Noriu daugiau nebebijoti varliu, kas man gali padeti? Nezinau is kur ta baime atsirado, bet man ji trukdo gyventi. As bijau vaziuoti prie ezero, i joki darza neinu, o miske krupcioju nuo kiekvieno slamancio lapo. Jei varle papuola i mano akirati, spiegiu kiek galiu, pradedu verkti pasikukciodama ir visa drebu. Man tai trukdo gventi. Bijau to momento, kai paages sunelis atnes man parodyti ta gyvuna, ar prasys eitu su juo i pieva. Skaiciau straipsniu psichologijos zurnaluose, bandziau itikinti save, kad nera ko bijoti, bet nesekmingai. Manau, kad reikia specialisto pagalbos, kas man gali padeti?

Oi patikek kaip tave gerai suprantu Man lygiai tas pats, o jei kas uzmestu us kaklo tai nualpciau Beje gal jau pavyko atiskratyti sios baimes?

Buvo tokia dainele:
as labai bijau varles,
nei mazos nei dideles,
gal ta baime neprotinga,
bet varle man nepatinka...
O kodel tu jos bijai? Gal bandyt gali save itikinti, kad ji nieko nedaro...Ji gera, ji gaudo vabaliukus, masalus. Man ji grazi. Nuo mazens zaisdavau su jomis. Ir netgi esu kai vaikas buvau maza varlyte isidejusi i burna. Juokinau kitus vaikus...Bet man ji patinka. O stai vabalu, as bijau. Man nesupranta, is ko jie padaryti. Labai slykstu tarakonai, vorai. Pamatyciau ant saves - spiegciau. Dar ziurkes Neaisku is kur ta baime. Kodel ja mes turim. Gal kazkas pasamonej uzkoduota Daug zmoniu bijo kokio nors padaro...

Aš irgi bijau varlių. Per žolę drąsiai galiu eit tik apsimovus kedus ar kokius uždarus batus, bet jei einu su atvirom basutėm ir kur šalia nušokliuoja varlė, apima neapsakoma baimė, o kas bus jei užsšoks ant plikos kojos

O geras,galvojau,kad as tik viena tokia Netgi dabar pagalvojus apie jas man siurpai eina per kuna.Turim soda,kuriame praleidziam visa siltaji sezona,o dar planuojam visam i ji keltis,o ten varliu rojus As taip pat negaliu basa vaiksciot,nekalbu kaip reik ravet darza,kai braskese kokios 5 tupi Kaip pamatau cypiu nesavu balsu,vyras juokiasi aplamai visiem juokinga
Papildyta:
Netgi buna taip,kad ryte kaimynai sako: turbut vakar vakare matet varle,o as sakau taip maciau,tai jie sako girdejom

o ar negrazu pasiklausyti kaip jos pavasario vakarais ten sodyboj kurkia?

O aš tyrinėju varliagyvius Labai pamilau tuos gyvūnus , drąsiai pabučiuočiau rupužę

Tai kad jos nekurkia Ten tokios rudos nevandenines,jos buna tyliai lapuose ar zolej ir kai as einu issoka pries mane,o tada tai girdi visi aplinkiniai
O kazin ar nera,kokiu priemoniu joms atbaidyti?Kaip pvz yra spec priemones kurmiams,tai gal sakau yra ir varlems

Varlės tikra baisybė Man jos paprasčiausiai bjaurios, ne tai, kad bijau, bet matyti kaip jos šoka - toks baisus šlapias šaltas daiktas, fuiiiiii...
Bet labiau gyvenimą gadina vorai, ypač didesni, kai pamatau, irgi visi žino... klykiu ir pradedu verkti.
Va ko nebijau - tai pelės

Niekada negalvojau, kad galima tos baimės atsikratyti. Gal tikrai yra kokių priemonių?

Jei drastiskai imsites tokiu priemoniu, masalai jus gali uzpjaut, tos varles yra ekosistemos dalis. Del kurkimo, tai ir tos ir anos labai kvaksi, kai poruojas matyt ir kiausinius deda i bala.

