tu jau miegi, girdžiu tavo tylų alsavimą ir kartais gilesnius atodūsius pro praviras kambario duris. Ant pakabos kabo išlyginti marškinėliai ir naujas, dar parduotuve kvepiantis, kostiumas. Rytoj viena svarbiausių tavo gyvenimo dienų- pirmoji tavo rugsėjo pirmoji, po kurios prasidės visiškai nauja gyvenimo atkarpa
O, regis, tik vakar lipau Parodos kalnu ir skubėjau apsnigtu Kauno Ąžuolynu į paskaitas. Ką tik buvau pas gydytoją eilinei apžiūrai. Pasaulį turėjai išvysti kovo pradžioje, tačiau gydytoja atsargiai užsiminė, kad vargu ar tiek lauksi
Mintyse tik pasijuokiau, su tavo tėčiu buvom nusprendę, kad jei bus mergaitė - gims kovo 8-ąją, jei berniukas- kovo 11-ąją, kadangi savo lyties po begales echoskopijų tu taip ir neatskleidei  . Vakare grįžusi namo, papasakojau jam apie gydytojus žodžius ir vėl gi, jau ne mintyse, pajuokavau, kad pati geriau žinau, kada mano vaikui laikas pasirodyti, tiesiog tavo atėjimui nebuvom pasiruošę. Prieš akis turėjom dvi savaitės, per kurias reikėjo tiek daug nuveikti- nupirkti lovytę, vežimą, rūbelius ir kitus reikalingus naujagimiams daiktus. Taigi, tas vakaras nežadėjo jokių siurprizų, o mano intuicija tądien buvo visiškai apsnūdusi. Apie trečią valandą nakties, kaip buvo jau įprasta kelis paskutinius mėnesius, ėjau į WC, keisčiausia būdavo tai, kad ir tavo tėčiui irgi naktį prispirdavo reikalas, nors anksčiau tokio jo įpročio nepastebėdavau  Grįžę į lovą persimėtėm keliais žodžiais ir po kelių minučių jau girdėjau tolygų ir ramų tavo tėčio alsavimą- užmigo. Gulėjau tamsoje, bandžiau įsiklausyti į tylą ir palengva grimzdau į miegą. Tik staiga pabudau nuo jausmo, kad mano kojoms pasidarė šilta ir drėgna, nelabai suvokiau kas atsitiko. Atsikėliau, nuėjau į vonią, ir pamačiau, kad naktiniai marškiniai šlapi...Supratau- tai tavo pradžių pradžia...O iki tavo gimimo turėjo būti dar kelios savaitės...Ką gi, nuėjau žadinti tavo tėčio, pranešti žinią. Tavo netikėto atėjimo pradžia jį lengvai šokiravo  Jis čiupo lygintuvą ir kažkodėl pradėjo lyginti marškinius, paskui bėgo valytis batų, matyt, norėjo tave pasitikti pasipuošęs  , tuo tarpu, aš stovėjau vidury kambario ir nežinojau ko griebtis. Po keliolikos minučių, susivokę, paskubomis į maišelį grūdom įvairiausius daiktus, kurių man paskui ligoninėje net neprireikė ir iškvietėm greitąją. Belaukiant greitosios suskaudo nugarą, labai trumpai ir visai pakenčiamai, pasigyriau tėčiui, kad jei tai vadinami sąrėmiai, tai juos lengvai pernešiu ir gimdymas nėra jau toks baisus ir skausmingas kaip, kad sako  . Jau pakeliui į ligoninę tų mano ne itin skausmingų sąrėmių intensyvumas padažnėjo, bet vis dar buvo pakenčiami. Gimdymo namuose, sutapimo dėka, tą naktį budėjo ta pati gydytoja, pas kurią tik išvakarėse lankiausi. Ji tikėjosi greitesnio tavo atėjimo į šį pasaulį nei mes su tėčiu, bet tu suskubai dar greičiau, nei ji manė, matyt, labai norėjai gimti paskutinį žiemos mėnesį... Mane apvilko į valdiškus naktinius marškinius, kurių rankovių ilgis man siekė vos alkūnes, o ties krūtine buvo didžiulė skylė, nes savuosius per skubėjimą palikau namie.. Paskui mane apžiūrėjo, tikrai tu skubi į šį pasaulį ir tavo atėjimas vyko sklandžiai. Kiek vėliau atliko vieną iš