciau arba sumane padaryti man gimtadienio staigmena ir gimti ta pacia diena kaip ir as, t.y. liepos 30, nors gydytojai pranasavo meskino pasirodyma rugpjucio pradzioje.
Kai ankstyva pavakare del itartino putimo ir raizymo pilve, nuvykau su vyru i VGN, paaiskejo, jog esu nebe nescioji, o gimdyve. Apsidziaugiau ir net drebejau is jaudulio, kad pagaliau TAI vyksta. Kaip gerai, kad zmogui nelemta zinoti, kas jo laukia...Esu didele baile ir optimiste, slapcia vyliausi, jog galbut as busiu ta laimingoji, kuriai neskaudes, ar viskas greit praeis.
Skausmas buvo nedidelis, kai su vyru temstant klaidziojom po ligonines koridoriu ir stebejomes, jog visam Vilniuj gimdau as tik viena, visos gimdyklos tuscios, net nejauku.
Vidurnakti mano noras issipilde, gimdziau nebe viena, kaip grybu po lietaus gimdyklos prisipilde busimu mamyciu. Skausmas astreja, naktinis maratonas-skatinamieji, kaklelio apziura, migdomieji, vandenys-darosi sunkiai pakenciamas, o naujienos varo i nevilti: saremiai vyksta, o kaklelis neatsidarineja.
Prasvinta, apsvaigusi girdziu gretimose gimdyklose rekiancias gimdyves ir ju kudikius, kaip joms pavydziu...Pradeda vaidentis, kad jau niekada nepagimdysiu. Skausmas tiesiog veria, saukiuos epidura, igriuva stambiu gabaritu gruboka moteriske, aiskina man epiduro salygas ir pasekmes, net neklausydama suraitau parasa ir rieciu nugara kateteriui. Praejus valandai mano viltys apie ramybe sklaidosi, paaiskeja, jog epiduras paveike tik desiniaja kuno puse. 'Toks jau tavo organizmas' sako man ta moteriske, o man rodos, kad ji nepataike.
'man skauda, pjaukit!' rekiu is pykcio, o i palata ieina vis nauji veidai, kurie snabzdasi apie cezari, mano gydytoja protestuoja ir primygtinai praso laukti ir kenteti, nes jau greit tureciau gimdyti...pykstu, mane vel pamigdo, kad tureciau veliau jegu.
Pabundu nuo skausmo, pykstu, kad mane apsvaigusia ir silpna isvaro is lovos ir liepia sokineti ant kamuolio. Cia as ir apsivemiu, vel paguldo ir pagaliau po 20 val. pajuntu, jog kazkas vyksta, kazkas slenka manyje. Gydytoja pradeda dziaugsmingai rekti, kad jau jau jau. Tuo dziaugsmu uzsikreciu ir as, net nebeskauda, didvyriskai per pora kartu isstumiu juoda galvyte ir pajuntu toki lengvuma... Keista, nes negirdziu riksmo. Pavargo sunelis, sako daktarai, o as regiu pries save dideles melynas akutes ir krutanti rausva vabaliuka. Darosi taip gera, miela silta. Maniau, kad verksiu, bet tik guliu ir ramiai sypsaus: Labas meskiuk!