Aš tai labai myliu varlaites man jos kelia simpatijas, norą ginti ir globoti, apsaugoti nuo žūties ar sadistų - man jos tokie vargšai, bejėgiai, visų be gailesčio kankinami ir lengvai nuskriaudžiami padarėliai. Man jos gražios- jei nebūtų gaila laikyti nelaisvėje, namuose laikyčiau vienokią ar kitokią varlaitę- man norisi jas glostyti ir myluoti visaip, kaip kokius kačiukus ar šuniukus Ypač nekenčiu žmonių, kurie jas (ar kitus gyvūnus) kankina..negalėčiau su tokiais bendrauti..brr..šlykštūs žmonės tokie... O vat varlaitės tokios gražios, įdomios, mielos

O vat su sliekiukais, kirminukais, slimokiukais- man yra lygiai taip pat kaip temos autorei su varlaitėmis- aš irgi į juos net pažiūrėti negaliu, ir bėgu beveik spiegdama, vos pamačiusi.. brrrrr-bet irgi, žinau, kad jie nekalti padarėliai, kurie nenusipelno grubumo ir antipatijų tik dėl savo ne itin estetiškos išvaizdos.. Bet va jų tai į rankas negalėčiau paimti, ar paliesti uuuuuu...nu nežinau ką man turėtų duoti, kad sutikčiau..net baisu pagalvoti..

O vat visų kitų padarų- vabaliukų, voriukų, pelyčių- nebijau visai. pelytės man irgi labai mielos- galėčiau žiūrėti ir žiūrėti Glostyti..neįsivaizduoju, kodėl jų taip daug kas bijo, ir kodėl jomis šlykštisi- juk jos tokios mielos, tiesiog kaip žaisliukai

O kas blogiausio atsitiks, jei paliesite varlę beravėdama daržą?
Yra teorijos teigiančios, kad tokios specifinės gyvūnų baimės (vorų, gyvačių ir t.t.), turi kažkokią evoliucinę prasmę, kad tai turėjo mūsų kailiniuotus protėvius apsaugoti nuo motulės gamtos išdaigų ir priešlaikinės mirties.
Tačiau varlė, lietuviška paprastoji bjaurioji , nėra nuodinga...
Taigi, kai įsivaizduojate, kad jūsų ranka paliečia varlę po tomis neravėtomis braškėmis, kokios mintys ateina jums į galvą? Skambės paradoksaliai, bet kaip tik mintys ir apsprendžia kaip jūs jausitės ir elgsites toje situacijoje. Jei manysite, kad pats laikas mažąją gleivūzę tupdyti į kitą lysvę, kur kirminai žirnius kapoja, spėju, negasdinsite kaimynų, o paimsite ją ir pernešite į kitą vietą. Tačiau, jei galvojate, kad varlė savo šaltomis gleivėtomis letenomis .... na toliau netęsiu, akivaizdu, kad tada išsigasite ir spiegsite kiek plaučiai leidžia. Kiekvienas mąstydamas panašiomis mintimis jūsų vietoje elgtųsi lygiai taip pat. Tačiau ar tikrai taip kaip jūs mąsto kiekvienas? O varlė tai ta pati....lietuviška paprastoji bjaurioji.

Tiesa pasakius nežinau kito tokio efektyvaus būdo tokio pobūdžio baimių sprendimui (aišku, tik jei jos iš tikrųjų gadina gyvenimą), kaip - laipsninis nujautrinimas. Iš esmės ši procedūra reiškia, kad jūs pati nusprendžiate kokioje situacijoje, susijusioje su varlėmis, jūs jaučiate mažiausią nerimą (pvz. kai laikote pliušinę varlę rankose), toliau graduojate ne mažiau kaip 10 tokių situacijų, pagal vis didėjantį nerimo laipsnį, kol pasiekiate maksimalų - pvz. laikymas varlės rankose, gal net pabučiavimas (ką gali žinoti koks ten princas užkerėtas ). Visas šias situacijas reikės pereiti palaipsniui, į sekantį lygį pereinant tik tada, kai praktiškai nejaučiate nerimo esamoje "varlinėje" situacijoje. Tokiu būdu laisvė nuo varlių baimių jums garantuota .
Galima aišku tam pasitelkti ir specialistą, tačiau galite pabandyti ir pati, paskaitykite šiek tiek internete, pasitelkite šiek tiek ryžto ir vasaros sode bus ne tik naudingos sveikatai, bet ir sielai teiks ramybės.

