Help - Search - Member List - Calendar
Full Version: Tą rytą snigo
Supermamų klubas > Apie nėštumą ir gimdymą > Gimdymo istorijos
ivoma
…tu jau miegi, girdžiu tavo tylų alsavimą ir kartais gilesnius atodūsius pro praviras kambario duris. Ant pakabos kabo išlyginti marškinėliai ir naujas, dar parduotuve kvepiantis, kostiumas. Rytoj viena svarbiausių tavo gyvenimo dienų- pirmoji tavo rugsėjo pirmoji, po kurios prasidės visiškai nauja gyvenimo atkarpa…O, regis, tik vakar lipau Parodos kalnu ir skubėjau apsnigtu Kauno Ąžuolynu į paskaitas. Ką tik buvau pas gydytoją eilinei apžiūrai. Pasaulį turėjai išvysti kovo pradžioje, tačiau gydytoja atsargiai užsiminė, kad vargu ar tiek lauksi…Mintyse tik pasijuokiau, su tavo tėčiu buvom nusprendę, kad jei bus mergaitė - gims kovo 8-ąją, jei berniukas- kovo 11-ąją, kadangi savo lyties po begales echoskopijų tu taip ir neatskleidei smile.gif . Vakare grįžusi namo, papasakojau jam apie gydytojus žodžius ir vėl gi, jau ne mintyse, pajuokavau, kad pati geriau žinau, kada mano vaikui laikas pasirodyti, tiesiog tavo atėjimui nebuvom pasiruošę. Prieš akis turėjom dvi savaitės, per kurias reikėjo tiek daug nuveikti- nupirkti lovytę, vežimą, rūbelius ir kitus reikalingus naujagimiams daiktus. Taigi, tas vakaras nežadėjo jokių siurprizų, o mano intuicija tądien buvo visiškai apsnūdusi. Apie trečią valandą nakties, kaip buvo jau įprasta kelis paskutinius mėnesius, ėjau į WC, keisčiausia būdavo tai, kad ir tavo tėčiui irgi naktį prispirdavo reikalas, nors anksčiau tokio jo įpročio nepastebėdavau smile.gif Grįžę į lovą persimėtėm keliais žodžiais ir po kelių minučių jau girdėjau tolygų ir ramų tavo tėčio alsavimą- užmigo. Gulėjau tamsoje, bandžiau įsiklausyti į tylą ir palengva grimzdau į miegą. Tik staiga pabudau nuo jausmo, kad mano kojoms pasidarė šilta ir drėgna, nelabai suvokiau kas atsitiko. Atsikėliau, nuėjau į vonią, ir pamačiau, kad naktiniai marškiniai šlapi...Supratau- tai tavo pradžių pradžia...O iki tavo gimimo turėjo būti dar kelios savaitės...Ką gi, nuėjau žadinti tavo tėčio, pranešti žinią. Tavo netikėto atėjimo pradžia jį lengvai šokiravo smile.gif Jis čiupo lygintuvą ir kažkodėl pradėjo lyginti marškinius, paskui bėgo valytis batų, matyt, norėjo tave pasitikti pasipuošęs smile.gif , tuo tarpu, aš stovėjau vidury kambario ir nežinojau ko griebtis. Po keliolikos minučių, susivokę, paskubomis į maišelį grūdom įvairiausius daiktus, kurių man paskui ligoninėje net neprireikė ir iškvietėm greitąją. Belaukiant greitosios suskaudo nugarą, labai trumpai ir visai pakenčiamai, pasigyriau tėčiui, kad jei tai vadinami sąrėmiai, tai juos lengvai pernešiu ir gimdymas nėra jau toks baisus ir skausmingas kaip, kad sako smile.gif . Jau pakeliui į ligoninę tų mano ne itin skausmingų sąrėmių intensyvumas padažnėjo, bet vis dar buvo pakenčiami. Gimdymo namuose, sutapimo dėka, tą naktį budėjo ta pati gydytoja, pas kurią tik išvakarėse lankiausi. Ji tikėjosi greitesnio tavo atėjimo į šį pasaulį nei mes su tėčiu, bet tu suskubai dar greičiau, nei ji manė, matyt, labai norėjai gimti paskutinį žiemos mėnesį...
