tai atsitiko pries gerus 14 metu, bet visi vaizdai ir prisiminimai tokie ryzkus, kad regis nebuvo visu tu metu...

sia istorija sakiau pasakosiu musu vaikams...

visi mes buvom paaugliai ir turbut daugeliui teko pirma karta isimyleti arba isgyventi smarkia meile butent paauglysteje...

gal butent paauglystes romantiskumas suteike tokias sodrias spalvas mano isgyvenimams ta 1992 birzelio nakti... kad jie neisbleso net ir siandien...

viskas atsitiko kaip visad netiketai ir neplanuotai... didziausi ir maloniausi stebuklai taip ir ivyksta...

mano drauge pasiule man vykti i turistini saskrydi kartu su jos vyresniojo brolio kompanija... tevus itinti buvo nelengva, bet jie sutiko...

nors man buvo tik 15 as turejau gerbeja, gerokai uz mane vyresni vaikina.. ko gero jis buvo labiau sokiruotas mano noru izvaziuoti i kazkoki saskrydi su nakvyne nei mano tevai... matyt jo sirdele nujaute kazka negero...

taigi visai netiketai as atsiduriau toli nuo namu, labai idomiame ir linksmame renginyje...buvo labai daug zmoniu, vyko ivairiausios rugtys... vienu zodziu laika leidom labai smagiai...

ten buvo organizuojamas grozio konkursas... drauges brolio chebra per jega isgrudo mane dalyvauti tame konkurse... paneles surinko ivairius savo rubus ir ispuose mane... visu ir savo pacios nuostabai as tapau vice mis... gal todel kad buvau labai jau linksma ir atsipalaidavusi...

tai neliko nepastebeta daugelio vaikinu tarpe... jau po keliu valandu mus su drauge maudytis lydejo burys simpatisku vaikinu

saskrydis vyko prie grazaus ezeriuko, esancio beveik viduryje misko... salia ezeriuko stovejo grazi medine pirtis ir buvo sukaltas grazus ir platus tiltelis i ezera...

taigi... po visu linksmybiu konkurse mes su drauge ir bureliu vaikinuku patraukem ant tiltuko... norejom nusimaudyti...

ateje prie tiltuko mes pamatem nemaza bureli merginu ir vaikinu susiburusiu aplink kazka... tas kazkas buvo vaikinukas skambinantis gitara...

nepatikesit... bet ne tik kine buna tokiu akimirtku, kai laikas regis sutoja ir tu viska matai suletintai...

butent taip pasijauciau pazvelgusi i si vaikina... sirdi nusmelke karstis lyg kazkas i ja susmigtu... regis ji kazkuria akimirka nustojo plakti.. nepajauciau zemes po kojomis... viskas sustingo.. nors as ejau nesustodama... kazkur dingo oras ir regis nustojau kvepuoti...viskas truko maziau nei sekunde, o man atrode, kad laikas nebejuda...
tas vaikinas net nezvilgtelejo i mano puse.. jis dainavo ir ta akimirka jo akys buvo uzmerktos...
nieko nematydama ir negirdedama aplink as atsipeikejau tik kai kazkuris kartu ejusiu vaikinu mane pastumejo ar pakuteno... nepamenu.....tada nusipurciau... lyg bandyciau atsipeiketi nuo kazkokio zaibo trenksmo..

mes maudemes.. isdykavom... vaikinai aikivaizdzia flirtavo su mumis... o as jauciausi, lyg cia ezere esu ne as.. ne visa as.. kazkuri mano dalis pabego nuo manes ... toks keistas jausmas... visa kuna krete kazkoks jaudulys...

zinot, kartais pamate koki simpatiska zmogu, mes pagalvojam:"mmmm koks fainuolis, fainuole" ar panasiai... as nieko nesugebejau pagalvoti apie ta vaikinuka... tiesigo jauciau, lyg jis butu pavoges kazkokia mano dalele...

