Magnetisme - magnetizmas, apkerejimas. Butent kazkokiam panasiam transe ir plaukioju. Nesuprantu, ko man reikia Atrodo, viskas liuksiskai klostosi: esu sveika, jauna, turiu nebloga vyreli, puiku vaikiuka, universitetas baigtas. Bet kad esu tikrai laiminga, per drasu butu teigti. Butent del traukos prancuzu kulturai, Prancuzijai. Aisku, galima pasakyt, kad paprasciausiai man tai patinka, kokia dar problema. Reikalas tas, kad tas magnetisme atsiliepia fiziskai, tai kelia nerima, tad ir rasau cia. Kazkokia desperacija apima periodais, bet visada, kiek atsimenu (gal nuo 10 metu). Kartais "reikiamu" laiku pakanka isgirst prancuziska daina ar koki atributa pamatyt, kad apimtu nepakeliamas liudesys, noras apsizliumbt, viskas imtu nervint, nuo maisto pykina (priverstine dieta
 ), musa karstis, sirdis ziauriai plaka, tikra zodzio prasme plaukioju - daznai negirdziu zmoniu, vaikstau kaip is inercijos, issiblaskiusi, daug ko neprisimenu, puse nakties negaliu uzmigt.. Tai tesiasi apie 2-3 savaites, o mazdaug po 3 men. vel prasideda. Aprasyt jausmo nemoku, bet gal primena toki, kai netiketai palieka vaikinas... Siuo metu vel, kaip vyras sako, uzplauke  . Dabar irgi sedziu ir zliumbiu, o ko, nezinau...
Matau niekas neatsiliepe. Suglumino tai, kad jau nuo 10 metu prisimeni savo tokia busena.man labai butu idomi psichologes konsultacija sia tema. pati nesiryztu nieko parasyt, tik noriu paklausti, ka pati manai apie tai? Juk tikriausiai daug mastai, kodel taip atsitinka? Kazkaip stengiesi sau paiskinti?
gal PMS?
Ai, vaikai, reik isnaudoti tokius dalykus - ar moki prancuzu kalba, pvz., jei ne - proga ismokti. Bent jau akirati praplesti is prancuzu kulturos.
Tikrai ne vienas zmogus turi toki "apsedima" - tik niekas nesipasakoja per daug As apie saviski irgi nepasakosiu, tik paminesiu, kad nuo 15 metu, tai va - jau 15 metu praejo Irgi bangomis - tai "priblesta", tai vel atsinaujina. Netiketai tyrinedama interneta atradau bendraminciu, dauguma isreiskia tokias mintis: "O as maniau, kad tik as vienas toks pamises  )Man dabar problema, ka pradejau tuo "apsedimu" rimciau dometis - rinkti faktus, dalyvauti forumuose. Sueda velniskai daug laiko, rimtesniems dalykams nelieka, o praktines naudos - DIDELIS NULIS Beje, anksciau pergyvendavau del to. O siaip jau, jeigu"apsedimas" netrukde sukurti seima, isigyti profesija ir pan. - tai juk tiesiog isskirtinis bruozas Miau Papildyta @ [mergetime]1095762669[/mergetime] Tvarkelei. Kodel atsiranda tokie dalykai? As irgi galvojau. Gal del to: 1. Vaikystej vienas ar kitas dalykas padaro labai dideli ispudi - vaikui tai atrodo kazkas nuostabaus, romantisko, prasmingo, pvz., kad ir toji Prancuzija; 2. "Apsestasis" turi smalsu prota ir lakia vaizduote, kuri ir nusikreipia link to ispudi padariusio dalyko; 3. Yra problemu kasdienybej, nuo kuriu norisi pabegti i savo romantizuota pasauli, veikianti pagal kitus desnius. Beje, tikrai nebloga atsipalaidavimo priemone. Smile. Nesigedinkim buti kitokie. Tai grazu. Miau
Butent tai ir blogai, kad nezinau, kaip ta paaiskint, zodziais irgi pasakai tik kazkokias padrikybes. Nezinau, kodel, is kur, bet tikrai labai seniai pradejo "uzplaukt", kartais atrodo, kad visa laika taip buvo. Del ko panasios depresuchos kyla, nezinau. Kai mamai ar mociutei bandydavau aiskint kazka, sakydavo, kad nusisneku, klausinedavo, kas man ten taaaip patinka, bet rimtai taip ir nepakalbedavom  Vyras sako, kad mane turejo pavadint Depresija 
Nee  , tada dar to M nebuvo
O tu buvai kada Prancuzijoje?
Buvau, bet tik kai sulaukiau 19m. Planuoju pavasari vaziuot, intensyviai taupau i savo juodaja dezute  , mama sako nevaryt, nes paskui dar daugiau liudesio bus sugrizus . Bet vaziuosiu su vyro palaiminimu ar be jo vaziuosiu ieskot to, ka ten "pameciau"Papildyta @ [mergetime]1095870837[/mergetime] MEW, prancuziskai moku, na, ne taip gerai, kaip noreciau, bet moku. Kulturintis irgi kulturinuosi. Is kur tai atsiranda: Vaikystej apie Prancuzija zinojau is mamos (ji - prancuzu kalbos mokytoja, mane nuo 2kl. pradejo mokyt prancuziskai) ir is visokiu noveliu ar romanu. Tokiai mazytei tai nebuvo idomu ar romantiska, jau geriau buvo visokie indenai , bet is kur ir kada toks ispudis kilo, tikrai nezinau. Paskui atradau kazkokius senoviskus mociutes vadovelius, paveikslelius, muzika, kartu ir visas nesamones Is pradziu idomu, o veliau tas susidomejimas virto kazkokia manija, tustuma. Nezinau, kaip apibudint. Nei gerai, nei blogai. Nors gal tiksliau, ir gerai, ir labai blogai vienu metu. Nezinau, psichologijos nestudijavau, nezinau, ko man truksta ir kodel ta kvaila trauka butent Prancuzijai kai su kuo pasisneku, sako, tau magnetismas, deja vu. Nezinau ir gyvenu nuo vienos "prieplaukos" iki kitos..
as kazkada basciausi po Lietuvo su kazkokia juoda tustuma sirdyje. Kai atvaziuodavau i Vilniu, man pakels zibintai imdavo lietis, plaukti i mane, budavo begalo gera gera, o paskui siaubingai nyku vel is jo isvaziuojat...tada supratau, kad as noriu gyventi Vilniuje. Susikroviau smutkes ir Vilniun
 po truputi isikuriau ir tada pradejau GYVENTI.Galbut sis atvejis nei is tolo nepanasusu i tavaji, taciau tame tikrai kazkas yra. As niekur taip gerai nesijauciu, kaip savo Vilniuje ir man toks jaumas, kad jei priseitu gyventi kitur - as prazuciau
|