Mane apvilko į valdiškus naktinius marškinius, kurių rankovių ilgis man siekė vos alkūnes, o ties krūtine buvo didžiulė skylė, nes savuosius per skubėjimą palikau namie.. Paskui mane apžiūrėjo, tikrai tu skubi į šį pasaulį ir tavo atėjimas vyko sklandžiai. Kiek vėliau atliko vieną iš nemaloniausių procedūrų, po kurios aš pusvalandį sėdėjau tupykloje ir tavo tėtis su gydytoja kelis kartus priėję klausė ar viskas gerai. Gerai nebuvo, nes palaipsniui skausmas didėjo. Kai pagaliau išėjau iš WC mane paguldė į priešgimdymo palatą, kurioje be manęs dar gulėjo porą būsimų mamų ir mes choru dejavome. Sąrėmiai darėsi vis skausmingesni, tėtis kaip įmanydamas stengėsi padėti, bandė masažuoti nugarą, tačiau mane tai erzino, skausmą aš pernešu viena, todėl liepdavau jam manęs neliesti. Gydytoja šio mano būdo ypatybės nežinojo, todėl nuolat darydavo pastabas tavo tėčiui, sėdinčiam prie mano lovos, kad masažuotų man nugarą, kaip tai daro kitų moterų vyrai. Vargšas tėtis doh.gif , jis prašė manęs, kad bent prie gydytojos akių leisčiau jam pamasažuoti man nugarą smile.gif . Laiką nuo 5.30 iki 8.00, kai tu skubėjai į šį pasaulį aš prisimenu kaip pro miglą, žinau, kad labai skaudėjo, kad suleido nuskausminamųjų, kurie man padėjo kelioms minutėm užmigti, visą tą laiką tėtis buvo šalia, sėdintis ant taburetės, palinkusia galva virš manęs...O lygiai 8.00, kai eilinį kartą mane nusivedė pasiklausyti tavo mažos širdelės dūžių, aš pajutau, kad tu jau labai arti. O čia ir prasidėjo visos linksmybės, apie kurias mes jau šeštus metus be šypsenos veide negalime neprisiminti smile.gif . Grįždama atgal į palatą, koridoriuje pamačiau tavo būsimą krikšto mamą- mano geriausią draugę, ji stovėjo išbalusi, atbėgusi iš pat ryto, kai tik jai apie mus pranešė jos tėvai. Nusišypsojau jai ir pasakiau, kad tuoj gimdysiu. Palatoje į lovą aš taip ir neatsiguliau, nes grįžusi supratau, kad jei čia atsigulsiu, tai čia tu ir gimsi. Tokia perspektyva manęs nedžiugino- norėjau normalios gimdyklos. Taigi apsisukusi išlėkiau į koridorių ieškoti tos specialiosios patalpos smile.gif . Situacija atrodė komiška, aš lekiu į gimdyklą, o paskui mane bėga pulkas medikų ir prašo palaukt. Šaukiu, jei nenorit, kad pagimdyčiau koridoriuje, rodykite kur gimdykla, ji buvo visai šalia. Keitėsi naktinė ir rytinė pamainos, tad aplink gimdymo stalą stovėjo kokie 5 žmonės, o šeštas prie pat mano galvos, tavo tėtis. Gydytojai liepė sukaupti visas jėgas ir stumti. Kažkodėl stumti, aš tada supratau kaip rėkti. Sukaupus visas jėgas ir įkvėpus oro, aš užstaugiau…Šių pastangų rezultatas buvo toks, kad pora medikų pasitraukė nuo manęs ir išbėgo į koridorių, nes po mano, ausį veriančio, staugimo apalpo žmogus. Tas žmogus buvo tavo krikšto mama, labai jautri skausmui, kraujui ir panašiems dalykams asmenybė, ji, išgirdusi mane taip rėkiant, apalpo smile.gif Taigi pirmas stūmimas nepavyko, tuomet man ramiai paaiškino, kad stumiant nebūtina rėkti, nes garsams eikvoju daug jėgų. Tu žinai, kad tavo mama nuovoki moteris, antras kartas ir buvo tas kartas, kada tu atėjai į šį pasaulį.. Išgirdau- SŪNUS, aš visiškai nenustebau, aš tą žinojau nuo pat tavo atsiradimo mano įsčiose momento, ir nesvarbu, jog po n kartų bandymų sužinoti tavo lytį, tu atkakliai suglausdavai kojytes…aš tiesiog žinojau, kad tai būsi tu...Tėtis pirmas tave pamatė, perkirpo bambagyslę ir padėjo tave man ant krūtinės. Tu buvai toks mažytis, bejėgis ir tylus, kad paprašiau, jog tave kuo greičiau apklotų, o už didelio gimdyklos lango gražiai snigo vasario 25 d. rytą....

