Pas mus ir seimoje didziausi norai tureti suniuka..Ir pritariu tai nuomonei,kad suo tampa seimos nariu..kuri reikia ir priziureti, ir globoti, ir aukleti..Tai cia ne tik vaiku rupestis..Suprantu,labai fainai tureti keturkoji drauga..bet jam reikia daug demesio..
Keliones seimai, jau i kelia pasiimame keturkoji..kazkam uzkrauti rupesti kai mes kelioneje?Na nzn nzn..ar toks tikslas..
Norim suniuko,bet ir daug kyla priestaravimu: ar mes sugebesime buti tobulais seimininkas?

O kam buti tobulais? gal uztenka paprasciausiai myleti ir rupintis? beje,tobulybiu isvis nera,nei auklejant vaikus,nei tuo labiau sunis... Nekelkit sau neiveikiamu reikalavimu

o del kelioniu,tai priklauso,kokio norit suniuko...jei maziukas (pas mus jorksyriukas),tai zinokit tikrai nesukelia nepatogumu ar papildomo rupescio kelionese. Na,nebent i uzsieni nesiveztume. Bet ne taip daznai ir vazinejam. Tokiu atveju,manau , pagelbetu mociutes ar draugai..Aisku,ir nuo sunio charakterio dar priklauso,maniskis visai ramus,o va drauge turi cypaujanti pastoviai. Tai ji tikrai niekam nepalieka,nes jau rupestis svetimiems...

Vaikams tikrai gerai būtų turėti kokį gyvūną - jie labai nori kuo nors rūpintis, o broliai, sesės nelabai nori būti globojami.

Kai buvau maza labai norejau sunio ir mama leido su salyga,kad as pati juo rupinsiuos ir ta dariau sekmingai visus 13 jo gyvenimo metu dabar mes auginam kate,bet vaikai nori dar ir sunio

Mano vaikas nori kaciuko, ir svajoja, ir fantazuoja, jei per si gimtadieni negavo, tai gaus per kita, kai sese paaugs, o gal jau per Kaledas... Bet as jo labai nenoriu namie laikyti... tai nezinau, kaip cia neizeidus tai pasakyti, kad nenoriu gyvunu namie, nors ir myliu juos labai

Labai geri metai mergaitei jau pirkti šuniuka
Niekaip nesuprantu tokio dalyko, kai tėvai savo 2-mečiam 3-mečiam perka šunytį ir dar mini veislės

nemanau, kad amžius yra rodiklis...

turime tris šunis. mano 8-metė padeda man jais rūpintis, labai juos myli, bet šunys yra mano ir todėl kažkokių konfliktų ar nesusipratimų nėra
tačiau dukriuko begaliniu prašymu į namus atsikraustė du degučiai. nukeliavo tiesiai į jos kambarį
šiandien jų nebėra, deja... teko atiduoti

todėl labai apgalvokite - nesvarbu ar tai šuniukas, kačiukas ar peliukas - vaikai yra vaikai

staigi uzgaida ir begalinis netrumpalaikis noras yra du skirtingi dalykai...vaikai lieka vaikais tai tiesa bet jau iki ysigijimo reikia kalbeti kiek darbo su guvuneliais mes gyvenom nuosavam name ir nebuvo niekada kd nebutu augintiniu.deja persikraustem y buta....mergaites ykyriai reikalavo kaciuko,o man tai siauba kele 2kambariu butas,patys netelpam o dar gyvunas kazkokia katastrofa atrode..bet sirdis suminkstejo,jau pusmetis kaip pas mus katyte zbitkas daro kartu su vaikais,jiems ji ir paguoda ir drauge ir t.t.jie patys valo keicia dezute,zino kad tai ju atsakomybe

Maniškis taip pat elgiasi, man net nesmagu kartais, nežinau, ką daryti, otiesiai pasakyti nesiryžtu

