na man atrodo savaime suprantama, kad čia mažų mažiausiai nerimta įmonė
vien jau ką reiškia vardo sutrumpinimas
o kokios ten pareigos, kad reikalauja nuotraukos?

pareigos - marketingo skyriuje.. tad visiskai nesuprantu, kam ta nuotrauka!!! siaip, labiausiai pakirto vardo sutrumpinimas.. Niekad neteikiu tam reiksmes (ar pilnu vardu kviecia, ar sutrumpintai), taciau sikart labai uzkliuvo, todel kad tiek cv, tiek pasirasydama laiske pasirasiau pilnu vardi.. Nieko neatratrasiau.. Pagalvosiu iki rytojaus, ar isvis verta prasidet. Ir ka jie is mano veidelio nuspres?

Kreipimosi laiškas ar Letter of Application nėra CV pakaitalas, greičiau galima būtų jį pavadinti motyvacinio laiško pakaitalu. Kreipimos laiškas yra kaip prašymas dalyvauti konkurse. Jame reikėtų nurodyti, kokiame konkurse jūs pageidaujate dalyvauti, kokiu būdu pasiekė informacija apie tą konkursą (laikraščio skelbimas, informacija internete ar k.t.iai). Čia taip pat galima apibendrintai įvardinti kodėl norit dalyvauti būtent šiame konkurse kodėl jūs esate tinkamas kandidatas šiai darbo vietai. Tai gan bendras dokumentas, kuriame tikrai nereikia vardinti viso savo karjeros kelio ką aprašote CV.

As nieko nezinau apie valstybinius konkursus. Tik tiek ir ismanau, kad ten testus raso. Pati esu labai seniai viena toki testa rasius ir dviejuose pokalbiuose dalyvavus. Manes klausinejo tu paciu dalyku, kaip ir privaciame versle, nors liko jausmas, kad ten subjektyvi nuomone (ar tiesiog patinki jiems kaip zmogus) reiskia daugiau. Kaip bebutu, privatus verslas sukurtas pelnui ir ten "patinka", "nepatinka" vis tiek tarsi tarnauja vienam tikslui - susidirbsim ar ne, kas lygu - uzdirbsime pinigus ar ne. O valstybiniam sektoriuj yra siaip "patinki" / "nepatinki"
Nors... nenoriu vaziuoti ant valstybinio sektoriaus. Yra ir ten nemazai profesionalu

O kuom skiriasi profesionalus psichologas nuo atrankos specialisto (kuris dazniausiai buna psichologas)? Ta prasme, as atsakyma pati tai zinau tik bandau suprasti, is kur tokia formuluote - cia tau taip pasake ar tu pati taip suformulavai? Jei tau taip pasake, tai 90%, kad turejo omeny atrankos specialista, kuris pagal specialybe yra psichologas

Aha, tai ka konkreciai galiu padaryti?
Keleta panasiu postu temoj esu ignoravus. Jei tos merginos vis dar skaito tema ir nedrista kreiptis pagalbos, noriu jom pasakyti, kad padedu visom, reikia tiesiog parasyti konkretu klausima / prasyma. Kai yra parasoma "noriu motyvacinio", "man reikia keisti darba" as neturiu laiko ir, tiesa pasakius, tingiu kreiptis asmeniskai su atskiru kvietimu parasyti man az ar emaila. Jei kazka norite gauti, nurodykite savo emaila ir suformuluoti ko norite... Kaip rasoma Biblijoje: "prasykite ir bus jum duota"
Vivjana, atleisk, kad tave tokiam pavyzdziui panaudojau, as nepiktybiskai

Ne, neverta. Neatskleiskite savo kortu anksciau laiko. Gaila, aisku, gaisti savo laika pigiems "patraukliems" atlyginimams, bet geriau si reikala telefonu aiskintis pries pokalbi, bet tik ne CV.
Papildyta:
Artemide, as tave palaikau ir paskutiniu metu vis pagalvoju apie tave. Daznai buna, kad kai apie kazka galvoju, tam zmogui pradeda sektis. Taigi... as labai lauksiu tavo posto apie tai, kad jau suradai nauja darba. Tokia proga mes netgi padarysime virtualu meeta ir atsvesime naujo etapo tavo gyvenime pradzia. Gerai?

Pralauzti ledus galima tik su jega Todel reikia uzsimerkti, giliai ikviepti ir sokti i didziule jura, kuri vadinasi "darbo rinka" (pageidautina tam reikalui panaudoti tramplyna). Is pradziu vanduo siek tiek saltas, bet tai tik iliuzija, is tiesu jis labai siltas ir malonus, turintis daug naudingu mineraliniu medziagu tavo kunui. Taigi, po kurio laiko pajunti kajfa, norisi plaukti vis toliau ir tik kartais prisimeni "gerus, senus" laikus ant kranto...

O kokia cia imone? Jei atrankos kompanija, patarciau daugiau su jais nebendrauti. Jei imone, kuri sau iesko darbuotojo, tai... hm... nezinau, nu gal jie labai skubejo.... bet siaip, aisku, zenklas ne koks.... As tavo vietoj nuotrauka nusiusciau, jei pakviestu i pokalbi, ten nueiciau, kad pasiziureciau kas per zmones ten dirba. Man butu tiesiog smalsu kas cia per metodai tokie...
Tikimybe, kad imone profesionali, yra labai maza. Bet ji yra, nepamirsk to. Del jos neverta atsisakyti galimybes pabendrauti su darbdaviu tiesiogiai. Kartais auksas buna toks purvinas...