ruta_zalia
graziai papasakota istorija, sekmes Jums, aukite dideli ir stiprus bigsmile.gif
sandra00
labai graži isorija,ir tinka šiam rugsėjo 1-osios rytui. taip greitai laikas eina...
persy
ech.. kaip grazu ax.gif
Zuikiosaulute
Gražu... bigsmile.gif
ketti
Labai gražiai papasakota istorija 4u.gif Įdomi, jaudinanti, kupina meilės wub.gif
Net per skruostą nuriedėjo ašarėlė cray.gif
Meina
Labai gražus pasakojimas 4u.gif wub.gif
Akmenskeltė
mano vyras galvojo, kad pamisau:)sako, cia tau nestumas taip reiskiasi:))skaiciau skaiciau ir...taip pradejau juoktis:)na, tos kelios vietos juokingos kur buvo..apie lakstyma po gimdykla, po to apie riiksma per stumima:)juokiaus iki asaru..o vietomis verkiau ir graudumo...ech..labai grazu, aciu, kad esat, bukit.
Svetė
Labai labai gražu. Net kažkaip graudu pasidarė ir tuo pačiu metu smagu... Ech kada mums ta pirmoji Rugsėjo 1-oji smile.gif
ivoma
Ačiū visoms mamytėms už gražius žodžius ir linkėjimus.
O Svetei pažadu, kad kai tavasis mažulis žygiuos į pirmą klasę aš irgi ateisiu jo palydėti, bet jau su savo antrąja atžalėle smile.gif Ačiū, kad esi...
Aurėja
Sveiki,

kviečiam užsiregistruoti į Rugsėjo mėn. "Gimdymo istorijų" konkursą! Plačiau apie tai paskaitykit va čia: , jei negirdėjot apie šį konkursą.


moderatorė
Britvute
Labai siltai ir jausmingai perteikei savo istorija.Grazu didis.gif
Rugiaveide
Ivoma, na ir pralinksmino mane tavo gimdymo istorija! bigsmile.gif Jau seniai nebuvau taip juokusis... biggrin.gif
earlydays
malonu pasidziaugti mama,kuri su tokiu malonumu prisimena sitoki svarbu gyvenimo ivyki bigsmile.gif tikrai labai siltas ir malonus straipsniukas thumbup.gif
Elenele Raganele
wub.gif kaip miela:)gimdyt ir gimdyt taip svelniai ir romantiskai:smile.gif))
Raganiute
Sveikinimai pirmokui 4u.gif

o tą krikščioniškų g.n. "uniformą" ir aš dėvėjau
Nerin_gute
gražuz pasakojimas....
turėsi ka vaikučiui savo paskaityti kai paaugs gerokai smile.gif
Eimutė
Superinė istorija thumbup.gif thumbup.gif thumbup.gif Net nepagalvojau, kad skaitant gimdymo istoriją galima šitaip juoktis biggrin.gif
Neliūdėk dėl pirmokėlio 4u.gif Stiprybės ir sėkmės įveikiant mokslo slenksčius 4u.gif
Šypsenėlė24
labai linksmai papasakojai savo gimdymo istoriją, pasijuokiau skaniai net thumbup.gif thumbup.gif thumbup.gif Sėkmės jums ir jūsų pirmokėliui 4u.gif
SilRa
graziai cia tu... wub.gif kai perskaiciau, kad tavo pirmasis stumimas pavirto rekimu, net nusijuokiau, nes mano pirmasis buvo lygiai toks pat biggrin.gif bet kai gimdysiu kada nors antraji - tiksliai zinosiu, kaip tai daryti smile.gif
sekmes tau ir tavo dideliam berniukui 4u.gif
Antigonė
Labai gražiai aprašei wub.gif
Sėkmės tavo pirmokėliui mirksiukas.gif 4u.gif
petelne
Nu tikrai ten viskas vyko kaip komiskam filme biggrin.gif : biggrin.gif Saunu,kad jau mazylis tapo moksleiviu,sekmes jums moksluose mirksiukas.gif
Ryški
Nai nai nai, kaip gražu wub.gif wub.gif
Aurėja

 i 
Šis pasakojimas konkurse "Mano gimdymo istorija" (2006 m. rugsėjo mėn.) laimėjo I-ąją vietą! Ir yra apdovanotas supermama.lt aukso medaliu


user posted image
dresuotoja
Labai grazi istorija,su jouko doze ir puikia pabaiga biggrin.gif .