Sėkmės
Papildyta:



O kas blogiausio atsitiks, jei paliesite varlę beravėdama daržą?
Yra teorijos teigiančios, kad tokios specifinės gyvūnų baimės (vorų, gyvačių ir t.t.), turi kažkokią evoliucinę prasmę, kad tai turėjo mūsų kailiniuotus protėvius apsaugoti nuo motulės gamtos išdaigų ir priešlaikinės mirties.
Tačiau varlė, lietuviška paprastoji bjaurioji , nėra nuodinga...
Taigi, kai įsivaizduojate, kad jūsų ranka paliečia varlę po tomis neravėtomis braškėmis, kokios mintys ateina jums į galvą? Skambės paradoksaliai, bet kaip tik mintys ir apsprendžia kaip jūs jausitės ir elgsites toje situacijoje. Jei manysite, kad pats laikas mažąją gleivūzę tupdyti į kitą lysvę, kur kirminai žirnius kapoja, spėju, negasdinsite kaimynų, o paimsite ją ir pernešite į kitą vietą. Tačiau, jei galvojate, kad varlė savo šaltomis gleivėtomis letenomis .... na toliau netęsiu, akivaizdu, kad tada išsigasite ir spiegsite kiek plaučiai leidžia. Kiekvienas mąstydamas panašiomis mintimis jūsų vietoje elgtųsi lygiai taip pat. Tačiau ar tikrai taip kaip jūs mąsto kiekvienas? O varlė tai ta pati....lietuviška paprastoji bjaurioji.

Tiesa pasakius nežinau kito tokio efektyvaus būdo tokio pobūdžio baimių sprendimui (aišku, tik jei jos iš tikrųjų gadina gyvenimą), kaip - laipsninis nujautrinimas. Iš esmės ši procedūra reiškia, kad jūs pati nusprendžiate kokioje situacijoje, susijusioje su varlėmis, jūs jaučiate mažiausią nerimą (pvz. kai laikote pliušinę varlę rankose), toliau graduojate ne mažiau kaip 10 tokių situacijų, pagal vis didėjantį nerimo laipsnį, kol pasiekiate maksimalų - pvz. laikymas varlės rankose, gal net pabučiavimas (ką gali žinoti koks ten princas užkerėtas ). Visas šias situacijas reikės pereiti palaipsniui, į sekantį lygį pereinant tik tada, kai praktiškai nejaučiate nerimo esamoje "varlinėje" situacijoje. Tokiu būdu laisvė nuo varlių baimių jums garantuota .
Galima aišku tam pasitelkti ir specialistą, tačiau galite pabandyti ir pati, paskaitykite šiek tiek internete, pasitelkite šiek tiek ryžto ir vasaros sode bus ne tik naudingos sveikatai, bet ir sielai teiks ramybės.

Sėkmės

Betkuri draugė ar vyras gali padėti. Tereikia pasidomėti biheiviorizmo teorija.
Reikia suderinti komforto jausmą su baime- šiuo atveju varle. Iš pradžių patogiai ir atsipalaidavus kalbama apie varles, kai "gydomajam" nebekyla neigiamų jausmų pereinama prie paveikslėlių, tada video, paskui į kambarį įnešama varlė. Ir paskui toji varlė vis artinama. Žinoma, iš lėto ir palaukiant, kol žmogus apsipras. Nepatikėsit, bet visos fobijos gali per porą valandų pradingt
Ir visos fobijos taip "išvaromos". Tiesa, vieniems vieno karto užtenka, o kitiems reikia pakartoti. Ir labai svarbu, kad  "gydantis" asmuo būtų sąmoningas ir nesumąstytų vidury terapijos pajuokaut (čia jei draugas koks daro), nes paskui sunkiau pasitikėt ir baimes įveikt..

tu labai teisi, kalbam abi apie tą patį

Mano pats mylimiausias gyvunas nuo pat vaikystes Budavo didziausia laime pagauti varlyte ir ja palaikyti rankose. Jos man tokios mielos, saltos, mazas nosiukas