na manoji tai dar darželio laikais svajojo apie šuniuką. aišku buvo dar maža, tai nelabai kreipėme dėmesį į tokius norus, žinot kaip ten būna, vieną dieną nori to, kitą ano, trečią jau iš vis. bet ilgai zyzė, zyzė apie tą šuniuką, o kai vieną dieną parsivedė vyras ją iš darželio visą apsiašarojusią ir jinai pasakė, kad draugė vakar gavo dovanų šuniuką, o jinai dar neturi, nusprendėm, kad gal vis dėl to šis noras netrumpalaikis. aišku, labai daug kalbėjom apie priežiūrą, atsakingumą, bet sakė, kad rūpinsis mylės, saugos, globos, prižiūrės. na ir nusprendėm rugsėjo pirmajai padovanoti šuniuką. radom laikraštyje skelbimą, kad dovanoja šuniukus, po rugsėjo pirmosios šventės pasiemėm dukrą, sakom 'važiuojam į miestą pavalgyt', atvažiavom pas tuos žmones, paskambinam į duris, atidaro tokia maloni moteris, girdim cypauja mažulyčiai kambaryje, pribėga vienas šunytis, dukra taip smagiai žaist pradėjo, tai tą ir paėmėm. laimės pilnos kelnės buvo, ir rūpinasi prižiūri

O kakučius lauke renka?

jeigu nėra rimtos kliūties (pvz. kurio tai šeimos nario sunkios alergijos ar didelės neapykantos), gal vertėtų permąstyt savo užsispyrimą? katelė padovanotų visai šeimai daug džiaugsmo mokslininkai teigia, kad katės nuima stresą, gydo depresiją ir padeda sveikti po ligų.

sveiki,mes savo mazajam 3 metu proga padovanojom maziuka bisoniuka!! nei dienos nesigailiu, nes vaikas daug laiko praleidzia su juo, duksta, zaidzia, sedi kartu multikus ziuri, visko buna, ir triuksmo, ir asaru kartais pagalvodavau, gal per mazas dar suniukui, nes ir spirt gali, ir trenkt, bet stebim, snekam. manau toliau bus tik geriau jei yra galimybe, as tikrai rekomenduoju augt vaikam su bet kuo, as suo, ar kate, vaikams reikia liest, jaust juos.

As tai tik uz tai kad vaikas turetu suniukas ismoktu rupintis. Bet kas dazniausiai buna? uzsinori ir poto nepriziuri...
Papildyta:
As tai tik uz tai kad vaikas turetu suniukas ismoktu rupintis. Bet kas dazniausiai buna? uzsinori ir poto nepriziuri...

Musu sunus nori jau gal 5metus, bet...neperkame, ..megstame keliauti, negali gi visur ir lektuvan ar kur viesbuty apsistoti ar papludymiuose ne Lietuvoj su suniuku, seneliam palikti negalime, draugai tokie kaip ir mes, uzrakinto namie irgi nepaliksi, nors patiems tai labai noretusi pradziuginti vaika

Jei problema tik palikimas kažkam, tai galima ir šunų viešbučių pasieškot, jų tikrai Lietuvoje yra

mano vaikas taip pat praso suniuko. I ka as jam atsakiau. sunuiuka nupirksiu, kai jis ispildis sias salygas:
Vaiko daiktai turi visada buti sutvarkysi (zaislai, mokymosi priemones, drabuziai ir pan)
Jo pareigos ir uzduotys atliktos laiku ir be papildomo raginimo. (laiku keltis gultis, laiku namu darbai, geri mokymosi rezultatai ir pan)
Kai namuose bus tvarka ir laikysis drausmes (visa tai turi testis maziausiai 2 men , kad as isitikinciau), kodel gi ne - galim isigyti suniuka.

Pasitaupyti pinigeliu ir nupirkti. Yra veisliu, kurios tinkamos laikyti ir butuose ir nuosavuose namuose, del plauku metimo - taip pat yra veisles, kurios turi ne kaili,o plauka ir visai jo nemeta (pvz. jorksyro terjerai, pudeliai).
Augintinio laikymas, skatina atsakomybe, rupinimasi ir meile. Vaikai, turintys gyvuneli namie, tikrai niekada nekankins sunu, kaciu ir t.t.
GYvename nuomojamame name, bet turime suniuka ir tikrai nesigailime. Vyras is pradziu nenorejo mazo, bet po poros dienu, parejes is darbo pirma prie suniuko eidavo pasisveikinti ir nieko nera maloniau, kai grizti namo ir pasitinka tave su tokia besalygiska meile ir nuosirdziu dziaugsmu kaip nei vienas zmogus negali

na tam suo nebutinas - toki prisirisima daugelis gyvnunu suteikia.

Vaikai irgi zyzia, kad suniuko nori. Yra pasakyta, kad jeigu 6 menesiu rupinsis papuga taip, kad mums netektu issikisti ( valys narveli, keis maista ir vandeni, valys kur pridirbo - cia svarbiausias punktas), tai bus suniukas. Kol kas nieko tokio nevyksta - tai ir suniuko nebus, nes su anuo vargo daugiau.