nemaloniausių procedūrų, po kurios aš pusvalandį sėdėjau tupykloje ir tavo tėtis su gydytoja kelis kartus priėję klausė ar viskas gerai. Gerai nebuvo, nes palaipsniui skausmas didėjo. Kai pagaliau išėjau iš WC mane paguldė į priešgimdymo palatą, kurioje be manęs dar gulėjo porą būsimų mamų ir mes choru dejavome. Sąrėmiai darėsi vis skausmingesni, tėtis kaip įmanydamas stengėsi padėti, bandė masažuoti nugarą, tačiau mane tai erzino, skausmą aš pernešu viena, todėl liepdavau jam manęs neliesti. Gydytoja šio mano būdo ypatybės nežinojo, todėl nuolat darydavo pastabas tavo tėčiui, sėdinčiam prie mano lovos, kad masažuotų man nugarą, kaip tai daro kitų moterų vyrai. Vargšas tėtis  , jis prašė manęs, kad bent prie gydytojos akių leisčiau jam pamasažuoti man nugarą  . Laiką nuo 5.30 iki 8.00, kai tu skubėjai į šį pasaulį aš prisimenu kaip pro miglą, žinau, kad labai skaudėjo, kad suleido nuskausminamųjų, kurie man padėjo kelioms minutėm užmigti, visą tą laiką tėtis buvo šalia, sėdintis ant taburetės, palinkusia galva virš manęs...O lygiai 8.00, kai eilinį kartą mane nusivedė pasiklausyti tavo mažos širdelės dūžių, aš pajutau, kad tu jau labai arti. O čia ir prasidėjo visos linksmybės, apie kurias mes jau šeštus metus be šypsenos veide negalime neprisiminti  . Grįždama atgal į palatą, koridoriuje pamačiau tavo būsimą krikšto mamą- mano geriausią draugę, ji stovėjo išbalusi, atbėgusi iš pat ryto, kai tik jai apie mus pranešė jos tėvai. Nusišypsojau jai ir pasakiau, kad tuoj gimdysiu. Palatoje į lovą aš taip ir neatsiguliau, nes grįžusi supratau, kad jei čia atsigulsiu, tai čia tu ir gimsi. Tokia perspektyva manęs nedžiugino- norėjau normalios gimdyklos. Taigi apsisukusi išlėkiau į koridorių ieškoti tos specialiosios patalpos  . Situacija atrodė komiška, aš lekiu į gimdyklą, o paskui mane bėga pulkas medikų ir prašo palaukt. Šaukiu, jei nenorit, kad pagimdyčiau koridoriuje, rodykite kur gimdykla, ji buvo visai šalia. Keitėsi naktinė ir rytinė pamainos, tad aplink gimdymo stalą stovėjo kokie 5 žmonės, o šeštas prie pat mano galvos, tavo tėtis. Gydytojai liepė sukaupti visas jėgas ir stumti. Kažkodėl stumti, aš tada supratau kaip rėkti. Sukaupus visas jėgas ir įkvėpus oro, aš užstaugiau
Šių pastangų rezultatas buvo toks, kad pora medikų pasitraukė nuo manęs ir išbėgo į koridorių, nes po mano, ausį veriančio, staugimo apalpo žmogus. Tas žmogus buvo tavo krikšto mama, labai jautri skausmui, kraujui ir panašiems dalykams asmenybė, ji, išgirdusi mane taip rėkiant, apalpo  Taigi pirmas stūmimas nepavyko, tuomet man ramiai paaiškino, kad stumiant nebūtina rėkti, nes garsams eikvoju daug jėgų. Tu žinai, kad tavo mama nuovoki moteris, antras kartas ir buvo tas kartas, kada tu atėjai į šį pasaulį.. Išgirdau- SŪNUS, aš visiškai nenustebau, aš tą žinojau nuo pat tavo atsiradimo mano įsčiose momento, ir nesvarbu, jog po n kartų bandymų sužinoti tavo lytį, tu atkakliai suglausdavai kojytes
aš tiesiog žinojau, kad tai būsi tu...Tėtis pirmas tave pamatė, perkirpo bambagyslę ir padėjo tave man ant krūtinės. Tu buvai toks mažytis, bejėgis ir tylus, kad paprašiau, jog tave kuo greičiau apklotų, o už didelio gimdyklos lango gražiai snigo vasario 25 d. rytą....
