Yra čia forume nemažai temų, kur guodžiasi esamos marčios, kad gavo baisias anytas. Bet parūpo sužinoti vyrų nuomones šiuo klausimu. Tai jūsų gerosios mamytės, kurios augino, mylėjo, kaldromis klostė, saldainiais maitino ir atėjusios kažkokios mergos visgi jus pavogė, išplėšė iš gimtųjų namų...Tos grobikės tapo jūsų žmonomis, jūsų vaikų motinomis, bet su tuo niekaip nesusitaiko jūsų mamytės, kad jūs nebesilaikot į jos sijonų padurkus, o kimbatės į trumpiausių miniakų kraštelius ir esate laimingi. Vyrai, ar palaikote savo žmonas, ar aiškinate savo motinoms, kad tai jūsų pasirinktos moterys ir jas privalu gerbti. Na nesakau, kad ir mylėti, bet būti gerbiamos mes nusipelnėme, nes jūs mus pasirinkote. Kaip žiūrite į tas situacijas, kaip sprendžiate būtent tas problemas, o gal išvis paliekate dvi moteris, kad rautų viena kitai plaukus... Užvedžiau šią temą todėl, kad pati esu vyro motinos pykčio priepuolių, keršto, neapykantos auka už tai, kad esu jo žmona, kaip pasak anytos: "Tu jį iš manęs pavogei ir aš tavęs nekęsiu visą gyvenimą, nekęsiu tavo pavainikių vaikų, kuriuos užkarsi jam ant sprando...". Taigi padiskutuojam

tavo anyta - ligonis, sprendziu is tavo zodziu. mano zmonai siek tiek labiau pasiseke su anyta, bet tik siek tiek... ...man kazkodel atrodo, kad anos, jei reikia ir jei kitaip neiseina, turi nubrezti viena kitai reikiamas ribas.

Tai kodėl ribas visgi turi nubrėžti tarp savęs moterys, kodėl čia vyrai visiškai nekiša nosies ir palieka kaip du bulius koridoje? Pas mane tas pats, sakyk kiek nori, vyras nė krust, nepasakys savo mamkai nieko, nors jinai negalėdama man įkąst liežuviu, jau imasi smurto prieš mane. Pvz šią vasarą jau buvo du išpuoliai, kai ateina pasamdyta chebrytė, aiškina liguistas istorijas ir grąsina gyvybės atėmimu...O kai pasakiau, kas juos į mano kiemą pasiuntė, tai nėrė lauk neatsisukdami, bet neabejoju, kad trečias kartas irgi bus, bet jau su tikrais veiksmais. Ir nieko negaliu įrodyt nei policijoj, nei dar kur, nes ieškodama pagalbos apsijuoksiu ir beprote liksiu tik pati. Nes dabar reaguojama, kai yra jau konkretūs faktai,pvz. policijon nusineščiau jau pusė savo nukirstos galvos...Gal ir juokinga skaitant, bet man taip gyvent tikrai nebejuokinga...

jėzau kaip girdėta
Papildyta:



Taip, ligonis ir nemažai tokių yra, bet ribas turi sūnus brėžti ir kuo skubiau

Būtent kad turi, bet to niekas nedaro. Ar užsuks čia nors vienas žmogus ir išrėš tiesą, kad tikrai rūpinasi savo šeima ir sėkmingai tramdo visus įsikišimus į šeimos gyvenimą, ar visgi taip ir liks iki pasaulio pabaigos, kad kol anyta gyva, tol kentėkite, kentėkite, kentėkite...

Baisu kaip taip anyta galvoja

tai kai pasiskaičiau tai man tokia problema manau negresia mes su anyta nebendraujame tai ir kažkokios ribos brėžti nereikia nu ežinau gak jada nors ir gali tekti,tada ir bus viskas matyti už ką ir kaip vyras stos ir gins

Ištekėjau už vyro, kurio mama neaugino, bet augino močiutė. tad mano anyta tapo ji. Ji taip pat puldinėdavo, koneveikdavo, smurtavo, bet vyras nuolat ją statė į vietą, pykdavosi su ja, kol galiausiai trūko mūsų kantrybė ir mes išsikėlėme vyro iniciatyva iš tų namų. Iki jos mirties su ja susitikusi nebebuvau ir tuo džiaugiuosi. O vyras mane visada gimdavo ir užstodavo, "išmušinėdavo" pagarbos jausmą mano atžvilgiu.

