Papasakosiu savo pati isimintiniausia ir niekada jau nebepakartojama vakara mano gyvenime...

Pradziai, nuo ko viskas prasidejo...
20006 02 06- osios vakaras, kada mano gyvenimas pasikeite, kai visai netiketai, interneto platybese sutikau ji - toki sirdziai artima zmogu, su kuriuo be galo gera, ramu, kuri be galo isimylejau laikui einant..
Menesiai ejo (nors ju buvo tik 5), artejo diena,kada galesim pamatyti vienas kita, kada bus pirmas bucinys, pirmas apsikabinimas...
Ir stai as jau pakuojuos daiktus, sirdele dauzos, nes uz keliu dienu bus TAS vakaras. Sekanti diena - as jau lektuve.. dar kelios praleistos dienos svetur, su seniai matytais zmonemis, bet sirdeleje ir mintyse vien tik jis, ir pagaliau, isauso tos dienos rytas! Vel daiktai pakuojami, sirdis plaka dar tankiau, rankos prakaituoja kaip niekada, atrodo, kad vaziuoju susitikti su Anglijos karaliene - juk tai mano zmogus, kuri pazystu geriau nei ka nors kita, kuriuo pasitikiu, bet stresas yra, nes tai pirmas realus musu susitikimas, o ne per kompiuterio ekrana. Autobuise nerandu vietos, kelione ilga is vienos salies puses i kita... laiko dar daug, bet minutes tirpsta.. zinutes plaukia viena po kitos, kad neuzilgo isvysim viens kita.. ir su paskutinemis neissakytomis svajonemis uzmiegu...prabundu po geru keliu valandu. Jau ir Londonas netoli.Jeeei As jau Londone, viskas, keliasdesimt minuciu ir sutiksiu savo likima. Mane supras tik tos, kurios ta pati pergyveno, sirdis tikrai dauzosi, atrodo ,kad salia sedintis arabas ja gali jausti, nes vis zvilgcioja tokiu nustebusiu zvilgsniu ko as cia taip nerimauju! rankos dreba, pati musitausi ir nesuprantu del ko! viskas. as jau vietoj, stoty. imu telefona skambinti, pasirodo, jis uzstrigo kazkur metro... na ka, nieko nelieka kaip laukti. praeina puse valandos, valanda, vel kruva sms, kad jau tuoj.. viena akimirka pagalvojau,kad gal nebevaziuok, nes man is tu nervu sirdis sustos! nezianu del ko taip nervinaus, isivaizdavau kaip viskas bus ir daresi baisu.. buvau pavargusi po 8 val keliones+ 2 valandu laukimo stoti nenorejau nieko, tik greiciau vaziuoti kur nors, kur galesiu nusiprausti ir pamiegoti...
Is toli pamatau ateinanti ji... Viskas, mano sirdis sekundei sustojo! nemeluoju jauciaus be galo keistai ir tuo pat metu laimingiausia pasaulyje... viskas vyko taip greitai net nebepamenu ka sakem vienas kitam, apsikabinom ir stovejom, pasibuciavom.... ir negalejau patiketi kad as su juo, galiu ji liesti, matyti, apkabinti. Atsisukusi pamaciau ta pati araba taip pat kazko laukianti stoti! jis nusijuoke, turbut suprato,del ko buvo visas tas neramumas autobuse!!! daugiau viskas vyko kosminiu greiciu, nepajutau kaip gryzome ten, kur apsistojome... sako, pailsek, eisim kai kur. o as taip norejau miego...
Isejom, nusivede i tradicini Etiopijos restorana. Apie ka net svajot nesvajojau, kad galiu pamatyti savom akim, paragauti ju maisto.. deja, buvom ne vieni, tad viskas vyko santuriau, bet buvo be galo faina... muzika, dainos, zodziai..negirdejau nieko aplinkui, tik maciau ji ir galvojau kaip cia greiciau is cia pabegus..
Susiruosem iseiti apie vidurnakti. Padaveja dave sveciu knyga irasyti ka nors, nes mate, kad ryskiai pirma karta esu cia..
irasiau dviem kalbom "Aciu uz dalele Afrikos mano sirdy.."
Buvau pirmoji ir galbut paskutine Lietuvaite palikusi parasa toj sveciu knygoj...
Vakaras buvo nuostabus. Pirmoji naktis taip pat...
Gaila,kad para turi tik 24 valandas.