ruta_zalia
2006 09 01, 06:49
graziai papasakota istorija, sekmes Jums, aukite dideli ir stiprus
sandra00
2006 09 01, 06:51
labai graži isorija,ir tinka šiam rugsėjo 1-osios rytui. taip greitai laikas eina...
ech.. kaip grazu
Zuikiosaulute
2006 09 01, 14:40
Gražu...
Labai gražiai papasakota istorija  Įdomi, jaudinanti, kupina meilės Net per skruostą nuriedėjo ašarėlė
Labai gražus pasakojimas
Akmenskeltė
2006 09 01, 18:35
mano vyras galvojo, kad pamisau:)sako, cia tau nestumas taip reiskiasi:))skaiciau skaiciau ir...taip pradejau juoktis:)na, tos kelios vietos juokingos kur buvo..apie lakstyma po gimdykla, po to apie riiksma per stumima:)juokiaus iki asaru..o vietomis verkiau ir graudumo...ech..labai grazu, aciu, kad esat, bukit.
Labai labai gražu. Net kažkaip graudu pasidarė ir tuo pačiu metu smagu... Ech kada mums ta pirmoji Rugsėjo 1-oji
Ačiū visoms mamytėms už gražius žodžius ir linkėjimus. O Svetei pažadu, kad kai tavasis mažulis žygiuos į pirmą klasę aš irgi ateisiu jo palydėti, bet jau su savo antrąja atžalėle  Ačiū, kad esi...
Sveiki, kviečiam užsiregistruoti į Rugsėjo mėn. "Gimdymo istorijų" konkursą! Plačiau apie tai paskaitykit va čia: , jei negirdėjot apie šį konkursą. moderatorė
Britvute
2006 09 03, 13:56
Labai siltai ir jausmingai perteikei savo istorija.Grazu
Rugiaveide
2006 09 03, 15:17
Ivoma, na ir pralinksmino mane tavo gimdymo istorija!  Jau seniai nebuvau taip juokusis...
earlydays
2006 09 03, 17:52
malonu pasidziaugti mama,kuri su tokiu malonumu prisimena sitoki svarbu gyvenimo ivyki  tikrai labai siltas ir malonus straipsniukas
Elenele Raganele
2006 09 04, 16:07
 kaip miela:)gimdyt ir gimdyt taip svelniai ir romantiskai:  ))
Raganiute
2006 09 05, 13:27
Sveikinimai pirmokui o tą krikščioniškų g.n. "uniformą" ir aš dėvėjau
Nerin_gute
2006 09 07, 13:44
gražuz pasakojimas.... turėsi ka vaikučiui savo paskaityti kai paaugs gerokai
Superinė istorija  Net nepagalvojau, kad skaitant gimdymo istoriją galima šitaip juoktis Neliūdėk dėl pirmokėlio  Stiprybės ir sėkmės įveikiant mokslo slenksčius
Šypsenėlė24
2006 09 08, 19:31
graziai cia tu...  kai perskaiciau, kad tavo pirmasis stumimas pavirto rekimu, net nusijuokiau, nes mano pirmasis buvo lygiai toks pat  bet kai gimdysiu kada nors antraji - tiksliai zinosiu, kaip tai daryti sekmes tau ir tavo dideliam berniukui
Antigonė
2006 10 07, 14:50
Labai gražiai aprašei Sėkmės tavo pirmokėliui
petelne
2006 10 10, 15:58
Nu tikrai ten viskas vyko kaip komiskam filme  :  Saunu,kad jau mazylis tapo moksleiviu,sekmes jums moksluose
Nai nai nai, kaip gražu
| i |
| Šis pasakojimas konkurse "Mano gimdymo istorija" (2006 m. rugsėjo mėn.) laimėjo I-ąją vietą! Ir yra apdovanotas supermama.lt aukso medaliu |
dresuotoja
2006 10 18, 12:58
Labai grazi istorija,su jouko doze ir puikia pabaiga  .