Mano vyras taip užsispyrusiai nenorėjo katės. O, dabar ir pats, paglosto, pašeria, ant rankų pasiima

Aš, tik noriu pasakyti, kad kaip mes nenorėtume, kad vaikas užsispirtų, taip ir mes neužsispirkim dėl kažko. Reikia pažiūrėti, kiek laiko tas "noriu" tęsiasi. Ar, tai trumpalaikis noras, ar ilgalaikis. O, gal vaikas užaugęs bus koks super kačių gydytojas ARba, gal galima kompromisą, jei jūs nenorit katės, gal jam tiktų žuvytės? papūgos Yra visokių variantų

taip nebuvo ir nebus, kad vaikai 100% rupintus gyvuneliu, jie juk vis del to vakai.

Vat būtent
Man kažkaip keistai skamba, kai taip reikalaujat iš vaikų, kad būtų ideali tvarka, šimtaprocentinė atsakomybė už save ar kitą augintinį Dar žinau atvejų, kai vaikams buvo pasakyta, kad jei išvedžiosi pirštinę prisirišęs po kelis kartus į dieną kažkiek tai laiko, nupirksim šuniuką... Absurdiškai skamba ir tiek... Vaikai turi būti vaikais, o ne mažais suaugusiais. O atsakingumo mokomasi palaipsniui... Ir šuo yra viena iš mokymosi formų...
Maniškė jau gerus trejetą metų prašė šuniuko, ji apskritai labai gyvūnus myli, paskutiniu metu kasdien bent po pusvalandį nuverkdavo, kad neperku jai šuniuko... Žadėjo rūpintis ir t.t.
Šiam gimtadieniui gavo šuniuką ir aš nei karto nepasigailėjau... Taip, ji rytais nesikelia ir neveda šuniuko į lauką, bet man tikrai nesunku tą padaryti už ją, norint pasaugoti dukros miegą ir poilsio laiką. Taip, ji ne visada išvalo namie balutes, bet tikrai valė sąžiningai, kai to reikėjo, be jokių atsikalbinėjimų. Ir niurko ji tą šuniuką, bet matosi, kad labai jai reikalingas jis buvo. Jei dukra namie, tai pastoviai su šuniuku...

Brolio dukra, kai saviškei nupirkom šuniuką, irgi buvo užsiprašius brolio, kad gal mol ir jai reikia. Bet atvažiavus pas mus į tą šunį net jokio dėmesio nekreipia. Tai jei tėvai vaikui su tokiu vienadieniu noru nupirks šuniuką, jie ir visiškai rūpinsis tuo šuniu, ir pyks ant vaiko, kad nesirūpina ir t.t.

Mūsų atveju, aš jau mačiau, kad aš dukrą vos ne psichologiškai traumuoju nepirkdama šuns...

na kad bent 70-80 proc rupintusi nes realybej tai buna 10 -20

jei dar as pati to suns noreciau , gal ne taip svarbu butu vaiko indelis, bet as jauciu, kad nepavilkciau suns prieziuros, jei viskas kristu ant mano peciu. ir kariauti su vaiku nenoriu.
turiu daug pareigu ir darbu , ir taip mazai laisvo laiko. o bet koks gyvis yra didele atsakomybe, gyviui reikia kasdieni skirti laiko ir demesio. jei as to negaliu padaryti, o vaikas nepasiruoses atlikti siais pareigas , kas bus su tuo suniuku ir namais ? chaosas?

kad pyks ant vaiko tai čia dar nieko. bet tai koks bus tu šuns likimas, jeigu vaikui praeis entuziazmas, o tėvai bus visai nenusiteikę juo rūpintis?

tai ka isvardinau neapima 100% prieziuros.
Ir suo nebutu pirmas gyvunas musu namuose ( yra jau patirties ir su zuvyte, ir su smiltpelemis, ir su seneliu sunimi..), todel matau, kad gyvunu rupintis jie nepasiruosia, o as visai nedegu noru tureti dar viena auginti, Prisideti galiu, bet vezti didziaja dali prieziuros - ne, aciu.