Laukiam ir foto reportazo

Galiu parodyti,kaip ju tradicinis maistas - indzera (tarias) - atrodo... Bet nieko daugiau (kol kas ).. is tik man
Cia atnese ant tokios dideles lekstes kaip pas mus lietini blyna, tik rugstu, ir ant virsaus visokiu padazu - su mesa, su darovem, su bulvem..ir visi be galo astrus, bet laaaabai skanus! plesi ta blyna, ir imi su tuo blynu padaza ta taip vadinama ir valgai tik su rankom! jokiu sakuciu! galvojau kad apsidrebsiu is pirmo kasnio, bet sekesi ir dar valgiau su kaire ranka, nezinau kodel, bet su desine neisejo, ir visi labai stebejosi, nes jiems net neiseina su kaire , o cia nei is nei is to su kaire pradejau, nors esu desiniaranke

pradėjusi skaityti pasijutau kaip fantastiniam romane... 20006 metasi...turbūt autorei ir širdelė, ir ranka drebėjo
šiaip labai gražu...tokie susitikimai ir emocijos būna kartą gyvenime

geras, nepastebejau pati
bet siaip, drebejo kaip ir rasiau... gera vel buvo prisiminti..

as tai sakyciau pasijutau kaip romana skaitydama
grazi istorija linkiu, kad ir toliau taip viskas butu grazu bukit laimingi ir lauksim tolesniu pasakojimu

labai gražiai papasakota istorija Sekmės jums toliau

aciu.

...Si savaitgali buvom susitike vel. Praleidom nuostabiai laika Paryziuje
Siurpuliukai laksto kunu prisiminus. gera. tiesiog gera.

Neisivaizduoju, kaip imanoma isimyleti per interneta bet jei tai istorija su laimingu tesiniu - kodel gi ne Na, sekmes jums

galima.. galima..
Kaip bus ateity, pamatysim, juk negali net santuokoj visko numatyti kas bus po kazkiek metu..

Jau greit bus metai, kaip ta dalelytė Afrikos mano širdy gyvena...
Galiu paskayti, viskas įmanoma, jei tik labai pats to nori.
Greitai vėl bus susitikimas, po ilgo nesimatymo, atgaivinsiu prisiminimus

kokia graži istorija tikiuosi jūsų meilė ir laimė lydės jus labai ilgai

Nu kaip faina skaityti, tekstas tiesiog pulsuoja aistra . As irgi su vyru per interneta susipažinau, tiesa, veiksmas vyko Vilniuje. Bet kažkas panašaus buvo, kai ėjau į pirmą pasimatymą. Sėkmės

ačiū..



aš ir tikiuosi...

Grange, šaunuole, labai grazi istorija, linkiu jums abiems sėkmės

ačiū..
Užsuk pas mus, jau pamiršai

aistra nugali viską ... kas nėra to jautęs

Faina istorija
sėkmės jum ir toliau

ačiū..

Sekmes jums

Labai grazi istorija

vaje vaje kaip tai pažįstama...pusė istorijos man tinka

kuri pusė?

Na ką.. atgaivinsiu istoriją..

Kažkuri čia rašė, kad netiki, kaip galima per internetą įsimylėti. kol kas dar noriu patvirtinti,kad galima..
neseniai buvo mūsų pažinties metinės kol kas ir toliau širdis plaka tuo pačiu ritmu ir žiūrime į tą pačią pusę. Praleidau nuostabias 10 dienų kartu, grįžo visi pirmųjų pažinties dienų prisiminimai, pirmojo susitikimo jaudulys.. tik skirtumas buvo tas, kad jau žinojau, ką išvysiu prieš save, žinojau ko tikėtis, ko laukti, ir su kuo gyvensiu.
Laikas praėjo puikiai, nors ir greitai, nesigailiu nei vienos sekundės praleistos akrtu, nors kaip ir visada pritrūksta paskutinės dienos išsakyti viskam....
Sulaukiu ir pagyrų ir kritikų, bet aš gyyvenu savimi, savo gyvenimą, o ne kitų mintimis, kiti tik gali patarti, ir ačiū už tai

o visiems kitiems, skaitantiems amno istoriją, linkiu išgyventi kažką panašaus ar dar geresnio.. kaip viena forumietė sakė "kad skraidytų drugeliai pilve"

Kol ta meilė gyvuoja, ja džiaugiuos, jei taip nutiks, kad nutruks, liks nuostabiausių dienų prisiminimas, ir dalelė Afrikos mano širdy

Atrodot

Grazi istorija, sekmes jums ir kad ta laime dar ilgai testusi

nugi ačiū

Grange, ir as perskaiciau tavo istorija ir pasidziaugiau uz tave Norejau papasakoti, kad gyvenu mieste, kur yra labai daug etiopu ( jei gerai prisimenu, tai tavo mylimasis yra etiopas?...) Esu ne karta buvusi ju restorane, kur vakarais groja ju muzika. Nezinau kodel, bet man ju muzika yra kazkas fantastisko!! Ar tau teko ja girdeti? Ir apskritai, etiopai man yra afrikieciai su europietiskais veidais. Zodziu, as jiems labai jauciu simpatija...
O tau linkiu dar daug graziu susitikimu, ir kaip viskas besibaigtu, vis tiek del to buvo verta gyventi, juk taip?

sveika.. Ačiū, nustebinai.
Taip, jis iš Etiopijos.. taip man jų muzika irgi labai patinka, ir kas keista jau pradedu skirti iš kitų, nors atrodo iš pirmo labai panašios, kad ir Eritrėjos... ir jų šokiai man patinka, nors taip judinti kaklo ir pečių kaip jie moka, niekada turbūt neišmoksiu
na žinok, aš ir jiems jaučiu labai didelę simpatiją
O tu ar ne Washingtone? jei taip.. tai kas čia žino, gal su juo vienam restorane sėdėjot nes jis per šventes buvo.

