Jei pati nebūčiau susidūrusi su tuo - netikėčiau. Taip taip, tikrai taip yra. Dažniausiai atrankos kompanijos, neskirsto į vyrus ir moteris, todėl man duoda labai daug šansų, bet darbdaviams tai labai aktualu. Jei taip nebūtų, tai kam reikėtų manęs tiek klausinėti, nu kada gi į tas dekretines eisiu. Galvojat klausia šiaip, nes neturi ko paklausti? Nemanau. Štai ir atsakymas toms, kurios galvoja, kad galimybės lygios. Tikrai ne kartą man buvo atvirai pasakyta, kad didžiausia mano problema - pavojingas amžius ir jaunamartės statusas. Vienoj vietoj net bandė iš manęs pažadą ištraukti, kad tikrai tikrai pasižadu 5 metus neiti į dekretines. Nepažadėjau, nes įmonėje su tokiu požiūriu dirbti negalėčiau.



Man išvada peršali kiek kitokia: atlyginimas pernelyg mažas, kad į tas vietas pretenduotų tokių pačių gabumų ir patirties, bei išsilavinimo vyriškos lyties atstovai Niekas gi ir nesako, kad Lietuvoje moterų bedarbystė, bet jei yra du vienodo stiprumo kandidatai, ar moteris tik vos vos stipresnė už vyrą, visada rinksis vyrą. Kita situacija, kai tokių pretendentų dėl vienokios ar kitokios priežasties neatsiranda. Be abejo kiekviena galime rasti darbą, bet turėdamos TĄ DAIKTĄ tarp kojų, rastume GERESNĮ darbą.

jei tau bus ramiau, galvojant, jog įsidarbina tik tos, kurioms nereikia daug mokėti, tebunie, taip ir galvok gal tada savivertė nekris taip žemai, žinosi, kad tu ne iš pigiųjų, nesvarbu, kad be darbo, juk nekalta, kad TO DAIKTO neturi, ar ne

Aš darbą turiu, nereikia čia galvoti, kad tik visiškos nevykėlės taip rašo Tik ieškau kur geriau, juk visada reikia ieškoti galimybės. Matau, kad tu situaciją matai tik pagal kelias įmones jūsų srityje, aš buvau lygiai tokios pat nuomonės kaip tu, kol čia sėdėjau (na ir dabar dar čia sėdžiu) ir nepradėjau kito darbo ieškoti. Be abejo - už tokį pat alyginimą darbą rasčiau. Gal tada pasakysi, kad per daug noriu. Tai kad mano tikrai nemaža darbo rinkos tyrimų patirtis rodo ką kita. Jei taip jau čia teigi apie lygias galimybes, tai negi esi tokia naivi ir manai ,kad vyrų klausia tokio pat klausimo - "kada ruošiatės turėti vaikų". Nu pasakyk atvirai - ar tu tikrai manai, kad jų to klausia? Ar jiems liepia pasižadėti neiti į dekretines. Va atsakyk į tokius klausimus (nebūtinai man, gali pati sau), o tada švaistykis tokiomis skambiomis frazėmis.

Beje, ne vienas iš pažįstamų verslininkų man yra patvirtinęs šitą dalyką, kad TIKRAI RINKTŲSI VYRĄ, jei kandidatai būtų lygiagretūs. Ir dar: mano patirtis ir kai kurios apklausos rodo, kad tai daugiau linkę daryti vadovės moterys negu vyrai. Keista, bet taip yra (beje, mane vertė pasižadėti į dekretines neiti vadovė moteris, o ne vyras). Taigi situacija yra tokia, kokia yra, o jeigu jos kas nors nemato, tai manau su laiku pamatys. Nelinkiu to. Nuoširdžiai

įmonės ne kelios krovinių pervežimas yra labai plati sritis, viskas, kas aplink mus, yra importuota, prekybos centrai prigrūsti mūsų atvežtų prekių, mūsų klijentai visi bent kiek didesni eksportuotojai, importuotojai ir gamintojai, mūsų partneriai transporto bendrovės, jūrų ir oro uostų terminalai, mūsų konkurentai - logistikos bendrovės, ir visa tai toli gražu ne kelios įmonės,
logistikos vadybininko atlyginimas svyruoja nuo 1500 iki 5000 lt, vidutinis 3000 lt (su mokesčiai), toli gražu ne pati pigiausia darbo jėga

keliais pavyzdžiais remdamasi tu padarei savo išvadas?