Visiems labai dekoju uz grazius zodzius ir palinkejimus  Spalio 18 d. isidemesiu ne tik kaip vairavimo egzamino islaikymo diena, bet ir kaip mano su ivuliu (sunumi) mazyti laimejima.
elektra
2006 10 26, 14:45
Oi negaliu ...  jau taip prisijuokiau "Gydytojai liepė sukaupti visas jėgas ir stumti. Kažkodėl stumti, aš tada supratau kaip rėkti. Sukaupus visas jėgas ir įkvėpus oro, aš užstaugiau
Šių pastangų rezultatas buvo toks, kad pora medikų pasitraukė nuo manęs ir išbėgo į koridorių, nes po mano, ausį veriančio, staugimo apalpo žmogus. Tas žmogus buvo tavo krikšto mama, labai jautri skausmui, kraujui ir panašiems dalykams asmenybė, ji, išgirdusi mane taip rėkiant, apalpo ' labai dekui uz toki grazu pasakojima  ir sveikinu gavus aukso medali ....
Gitatuka
2006 11 08, 14:17
 ...sauniai aprasyta istorija....nuostabu
Anzela0626
2006 11 10, 23:22
Labai nuostabi ir linksma istorija.Sveikinu
ORVIDAITE
2006 11 11, 13:14
-Diana-
2007 01 20, 23:36
Labai graziai papasakojai  sekmes auginant mazyli
kol ieškojau šią savo rašytą istoriją tarp begales kitų, gražių, linksmų, graudžių, ne vieną ašarą nubraukiau ir ne kartą šyptelėjau...Už kelių dienų bus lygiai 8 metai nuo tos dienos, kai tapau mama... ir nors per tą laiką daug ką savo gyvenime esu pasiekusi, kuo galiu didžiuotis, bet didžiausias džiaugsmas ir pasididžiavimas yra sūnus.. sėkmės visoms besilaukiančioms ir ką tik tapusiomis mamomis, moterims.
daluzenik
2008 02 18, 17:44
Labai grazi istorija, tik neblogai gal jau butu ir apie sesyte pagalvot?
Inganer
2009 08 20, 18:36
QUOTE(ivoma @ 2006 09 01, 02:17) Tavo netikėto atėjimo pradžia jį lengvai šokiravo  Jis čiupo lygintuvą ir kažkodėl pradėjo lyginti marškinius, paskui bėgo valytis batų, matyt, norėjo tave pasitikti pasipuošęs  , tuo tarpu, aš stovėjau vidury kambario ir nežinojau ko griebtis. Po keliolikos minučių, susivokę, paskubomis į maišelį grūdom įvairiausius daiktus, kurių man paskui ligoninėje net neprireikė ir iškvietėm greitąją. Belaukiant greitosios suskaudo nugarą, labai trumpai ir visai pakenčiamai, pasigyriau tėčiui, kad jei tai vadinami sąrėmiai, tai juos lengvai pernešiu ir gimdymas nėra jau toks baisus ir skausmingas kaip, kad sako  . Jau pakeliui į ligoninę tų mano ne itin skausmingų sąrėmių intensyvumas padažnėjo, bet vis dar buvo pakenčiami. Gimdymo namuose, sutapimo dėka, tą naktį budėjo ta pati gydytoja, pas kurią tik išvakarėse lankiausi. Ji tikėjosi greitesnio tavo atėjimo į šį pasaulį nei mes su tėčiu, bet tu suskubai dar greičiau, nei ji manė, matyt, labai norėjai gimti paskutinį žiemos mėnesį... Mane apvilko į valdiškus naktinius marškinius, kurių rankovių ilgis man siekė vos alkūnes, o ties krūtine buvo didžiulė skylė, nes savuosius per skubėjimą palikau namie.. Paskui mane apžiūrėjo, tikrai tu skubi į šį pasaulį ir tavo atėjimas vyko sklandžiai. Kiek vėliau atliko vieną iš nemaloniausių procedūrų, po kurios aš pusvalandį sėdėjau tupykloje ir tavo tėtis su gydytoja kelis kartus priėję klausė ar viskas gerai. Gerai nebuvo, nes palaipsniui skausmas didėjo. Kai