p.s. dar reiketu atskirti pagal amziu apie kokius vaikus kalbame. Turint omeny maniskiu amziu, musu iskeltos salygos suniuko atsiradimui, tikrai nera kazkas tokio, ko vaikai nesugebetu daryti

geriausias budas-skolintis suni ir palaikyti ji 2 sav. leidziant tik vaikui juo rupintis.....turetu uztekt laiko suprast kad ne tik dziaugsmas yra suns turejimas...bet vistiek bet kokiu atveju teks kontroliuot ar vedzioja,ar renka sudukus,ar padave est,ar nuplove kojas ir t.t. ir neisvengiamai teks rupintis augintiniu apziurint nuo erkiu, valant ausis, karpant nagus, sukuojan ir .t.t...taigi turit ir jus apsisprest ar pasiruose tam...o jau nekalbu apie tai, kad reiks sprest klausima kur ir kam ji palikt kai isvaziuosit is namu ilgesniam laikui ar atostogauti....daznai zmones neivertina ir suns veisles ypatumu...perka sunis pagal grozi...bet jei tam suniui reijia fizines iskrovos, tai teks ne tik isvest pasysiot, bet dar ir suorganizuot fizines veiklos....todel turit patys apsisprest ar tam pasiruose ir ar pasiruose kontroliuot savo vaika kaip jis rupinasi savo augintiniu

bet gi suo ne zaislas kad ji galetum skolintis ,suniukui bus stresas kai papuls i svetima aplinka ,o tuo labiau kad bus svetimi zmones

Labai geras būdas suderinti draugų, turinčių šunį, atostogas kur nors išvažiavus ir šuniuko priežiūrą tiems, kurie nori jį įsigyti
Vistiek žmonės turintys šunis, taip pat nori išvažiuoti atostogauti, todėl šunys kartais paliekami šunų viešbučiuose, kartais pas draugus ir pan. Nėra tiems šunis toks didelis stresas tas išsiskyrimas su šeimininku, jei kituose namuose jais gerai rūpinsis

Tik bijau, kad dviejų savaičių nepakaktų - reiktų min. mėnesio

joks protingas zmogus neskolins savo suns, juolab, kad vaikas juo rupintusi/nesirupintu.


o kas sako, kad gerai rupinsis, jei tevai nori suni pasiskolinti eksperimento tikslais,t.y. patikrinti rupinsis vaiks suniu ar ne????

labai geras budas patikrinti ar vaikas tikrai "nori" suniuko, isbandytas
pasakyti, gerai jokiu problemu, bet... kiekviena ryta tris savaites iseini i lauka 7 ryto, nesvarbu salta, lija, silta. gali tiesiog pasivaikscioti aplink nama, pasedeti ant suoliuko, tas pats po mokyklos, bent 15 min isbuti, jei tris savaiotes istversi- ok tariames ir perkam, paziuresit kaip greit dingsta tas neispasakytas noras

Suo didziausia svajone,bent kol kas.Maniske butu tam lauke.Zinau,kad rupintusi (megsta rupintis jurkiaulem),bent dalinai.Vakare vistiek kazkam is suaugusiuju tektu suniuka vedzioti.Mane labiausiai gasdina veterinaro saskaitos.Vis paranoja,o jeigu prireiktu rimtos operacijos ar pan.ir neturetume is ko.Kas tada..Nu,bet jeigu priklystu koks beglobis,ka tada,nevysi gi salin-tektu pasiimt

Su visais gyvūnais yra visokių bėdų ir tikrai reikia labai pasiruošti morališkai tam, tiesiog pribręsti tiek kačių, tiek šunų ,... laikymui.

Aš turėjau šunį, vaikai prikalbino, finalas buvo toks, kad jį vedžiodavau aš,... nes žiemą tamsu, vaikai bijo išeiti į kiemą, ...

Tiesiog noriu pasakyti, kad sunkumų bus, kol išmokinsi, kol pripratinsi prie savo tvarkos, ... bet aišku ir atpildasuž tą vargą bus, nes tikrai gyvūnai suteikia daug džiaugsmo ...