Oi, plepute, tavo žodžiai labai malonūs, bet... Nežinau. Negaliu jau ieškoti darbo čia dirbdama, man jau nepatogu vis į pokalbius lakstyti ir š... malti. Nesąžininga dabartinių darbdavių atžvilgiu. Vis galvoju, gal reikia pirmiau planuoti, nes jei susirasiu gerą darbą, tada iš viso liksiu be vaikų, o čia susitarčiau, kad ir popierinį atlyginimą padarytų normalų. Nežinau, kažkaip labai gyvenimo kryžkelėje dabar stoviu

Oi Plepute tikrai kaipanaudojai mano posta, galvojau ka as cia tokio negrazaus parasiau bet paskaiciau sekancias eilutes ir nusiraminau ... As parasius esu CV ir motyvacini laiska, vyras sake kad geras laiskas, pusbrolis sake, kad biski per ilgas ir ispeike tokius zodzius kaip "ismokau", "sugebu" ir pan. todel notrejau kad perskaitytum ta laiska, bet nezinau kokiu mailu tau siusti Tas laiskas pritaikytas vienai imonei, bet pratrinus jos pav bei norimas pareigas butu galima pritaikyt ir kitom imonem

plepute@inbox.ru

Plepute, norėjau paklausti tavo nuomonės
Paskutinėje darbovietėje išdirbau 3 mėnesius. Ar verta į savo CV rašyti šią įmonę?

nea, ne atranku imone, siunciau tiesiai i imone, bet - daugiau jiems neatsakiau.. Suprantu, kad buna, jog reikalauja atsiusti nuotrauka - as niekada net cv nesiunciu i ta imone, bet sikart tas vardo sutrumpinimas, foto.. pritrenke mane as nesuprantu nuotrauku pridejimo prie cv, nors uzmusk geras specialistas sugeba atsiminti zmones ir be nuotrauku pagalbos, na, mano nuomone..

Tai priklauso nuo to, kokia patirti turi pries tai. Jei pries tai dirbai ilga laika (ilgiau, nei metus), tada visai nieko. O jei trumpiau, tada tie trys menesiai gali siek tiek pakenkti. Ir prikauso nuo to, kokios pareigose pries tai dirbai ir paskutinej darbuovietej... Zodziu, reikia kompleksiskai CV ivertinti


Gal tu ir teisi. Bet... kita vertus dabar tu siek tiek elgiesi taip, kaip as budama atrankos specialiste atmesciau visus tuos CV, kurie padaryti ne pagal reikalavimus arba net neteisingai sudelioti. Bet as suprantu, kad zmogus gali buti puikus darbuotojas ir nemoketi parasyti cv. Lygiai taip pat darbdavys gali buti puikus darbdavys, bet nemoketi tinkamai daryti atrankos...
Kita vertus, jei tai sukele tavyje tokia reakcija, vadinasi nereikia tau toliau su jais bendaruti. Savo vidinio balso klausytis butinai reikia ir jokiu budu saves neprievartauti...

sikart paklausiau savo vidinio balso, kuris ne visada sutaria su mano proto balsu
o paryskintas sakinys man labai patiko!!