kai issimaude ejoma atgal nedrisau pakelti i ji akiu... tiesiog prabegau pro sali...

vakaras dar buvo ilgas... mes toliau pramogavom, zaidem... mane nepaliko ramybej keli gerbejai... tik jauciausi kaip nesava... kojos pacios nese vel ir vel ant to tiltelio...

nepamenu kiek kartu buvau ten nuejusi... bandziau isimaisyti i zmoniu minia, kad neatrodyciau keistai... bet viena karta man einent atgal i palapine ir einant pro ji, jis nusijuoke ir paklasuse:"ir ko gi tu ieskai"... as tik syptelejau ir skuodziau pro sali...

vakare buvo uzkurtas didziulis turistinis lauzas.... milziniskas... zmones sedejo aplink ji dideliu ratu... buvo dainuojama ir skambinama gitaromis...
mes su drauge stovejom prie to lauzo .... staiga mane persmelke kazkoks keistas jausmas..... kazkas suplazdejo viduje... nusipurciau.. :Na kas cia vyksta?" pamaniau ta akimirka... po akimirkos vel visa kuna persmelke kazkoks karstis...

ar esat kada nors jaute kito zmogaus zvilgsni?... as pakeliau akis ir ta pacia akimirka mano zvilgsnis susiduria su toli pries mane stovincio vaikino zvilgsniu... dieve, tai vel buvo Jis....
laikas vel sustojo...nezinau kaip ilgai ziurejom vienas kitam i akis lauzo sviesoje... kai vel grizau i save... nuleidau akis... ir netrukus pabegau nuo lauzo...

veliau prasidejo sokiai .... as vis pabegdavau nuo savo gerbeju ir vis atsidurdavau ant jau istustejusio tiltelio... stovejau viena tamsoje ir bandziau susivokti, kas vyksta su manim...

staiga mane pasieke sviesos spindulys... tai atsidare pirteles durys ir pro jas isejo burys jaunuoliu... tame tarpe ir tas vaikinas... as kaip isgazdinta stirna sprukau atgal i sokiu aisktele... tasciau nespejau jos pasiekti, kai pajauciau kazkieno sitas rankas ant mano peciu ir isgirdau sakant:"ilgai cia lakstysi... gal galu gale einam pasokti"... kojos susmigo i zeme... as visa susmigau...
nedrisau pasukti galvos... bet tas balsas po akimirkos pats atsidure pries mane ir as pamaciau, kad tai Jis...
14 metu praejo.. o man ir dabar virpa viskas viduj...

mes sokom... pirma ne labai sugebejau valdyti savo kuna... atrodziau kaip elektros soko istikta... bet Jo sypsena grazino man pusiausvyra...kai atejo laikas sokti leta soki.. vel sustingau... bet neilgam...
sokiai yra mano aistra, visi nuolat sakydavo, kad soku nusotabiai... tai isgirdau ir is jo kai tik apkabino mane letam sokiui... pirma karta gyvenime sokdama leta soki su vaikinu pasijauciau taip, lyg as buciau jis, o jis -tai as.. judejom taip lyg butumem viena nedaloma dalele...
taip Jis manes daugiau ir nepaleido nei vienam kavalieriui ... juokavom, kazka kalbejom... bet nei vienas neprisistatem ... tik gerokai veliau pasisakem vienas kitam savo vardus...

paryciui pavarge nuo sokiu mes nutarem paplaukioti vandens dviraciu... jau svito ir visas ezerelis skendejo ruke... buvo labai zavu... kai beveik priplaukem kita ezeriuko kranta jis pirma karta mane pabuciavo.. tas bucinys buvo toks nelauktas ir netiketas, kad baisiai pasimeciau... bet viskas, kas ta diena vyko nuo tos akimirkos kai pirma karta pamaciau Ji man buvo netiketa ir nerealu.. lyg ziureciau kazkoki nuostabu filma ...