Deja, mane vyras palieka aiškintis pačioms. Kodėl-reiktų jo paties paklausti . Nori būt abiem geras. Čia aš taip galvoju.

Kadangi netvarko jau kaskart baisėjančios padėties, tai aš nebematau jo gerumo, jis jau man kelia kitokius jausmus ir kitokias mintis...Įdomu, ką jie darytų, jei taip būtų ėdami savo žmonelių motinų? Kodėl viskas teka ta pačia vaga ir į tą pačią pusę, kad gyvenimą gadina tik vyrų motinos, o jiems į tai nusispjaut. Va skaičiau viename leidinyje, kad Indijoje yra anytų kalėjimai ir jie yra labiausiai perpildyti. Ten patenkama už kišimąsi į kitą šeimą, už visokius negerus darbus tos šeimos atžvilgiu ir t.t. Kodėl mūsų valdžios protinguoliai dar to nesumąstė? Matyt, tų įstatymų leidėjų motinos užimtų pirmus gultus

O tai ko tada bendrauti su tokia anyta? Užrakinti duris panosėje ir tegu lauke spjaudosi nuodais. Ir pamiršti apie jos egzistavimą. Nebent vyras visiškas mėmė ir mamos sūnelis.
Arba gyvenate kartu jos namuose? Tada, vargeli tu mano.

Nei einu, nei lendu, nei bendrauju, nei gyvenu...Tiesiog ėda, ryja kasdien, kai pati neįkanda, tai jau kitus pasiunčia, kurių galbūt išsigąsiu, galbūt atlėksiu pas ją pagalbos O vyras tai tikriausias sūnelis.Kartais pabėga pas ją kai miegu ir nepajuntu, kad išvažiavo ten...Todėl ir nėr niekur bendro sutarimo, nėr sprendimo...Pasakiau, kad einu policijon, nes dar noriu gyventi, tai pareiškė, kad pati esu kalta dėl tokių dalykų, nes neinu, nebendrauju, nelendu į subinę...

Alegro, tavo anyta tikrai ligota moteris... Psichiskai ligota...

Žinau ...tik kaip ją sutramdyt, kad taip baisiai nekenktų, nes iš jos visko galima tikėtis. Bandžiau vakar vakare aiškintis namie tuos dalykus, bet matau, kad nuo šios temos bėgama, tad atsymas buvo trumpas ir aiškus: "Daryk ką nori" Kaip vienai ką įrodyt

Pradėk baladoti savo vyrelį. Kai kelis kartus nukeliaus pas mamulę su fingalais, pasakysi jai, kol kibsi prie manęs, tol gaus sūnelis į skūdurus
O jei rimtai, gal reikėtų įrašinėti pokalbius, vesti dienoraštį, t.y. dokumentuoti viską, kad jei kreipsies į policiją, turėtum ką parodyti.
O šiaip nieko gero, jei nėra užnugario.
Keista, kad čia nėra vyrų pasisakymų, turbūt jie mamyčiukai ir nesikyšantys į dviejų moterų karą

[Keista, kad čia nėra vyrų pasisakymų, turbūt jie mamyčiukai ir nesikyšantys į dviejų moterų karą

[/quote]