ivoma
Visiems labai dekoju uz grazius zodzius ir palinkejimus 4u.gif Spalio 18 d. isidemesiu ne tik kaip vairavimo egzamino islaikymo diena, bet ir kaip mano su ivuliu (sunumi) mazyti laimejima. smile.gif
zerika
Labai grazi ir jumoristiska istorija biggrin.gif biggrin.gif biggrin.gif
Juokingiausia buvo, kai tetis puole lygintis drabuzius ir valytis batus lotuliukas.gif lotuliukas.gif lotuliukas.gif Ach, tie musu vyrai! Idomu, kaip manasis sureaguos? biggrin.gif
Geru mokslo metu!!!! thumbup.gif
elektra
Oi negaliu ... lotuliukas.gif jau taip prisijuokiau "Gydytojai liepė sukaupti visas jėgas ir stumti. Kažkodėl stumti, aš tada supratau kaip rėkti. Sukaupus visas jėgas ir įkvėpus oro, aš užstaugiau…Šių pastangų rezultatas buvo toks, kad pora medikų pasitraukė nuo manęs ir išbėgo į koridorių, nes po mano, ausį veriančio, staugimo apalpo žmogus. Tas žmogus buvo tavo krikšto mama, labai jautri skausmui, kraujui ir panašiems dalykams asmenybė, ji, išgirdusi mane taip rėkiant, apalpo ' labai dekui uz toki grazu pasakojima thumbup.gif ir sveikinu gavus aukso medali ....
good.gif
Villke
jau pasakojimo linksmumas lotuliukas.gif lotuliukas.gif sauni seimynele thumbup.gif thumbup.gif
Sveikinam su pirmaja vieta bis.gif
Gitatuka
4u.gif ...sauniai aprasyta istorija....nuostabu didis.gif
Anzela0626
Labai nuostabi ir linksma istorija.Sveikinu 4u.gif
rena
Isties GRAZU wub.gif wub.gif wub.gif 4u.gif
ORVIDAITE
oj kaip malonu skaityti tokias istorikas wub.gif sveikinu jus 4u.gif 4u.gif 4u.gif
LIR
Šaunuole, kaip visada savo stiliuj smile.gif)))) thumbup.gif thumbup.gif thumbup.gif Ir sveikinimai su artėjančiu gimtadieniu happybday.gif happybday.gif
-Diana-
Labai graziai papasakojai wub.gif sekmes auginant mazyli smile.gif
ivoma
kol ieškojau šią savo rašytą istoriją tarp begales kitų, gražių, linksmų, graudžių, ne vieną ašarą nubraukiau ir ne kartą šyptelėjau...Už kelių dienų bus lygiai 8 metai nuo tos dienos, kai tapau mama... ir nors per tą laiką daug ką savo gyvenime esu pasiekusi, kuo galiu didžiuotis, bet didžiausias džiaugsmas ir pasididžiavimas yra sūnus..
sėkmės visoms besilaukiančioms ir ką tik tapusiomis mamomis, moterims.
daluzenik
Labai grazi istorija, tik neblogai gal jau butu ir apie sesyte pagalvot? blush2.gif
Inganer
QUOTE(ivoma @ 2006 09 01, 02:17)
Tavo netikėto atėjimo pradžia jį lengvai šokiravo smile.gif  Jis čiupo lygintuvą ir kažkodėl pradėjo lyginti marškinius, paskui bėgo valytis batų, matyt, norėjo tave pasitikti pasipuošęs smile.gif , tuo tarpu, aš stovėjau vidury kambario ir nežinojau ko griebtis. Po keliolikos minučių, susivokę, paskubomis į maišelį grūdom įvairiausius daiktus, kurių man paskui ligoninėje net neprireikė ir iškvietėm greitąją. Belaukiant greitosios suskaudo nugarą, labai trumpai ir visai pakenčiamai, pasigyriau tėčiui, kad jei tai vadinami sąrėmiai, tai juos lengvai pernešiu ir gimdymas nėra jau toks baisus ir skausmingas kaip, kad sako smile.gif . Jau pakeliui į ligoninę tų mano ne itin skausmingų sąrėmių intensyvumas padažnėjo, bet vis dar buvo pakenčiami. Gimdymo namuose, sutapimo dėka, tą naktį budėjo ta pati gydytoja, pas kurią tik išvakarėse lankiausi. Ji tikėjosi greitesnio tavo atėjimo į šį pasaulį nei mes su tėčiu, bet tu suskubai dar greičiau, nei ji manė,  matyt, labai norėjai gimti paskutinį žiemos mėnesį...