Prisimeniau, kad zadejau parasyti apie jaudinimasi ir atsipalaidavima

Pirmiausiai noriu pasakyti, kad kuo maziau mes zinome apie situacija, tuo daugiau nerimo mes jauciame. Tai naturalu ne tik atrankoje, bet ir bet kokioj gyvenimo srity. Atrankos yra tokios baisios del to, kad mes jauciames tarsi egzaminuojamos ir siame egzamine yra tik vienas laimetojas. Ir tais laimetojais norime butime mes. Kol ziuresite taip i atranka, tol isgyvensite visus tuos neigiamus jausmus. Bjauriausia yra tai, kad kuo svarbesnis bus egzaminas (kuo patrauklesne darbo vieta), tuo daugiau nerimo jausite ir tuo didesni sansai bus pasakyti ka ne taip. Kaip sumazinti nerima? Kvepavimai nepadeda, saves itaigos metodai neveikia, todel kad jie nepanaikina priezasties, o tik siek tiek sumazina simptomus. Priezastis yra nezinomybe. Daug kas neaisku ir nezinoma jums per atranka, todel jus bijote galimu nepatogiu klausimu, bijote, kad darbdavys sudarys apie jus netinkama nuomone (nes nezinote kokiu pagrindu jis ja sudarines) ir t.t. Yra daug klausimu, i kuriuos tikriausiai niekada negausite atsakymu ir si nezinomybe vercia jaudintis, bijoti ir elgtis taip kaip nesinori elgtis...
As manau, kad tokioj situacijoje nera kito kelio, tik mazinti nezinomybe. O tai reiskia igyti tiesiog daugiau ziniu apie tai, kas vyksta atrankoj. Tam ir uzvedziau sia tema - kad papasakociau jums, kad ten nieko baisaus nera, kad atranka daro patys paprasciausi zmones (dauguma is ju nelabai ka ismano apie atrankas) ir t.t. Ir atrodo, daug aiskinau techniniu dalyku, bet praleidau viena svarbu aspekta - kaip tai atrodo is darbdavio puses. Apie tai ir noriu dabar papasakoti.
Man lengva apie tai kalbeti, nes esu macius juos simtais. Kai pazisti tiek daug darbaviu, neturi kito pasirinkimo kaip tik suprasti, kad jie yra visiskai eiliniai zmones. Isivaizduokite save darancias atrankas. Apie ka klausti? Kaip klausytis? I ka demesi atkreipti? Nieko neaisku, ane? Na stai, ir jiems neaisku. Ir nesakykit man, kad jie yra darbdaviai ir turi ta zinoti Neturi. Ir nezino! Daznai jie kreipiasi i atrankos kompanija tik daugiau ar maziau isivaizduodami kokio zmogaus jie nori. Tas isivaizdavimas vienu darbdaviu yra labai aiskus, kiti tik apibudina sau busima darbuotoja bendrais bruozais. Jus neisivaizduojate kokie bendri bruozai kartais tai buna... Nu laaaabai bendri.
Ir prasideda paieskos... Suformuluojami reikalavimai, kurie yra griezti tik tuo atveju, jei pretenduojate i valstybes istaiga arba organizacijoje yra labai griezta politika siuo klausimu. Visais kitais atvejais reikalavimai yra pageidaujamo pobudzio. Tai reiskia, kad jei matote reikalavima 3 metu patirties, o turite tik 2 metus, butinai turite pretenduoti. Visu pirma, gali taip atsitikti, kad idealiai tinkanciu kandidatu visai nebus, o visu antra, ir tai svarbiausia, svarbu kaip tie reikalavimai susije su kitais reikalavimais. Reikia mokytis pamatyti esme. Atsimenu, kaip ieskojau savo pirmo darbo ir siusdavau CV i bet kokius darbus, net (ir ypac) tokius, kur reikalavo patirties. Tada dar nemokejau atskirti kur patirtis is tiesu yra butina, o kur tai yra labai pageidautinas dalykas, bet tik pageidautinas. Pvz., pretenduojant i finansu vadova ar patirtis reikalinga? Aisku, kad reikalinga. Ne del to, kad tai darbdavio kaprizas, o del to, kad jis tiesiog nesusigaudys tuose darbuose, kuriuos jam reikes atlikti pacia pirma valanda izengus i ofisa. Bet kai darai tokias atrankas, ateina daug cv, kur zmones visai neturi patirties su finansais. Turi tik issilavinima. Jie nesupranta, kad siuo atveju vardan ju paciu jiems negalima siulyti sios vietos, nes tai elementariausiai suzlugdys ju pasitikejima savimi. Bet jie mano, kad turi teorines zinias ir labai greitai visko ismoks. Puikiai zinau, kad jie taip mano, nes kazkada pati taip maniau ir lygiai taip pat siunciau savo cv i finansu vadovo pozicija, turedama ka tik gauta bakalauro diploma.
Kita vertus, yra darbai, kur patirtis nera tokia kritiskai svarbi. Labai daznai buna, kad darbdavys nori, kad busimas darbuotojas turetu bendra supratima is praktikos apie darba. Jis primeta, kad per 2 metus jis toki supratima tikrai tures ir todel i reikalavimus paraso 2 metu patirti. Bet is tiesu tiek 1,5 ir net 1 metu patirtis gali puikiai tikti, jei per ta laika jis susidure su ivairiom situacijom darbe, jei yra linkes mokytis nauju dalyku ir tikrai gilinosi i savo darba... Yra daug niuansu, kiekvienas darbas yra unikalus net jei vadinasi vienodai skirtingose kompanijose. Jusu unikalios patirties darbdavys zinoti negali. Todel jis primeta stadartini varianta ir raso, kad reikalinga 2 metu patirtis. Jei jus perskaitote skelbima, darbo aprasyma ir manote, kad tikrai galite toki darba daryti (kad jums uztenka kvalifikacijos), turite i ji pretenduoti. Svarbu savo CV ir motyvaciniame parodyti, kad tikrai suprantate apie ka kalbate. Ir tiek. Tai yra butent tai, ko reikia darbdaviui.
Kiekviena karta svarstydami situacija del darbo, pabandykite isivaizduoti ka jaucia darbdavys. Jam reikia zmogaus. Jis kreipiasi i atrankos specialista, bando jam nupasakoti kokio zmogaus jam reikia. Zmogus turi tikti darbui ir daryti ji gerai. Zmogus taip pat turi patikti jam (juk jam reikes su juo dirbti). Zmogus turi pritapti kolektyve. Bendraudamas su jumis, vadovas bando atsakyti sau i visus siuos klausimus ir jis visai nera tikras, kad atsako i juos teisingai. Todel jam nelieka kitos iseities, kaip tiesiog klausytis savo sirdies - patinka / nepatinka, susidirbs / nesusidirbs. Kartu darbdavys daznai jaudinasi, nes nezino kaip uzduoti viena kita klausima, kaip geriau suformuluoti ir gal paslepti tikra klausima (ar tikrus motyvus) ir vis delto gauti jam rupima klausima. Pvz., tikrai ne kiekvienas dristu paklausti - ar pritapsite tokiame nervuotame kolektyve kaip musu? Viena kolege nescia ir ant visu rekia, kita skiriasi su vyru ir del to visa laika verkia. Dar kitos apkalbineja likusias ir yra nelaimingos, kai reikia dirbti. Ir t.t. ir t.t. Milijona niuansu, i kuriuos reikia atsizvelgti... Darbdaviui labai nesinori suklysti ir po kurio laiko procedura kartoti is naujo....
Visa tai pasakoju taip smulkiai tik tam, kad isijaustumete i situacija. Nezinau, ar ji pades atsipalaiduoti, bet as labai noreciau, kad ji padetu jums gal labiau fatalistiskai ziureti i atranka. Atsakykite i visus darbdavio klausimus, parodykite save ir atiduokite sprendima darbdaviui (tai padaryti nera taip lengva, nes kiekviena karta, kai pykstame kad musu nepasirinko, kai esame tikri, kad labai tinkame siam darbui, mes is tiesu psichologiskai tarsi nusprendziame uz darbdavi, kas reiskia didziuli stresa pirmiausiai mum paciom ). Tegul darbdavys vienas parinasi su visais niuansais, smulkmenom, tegul galvoja sau savo sunkias mintis. Patikekite, kad jis geriau zino ar jus tinkate... O tam, kad pamatytumete kokie standartiniai buna pokalbiai, pasistenkite pavaiksciuoti i juos daugiau. Ypac pradzioj neatsisakykite net ir neidomiu kvietimu i pokalbius, tai bus tik eiline praktika jums. Nereikia eiti i pokalbi tik i teisma, i jusu asmenybes ir kokybes teisma (kaip daznai darome sureiksmindami kiekviena sekme arba nesekme), eikite tai kaip i issiaiskinima ar sis darbas tinka jums. Be jokiu vertinimu, be jokiu saves nurasinejimu arba pakelimu. Nei tai, kad sublizgate pokalby, nei tai, kad jame visiskai apsikvailinate nereiskia, kad esate nei ypatinga vykele ar nevykele. Tai tik tam tikros zinios, igudziai, tai neturi nieko bendro su jusu asmenybe.
As labai rimtai ir nuosirdziai taip manau... Labai megstu analogija tarp darbdavio ir vyro. Kai einate ar ejote i pasimatymus, kaip jausdavotes? Norejote padaryti gera ispudi, bet jei matet, kad jus jam nepatikote, ka galvojote? Dazniausiai galvojam "vadinasi, tai ne mano zmogus". Ir tiek. Nei jis durnas, nei as bloga. Taip ir cia...

Apibendrindama savo ilgiausia posta galiu pasakyti: nustosite jaudintis per pokalbi, kai nustosite ziureti i ji, kaip i savo asmenybes vertinima. Jausites pokalby puikiai, kai eisite i ji kaip i dalykini susitikima, kurio eigoje issiaiskinsite ar bus galimybe padirbeti kartu. Tai ivyksta arba igyjus daugiau praktikos (pavaiksciuojus i pokalbius), arba tiesiog pasampratavus apie tai vakarais ir, pvz., patikejus mano zodziais

laaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaaabai ačiū pleputei kai aną kartą patvarkė mano CV ir motyvacinį buvau ne tik pakviesta pokalbiui bet ir priimta... tikiuos taip nutiks ir dabar

dar kart nuoširdus ačiū

Greitute, aciu tau! Bet zinai, ka galvoju - gal as tokia gera tik todel, kad ir pati esu samdoma darbuotoja?