Bijo gal, kad jei nepatiks jų nuomonė, tai bus užpulti supermamkų

Galvojau, kad vyrai puls teisintis, kaip saugo savo žmonas. bet deja, deja...Matyt tema pakankamai aštri jų atžvilgiu...nemažai pasisakančių temose apie seksą, apie kitus dalykus, kur gali pasireikšti kaip kietuoliai, išminčiai, galingi..Bet kodėl tyli čia? Tikriausiai tebėra prikibę prie savo mamkų šiknos, o jų žmonelės yra ariamos išdurnėjusių senienų...
Apie dienoraštį irgi pagalvojau, tik kaip žinot, ar jis tikrai turėtų bent kiek naudos policijoje ar kitur...Nes tuos išpuolius mato ir mano mažamečiai vaikai, tai tiems juk irgi nėra gerai matyti, kad yra puolama mama, nes kai kurių negerų žodžių reikšmę jau supranta...
Bijau, kad tai neatsilieptų mokykloje mokantis, kad neįsivarytų kokios baimės ar dar ko nors...Nes neprašytų svetelių atvykimai nėra žinomi, tad vaikų iš anksto pas kaimynus neišsiųsiu...
O kad neturiu užnugario,tai kai kam labai palanku, mano, kad galės labai lengvai suėst, palenkt į savo pusę, bet veltui tikisi, nepasiduosiu nė už ką Kaip matau ne viena tokia esu, bet gal dar daug kas nedrįsta apie tai kalbėt...

Klausyk Allegro, o gal pabandyk išpuolio metu pakviesti psichiatrinę brigadą iš greituškės? tiesa, nežinau kur gyveni, bet Vilniuj tai tikrai tokia yra.

Ne, ne Vilniuj gyvenu. O greitojoje jau kurį laiką jinai buvo gerai žinoma persona. Nes buvo kviečiama, kai bandė ne kartą žudytis, tiksliau, kartis, bet kaip bebūtų gaila- nepasikorė. Nueis daržinėn, apsimūturiuos kaklą šniūru nuo presuoto šieno ir kitą galą primakalios prie kopėčių, ir bliauna kaip tris mėnesius negėręs veršis, o to šniūro niekaip neužsitempia...taip terorizavo kelis kartus, bet paskui niekas nebebėgo gelbėti ir baigės ta pasaka apie senę pakaruoklę...Vaistus geria stipriausius, bet ir tie nebeveikia visiškai

Psichinė ji, ūmioj stadijoj kažkaip būtų gerai į ligoninę išvežti Kaip aš tave suprantu , manoji ex uošvienė tai vieną kart tabletes gerė, kitą kartą bandė pro balkoną šokti, bet sūnus sugavo. Ačiū dievui ji jau ex.

O gal ją pačią, tą anytą išeitų pagasdint? Jei tokie patys vyrukai, kaip ir tau samdyti buvo, ją pagasdintų Jei jau ji pati tokiu būdu tave gasdina, reiškia tokie dalykai ir jai pačiai būtų baisūs. Gal.
O su anūkais bendraut nori, myli juos? Jei taip, tai neduot nė akies krašteliu žvilgtelt kol nepasitaisys. Taip mano mama savo anytai ragus buvo aplaužius

vargas moteriškei su anūkais - vienas liesas, kitas trumpakojis Tik ji viena tobula

Na aš terorizmu tikrai neužsiimsiu, nes tai ne man. O apie anūkus, tiksliau anūkes, baikit kalbas. Jos jau prakeiktos dar negimusios. Ir taip baisiausiai reikia saugot nuo tos velnio sėklos. Juk yra pasakiusi, kad sunaikins mane ir mano išperas. Niekad neleidžiu ten vežtis, niekad. Tik va kartą buvo nusivežęs didžiają, kai aš su mažaja buvau nėščia ligoninėj, tai nežinia ko vaikui uždavė bjaurybė, kad paskui jau kirminai iš organizmo karavanais keliavo , vėl buvo vaistai, daktarai...Kai pasakiau, kas čia kaltas, tai iki šiol nepripažįsta...Juk savo šaknų nejuodins...