Man nebaisu jas laikyt, nes zinau, kad nesikandzioja O kas dar nutikt gali laikant ja rankose? nieko Tad ir bijot nera ko. Varle, tai ne tarantulas

as tai tokia labai ziauria fobija turiou gyvatems. kazkada sode teko susidurti su gluodenom ( nu jos ten ne visiskos gyvates), bet tokie traukuliai pasidare vos ne iki pykinimo. dar ir dabar nusikratau prisiminus. vyras juokiasi is to, nes nesupranta kaip tokia baime gali buti. bet va yra, net kosmarus naktim sapnuoju, kaip su jomis kovoju.

Aš labai bijau vorų. Ir kuo toliau - tuo labiau. Jeigu žinau, kad kambario kampe tupi voras, ramiai sedėti negaliu. Kartą jis man į vonią įkrito, tai nuoga iš vonio išbėgau namiškiams stebint. Jau galvoju į specialistus kreiptis, nes sunku darosi. Artėja vorų sezonas !!!
O didelė varlė man irgi nėra labai maloni, į ranaks nepaimčiau, bet mažytės labai mielos. Pabučiuočiau net nesusilažinusi. Gražutės.

Sveikos,
man irgi varlės bjaurios, ir nors užaugau kaime, nu su jomis susidraugaut man neišeina ir aš kažkaip nesiveržiu. Nepasakyčiau, kad aš jų bijau, nu jos man yra tokios bjaurios, kad pamačius varlę, man noris nusispjaut, nu susikaupia seilės nuo pasišlykštėjimo.Na, bet tų varlių dažnai ant kelio nepasitaiko, tai gyvenu toliau, nors kažkada ant basos kojos užšoko man, tai aš spiegdama keletą minučių bėgiojau

kartais man atrodo, kad gyvenimas be tokių nedidukių baimių pvz. vorų ar varlių, būtų pakankamai pilkokas....nebūtų šiame civilizuotame pasaulyje mūsų vyrams net kaip didvyriais pasirodyti...o dabar gali būti tokie vyriški ir ramūs , šiek tiek pašiepiantys, kai mes spiegaliojame "baaaaisiai baaaaisią varlę ar t.t." pamačiusios...

Vajetau...kartais galvoju,kad jau as visai nenormali,as vos sita tema istengiau perskaityti,sirdis makaluojasi kaip isprotejus,vos isgirdus zodi "varle" Nezinau, as galvoju,kad sita paveldejau is senelio,nes jis paniskai bijojo siu padaru..man tai siaubas,kas mane pazysta,tai niekad net mintis nekyla,mane jomis pagazdinti,karta mane net sokas nervinis istiko(vakarojom prie ezero,nors ka ten vakarojom as visa laika isputusi akis kirtau zvalgyba!),nu zodziu visiskai salia pamaciau ta daigta,tai siaubas- visi pamate ko nemate!!!! Istiesu tai si paniska baime mane labai kankina,bet jokios iseities nematau,tokie psichologiniai seansai,kai atnesa varle,tai va...- net verkt norisi vos pagalvojus! Visi juokiasi,kad kogero,geriausias metu laikas man -ZIEMA,nes galiu tvirtai stoveti ant zemes,o ne trypcioti ir krupcioti,nuo kiekvieno judeselio ant zemes arba pamacius tamsu taskeli,issiaiskinti,kad tai buvo tik akmuo!

oho, panašu, kad tavo atveju tai tikrai ne šiaip menkoka simpatija žaliems padarams, o stiproka varlių fobija....
Man labai patiko tai, kaip tu pati taip taikliai pastebėjai, kad varlių baimės išmokai iš senelio, o ne dėl kažkokios skriaudos, kurią patyrei gyvenime dėl susidūrimo su varlėmis.
Rašai, kad varlių baimė tavo gyvenime užima didelę vietą ir temdo vasaros džiaugsmus. Ką manai apie psichologo pagalbą? Šiaip tai fobijų nugalėjimas yra vienas lengvesnių dalykų psichoterapijoje ir trunka pakankamai mažai laiko.