pajautes mano pasimetima ir nejaukuma jis leido man atsipeiketi ir pasukom kranto link...jau visai svito... grize sedejom prie lauzo su jo draugais... venas jo draugu kiek nesvankiai pajuokavo;"O Gzeskai sekasi, surado sau "grelka"...
man toks juokelis nepatiko...
tada nusprendziau grizti i savo palapine... Jis palydejo mane .... artejant prie palapines pajutome staigu nemalonu kvapa... pasirodo mano drauge taip padaugino, kad apveme ne tik aplink palapine, bet ir jos viduje ...
kita mergina, kuri turejo miegoti musu palaineje gulejo susirietusi vaikinu palapineje ju kojugaliuose... man ten vietos jau nebuvo... dar vienoje palaineje miegojo drauges brolis su savo busima zmona.. negi lysiu pas juos paryciais...

buvau pasimetus... bet pajuokavau, ka gi miegoti vadinas neteks...

tada Jis pasiule nusnusti jo palaineje, kuri vis vien tuscia... pirma mintis kuri smekstelejo buvo:"Na stai... vadinas ir jis TOKS... vadinas visa tai tik tam, kad nusitemptu ir permiegotu..."

nesakau, kad neturejau kur dingti... galejau atsisakyti ir tiesiog kur nors sulaukti ryto... aplink buvo ir daugiau nemieganciu...

negaliu aiskiai atsakyti, kodel nuejau kartu i ta palapine...tiesiog pamaniau:"bud cto budet"

kai mes atsigulem jis pradejo mane buciuoti... pamaniau... "na stai...prasideda"...nei priesinausi, nei atsakiau i jo bucinius... buvau labai isitempusi ir leidau vykti tam kas vyksta...

pamenu kaip jis akimirkai atsitrauke... pasvelge man i akis .. nusisypsojo.. svelniai pabuciavo ir pasake.." labanakt"... ir ........uzmigo... apkabines mane... as ir toliau gulejau beveik nekvepuodama, placiai atmerkusi kupinas nuostabos akis... ir negalejau suvokti... kas vyksta... kaip uzhipnotizuota...

isgirdusi jo ramu ir gilu alsavima as nurimau ir pati uzmigau...

numigom trumpai...mus pazadino aplinkiniu keliamas triuksmas... kai isejom is palaines visi jo draugeliai apibere mus nedviprasmiskais juokeliais... as susigedusi paskubejau dingti...
drauge irgi nepatikejo, kad tarp musu nieko nebuvo...

o as niekam nieko nenorejau aiskinti.. pati dar negalejau susivokti, kad vyksta...

tai buvo paskutine saskrydzio diena... po pietu visi pradejo skirstytis...

regis daugiau nieko neivyko.. mes krovem daiktus...

visa ta laika jauciausi kazkokia pasimetusi... lyg as buciau ne as... mano kunas kazka veike, o mintys ir jausmai sklande kazkur salia...

atejo atsiveikinimo akimirka... jis atnese man popieriuka, kuriame buvo sukurtas mazas atsisveikinimo eilerastukas... uzrasytas jo telefonas ir adresas...
nepamenu ka lemenau... uzrasiau jam savo ardesa ir telefona... sirdis rovesi lauk, is paskutiniuju bandziau sutramdyti susikaupusias asaras...

mums atsiveikinant drauge stovejo salia... tai net atsiveikinimo buckis buvo kazkoks pasimetes...

isvaziavom...

vaziuojant drauge kartais tiesiog purtydavo mane paemusi uz rankos, kad sugrizciau i save...

taip baigesi romantiskiausias mano gyvenimo vakaras...gal tiksliau vakaras.. naktis ir rytas...

kazkada veliau mano drauge man pasakys, kad tokiu zvilgsniu, kokiu ta issikyrimo akimirka i mane ziurejo Jis neziurejo nei vienas vaikinas...