Iš kur čia bus kiaušiniai, visuos kampuos vienos skylės

Allegro, tavo situacija taip gerai pažįstama. Nesiguosiu čia, bet anksčiau galvojau, kad tokios anytos tik Žemaitės apsakymuose yra, o paisrodo.... O sūneliai, jie tyli, nes neturi, ką pasakyti,na kaip čia mamai prieštarausi. Aš tai savo tėvams tiesiai šviesiai pasakau, jei kas nepatinka, aišku, mandagiai ir jokių problemų

Mano ex anyta taip pat manes nemego,mat per prasta marti buvau,tikejo,kad jos sunelis vertas geresnes,mat ligota buvau,o ten uki dideli turejo,tai reikejo pagalbininkes,o as neis stipriuju..Bet ne apie tai cia as.Buves vyras niekada manes neuztardavo pries savo motina,nors toji ir pries ji mane puldavo.Viena karta,net akivaizdziai man valgyt net nepasiule,nors visiems buvo ideta i lekstes,o mano ex vyrelis nei vieno zodelio nepasake,zodziu,kaip nieko ir nebuve.Ligi siol like didele nuoskauda,lyg buciau ka nors bloga padarius...

O man atrodo, kad vyrai atsiduria nepavydėtinoje padėtyje. Iš vienos šalies, reikia žmoną "paremti", o kita vertus, mama lieka mama, kokia ji bebūtų žmonai... Ir jeigu vienai sakai, kad mama senesnė, būk su ja supratinga, o kitai, esi vyresnė, būk protinga ir atlaidi, bet vis tiek niekas nevyksta, tai pasidaro labai liūdna ir norisi palikti abi, kol išsiaiškins santykius.

Daug kas priklauso nuo sutuoktinio auklėjimo, deja, to nepamatai iki vestuvių arba kol nepersikraustai į tą patį namą ar į kaimyninį butą...

Tai visai nesusiję su maile ir lojalumu vienai ar kitai pusei. Vyras myli abi, o kai jodvi nemyli ir matyt negerbia viena kitos, tada ojojoj... Belieka nesupratingai žmonai palinkėti, kad jos sūnus mylėtų savo mamą, kaip kad jos vyras savają. Patirtis sako, kad gavusi "blogą" marčią tokia mama viską supranta ir viską ima vertinti atlaidžiau ir supratingiau. Deja, būna post factum.

deja, mano anyta su savo anyta irgi nesutare, bet pasimokyti, kad nereikia buti bjauriai anytai nesugebejo.
O siaip is dalies dziaugiuosi - kiek galiu mazinu bendravimo ir lankymosi skaiciu ( vyras vienas su vaikais vaziuoja). Uztat siemet sergancius vaikus jinai antra karta priziuri... tai naujiena po musu seseriu santuokos metu.

O vyro pozicijos nebuvimas tik rodo jo nesubrendiskuma. Dauguma problemu kyla del to, kad anyta lenda tenai, kur jai visai nepriklauso - t.y i naujai susikurusia dvieju zmoniu seima, kuriai jinai nepriklauso.

Ir dar galiu pasidziaugti - mano vaikai uz mane kersija. Anytai nuolat aiskina, kad reikia daryti ta taip, o ana sitaip, nes taip mamyte daro

Allegro jei mano anyta būtų tokia tai patikėk aš asvo anyta pastačiau į vietą dar tada kai draugavom su vyru,pasakiau savo tvirtą nuomonę,kad tegul nebando kištis nes kitaip nematys ne tik savo sunelio bet ir anūko,kiek sykių bandė kištis visuomet buvo manęs nusodinta todėl dabar mane gerbia ir sako,kad žino jog su manim nepakovosi.Manoi mama taip pat nesutarė su savo anyta,todėl sko gailisi kad anksčiau nepaSTATĖ JOS Į VIETĄ KAIP AŠ,o mano vyras nierkada man neprieštaravo.O tavo vyras tai manau arba dar nesubrendęs,arba nemyli tavęs ir savo vaikų taip stipriai,kaip savo mama.