O taip Tik as nezinau, kada dabar paziuresiu. Dabar sedziu, atsakineju i meilus merginom. Kam spesiu siandien, tam spesiu (einu is eiles, pradedu nuo anksciausiai gautu laisku). O po to turesiu galimybe prisesti prie kompo namuose tik ko gero kita savaitgali Meginos, kam dega ir as neatsakysiu siandien, nebijuokite parasyti man laiska su pavadinimu "skubiai', as tada paziuresiu, o jei ne, tai reikes palaukti, kol busiu laisvesne

Akvilyte, lauksiu ispudziu is pokalbio

Sveikos, pleputės
kadangi šiuo metu intensyviai, tačiau ramiai ieškau savo svajonių darbo, likimo pirštas mane atvedė į šitą nuostabų forumą
perskaičiusi šią temą, negaliu ir aš neprisidėti prie pleputės įdėto straipsnio pagyrimo. Svarbiausia - visuomet tikėti, ar ne?
Man asmeniškai labai padėjo D. Greenberger ir Ch. A. Padesky knyga "Nuotaika paklūsta protui". Ši knyga pakeitė mano mąstymo mechanizmus ir padėjo man prisijaukinti sėkmę.

Turiu ir aš klausymą. Esu dirbanti. Viskas dabartiniame darbe tenkina, išskyrus atlyginimą. Noriu pakeisti darbą. Tačiau šiuo metu finansine padėtis nėra tragiška, todėl nusprendžiau ieškoti būtent to ko noriu ir man ne svarbu kiek laiko tai u-truks. Atlyginimą norių 600 lt didesnį nei dabar. Per pokalbį dažnai kalusia kodėl noriu pakeisti darbą, atsakau tiesa, kad dėl atlyginimo. Kitas klausymas, kokio atlyginimo norite? Iš pradžių sakiau, kad gaunu į rankas XXX (šitas skaičius nuo realaus atlyginimo skyrėsi 400 Lt)ir noriu nors pora šimtu daugiau. Bet vienas darbdavis uždavė klausymą, ar tikrai esu pasiryžusi dėl 200 Lt pakeisti darbą, kuriame mane viskas tenkina. Supratau, kad tokia taktika neteisinga. Dabar paprastai sakysiu, kad noriu tiek ir tiek. Bet o iš vis įmanoma neatsakinėti į šį klausymą? Kaip išsisukti ir sužinoti darbdavio siūloma atlyginimą?

as manau reikia sakyti kad nori siekti karjeros ir kad esamam darbe siekti ir tobuleti nera salygu ar pan. Gal reikia sakyti kad atlyginimas neatitinka noru ir kad jis dides kazkada nera vilties. Atlyginimas visada yra skaudi tema.

As tai bandomajam pasiruosus uz minimuma dirbti, bet paskui sakau kad tykiuosi kad mano pastangos bus ivertintos atitinkamu uzdarbiu ir tykiuosi kad kasmet mano klausimas del atliginimo bus perzvelgtos.
Cia priklauso nuo kompanijos ir vietos kur pretenduoji.

Sakyk, kad siuo metu gauni n+200 (n - tavo esamas atlyginimas) ir nori bent 400 Lt. daugiau
Is viso neatsakineti i si klausima neimanoma, nes tai vienas is esminiu dalyku, ypac jei keiti darba del atlyginimo. Sioj situacijoje is taves darbdavys tikiesis labai konkretaus atsakymo. Bet ir tu pati gali bandyti pirma paklausti, kol jis tau tokio klausimo neuzdave Bet siaip reikia buti pasiruosiai savo suma atskleisti.
Jei visai nestresuoji, gali bandyti "suzaisti" toki dalyka: pasakyti, kad siuo metu gauni n+400 ir turi kelis pasiulymus, kurie tau labai idomus. Priimsi ta, kur pasiulys didesni atlyginima. Toks zaidimas duoda fantastiskus rezultatus, jei darbdaviui tinki ir tikrai jam esi reikalinga. Sis budas man patinka ir tuom, kad tokiu budu tu tarsi perkeli sprendima jam ir tada jau jis galvoja kiek tau pasiulyti, kad tave suviliotu. Vargselis Neretas aukstos kvalifikacijos specialistas naudoja tokia taktika Tai nerealus jausmas - laikyti darbdavi savo rankose

O paskutinis postas tai ,cia panasiai kaip AIKIDO( kovu menas),reikai priesininko jega panaudoti pries ji pati
Kad tik as isdrysciau taip pasakyti,ta prasme,suzaisti toki zaidima, bet velgi,cia jau nuo darbdavio priklauso,o meluoti as NEMOKU, ir NEGALIU...Pagaus mane itariu greitai

Yra toks psichologinis metodas, kuris ir vadinasi psichologinis aikido - kaip konfliktuose ir sudetingose situacijose didziule priesininko energija nukreipti jam atgal

Dabar as pradejau klausyneti kokio atlyginimo darbadavis siulo dar telefonu. Nusibodo gaisti laika ir vazinetu i pokalbius, kur siulo alga mazesne uz mano dabartine))))
Taciau ne visi darbdviai nori atsakyneti i si kalusyma. Daznai sako, kad apie si kalusyma galima pakalbeti susitikimo metu. ir vel vaziuoji per kamsius, leidi pinigus benzinui ir ten tau pasiulo 600 Lt:D .
Ar teisingai as darau kalusdama apie darbo uzmokesti iskart telefonu???

Man irgi aktualus klausimas dėl atlyginimo. Suprantu, kad dėl galutinio atlygio reikia šnekėtis akis į akį, bet, kaip užbėgti už akių laiko gaišinimui, kai nuvažiavus siūlo "net" 1000 Lt . Gal yra būdų, kaip taktiškai galima būtų tai išsiaiškinti (nors apytikriai) telefonu?