taip sutikau savo busimaji vyra... deja neuzilgo Ex vyra...
nelaiminga laimingos pasakos pabaiga...

beja ... kai paklausiau Jo jau tapus mano vyru, kodel ta nakti nepasinaudojo proga... jis atsake:"nenorejau prarasti taves del vienkartinio nuotykio... supratau, kad tu esi ipatinga... permiegoti visad galima rasti su kuo.. tokios kaip tu - ne"

kas liecia namie likusi mano gerbeja... tai neziurint i daugiau nei metus trukusia draugyste as ta pati vakara pasakiau, kad sutikau zmogu, kuri vieninteli galeciau myleti... buvo sunku matyt 21 vieneriu metu vaikina verkiant... ne is karto patikejo... mane, kad tai tik 15metes svajos...

nieks nepatikejo... o as ta meile isnesiojau sirdyje iki siandien... neziurint i tai , kad iki vedybu mes 7 metus gyvenom kiekvienas savo gyvenima... abu vos nesukurem seimu...ir neziurint i visus nusivylimus ir krizes santuokoje... as vis dar negaliu uzgesinti jausmu Jam... nors skausmas ir nusivylimas juos gerokai aplamde...

aytsiprasau, kad ne visas klaidas spejau istaisyti

nerealus pasakojimas ...

labai grazu...dievinu tokias istorijas

Kaip gaila, kad jūs jau nebe kartu.... Pasakojimas nerealus....

NEPAKARTOJAMA ISTORIJA

Labai gražu

Labai graži istorija gaila kad jau nebe kartu Skaičiau ir viską bandžiau įsivaizduoti, aaaa kaip gražu ir romantiška

labai grazi istorija, primine kazkuom ir mano paauglyste Gaila, kad pabaiga ne tokia, kur ilgai ir laimingai gyveno:)

istorija

Grazi istorija ir labai grazus veidukai, ypac su nosinem ar paguodziancios, labai israiskingos akys tu veiduku.
ir dar sveika Gerda, malonu matyti pazistama veida, tu mokeisi LVA?prisimenu kaip pagimdei dvinukus, as is kitos grupes, mes mazai bendravom, bet dziaugiausi uz tave nes maziukai tai laime!

Labai grazus pasakojimas, tik labai gaila, kad jus jau nebe kartu.

Michaska,
tavo istorija labai graži... Tik pabaiga jau labai liūdna.
Kodėl jūs nebe kartu?

Istorija nereali
Tik gaila, kad viskas taip baigėsi...

ach...liabai grazi tavo istorija

mischaska,kaip gaila ,kad tai yra liūdna pasaka.bet ypatinga-tau dvi nuostabios poros akyčiū kasdiena primins meilę.su kuo ir sveikinu

[B][I][FONT=Courier][COLOR=red]My Webpage Labai idomu

Labai grazu ir labai jaudinanti istorija, siek tiek man paciai primenanti pirma meile paauglysteje Bet dar karta patvirtina - pirmos meiles nelaimingos

Grazi istorija ir labai primena manaja. Man taip pat buvo 15 metu ir mes kartu gyvename jau beveik 14 metu. Pirma meile ir man ir jam. Tik deja, tokioms meiles istorijoms gal visad lemta baigtis. Manoji baigiasi butent dabar. Labai del to isgyvenu ir negaliu is sirdies israuti tu jausmu, kuriuos jauciu tam zmogui nuo pat pradziu. Tas jausmas nenusakomas, kartais galvoju, kad net nenormalus. Esu labai nusivylusi, bet negaliu tos meiles pamirsti...

Negi taip blogai ir butina ja bigti, jei taip nesinori?