Tai ko tada tas nesupratingąsias imate į žmonas, kam joms toks bjaurus ir baisus gyvenimas, patyčios, šmeižtas...Paprasčiausiai patys nesugebate atsiplėšti nuo motinų subinės ir pajausti tikrą gyvenimo laisvę, visada esate priklausomi, vedžiojami už nosies protiškai pridvėsusių motkių, atsipeikėkit, jei norit kažkam padaryti gražesnį gyvenimą, o jei negalit paleist močios sijono, tai kam ta santuoka, nes savo žmonos jūs tikrai nemylite, nes nesugebate mylėti

Nebuna vieno kalto-visada yra ir kito kaltes.Gal tavo anyta ir ligonis,bet sprendziant is tavo leksikono,nieko negeresne ir tu.Argi isiauklejes zmogus tokiais zodziais drabstytusi? Jei suzinociau,kad mano marti kazka panasaus galvoja,na,atsiprasau Nieko i bendra katila neinesusi:nei uz buta moka,nei uz maista.Stengiuosi itikti,kad jauno zmogaus neizeisti,bet dar negyvendama ir manes visai nepazindama,buvo nuomones,kad su anytomis sugyventi neimanoma...Mano,pavyzdziui,yra svajone,kad kuo greiciau isikeltu i savo busta:ir jai bus geriau,ir man lengviau:nereiks jos nesvariu leksciu plauti ir rubu ir matyti kazko nelaiminga veida.Man net negera skaityti kaip jus ,dauguma marciu,tokios pilnos neapykantos..Kaip jus auginat savo vaikus ,tokios besidrabstancios purvais..Kiek daug uzuojautos susilaukei tu Ir daznai is tokiu kurios augina savo sunus

ugi anyta velnio pramanyta užsuko ir baisiai nepatiko...Taigi niekieno nieko neprašau, už savo butus ir kt paslaugas moku pati, tad ir neleisiu teršti ten, kur protingi neteršia... Nebūk tokia užtikrinta, kad esi ideali, jei jau galvojo, kad sugyventi neįmanoma, vadinas, tam buvo pagrindas, kažkas buvo ne taip... jei jau manai, kad esi ne iš blogiečių tarpo, tai kodėl prikiši, kad būtinai turi kažką įnešti {ot turto troškimas }, tai priimk kaip savo vaiką, argi ir savo vaikui visad liepi į katilą įsidėti atskirą mėsos gabalą sau

Katra baisesne- allegro ar jos anyta?

KOdel as negaliu galvoti,kad as gera Pati geriausia anyta O jei rimtai-ji manes dar nebuvo nei maciusi,nei girdejusi...Ir dar:kodel as savo didelio vaiko(netoli 2 metru )negaliu paprasyti,kad isidetu ir sau mesos gabala,kai uz mane ciut ne tris kartus daugiau uzdirba?
Na,nezinau,gal as per mazai forume skaitau,bet neradau temos kur anytos dejuotu,kokios negeros marcios.. Negi visos marcios vargseles,o visos anytos pabaisos Aisku,visko buna,gal ir ta tavo anyta tokia,jei jau norejo gala pasidaryt
tik man atrodo,kad su amzium ateina kantrybe ir supratimas,kad i namus atejo naujas zmogus augintas kitoj aplinkoj ir reikia abipusio supratimo.Kaip anksciau sugyvendavo seimos vienam kambary gyvendamos O dabar gyvendamos per atstuma negali sugyventi..
Ir dar mano atveju:atejo marti i musu namus,kuriuos mes patys statem ir pragyvenom 30 metu.Kazin kas turetu luputes paputes vaikscioti? Jei jau sunus parvede marcia-man is karto i kapus?
Bet siaip tai uzjauciu-visokiu ligoniu buna,kaip ir anytu visokiu..

Ech...kad būtų koks būdas, leisčiau įlįst į mano kailį ir tada tikrai pasistatyčiau laikrodį, kad sekundžių tikslumu žinočiau, kiek ištvėrei... Tad nesusidūrus nedaryk galutinių išvadų... Ar čia reiškia baisumą, kai tenori ramiai gyventi? Na prieš keletą dienų vėl kad pridirbo tokių bjaurybių, niekad nesugalvočiau taip... Bet ir šį kartą skyrybų,kurių beprotiškai laukia, nebus,nes jau išsiaiškinau, iš kieno kamino juodi dūmai kyla... Pilnai galiu kreiptis į teismą, bet tik tiek, kad tingiu su durne bylinėtis...