Turiu toki klausimeli: anglu kalbos nemoku, o jinai irasyta prie reikalavimu beveik kiekviename darbo skelbime. Ar verta atsakyti i toki skelbima? As suprantu jei tai administratores pareigos ir yra klientu su uzsieniu arba vadybininkas,kurios pagr darbas ieskoti klientu uzsieni. Bet apskaitininkei, analitikei ar jaunesniajam skolu specialstui (cia toki radau Bite iesko) ar tikrai realiai reikia anglu kalbos

žinok, čia panašiai kaip ilgą laik buvo su pardavėjom
visoms buvo taikomaas aukštojo mokslo reikalavimas

bet kokiu atveju anglų nemokėjimas - kad jis ir nereikalingas darbe - labai sumažina šansus gauti darbą

Klausimas toks, ar dažnai tenka susidurti su diskriminacija vien dėl to akd turite mažametį vaiką?
Aš jau kokiam 1001 pokalbyje buvau, visi sako, kad esu super, bet deja...kai tik pasakau kadturiu maž vaik, tai pasipila krūva klausimų, o vienas iš jų, kas bus kai vaikas susirgs

Na aš buvau dar tik 5 pokalbiuose - niekur nieko dėl vaiko nesakė. Tik aš pati jaučiu, kad ne visur galėčiau dirbt Didžiausia diskriminacija - tai darbe kur, dirbau prieš gimdymą, ten man liepia augint bent iki 2 metų ir tik tada grįžt, nes su tokiu mažu nesugebėsiu produktyviai dirbt

Na, jei situacija tokia, kad siulo 600 Lt., tada tikrai verta viska aiskintis telefonu...
Nustebau, kad musu laikais dar tokius atlyginimus siulo

labai pritariu siems zodziams tai sventa tiesa, tiesiog sventa!!!

O gal is karto taip pasakyti: "as ieskau darbo su atlyginimu nuo ... Lt." Ir tada ziureti ar darbdavys toliau tes pokalbi

Bet reikia... Deja, anglu tikrai yra reikalavimas, kuris yra 99% atveju butinas...

Sugalvok "reikalingus" atsakymus i visus siuos klausimus idomu, kodel visiems darbdaviams taip uzkliuna tavo situacija gal gali daugiau papasakoti, kaip is tikruju yra su vaiku? Ar turi kam palikti ji, jei is tikruju susirgs?

Apie BITE galiu pasakyti, jog tikrai labai gera anglu kalba yra butina beveik visoms pozicijoms. Ne vien bendraujantiems su uzsienio klientais ja naudoti tenka. Daugelyje imoniu tenka vienokias ar kitokias ataskaitas anglu kalba pateikti, o ta daro ir analitikai ir buhalteriai. Taip kad pasiulymas: "start learining english!"

*plepute*, gal galetum patarti keletu klausimu

1. ka galeciau "pasirinkti' rekomenduojanciais asmenimis, jei jau 2metus namie auginu vaika kuri ketinu leisti i darzeli ir susirasti nauja darboviete. per ta laika mano buvusi "virsininke"(kuri mane pazinojo)pati isejo is buvusios darbovietes. kaip suprantu rekomenduoti turi vadovas, kolega juk negali buti tokiu asmeniu??? ar as klystu?? ka tokiu atveju reiktu daryti? ar pokalbio metu tesiog pasakyti kad rekomenduojanciu asmenu neturiu

2. darbo laikparpis. Cv rasyti tik isdirbta laika(iki dekreto) ar galiu itraukti ir vaiko prieziuros atostogu laika?? tokiu atveju cv "atrodytu",jog as ir siuo metu dirbu toje imoneje
ir ar sakyti naujam darbdaviui kad as esu vaiko prieziuros atostogose ir realiai siuo metu nedirbu

Rasau, nes noriu siek tiek pasikonsultuoti gal kas esate dirbusios klientu aptarnavimo konsultantem, ar ka nors girdejusios apie si darba?Biteje iesko tokiu konsultantu, nezinau net, nes darbo laikas tai yra dienu kai nuo 15 - 23 reikia dirbti,kazin kokios perspektyvos, jei isvis jos yra pasidalinkite, bet kokiom mintim aciu

Va va , o aš apie ką žu vaiku irgi negerai, nes vaikas dažnai serga, su didesniu vaiku vėl negerai, nes juk antro gali užsimanyti, žodžiu ką bedaryk vis negerai

Aš vis stengiausi viso šito neimt į širdį, bet va pirmadienį buvau Sampo banke pokalbyje ir ten jau mano kantrybė trūko. Iš pradžių su manim labai maloniai bendravo, kol nepasakiau kad turiu 2 metukų vaiką, tada bslso tonas ryškiai pasikeitė ir davė suprast, kad ir kokia aš puiki specialistė bebūčiau manęs vien dėl to nepriims. JAu buvau bepakylanti išėjimo link, bet galvoju nėra ko prarast, vat imsiu ir durnele apsimesiu Aš lyg niekur nieko pradėjau klausinėt apie darbo specifiką, aplinką, funkcijas ir t.t. Tada jos mane pradėjo gąsdinti, kad krūvis labai didelis ir nespėsiu vaiko iš daržo pasiimt, kad `kas bus kai vaikas susirgs, kas jį žiūrės ir t.t. tada pradėjo man siūlyt auklę samdyt, mat mano vyras turi savo versl ir mes turbūt galim sau tai leist na ir dar daug visokių dalykų prisnekėjo kurių jau netgi ir nepamenu.
O aš supykus ir
Papildyta:
t.y. o aš atsakiau, kad man mano vaikas yra brangiausias už viską pasaulyje ir tuo labiau už jūsų siūlom darbą, ir kai mano vaikas susirgs tik aš jį ir žiūrėsiu, o ne kas kitas, nes aš jo motina ir mažų mažiausia yra tokia mano pareiga. Žodžiu nuleidau garą ir padėkojau už sugaištą laiką