Mane apvilko į valdiškus naktinius marškinius, kurių rankovių ilgis man siekė vos alkūnes, o ties krūtine  buvo didžiulė skylė, nes savuosius per skubėjimą palikau namie.. Paskui mane apžiūrėjo, tikrai tu skubi į šį pasaulį ir tavo atėjimas vyko sklandžiai. Kiek vėliau atliko vieną iš nemaloniausių procedūrų, po kurios aš pusvalandį sėdėjau tupykloje ir tavo tėtis su gydytoja kelis kartus priėję klausė ar viskas gerai. Gerai nebuvo, nes palaipsniui skausmas didėjo. Kai pagaliau išėjau iš WC mane paguldė į priešgimdymo palatą, kurioje be manęs dar gulėjo porą būsimų mamų ir mes choru dejavome. Sąrėmiai darėsi vis skausmingesni, tėtis kaip įmanydamas stengėsi padėti, bandė masažuoti nugarą, tačiau mane tai erzino, skausmą aš pernešu viena, todėl liepdavau jam manęs neliesti. Gydytoja šio mano būdo ypatybės nežinojo, todėl nuolat darydavo pastabas tavo tėčiui, sėdinčiam prie mano lovos, kad masažuotų man nugarą,  kaip tai daro kitų moterų vyrai. Vargšas tėtis doh.gif , jis prašė manęs, kad bent prie gydytojos akių leisčiau jam pamasažuoti man nugarą smile.gif . Laiką nuo 5.30 iki 8.00, kai tu skubėjai į šį pasaulį aš prisimenu kaip pro miglą, žinau, kad labai skaudėjo, kad suleido nuskausminamųjų, kurie man  padėjo kelioms minutėm užmigti, visą tą laiką tėtis buvo šalia, sėdintis ant taburetės,  palinkusia galva virš manęs...O lygiai 8.00, kai eilinį kartą mane nusivedė pasiklausyti tavo mažos širdelės dūžių, aš pajutau, kad tu jau labai arti. O čia ir prasidėjo visos linksmybės, apie kurias mes jau šeštus metus be  šypsenos veide negalime neprisiminti smile.gif . Grįždama atgal į palatą, koridoriuje pamačiau tavo būsimą krikšto mamą- mano geriausią draugę, ji stovėjo išbalusi, atbėgusi iš pat ryto, kai tik jai apie mus pranešė jos tėvai. Nusišypsojau jai ir pasakiau, kad tuoj gimdysiu. Palatoje į lovą aš taip ir neatsiguliau, nes grįžusi  supratau, kad jei čia atsigulsiu, tai čia tu ir gimsi. Tokia perspektyva manęs nedžiugino- norėjau normalios gimdyklos. Taigi apsisukusi išlėkiau  į koridorių ieškoti tos specialiosios patalpos smile.gif . Situacija atrodė komiška, aš lekiu į gimdyklą, o paskui mane bėga pulkas medikų  ir prašo palaukt. Šaukiu, jei nenorit, kad pagimdyčiau koridoriuje, rodykite kur gimdykla, ji buvo visai šalia. Keitėsi naktinė ir rytinė  pamainos, tad aplink gimdymo stalą stovėjo kokie 5 žmonės, o šeštas prie pat mano galvos, tavo tėtis. Gydytojai liepė sukaupti visas jėgas ir stumti. Kažkodėl stumti, aš tada supratau kaip rėkti. Sukaupus visas jėgas ir įkvėpus oro, aš  užstaugiau…Šių pastangų rezultatas buvo toks, kad pora medikų pasitraukė nuo manęs ir  išbėgo į koridorių, nes  po mano, ausį veriančio, staugimo apalpo žmogus. Tas žmogus buvo tavo krikšto mama, labai jautri skausmui, kraujui ir panašiems dalykams asmenybė, ji, išgirdusi mane taip rėkiant, apalpo smile.gif  Taigi pirmas stūmimas nepavyko, tuomet man ramiai paaiškino, kad stumiant nebūtina rėkti, nes garsams eikvoju daug jėgų. Tu žinai, kad tavo mama nuovoki moteris, antras kartas ir buvo tas kartas, kada tu atėjai į šį  pasaulį.. Išgirdau- SŪNUS, aš visiškai nenustebau, aš tą žinojau nuo pat tavo atsiradimo mano įsčiose momento, ir nesvarbu, jog po  n kartų bandymų sužinoti tavo lytį, tu atkakliai suglausdavai kojytes…aš tiesiog žinojau, kad tai būsi tu...Tėtis pirmas tave pamatė, perkirpo bambagyslę ir padėjo tave man ant krūtinės. Tu buvai toks mažytis, bejėgis ir tylus, kad paprašiau, jog tave kuo greičiau apklotų, o už didelio gimdyklos lango gražiai snigo vasario 25 d. rytą....
*



Sakes uzsijuokiau iki asaru lotuliukas.gif lotuliukas.gif lotuliukas.gif
This is a "lo-fi" version of our main content. To view the full version with more information, formatting and images, please click here.
Invision Power Board © 2001-2012 Invision Power Services, Inc.