Papildyta:


Jau su neveisliniais aš tai neprasidėčiau, tiesiog sakau iš patirties, svarbu ir protėviai ir visa genetinė linija, nes jei įsigyji gyvūną, - tai labai ilgam.... Paskui neduok tu dieve, apkandžioja šuo ką nors, ir visi galvoja, kame čia reikalas, kodėl toks protingas šuo taip galėjo pasielgti ,... todėl labai svarbu ne tik veislę išsistudijuoti , pažiūrėti ar tinka šuns charakterio bruožai šeimai, ar atitinka jo būdas tai šeimai,kurioje jis gyvens.

isiterpsiu ir as i jusu diskusija.
tik jau nereikia.... kiek dabar daugintoju kurie "ant skaiciaus" sunelius varo nors ir su dokais...dokumentai sumazina ligu tikimybe, bet jos nepanaikina. turim retriveriu temoje viena auksaspalvi retriveri, su dokumentais, o jau kiek operaciju istveres, nes sanariai serga.... kaip sakoma bus lemta - taip ir bus.
o del stabilumo, pirmiausia pasigilinkim kokiomis salygomis, ar kaip auklejami tie suneliai kurie nuskamba, kaip ikande zmogui.... kiek ju laikyti uzdaryto vojeruose, niekada nemate svetimo zmogaus? o va staiga nutruke "nuo grandines" kazka apkandzioja, ir kas kaltas? gal suo?
o kiek nevisprociu pacanu augina ir visiskai neaukleja agresyviu veisliu sunis? tevai turi kaimyna kuris toki laiko, bijau prasilenkti, nes suo nors ir su antsnukiu negali praeiti nei pro viena zmogu jo nepuoles, jau nekalbu apie kita suni...
mazas kleckiukas šunytis yra kaip molis - koki jau nusilipdysi, toki ir turesi. as dabar turiu paemusi is prieglaudos maziuke viena socializacijai, mokau namu taisykliu, mokau kas galima kas ne. kur sysint galima kur ne. ir tai reikalauja daug laiko. šuniukas pamiegojo - begi laukan, pazaide- begi laukan, pavalge - begi laukan - kitaip turesi valyti bala. ir taip tol, kol maze isisavins kad reikaliukai daromi lauke o ne namuose. va jau savaite praejo (nors kalytei jau 9 menesiai) ir namuose cucikas nebekakina, su sysium tik avariju buna kai as visa diena dirbu. taip pat ir su charakteriu - reikia dirbti ir aukleti suni, kad jis butu toks, kokio norime. aisku neisbraukiu ir nestablios psichikos problemu, bet juk ir sveiki zmones sizofrenija suserga...
mano mazyle keliu nesiekianti beveisliuke su viena ausim nulepusia o kita stacia yra visiskai niekuo meilumu ar gerumu nenusileidzianti draugu islepintam auksaspalviui retrieveriui. pradejus lanytis prieglaudoje pamaciau daugybe mielu suneliu (paragave vargo kiekvienas labiau uz ora vertina zmogaus demesi ar paglostyma) vieni dideli, kiti vos atsimerke kleckai ir kiekviena ssavaip bando to zmogaus demesi patraukti. nes o gal nuskils laime jam?
dziaugiuosi, kad yra zmoniu mastanciu kiek kitaip negu Agninga, priesingu atveju mano lankomi bedukai nebeturetu jokiu galimybiu patirti zmogaus ranku ir namu siluma.

Gerai, pasiskolini šuniuką... Tarkim vaikas juo rupintusi tas 2 savaites ar ilgiau... Ir reiketu grazinti. Vaikui, kas be ko, butu didelis liūdėsys, nes prie šuns spetu prisirišti. Tai dar gerai, kad tevai nupirktu tą šunį, o jei ne?.. Aš pati jau 3 metus noriu jorkšyro terjero ir negaunu. Vis artėja gimtadienis ir jaučiu, kad 4 laukimo metai prasides... Ir tiesa sakant, man liudniausia yra tada, kai kokia mamos drauge atvažiuoja ir atsiveža jorkšyrą... Taip noriu ir aš turėti tokį draugą... bet gal kada nors mano didžiausia svajonė išsipildys.

Sveikutės.ir mes neseniai įsigijome šuniuką.Visi vaikai prižada, kad rūpinsis, bet taip ištikrųjų nėra ir nebus, nes jie dar vaikai.ir reikalauti is vaiko pilnai rupintis gyvūnėliu, manau, net nelogiška.

bėda ta, kad žmonės mėgsta rinktis veisles pagal grožį, o ne pagal paskirtį.
o kaip apkandžioja, tai būna rezultatas to, kad šunys ir vaikai buvo neprižiūrimi arba blogai elgiamasi. aišku, jeigu šuo vaikui nosį nukanda, niekas nesakys, kad oi, čia mano kaltė, aš šuns neauklėjau, o vaikas pats erzino. kaltas tik šuo, nes jis nieko negali atsakyt.
tiesiog jei žmogus šunį įsigyja už afigėnas bapkes, tai maža tikimybė, kad su juo elgsis taip, kaip kaimietis su kiemsargiu.


nežinau kaip LT, bet čia tai iš prieglaudos šunį paimt gal netgi sudėtingiau nei nusipirkt "naują". Ypač jeigu šeima gyvena bute, turi mažų vaikų arba kitų gyvūnų.


veislinis šunelis labai brangiai kainuoja. ar būtinai jorkšyras? gal užtektų tiesiog šuniuko?