Matyt tikrai per mazai, o gal paprasciausiai ne tame forume. O jeigu dar tiksliau, tai ne internete tai reiketu daryti, nes paparasciausiai pasiziurek kad ir kokius statistinius tyrimus.... kiek internetu naudojasi pvz 20-40metu zmoniu ir kiek 40-60m ir atsakymas bus aiskus. Vyresnio amziaus zmonem tokiam reikalui daugiau tarnauja pokalbiai su kaimynais, giminemis ir kitais aplinkiniais zmonemis



pati atsakei i savo klausima.
Nors mano anyta atrodo pakankamai subrendes zmogus, kuris budamas vyresnis turetu buti ir protingesnis ir sugebeti labiau kompromisu ieskoti, bet taip nera....
matyt vadovaujasi savo senoviniu poziuriu, kad as atejau i jos seima ir dabar turiu prie ju visu taikytis, nors prie musu gyvenimo kurimo, prie musu busto isigijimo ar galu gale prie musu kasdieninio gyvenimo jinai beveik neprisideda ir gyvename mes visai kitame mieste, kur jinai mus aplanke per visa laika du ar tris kartus. Net pirmagimiu ( ir kol kas vieninteliu) anuku krikstynos tam buvo per menka priezastis - o gal cia as kalta. Kaip as drisau savo antram vaikui i krikstatevius pakviesti musu draugus, kai vyras turi dar ir antra sese ( as siuo klausimu jos nuomone turejau isklausyti)
Nors paskutine jos uzuomina supratau ( galite kaltinti, kad taip kaip naudinga man, bet svarbiausia, kad atkreipiau i ja demesi). Per paskutini musu susitikima jinai pasake, kad kai kuriem zmonem su manimi yra nemalonu ir sunku bendrauti.
Kol kas nesimaisau jai po akiu ( vyras vaziuoja vienas su vaikais) ir artimiausias laikas, kada pasimaisysiu gali buti nebent ziemos sventes. Bet ir tai stengsiuosi kaip imanoma to isvengti.


Tavo situacija yra kitokia, nes marti isties atejo i tavo seima, i tavo jau sukurtas ir nusistovejusias namu taisykles, todel turetu kazkiek prie ju taikytis. Bet yra bet... ir jus turetumete atsizvelgti i tai, kad ir toliau elgtis taip pat kaip buvo elgiamasi anksciau visai neatsizvegiant i tai, kad sutikote priimti dar viena zmogu nebegalite.

uzjauciu tave

Vyrai turėjo čia savo poziciją pareikšti, bet gavosi kažkaip, kad moteriškės tik savo pagiežą šitoj temoj išliejo, nors temos idėja labai šauni ir nepiktybinė buvo. Manau dėl to vyrai čia ir nebepasireiškia.
Bet kad jau ta linkme pakrypo, tai ir aš pareikšiu savo nuomonę:
Man su anyta irgi nesutarimų yra, bet toli dar iki tiek kiek allegro.
1.Jai patarčiau vaikų pas tokią močiutę nė jokiu būdu neleisti. Nes kai vaikai paaugs, patys to nesuprasdami kodėl, gali tau autoriteto nejausti.
2. Kiek įmanoma daugiau ignoruok ir nekelk kojos į jos namus - turėk savigarbos.
3. Neištrink mobiliam grasinančių žinučių ( jei tokios bus), įrašinėk pokalbius, turėk patikimų liudininkų. Kai sukaupsi pakankamai medžiagos, tai neprasitardama apie tai, kad ją turi tris kartus raštiškai perspėk savo skriaudėja, kad kreipsiesi į teismą ( tam labiausiai tinka žinutės, nes jos užsifiksuoja ir tavo telefone arba registruotas laiškas, bet jo kopija turi turėti). Tada gali kreiptis į advokatą, bet čia jau žinoma kraštutinė priemonė.
4. Kraustykitės su šeima kuo toliau gyventi. Geriausia į kitą Lietuvos kraštą.