Buvau siandien pokalbyje.
Reikejo padayrti testus. Labai noreciau, kad pakomentuotumete ka jie tikrino
Pirmame lape buvo eilemis surasyti skaiciai. Rekejo supliusuoti du skaicius is virsutines ir apatines eilutes ir parasyti apaciuoje atsakyma. Jie stebejo laika ir tam tikru momentu sake sustoti ir pradeti pliusoti skaicius is kitu eiliu.
Kitas lapas formato A4 buvo visas prirasytas ivairiausiu raidziu. Rekejo uzbraukti "C" raides, bet nebraukti tu po kuriu parasyta "H" raide. Laikas irgi buvo stebiamas

galiu pasakyti, kad sodyboje "Pas Vinca" yra labai grazu
o siaip manau, kad tikrai nepakenks ten apsilankyti. Kada buna proga su vaikais taip pasitusinti manau, kad ir ziniu gausite. nors kol nezinau, kas veda, tol galiu papasakoti tik apie bendra tokiu renginiu nauda. As ir pati visokius mokymus vedu, tai isvada tokia - dazniausiai net ir su prasciausiu vedeju nauda is ju vis tiek yra
rytoj ten paskambinsiu ir pasidomesiu daugiau. jie mane suintrigavo


1. galima ir netureti tokiu asmenu. o jei labai reikia, galima ir kolega tam reikalui pajungti. su salyga, kad tas kolega mate, kaip tu dirbi ir gali papasakoti apie tave kaip apie darbuotoja

2. Del CV tai kaip nori. gali irasyti, kad atrodytu, jog siuo metu dirbi. arba parasyti ir data ir salia pazymeti, kad nuo tada ir tada esi vaiko prieziuros atostogose. Ziurek, kaip tau naudingiau
Tas pats ir del pokalbio. Siaip jei paklaus, tai geriau nemieluoti ir pasakyti, kad siuo metu realiai nedirbi. Juk vis tiek labai greitai ta supras, klausinedamas apie tavo siuo metu vykdomus darbus...

tikiuosi, kad tau tikrai palengvejo. gal tau pabandyti toki dalyka - is karto ateiti i pokalbi ir pasakyti, kad esi puiki darbuotoja, taciau turi viena didziuli minusa ir tas minusas yra toks didelis, kad ne kiekvienas darbdavys sugebes nekreipti i ji demesio..... pasakyk, kad puikiaisiai suprasi darbdavi, jei jis del to nenores taves priimti i darba ir nezinia, kaip pati pasielgtum jo vietoj. O po to pasakyk, kad tas minusas yra vaikas. Vaikas, kuris dar mazas. Vaikas, kuris tikriausiai sirgs. Vaikas, kuri reikes priziureti. Vaikas, del kurio taip sunku surasti darba, bet vis tiek ne uz ka jo neatsisakytum... kazkas tokio. apversk viska aukstyn kojom. taip pasikeisi vietom su darbdaviais ir jie bus priversti tave lyg ir guosti ir aiskinti, kad vaikas tikrai netrukdo darbui bet kas svarbiausia, jie negales tau taip lengvai atsisakyti del vaiko, nes jaus didziuli moralini spaudima.
Sia taktika gali panaudoti ir tada, kai pokalbio eigoje taves paklausia apie vaika. Pasakyti fakta ir po to visa is anksto paruosta kalba! Tai vienas is psichologinio aikido metodu (kuri kazkada cia minejau). Juo gali situacija apversti savo naudai ir kuo didesne "energija" turi kitas, tuo labiau gali ja panaudoti savo labui
Pagalvok apie tai. Atrodo absurdiska, bet tai veikia. Pati tai daznai taikau. Teko biski pasimokyti, kol perpratau su kokia intonacija ir kaip reikia ta sakyti (ta prasme, nereikia is zmogaus tyciotis, reikia labai nuosirdziai ta sakyti), bet kai ismoksti, rezultatas tikrai buna smagus.


Tikrino tavo demesi, gebejima ji perkelti, gebejima susikoncentruoti ir pan.

*plepute*

o tu pasakyk, ką reikia atsakyti darbdaviui, kai jis paklaus ar planuojat kurti šeimą, kada vaikučiai planuojami - kaip jį atakuoti, kad nepatogiai pasijustų

kol kas mano atsakymas būtų toks: nei vaikai, nei šeima netrukdo darbui, visi šeimas kuria ir daro karjeras
svarbiausia noras dirbti ir žmogaus kvalifikacija

Kas cia per absurdas???? jokiam zmogui nesakyciau, kad vaikas yra minusas... IR apskritai, toks poziuris siutina !!!!!
Pas mus visuomenej kazkoks nesveikas ir iskreiptas poziuris i moteri su vaiku (galima pagalvoti, kad ji turint, tu jau atomatiskai esi nieko verta ir turi tukstanti kartu gailetis, kam ji apskritai gimdei)... Vietoj to, kad mums butu bent jau kazkokia pagarba ir tokios pacios salygos ir galimybes, kaip neturinties vaiku, tai cia dar siuloma pacioms save menkinti ir vaika traktuoti kaip minusa... Nu virsune viskam!!!!
Amerikoj pvz, darbdavys net neturi teises klausti potencialaus darbuotojo apie jo seimos padeti ir vaikus, nes tai laikoma darbuotojo diskriminacija... Ne jo reikalas, kaip, su kuo ir kur as gyvenu (zinoma, neskaitant krastutinumu, tokiu kaip etikos mokytoja po darbo soka stiptiza ir gyvena su 3 vyrais)...
O mes pacios verciamos jaustis blogesnes ir teisintis, kodel turim vaika... DEBILIZMAS!!!!!!

IR dar, manau, kad labai blogai daro tos, kurios kaip pacios galvoja ir juolab pasako, kad ".... taciau turi viena didziuli minusa ir tas minusas yra toks didelis, kad ne kiekvienas darbdavys sugebes nekreipti i ji demesio..... "
Visu pirma turi keistis visuomenes ir darbdaviu poziuris, o jis keisis tada, kai keisimes mes pacios ir tokiu nesamoniu nesnekesim...