Kaip juokinga buvo rasti savo pasisakymą, rašytą daugiau nei prieš 4 metus...

Taigi, gimus ir paaugus broliukui, šuniuko tema visgi sugrįžo... Vienintelė jau iš 5 šeimos narių buvau kategoriškai prieš... Vaikai žadėjo aukso kalnus... vyresnėliai nebuvo ir tokie maži, kad nesuvoktų ne tik laukiančio džiaugsmo, bet ir atsakomybės... Tačiau... jau antrus metus auginame meilų vipetuką. Ir kaip bebūtų keista, labiausiai šuo prisirišęs prie manęs. Nors niekada nenorėjau šuns, bet ir pati iš visų šeimos narių labiausiai jį myliu ir dažniausiai juo rūpinuos. Nu išveda tie vaikai, kaip buvo žadėję, bet be didelės meilės ir sukąstus dantis...
Moralą istorijai sugalvokit patys...

Tiesa sakant, jus ne pirma kuri klausia: ar tau butinai reikia jorkšyro? ir aš visada visada atsakau: taip... Nes tie šuniukai man patys tobuliausi atrodo. nekalbu apie išvaizdą, nors tiesa sakant, jie beproto gražus, bet kiek jorkiuku esu mačius, buvus su jais, tai jie patys mieliausi, fainiausi ir draugiškiausi atrodo... ir aš nemanau, kad tai tiesiog mano užgaida ar trumpute svajone. Visgi 3 metai nera kelios savaites... Taip - kaina nemaža, bet aš sieksiu savo svajonės. gal greitai, o gal tik po keliu metu, bet žinau, kad turesiu toki drauga. nors mamai jau seniai atsibodo mano kasdienines kalbos: noriu jorko... bet ką padarysi.

Šuniuko turi norėti mama ir tėtis, ne tik vaikas čia daug protingų minčių jau pasakyta - vaikai yra maximalistai, jie nori čia ir dabar, o neduok die dar kas iš draugų šunį turi... Ir nesvarbu, ar nori to šuns savaitę ar keletą metų, visas noras gali praeiti po kelių savaitėlių rūpinimosi šuniuku.
Jei jau labai vaikas šuniuko nori, galima padaryti gerą darbą - nuvesti vaiką į šunų prieglaudą (konkrečiai kalbu apie 5 pėdutes Klaipėdoje, bet manau ir kituose miestuose yra panašių prieglaudų) ir pavedžioti šunelius, pažaisti su jais, tai daryti kasdien, nesvarbu koks oras ir pan. Ir vaikui linksma bus, ir gerą darbą padarysit, o gal po kelių dienų vaikas ir to šuns nebenorės, o jei norės, gal į dūšią koks benamiukas kris, ir namo pasiimsit
Beje, pritariu senai niekšei, šunys nekalti, jeigu jų šeimininkai kvaišos, šunį reikia auklėti, nesvarbu ar tai beveislis, ar pačios brangiausios veislės. Kita vertus, yra veislių, kurių nepatariama pirkti šeimoms su mažais vaikais.

galėčiau kitaip paklausti -- o kitokį šuniuką ar mylėtum? ar šiaip ŠUNIS myli?

man irgi keistai atrodo toksai uzsiciklinimas ant konkrecios veisles.
Kai norejau suns, buvau laiminga, kai tevai dvarniaska is turgaus uz kelis litus nupirke parnese.
Dar suprantu, kai suauge zmones, seima del savo gyvenimo budo ipatybiu renkasi konkrecias veisles - pvz apsaugai, arba atvirksciai turint mazu vaiku "svelnias" veisles.

Nors kita vertas - niekas gi netrukdo susitaupyti/uzsidirbti ir nusipirkti butent jorksyra.

O jum pasirode, kad ne? aišku, kad myliu. Auginu beveisliuką ir cvergšnaucerį.