pagaliau išėjau iš WC mane paguldė į priešgimdymo palatą, kurioje be manęs dar gulėjo porą būsimų mamų ir mes choru dejavome. Sąrėmiai darėsi vis skausmingesni, tėtis kaip įmanydamas stengėsi padėti, bandė masažuoti nugarą, tačiau mane tai erzino, skausmą aš pernešu viena, todėl liepdavau jam manęs neliesti. Gydytoja šio mano būdo ypatybės nežinojo, todėl nuolat darydavo pastabas tavo tėčiui, sėdinčiam prie mano lovos, kad masažuotų man nugarą, kaip tai daro kitų moterų vyrai. Vargšas tėtis  , jis prašė manęs, kad bent prie gydytojos akių leisčiau jam pamasažuoti man nugarą  . Laiką nuo 5.30 iki 8.00, kai tu skubėjai į šį pasaulį aš prisimenu kaip pro miglą, žinau, kad labai skaudėjo, kad suleido nuskausminamųjų, kurie man padėjo kelioms minutėm užmigti, visą tą laiką tėtis buvo šalia, sėdintis ant taburetės, palinkusia galva virš manęs...O lygiai 8.00, kai eilinį kartą mane nusivedė pasiklausyti tavo mažos širdelės dūžių, aš pajutau, kad tu jau labai arti. O čia ir prasidėjo visos linksmybės, apie kurias mes jau šeštus metus be šypsenos veide negalime neprisiminti  . Grįždama atgal į palatą, koridoriuje pamačiau tavo būsimą krikšto mamą- mano geriausią draugę, ji stovėjo išbalusi, atbėgusi iš pat ryto, kai tik jai apie mus pranešė jos tėvai. Nusišypsojau jai ir pasakiau, kad tuoj gimdysiu. Palatoje į lovą aš taip ir neatsiguliau, nes grįžusi supratau, kad jei čia atsigulsiu, tai čia tu ir gimsi. Tokia perspektyva manęs nedžiugino- norėjau normalios gimdyklos. Taigi apsisukusi išlėkiau į koridorių ieškoti tos specialiosios patalpos  . Situacija atrodė komiška, aš lekiu į gimdyklą, o paskui mane bėga pulkas medikų ir prašo palaukt. Šaukiu, jei nenorit, kad pagimdyčiau koridoriuje, rodykite kur gimdykla, ji buvo visai šalia. Keitėsi naktinė ir rytinė pamainos, tad aplink gimdymo stalą stovėjo kokie 5 žmonės, o šeštas prie pat mano galvos, tavo tėtis. Gydytojai liepė sukaupti visas jėgas ir stumti. Kažkodėl stumti, aš tada supratau kaip rėkti. Sukaupus visas jėgas ir įkvėpus oro, aš užstaugiau
Šių pastangų rezultatas buvo toks, kad pora medikų pasitraukė nuo manęs ir išbėgo į koridorių, nes po mano, ausį veriančio, staugimo apalpo žmogus. Tas žmogus buvo tavo krikšto mama, labai jautri skausmui, kraujui ir panašiems dalykams asmenybė, ji, išgirdusi mane taip rėkiant, apalpo  Taigi pirmas stūmimas nepavyko, tuomet man ramiai paaiškino, kad stumiant nebūtina rėkti, nes garsams eikvoju daug jėgų. Tu žinai, kad tavo mama nuovoki moteris, antras kartas ir buvo tas kartas, kada tu atėjai į šį pasaulį.. Išgirdau- SŪNUS, aš visiškai nenustebau, aš tą žinojau nuo pat tavo atsiradimo mano įsčiose momento, ir nesvarbu, jog po n kartų bandymų sužinoti tavo lytį, tu atkakliai suglausdavai kojytes
aš tiesiog žinojau, kad tai būsi tu...Tėtis pirmas tave pamatė, perkirpo bambagyslę ir padėjo tave man ant krūtinės. Tu buvai toks mažytis, bejėgis ir tylus, kad paprašiau, jog tave kuo greičiau apklotų, o už didelio gimdyklos lango gražiai snigo vasario 25 d. rytą.... Sakes uzsijuokiau iki asaru
|
|