Pjaudamasi su anyta, padidini skyrybų riziką, bet kai gerbsi save, tai ir kiti prisivers tave gerbti. Vyrai ypač tada nesikiša, kai jų žmona su anyta loja kaip kalės viena ant kitos.

pastuksensiu i medi, bet isiterpsiu



galiu tik dziaugtis savo anyta. dar jos nepazinodama girdejau, kad ji "vriedna boba" pirmas susisitikimas tai varge koki ispudi padare sakiau oi oi oi... vargu bau ar ishrinktasis bus mano vyras, bet.......


viskas gyvenime keiciasi. aisku ipratusi savo suneli kontroliuot, bet tai tik i nauda. aisku padejo sprendimas kai pareiskiau - kad grieciau i graba gulsiu, nei ju nuosavam bute gyvensiu (ten nuo senu senoves numatyta viena auksta skirti sunaus seimai) (jai i akis kitais zhodziais, bet svo vyrui ir savo tevams butent tokiais) i akis jai nei vieno pikto ar nepagarbaus zodzio nesu pasakius. ji man irgi. bet savo pozicija esminiais klausimais ginu. kitais jai nusileidziu. man ir paciai patinka gyvenimo patirties padiktuoti sprendimai.

ir dar.... aplinkiniai savo sako - kad savo balso tembru, charakteriu ir netgi pasirinktu profesiniu keliu esu panashi i ja



gal.... gal ish tiesu vyrai renkasi zmonas pg motinas o panashus panashu neretai engia. jei jau priesingybes traukia

O tu, Jėzus Marija....

ikisiu savo trigrasi...

allegro, jei viskas yra tiksliai kaip tu pasakoji, nieko nepraleisdama ir nepagrazindama, pats laikas ko nors imtis. Jei anyta yra psichiskai ar emociskai nestabilus asmuo, jos tikrai reiktu vengti ir bet koks bandymas pasiaiskinti, gali tik ja dar labiau provokuoti. speju, visos skaitete kraupia istorija ivykusia Kaune, kur moteris, turinti psichikos sutrikimu, itariama nuzudziusi dukra?... (as nieko neteigiu, tik yra tokia versija) gal ir jusu anyta gali kelti realia gresme jums ar jusu vaikams... Jei viskas yra butent taip, labai gali buti, kad jusu vyras neziurint visko labai myli savo mama, ir ji skaudina jusu pestynes, todel jis nesikisa (o gal jis tiesiog mazgote - na ka as zinau) siaip, kai kurie psichikos ar emociniai sutrikimai gali buti paveldimi, ar jus tikra del savo vyro busenos? (tai nera bandymas ka izeisti)

gal visi sitie svarstymai gali buti paranojiski, bet niekas be jusu pacios negali ivertinti situacijos; todel geriau paciai nuspresti kaip geriau elgtis su anyta, vyru ir aplinkiniais. man dvasios ramybe svarbiausia, tai as jusu vietoj skirciausi ir pamirsciau tokia seimynele, bet as - savo vietoj

gal geriau klausti gero patarimo draugu, artimuju ar pazistamu kurie is salies galetu ivertinti situacija?...

Na aš ne vyras, bet apie tą nurėžtą ribą galiu pasakyti. Mano vyras šeip tylenis, nepuola aiškintis santykių. Aš ilga laiką dėl visų man nepatinkančių dalykų susijusių su jo mama vengiau diskutuoti - vistik jo mama. O ir mano mama vis sakydavo: "tik vyrui nesakyk nieko blogo apie tėvus". Tylėjau, laikiau, kol vieną dieną nusprendžiau, kad gana - aš esu jo žmona ir jis gyvena su manimi, todėl turi rūpintis, kad mūsų šeimoje būtų gera atmosfera. Ir pasakiau visas nuoskaudas. Aišku rinkau žodžius, nepyliau jau ten "oioi, ji tokia ir anokia", bet pasakiau viską. Ir labai nustebau, nes jis mane palaikė.... Visu 100 proc. buvo už mane. Pasakė, kad ne su visais mano išsakytais dalykais sutinka, bet... Pasikalbėjo su savo tėvais, išsakė savo/mūsų nuomonę ir aš esu jam už tai labai dėkinga. Kaip viskas bus toliau, pamatysim, bet man jau ramiau vien todėl, kad turiu savo vyro palaikymą.