Neturincioms salygu augint sunis, siulau "pasiskolinti" pirma kokiu draugu suniuka, kai jie keliaus ar pan. As pati labai myliu sunis, bet esam daug dirbantys zmones, taigi gaila padarelio butu, kad nepakankamai laiko jam skiriama. Radom iseiti - perkalbejom vaika is suns i kate ir leidom paciai issirinkti, kokios nori jai prieziuros tikrai maziau, nes patikekit - tevai priziures, o ne vaikai

turi du šunis, ir svajonė trečias? tada jau nesistebiu, kad tėvai nepasirašo.

beveislis kieme ir didelis. tokio nepavedziociau, bet tikrai labai rupinuos. su juo jau 15metu nuo pat gimimo esu.. kitas yra pas teti... tad su juo galiu buti tik kai esu ten. o draugo aš noriu kiekviena diena su savimi. mama visad sako: man bus vargo su juo... bet aš manau, kad pati juo rupinciaus.

Aš tik UŽ kai šeimoje yra koks gyvūnas. Mes patys turime 2 šunis ir katina, ir dar žuvyčių pilną akvariumą. Planuose - akvariumą didinti. Vaikams 6,5 ir 4,5. Labai padeda atsakingumą ugdyti. Kai mažasias šuo sugraužė kelis išmėtytus vaikų žaislus - tai buvo stipri paspirti susirinkti žaislus vaikams, kad daugiau to nepasikartotų. Kai didžioji kalytė atsivedė šuniukų - nereikėjo nei draugų - didžiają laiko dalį praleisdavom su mažiukais. Žuvytes šeriame visi paeiliui. O kai jau kate trinasi aplinkui - džiaugsmo ir jai ir vaikams.
Aišku - labai reikia pasidomėti, jeigu veislinio norite, veislės ypatumais, O neįperkantiems veislinio - platus pasirinkimas šunų prieglaudose. Ir, geriausia bei būtiniausiai reikia padaryti alergijos testą, nes daug liūdnų istorijų, kai įsigyja augintinį ir po kiek laiko pasirdo kad alergija vaikams. Tada tenka išsiskirti - visi liūdi, širdys plyšta.

Nereikia reikalauti iš vaikų 100 proc. tverkos - jie tam ir vaikai, jie tik mokosi. O kartu šunį vesti pasivaikščiopti - puiki galimybė bendrauti.

mano 10-tmetis labai norejo suniuko. Gyvename bute. Todel pasakiau- 3 menesius dabar kas ryta 7 val eini i kiema pasivaiksciot (atseit vedzioji suniuka) bet kokiu oru ir KAS RYTA, grizes is mokyklos bet kokiu oru einu i lauka pusvalandziui pasivaiksciot. Kiekviena vakara bet kokiu oru apie 21 val keliauji i lauka pasivaiksciot. Toliau kas diena keiti vandenuka indelyje. Jei matysiu, kad visa tai puikiai sekasi- nupirksim. Atsoko greit fantazija vaikui
Mes jau turejom suni- priziurejau tik as
Turejom juru kiaulyte- priziurejau tik as
Turejom akvariuma- priziurejau tik as
Turejom 3 katinus- priziurejau tik as


Suni nupirksiu kitais metais, kai bus namas, kiemas ir voljeras, tada as priziuresiu pati vokieciu avigani. O bute.....

bus ir mamai vargo, todėl ir ji turi jo norėti. Juk dar keli metai ir baigsi mokyklą, o kas tada? Išvažiuosi į kitą miestą studijuoti? Tuomet šuo atiteks mamai. Liksi savam - visvien turėsi gerokai mažiau laiko, kad juo rūpintis, todėl ir mamai teks didelė priežiūros dalis (kad ir pavedžiojimas vakare).


Orchiduke, nu Tu ir super Ir vaikui neatsakei, ir savo pasiekei

Mano vaikas irgi norejo suniuko. Iki nupirkimo keldavosi anksciau, mat pratinosi kai reiks vedzioti. Kuri laika taip ir buvo, bet paskui suo tapo tevu rupesciu.Pykdavomes del to
Na, bet jeigu negali pakeisti situacijos, reikia keisti poziuri i ja. Tai dabar galvoju, kad man tai labai gera proga iseiti pasivaikscioti kiekviena diena

Kalbant apie tokius daug prieziuros reikalaujancius gyvunus kaip sunys, negali buti jokio "vaikas nori". Visa seima turi noreti.