Man taip pat ta fraze uzkliuvo... neisiziesk *plepute*, bet nematau, kad motina galetu paminti savo motiniskus jausmus ir savi vaika galetu ivardinti, kaip dideli savo gyvenimo minusa..., nors tai butu ir netiesa ... man liezuvis neapsiverstu ir jausciausi klaikiai Nors ka norejai pasakyti- as supratau, tik pvz. nelabai tinkamas... Gal geriau butu pasakyti, kad "esu puiki darbuotoja ir tt., taciau dauguma darbdaviu nenori geru specialistu su mazais vaikais... ir tai liudina". O toliau leisti darbdaviui kalbeti, ka jis mano apie tai
Papildyta:

Turiu klausimą.
Šiuo metu dirbu mėgstamą darbą ir gan aukštose pareigose. Tačiau noriu keisti darbą, nes nebegaliu bendrauti su darbdaviu, nes jo nebegerbiu ne tik kaip žmogaus, bet nebematau jame vadovo. įsiagoje vyrauja autokratija, negalima nesutikti su vadovo nuomone, reikšti savosios. Skatinamas šnipinėjimas.
Tad darbą noriu pakeisti dėl blogos atmosferos darbe.
Patarkite, ką sakyti pokalbiuose dėl darbo, kodėl noriu išeiti iš dabartinio? Juk paprasčiausiai neetiška pasakoti, kas negerai dabartiniame darbe. O ir potencialus darbdavys gal pagalvoti priešingai, kad gal aš esu nesugyvenamo charakterio.

Stai butent tokiai reakcijai gauti ir reikia pasakyti tai, ka parasiau

O jei rimtai, tai noriu atsiprasyti mamyciu, kurias uzgavo mano zodziai. Debesuota labai teisingai suprato mano zodzius – jokiu budu nesiulau issizadeti vaiko, reikia tik pateikti darbdaviu nuomone. Jei darbdavys jusu paklaus ar jus is tiesu taip manote (o jis isiziojes tai butinai paklaus), galesite maloniai nusisypsoti ir pasakyti, kad be abejo jus nesutinkate ir jums labai liudna, kad taip mano dauguma darbdaviu. Koks psichologinis mechanizmas cia suveikia? Kai issakote kito zmogaus nuomone garsiai, jis:
1. galvos, kad esate labai protinga (rimtai)
2. gaus galimybe paziureti i savo mintis is sono. O is sono, kaip zinome, trukumai geriau matomi. Kai jus pasakote jo nuomone, o jis dar nespejo jos issakyti ir staiga suprato, kad nuomone yra klaidinga, jis turi puikia proga su jumis nesutikti, pakeisti nuomone ir taip atrodyti puikiai savo paties akyse. Patikekite, jis jums uz tai atsilygins maziausiai palankiu poziuriu i jus. Tuo tarpu jus pasieksite savo tiksla. Be abejo, viskas vyksta neisisamonintame lygyje.
Skaitot ir netikite manimi. Atrodo viskas baisu kaip kazkokios manipuliacijos nesvarios. Isbandykite tau su savo draugais (arba vyras tam puikiai tinka). Pirma pasakykite nesamone, kuri jam atrodo protinga. Pvz., vyras mano, kad jums negalima dirbti, o reikia namuose su vaiku sedeti. Viena vakara pasamprotaukite garsiai: “Zinai, brangusis, as galvojau, galvojau ir manau, kad tu puikiai cia sumastei, kad man nereikia dirbti. Turesiu tiek daug laiko musu vaikams, o kartu ir sau. Kiekviena diena gulesiu vonioj po valanda, galesiu pakviesti drauges, kad paplepetume (juk tu nepriestarauji, jei jos ateis vakarais, juk jos dirba ir diena negali), o dar puikiausiai galiu su vaiku keliauti… Kuo toliau, tuo daugiau man atsiranda ideju, ka galima bus nuveikti..” Rasau biski primityviai, bet galima gi ir gudriau – ateinate pas vyra ir su blizgesiu akyse sakote: “Man labai patiko si tavo ideja. As staiga supratau, kad visai nieko pries buti namuose, juk galesiu realizuoti savo sena hobi – fotografuoti. Kaip man faina bus, gyvensiu sau, o tu mane islaikysi” Po tokiu nuosirdziu samprotavimu vyras tikrai apgalvos savo ideja dar karta...
Kai sutinkate su zmogumi ir pritarimo forma jam parodote jo idejos kvailuma arba bent jau garsiai pradedate ieskoti jo idejos pagrindimo, pasiekiate labai daug – visu pirma taip zmogaus nepazeminate, o jo klaidinguma parodote. Iprastai "kovojant" mes pasiekiame priesingo rezultato - zmogu izeidziame, o savo teisumo tikrai jam neirodome... Kai uzpuolate kita zmogu (kaip Sapokliak uzpuole mane), kitam (t.y. man) atsiranda didelis noras gintis ir irodyti, kad jis (t.y. as) nera kvailys. To pasekoje zmogus arba labai negraziai pradeda su jumis bendrauti (tai dazniausia pirma reakcija), arba (kaip si karta padariau as) pradeda ilgiausiai sneketi, kad tik irodytu, kad jis teisus
Tai va. Pokalbio del darbo metu nereikia vaidinti ir apgaudineti, bet moketi save apginti reikia. Ir sis budas tam tinka. Jis sunkus, reikalauja tam tikro psichologinio isprusimo ir siaip sveiko poziurio i save ir i kitus. Dar biski jumoro jausmo... Zodziu, kas norejo, tas suprato

Debesuota, stai tau balionas nuo manes


Pasakyk, kad seima ir vaika planuoji lygiai uz 5 metu jei paklaus kodel butent po 5, pasakyk, kad toki svarbu dalyka reikia planuoti is anksto, ta ir padarei, o per tuos penkis metus nori isitvirtinti darbe.

