Laba diena . Dukrytė (2m. ) prieš dvi savaites pirmą kartą pati iš nosytės ištraukė pabausį , tai dabar nežinau ką ir kaip besielgti , nes mažosios pirštas pastoviai randamas nosytėje .Kaip išspręsti šią problemą , gal kas turi kokių patarimų kaip atsikratyti šiuo susidomėjimu ar net jau atsiradusiu įpročiu .

Patarimų nesulaukiau , tikriausiai mes vieni tokie esam , išskirtiniai .

2 metai - pats tas amžius, kai vaikai pradeda tiesiog kaifuoti nuo visko, kas nešvaru, glitu, kuo galima išsiterlioti. Kaip beatrodytų keista, tai kūryba, saviraiškos pradžia Pastebėta, kad tuo užsiimantys vaikai švelniau pergyvena trečiųjų metukų krizę. Todėl jiems reikia atitinkamų žaidimų, su kuriais jie galėtų šitaip terliodami išsikrauti - duoti keverzoti popieriuje, duoti lengvai minkomo netoksiško plastilino, taip pat būna pirkti dažų, kurie tepami rankomis, ir kitokių, kurie skirti terlioti save vonioje Jei poreikis purvinti ir purvintis patenkintas, neturėtų tas bobausis būti toks jau įdomus.
O kad atsikratyt įpročio, reikėtų ne gėdinti ir skatint pasišlykštėjimą (po to nepriprašysit, ka rankom indus išplautų ir sau užpakalį nusišluostytų), o tarsi nereikšmingu gestu ištraukti pirštuką iš nosies, nušluostyt nosine ir iškart duoti veiklos, pakviesti ką nors daryti, žodžiu, nukreipti dėmesį. Ir nepamirškit, kad kažką terliot vaikui reikia, tik parinkit tinkamas tai saviraiškai priemones

Aišku . Bandysim ieškoti išeities iš padieties. Ačiū už atsakymą .

Močiutė vaikystėje pirštus pipiruose išmirkydavo ir kai kišdavau pirštą- imdavau čiaudėti... Padėjo

Nepatariu taip elgtis. vaiko traumavimas...