Allegro, manau tau reikia rimtai šnekėti su vyru. Jei vyro mama imasi tokių priemonių, gal jis bijo jos? Rink visą įmanomą informaciją ir pasinaudok ja tinkamu momentu. Bet be vyro palaikymo, net jei tu laimėsi pries anytą, pergalė nebus pilna.... Aš taip manau..
Tu laikykis

Tiesa sakant, aš manau, kad abi šeimos pusės atsiduria tokioj pat padėty - kiek anekdotų apie uošvienes ir žentus. Apie marčias ir anytas anksčiau mažiau kalbėdvo. Nors jau kadais močiutės sakydavo :"Anyta - velnio pramanyta"

pasikartosiu - buna ir normaliu anytu.

joooooooo uošvienių temos neišsemiamos, jos niekada nepateks į "Raudonąją nykstančių žinduolių knygą"

bet jei kada turėsiu sūnų ir būsiu uošvienė, tai tikrai nepraleisiu progos pasilinksminti

Aš irgi kartais apie tai pagalvoju.

mano wyras mano skundus nuleisdawo pro ausis-gal galwodawo kad as kazkiek perdedu. bet wa wiena karta mano miela anytele ir tokia pati ziezula manojo sesuo sedejo pas mus sweciuose. nzn turbut labai jau bloga nuotaika buwo joms, kad pradejo mane pulti prie wyro ir sisyk ne uzuominom o jau tiesiai. prasidejus konfliktui wyras pasake "as zinau, kad mano zmona ne tokia" (na cia kalba ejo apie tai kokia as neswetinga wyro seseriai-nepasiuliau pavalgyt. o buwo priesingai-kai pasiuliau ji atsisake). na ten ziaurus puolimas prasidejo, o wyras negali manes apgint nes detaliu nezino. ir cia jos padare SAWO DIDZIAJA KLAIDA
puolimas pasisuko del mano westuwines sukneles. ruosdamasi westuwems norejau pagerinti santykius su busima uoswe-na pabendrauti dviese, naiwiai tikejausi kad gal pamils geriau pazinusi todel ja pakvieciau pasiwaiksciot kartu po salonus kad padetu issirinkt suknele. ji atsisake. bet pamirso kad tada ir mano wyras salia buwo ir kad wiska girdejo

uj tada wyras uzkure sawo seimynai pirti. tokio jo dar nebuwau macius ir tikiuosi nepamatysiu..... dbr uoswe ir prasiziot bijo. tapau gera marti ir wiskas atseit nesusipratimas buwo. su sese nesusitaikem, dar specialiai paaerzindama, kai wyras jas weze namo kartu i masina isedau-sakau pasiwazinet noriu
Papildyta:
pagyriau wyra sawo

Dekoju Dievuliui, kad turiu dvi mergaites....nereikes man kariauti su marcio "gyvatem"

is tikruju savo anytos visiskai nesuprantu ir vyras nesikisa i musu santykius. be reikalo....
gerai tas, kad mus skiria 200km.
kartais ziurint i juos neaisku, kas ko nepaleidzia. ar vyras i jos sujona, ar jai jis dar maziukas berniukas...

o tai jei atsinešei sterblėj - tai čia visai natūrali tradiciškai mąstančio pagyvenusio žmogaus reakcija. Deja, dar "benkartų" sąvoka vyresnio amžiaus žmonėms yra labai gaji. Jų požiūriu - moteris su pavainikiais - tai kaip peršautas, bet išsilaižęs šuva: medžioklej jau nebetinkamas, nebent kieme trintis.
Aš kalbu ne apie savo, bet apskritai apie TOKIĄ NUOMONĘ, kuri buvo tradicinėje kultūroje. Tik va nesuprantama, kaip tokia protinga moteriškė, savo sūnaus neišauklėjo, kad jis tokią moterą su "kraičiu" susirado.

aš kiek suprantu močiutė savo teisėtus anūkus vadina pavainikiais