Jei esi specialiste, turinti ilgiau nei 3 metu darbo patirti siame darbe, gali drasiai sakyti, kad keiti darba del vadovo. Nes 3 metu darbo su juo patirtis rodo, kad prisitaikyti gali. Tiesiog nori geresniu salygu. Tuomet kalbeti apie vadova, be abejo, reikia labai korektiskai ir daugiau remtis faktais, o ne jausmais. Jei nenori kalbeti apie vadova, reikia labiau orientuotis i ta firma, kur pretenduosi. Juk ju siulomam darbe bus kazkas, kas skirsis nuo to, ka siuo metu darai. Pabandyk tame surasti priezastis - pvz., ten siuloma didesne atsakomybe, ar platesnis darbu ratas ir pan.

nu dziugu

Plepute, perskaičius tavo patarimus kaip "atakuoti" darbdavius dėl vaikų pagalvojau, kad panašią taktiką galima taikyt ir dėl patirties neturėjimo arba mažos patirties ir dėl visų kitų minusų Pvz. sakyt, kad aš esu gera specialistė, atlikau praktiką ten ir ten, daug patirties įgyjau darydama bakalaurinį darbą (praktinis darbas laboratorijose), išvardinti ką moku (aišku atsižvelgiant į tai ko reikia tam konkrečiam darbui) na ir visus kitus pliusus... ir tada sakyti, bet turiu didžiulį minusą, susidedantį iš kelių minusų: neturiu reikalaujamų 2-3 metų darbo patirties, tęsiu studijas, todėl negaliu dirbti visą darbo dieną (arba reikia lankstaus darbo grafiko), o darbdaviai linkę darbuotojus be n metų patirties samdyt už minimalų atlyginimą, neatsižvegdami į tai, kad žmogui už tuos pinigus reikia pragyventi.... Ar teisingai čia sumąsčiau?

Atsiprasau, jei tu pagalvojai, kad as uzsipuolu tave .... Visiskai ne Tu tiesiog isdestei ne savo (tikiuosi), o apskritai darbdaviu poziuri, kuris mane siutina.... Ir labai graudu, bet tu teisi - jis yra toks....
Tas mano postas buvo taikytas ne tau asmeniskai, o sumautai situacijai.....

Ar ne atvirksciai reiktu pasakyti? pirma neigiamas o paskui teigiamas savybes...
nes geriausiai uzsifiksuoja paskiausiai pasakyta informacija...

Apie minusus nieko nereik kalbet isvis vengt kiek galima arba turet grazu paaiskinima. Kas gera darbdaviai nelabai atsimins ir kad bloga iskart. Tokiu atveju numes CV ir pasibaigs viskas.
Vaikas darbui netrukdo "as auginu ne viena ir tevas. Kai vaikas sirgs vaika priziuret tetis" O kai priims tai bus kita kalba.
Del busimo gimdymo sunkiau issisukti. Gal reik bandyt manipuliuot kad as dar jauna norisi buto, automobilio ir tt. kai viska galesim vaikui duot tada bus ir seima. Galvoju kad is vis datos nesakyt. Man cia paskutiniuose dviejose pokalbiuose sito neklause, tad nebezinau kai ateity teks suktis.

*plepute*, pagarba

nuoširdžiai žaviuosi ne tik kaip profe, bet ir kaip asmenybe
tu mano idealas

aš vat savo kažkada buvusiam svajonių darbe jau 6-us metus kėdę trinu, jaučiu, kad jau greit į tą kėdę nepetilpsiu iš gero gyvenimo tai vis įkyriau sukasi galvoj mintis apie naujas perspektyvas, jaučiu laikas darbo rinkai apie save priminti
kadangi turiu baisią alergiją darbo pokalbiams (tiesą pasakius nė vieno konkurso taip ir nelaimėjau niekada, visada įsidarbindavau kažkaip atsitiktinai ), tai atsispausdinau visus patarimus iš abiejų temų, nieko sau krūvelė gavosi, sunku pakelti, galėtum, *plepute*, knygą parašyti, dar honorarą už tai gautum

Dar gvildenant norinciu isidarbinti moteru tema....

Jei mergina po vidurines bando isidarbinti, tai ji visai "zalia" malalietka ir normaliam darbui netinka
Jei studente - ji sunkiai suderins darba su mokslais (sesijos, egzaminai ir t.t.)
Jei ka tik po studiju - neturi patirties ir velgi nieko verta..
Jei kokiu 22-25 metu su patirtimi, tai didele tikimybe, kad pastos ir gimdys vaikus.
Jei su mazu vaiku - tragedija, minusas ir siaip moteris "blogis".
Jei su 2, 3 mazameciais vaikais, tai is viso katastrofa..
Jei vaikas ugtelejes, o moteriai nera kokiu 40 metu, tai didele tikimybe, kad planuoja/planuos antra... O tada jau ziureti eilute auksciau
Jei moteriai virs 40, tai ji tikriausiai "seno kirpimo", jos poziuris i daugeli dalyku "nesiuolaikiskas", ji nemoka puikiai angliskai, gal ir kompiuteriu nelabai, o kur dar isvaizda nebe tokia reprezentatyvi, kaip studentes....
Jei virs 50, tai apskritai.... tokioms moterims reikia i pensija....
Jei moteris senmerge, tai irgi beda... Kas gali buti baisiau uz uzkietejusia senmerge???


Tai jmj, ko tiems darbdaviams reikia???

ZInoma, as truputeli šaržuoju, bet esme tai labai artima aprasytai.. Ar as klystu?

Idealiausias darbuotojas yra vyras, jų požiūriu

manau, jei moters galvoja sukasi tokios mintys, toks nusistatymas, įsidarbinti ji turi tikrai nedaug šansų

Tai nera nusistatymas... As tiesiog pabandziau apibendrinti musuose nusistovejusios ir darbdaviu labai taikomus stereotipus apie moteris..
Paneikite, jei taip nera....

Deja, taip yra. Ir toks darbdavių požiūris yra dėl to, kad jie bijo ir nenori užsikrauti sau problemų, kai moteris išeina į dekretą (nes jiems vėl reikia ieškoti kuo ją pakeisti) ar kai serga vaikai (ypač, jei jie dažnai serga). Kiekvienas nori sau pasilengvinti gyvenimą

galiu vertinti tik savo pavyzdžiu:
mūsų firmoj 70% darbuotojų jaunos moteris (24-30 m, profilis-ekspedicija, krovinių gabenimo organizavimas), mūsų partnerių, klijentų ir konkurentų kontorose kažkaip didesnę dalį kolektyvo irgi sudaro moterys kiek turiu draugių ir pažįstamų, kurios ar planuoja, ar jau turiu mažus vaikus, ar jau yra vyresnio amžiaus, su aukščiau išvardintom problemom nesusiduria nei viena, nei viena iš tų, kurios apie tokias problemas negalvoja, net nežino apie jų egzistavimą susiduria tik tos, kurias dėl jų nuolat kremtasi

tai kažkaip peršasi išvada:
1) kad tai viso labo mūsų išsiugdyti kompleksai
2) kiekvienam bus duota pagal tikėjimą (citata iš Biblijos )