As manau, kad vyro neistikimybe yra pakankama priezastis santuokai nutraukti. O atleisti negaliu ir tiesiog jau nebenoriu, nes per daug toli pazengta ir per skaudziai igelta...
Tiesiog kitos iseities jau nematau

na, aisku, kad tau situacija geriau matosi.. nors as nemanau, kad neistikimybe priezastis skyryboms. Kita vertus, neistikimybe neistikimybei nelygu..

jaudinanti istorija!gaila kad tokia graudi pabaiga
galetum romanus rasyti .visos isgyvenom pirmaja meile ar susizavejima,bet tavo istorija verta plunksnos.
nenusimink ir gyvenime viskas issisprendzia taip kaip skirta.

labai gražu.... bet liūna.....

nepakartojama... pasaka, tik su nelaiminga pabaiga, deja

Grazu

dievinu tokias istorijas,jos labai mielos ir artimos

GRAŽU NEPAKARTOJAMA

Labai graži istorija. Linkiu dar kartą patirti panašų jausmą

, jeigu buvo pirmoji meile tai turi buti ir antroji

Michaska kažkur prapuolė ir į klausimus neatsakė

Be galo grazi istorija

labai jaudinanti istorija

labai grazi istorija

Gaila, kad tokia pabaiga...

Skaičiau ir pati prisiminiau savo ekskursiją į mišką prie ežero. Būtent tada ir aš pirmą kartą susidūriau su sulėtėjusiu laiku ir keistu jausmu... Žinau ką tai reiškia... Gaila, kad tas žmogus buvo daug vyresnis ir vedęs, todėl negalėjau nieko daryti, o tik sėdėti ir žiūrėti į laužą Daugiau man tai nepasikartojo...

Gražu. Žinau ir aš ką reiškia meilė iš pirmo žvilgsnio...Tik gaila, kad jūs jau nebe kartu

Labai grazus pasakojimas:) tik gaila kad pabaiga tokia liudna

Čia tai joooo

mmmmmm...kaip miela

kokia išsamiai nupasakota istorija ...gaILA KAD SU LIŪDNA PABAIGA

Labai grazi istorija ir primena manaja... As savo vyra isimylejau is pirmo zvilgsnio, abu tai pajutom.. Ah, reiks kada surasyti ir man viska. Tik as labai tikiuosi, kad mano pabaiga bus "ilgai ir laimingai"... jau keli metai praejo, kol kas labai laimingai

labai primena ir mano senus laikus as buvau skaute ir dazhnai dalyvaudavau stovykluose ir saskrydziuose ... ach.. ir pas mane buvo ten grazhiu akimirku (romantishku)

dekui visoms,kurios paraset.

istorija dar nepabaigta...

jus klauset, kodel mes nebedrauge...
nebegalejau taikstytis su vyro isgerinejimais...pasiryzau issikraustyti... ilgai masciau apie tai ir ieskojau savo kampo, bei turesiu pakankamai lesu, kad galeciau islaikyti save ir vaikus...
issikraustem... buvo labai sunku, nes gaila buvo matyt pasimetusius vaikus, vyras pirma karta gere nesustodamas daugiau nei dvi savaites... paciai buvo sunku susivokti savo jausmuose... guode tik tai, kad vaikai nebemato nuolatiniu musu barniu ir girtaujancio tevo...

aplinkybes priverte vel grizti i buta, kuri nuomavomes kartu su vyru... as tikejausi, kad dabar issikraustys jis... taciau jis nesikrauste... jis prase suteikti sansa vel buti kartu... is tiesu gerimai liovesi... mes ir vel kartu, nors nezinau ar desimtas vedybu metines sutiksim drauge... niekur nedingo nusivylimas ir nuoskaudos... as tiesiog nebetikiu situo zmogumi... dabar jis patapo tikrai rupestingu tevu ir stengiasi buti geru vyru... o as dairausi i sonus... toks neromantiskas romantiskos istorijos pratesimas...

Paprasta, zavu, romantiska... jausmu istorijos pacios graziausios.

Labai grazi istorija,Galejo baigtis ir kitaip

sugraudinai

Super istorija