Žinoma buvo verta kiekviena minutė, nesigailiu nieko. ir tikiuos niekada nepasigailėsiu įkėlus koją į jų kultūrą..

Taip, as is ten pat Gal ir tame paciame. Nes sis restoranas, kur as einu, yra vienas populiariausiu cia.

aišku... ne vieta klaust, bet gal kartais TB irgi koks iš ten, nes šiaip paprastai tai europiečiai neužklsyta

Nieko nieko - gali klausti Ne, MB yra vietinis (na jei juos is viso galima tokiais vadinti... ), t.y. is sio miesto. Bet sis restoranas garseja savo autentiska virtuve ir muzika, todel jis yra pakankamai populiarus tarp visokiu rasiu ir tautybiu. Nors, kai mes ten nueiname, tai visada buname vieninteliai "kitokie". O kaip taviskis iki cia nusidangino?

aišku.. aš pamenu kai Londoen buvau, tai vienintelė "balta" buvau.. tai irgi žiūrėjo, k očia atėjau turbūt, bet kai pamatė, kad su saviškiu, tai nieko
o mb ten šventes praleido, Bostone, paskaiu ir į New yorką ir washingtoną važaivo, tai sakė, kad ten lankėsi keliuose restoranuose jų, negali praeiti pro šalį, nes šiaip jis iš Belgijos

nuostabi istorija

galima ir dar kaip galima.. mano laimingas tesinys jau tesiasi 2 metus.. tikiuosi nesibaigs ilgai ilgai..
to paties linkiu ir grange kad ilgai ilgai ilgai testusi jusu meile..

ačiū, aš ir tikiuos..
o gal ir tavo istoriją galima kur nors paskaityti?

gaunasi beveik romanas galėtum knygą parašyti su savo istorija dideliausios sėkmės jusų meilei

žinom, tokių minčių mums irgi kilo, be to, išsisaugojau nuo pradžių chat history 200 lapų... tai žiūrėsim ,agl vieną dieną ką nors sukursiu

grange

Širdį pakutenanti švelni istorija. Romatiška

vis galvpoju kokio čia tęsinio reiktų ir paabigos, bet nesugalvoju

matyt reikia laukti kada spontaniškai ateis..

grange, labai romantiska istorija O tesinys, ziurek, kokia diena ''Gimdymo istorijose'' bus

Romantiska

gal ir nebloga įdėja.. žiūrėsim, kada įgyvendinsiu

Laukiam laukiam naujų fotkių , naujų potyrių, naujų jausmų po sugrįžimo

Bus...

labai garzu.man tai tai tokia svelniai jauki istorija....

kaip tik baigiau išsipakuoti paskutinius daiktus.. Vis dar gyvenu kelionės prisiminimais. vakar sugrįžau į namus... nors jau kartais norisi pavadinti namais ten.. kažkur toli mažame jaukiame miestelyje esantį kambariuką su mielu žmogiuku ten

Praleidau nuostabias dvi savaites kartu.. Viskas buvo tiesiog idealu, ech kad taip būtų ir kasdien gyvenant 10 metų (jei negalvoju apie kelionės nuotykius atgal..)
Smagu buvo matyti kasdien mylimą veidą, kartu pusryčiauti, kartu pasitikiti vakarą ir rytą..
Buvo pirmos Velykos kartu, kiek netradicinės, pire jūros jokių kiaušinių dažymo, jokio maisto gaminimo, jokio persivalgymo.. Tik jūra, saulė, vanduo, pasivažinėjimas tramvajum, ir tiesiog mėgavimasis vienas kitu..
tai vat, vis dar kas netikit tokios pažinties likimu, ir tęstinumu, siūlau pradėti patikėti, ir nenusigręžti, gal ir jūsų tas pats laukia....

Foto nebus. jis mano širdy.. nereikia atvaizdo ant ekrano

p.s. tą jūra ir kitus vaizdus galite pamatyti mano paraše esančioje nuorodoje, Velykos 2007 belgija
tik ten nebus mūsų

kaip fainiai papasakojai dideliausios sėkmės jums

ačiū...

atsekei ania

tai kaip čia atsiliksi nuo sekliukų kompanijos
Liuks ir nuotraukos ir kaip žmogeliukas faina