Noreciau sitos "keistos baimes" atsikratyti,bet jau nuo tos minties, kad ten palaipsniui atnesa varle,man jau silpna darosi.... Kas blogiausia,kad sita fobija kogero perduosiu savo dukrai,nes ji jau irgi pradeda i jas reaguoti! ,bet ka daryti,per save perlipti negaliu!

As varliu nebijau, bet rupuziu...., jei pamatau darze-manes jau ten nebera. Mano sunus paniskai bijo voru ir vabalu

...taip, tu teisi, sakydama, kad savo baimę gali "padovanoti" savo vaikeliui. Kaip tu jos išmokai iš senelio, taip ji išmoksta iš tavęs. Ar tau norėtųsi, kad tas scenarijus kartotųsi per kartas? Kita vertus, jeigu to nenori, tai galėtų būti puikus motyvas kažko imtis, na jei ne dėl savęs, tai dėl to, kad tavo vaikiukui nereikėtų taip jaustis....o mamos dėl vaikiukų gali padaryti bet ką, ar ne?

Suprantu, kad kažkur esi girdėjus apie taip vadinamą ekspoziciją, kai žmogui tenka susidurti su baimės objektu, ir tave būtent toks tvarkymosi būdas labai gasdina. Bet manau turėtum žinoti, kad šitas procesas labai palaipsnis. Niekas neims ir neneš tau varlės per pirmą susitikimą. Kiekvienas naujas žingsnelis bus daromas tik su tavo leidimu ir tik tada, kai tu jau jausiesi visiškai ramiai pvz. kai varlę tik įsivaizduoji, varlė yra kitame kambaryje, kai jos nematai, varlė yra kitame kambaryje ir tų ją matai ir t.t. Psichoterapeutas pats modeliuos tau kaip su ta varle elgtis galima - pirmiau pats tą varlę niurkys į valias, galėsi prisijuokti pakankamai:) Svarbiausia, kad viskas vyks tik žingsnis po žingsnio, jokios prievartos ir jokio bereikalingo streso.

tačiau bet koks veiksmingas kovos su nerimu būdas vis dėl to yra susijęs su vengimo nutraukimu. T.y. mes turim nustoti vengti baimės, nerimo objektų, tik tada nerimas labai trumpam padidėjęs turi galimybę visam laikui atslūgti....toks gaunasi kaip kompo persikrovimas:)) Kitaip, mums išvengus baimės objekto nerimas taslūgsta, bet tik trumpam, ir ilgainiui ima plėstis į vis daugiau sričių, baimės akys vis didėja ir didėja.

Jooooo o as jau dabar i panika puolu vien pagalvojus, kad viena diena kuris is sunu gali atnesti ir parodyti TA "grozi"

O vat aš nebijau nei vorų, nei vabalų, nei gyvačių, nei varlių. Pamenu maža sode gaudydavau varles ir mamai atnešdavau. Tai ta klykė kaip vaiduoklį pamačius.

O aš myliu rūpužiokus Tyrinėjau juos, džiaugdavausi aptikus
Tai, kad rupūžės labai naudingos darže, jos suvalgo visokius derliaus kenkėjus-vabzdžius. Man asmeniškai rupūžės dar mielesnės, jos nėra slidžios,drėgnos kaip varlės.
Iš tikro tai bijome to ko nepažįstame

P.S. Aš kai buvau kokių 15 metų, norėjau pusseserę atpratint rūkyt, o aš žinojau, kad ji labai bijo varlių Ir man šovė į galvą tokia mintis, lauke sugavau mažytį varliuką ir įkišau jį į cigarečių pakelį... Kad jūs būtumėt girdėjusios kaip ji rėkdama bėgo iš kambario. Aišku po to aš gavau stipriai barti nuo tetos Bet tas būdas vis tiek jos neatpratino rūkyti

Sveikos,na pas mane panikos sutrikimas,bet varles tai labai myliu ir kitu gyviu nebijau,gal vorai nemalonus,bet ir tai nieko,na visokiu tu baimiu buna

Mano draugė išsigydė fobiją nuo vorų... įsigydama paukštėdą. Ir dabar labai myli vorus. Nepasakojo, bet, įtariu, irgi pratinosi pamažu