vyrai negimdo ir mūsuose dar nepopuliaru eiti vyrams į vaiko priežiūros atostogas, todėl jų ir neklausia, kai vyrai pradės tai daryti, jų irgi klausynės jaustis dėl to diskriminacijos auka?....



o gi nieko keisto, pačios save ir diskriminuojam pačios išsigalvojam problemas, pačios kenčiam ir dar apkartinam gyvenimą kitiems

pateiksiu seniai pastebėtą pavyzdį

turiu draugę, kuri bijo varlių, kai būnam gamtoje ji vienintelė jas mato niekas daugiau, tik ji mato varles;
kompleksuojantis storulis taip pat visur ir visada mato savo bjaurumą (storumą) patvirtinančius faktus;
aš bijau dantų taisymo, ir stomotoliginio kabineto dez. priemonių kvapą užuodžiu per kilometrą, nors be manęs niekas jo neužuodžia

tai gi, moteris, galvojanti, kad yra diskriminacijos auka, visada bus diskriminuojama ir visada bus auka

toks gyvenimas, jei kas nors to dar nepastebėjo, patys renkamės kuo mums būti

Nicorrette, taigi niekas ir nesako, kad moteris dėl dekretinių blogiau vertina, kaip tos srities specialistes, aš kalbu NE APIE VERTINIMĄ. Įvertina gerai, tik sprendimą nepalankų priima. Tikrai tikrai susidūriau su ta situacija, įvairiose srityse: paslaugų, gamybos, prekybos. Tiesa, viena išimtis - sekretorės pareigose mes nepralenkiamos Bet aš nenoriu būti sekretorė, vat kur bėda Ir tu teisi, kad gal vėliau situacija pasikeis, kai vyrai eis į dekretines, bet manau situacija darbo rinkoje dar ilgai bus panaši, nes kalba eina ne tik apie dekretines, o taip pat apie vaikų auginimą ir nemanau, kad vyrai, imantys biuletenius dėl vaiko ligos savo skaičiumi susilygins su moterimis. Taip tikrai nebus bent jau artimiausiu metu, o ar moteris auka dėl to ar ne, čia jau diskutuotinas klausimas. Esmė ta, kad kiekvienas savo pinigus skaičiuojantis vadovas susiskaičiuos, kad vyras visgi mažiau pririštas prie vaikų ir daugiau prie darbo, todėl jam vertingesnis. Kažkada pykau dėl to, o dabar jau ne, žinau auksinę taisyklę: aš turiu daug daug geriau pasirodyti už tuos visus vyrus, turiu būti žymiai kompetetingesnė ir tikrai mane pasirinks, bet ne tada, jei būsiu lygi su jais. Nicorrette, gal tu tokia ir esi? Tai aš tave galiu tik pasveikinti. Bet neapsimesk, kad darbo rinkoje tokių dalykų nevyksta.


Dar norėjau papildyti. Truputėlį apie riziką. Kiekvienas darbdavys valdantis verslą vertina pelningumą ir riniką. Sutinki? Jei pelningumas labai didelis galima rizikuoti, jei ne- neverta. Moteris jam neša didesnę riziką, nei vyras. Natūraliai jis susiduria su baimėmis - o kas jei ji pastos? O kas jei jos vaikas sirgs kas mėnesį ir jos nebus darbe? Jei ta moteris stipriai lenkia savo konkurentus vyrus, jis įverinęs jos nešamą pelningumą surizikuos, jei jos galimybės vienodos, kam jam ta rizika? Manau, kad bet kuris verslinikas sutiks su tuo, ką dabar parašiau.

Pritariu Artemidei. Čia jau faktas, kad moteris atrodo šiek tiek prasčiau darbo rinkoj nei vyras. Bet aš asmeniškai, dėl to visai nesinerviju, manau, kad kiekviena protinga moteris gali susirasti darbą.
Dar pagalvoju, kad galėtume pradėt pasaulį keist nuo savęs. Pvz. kartais suteikt galimybę vyrui pasiimt biuletenį ir pasirūpinti sergančiu vaiku

Moterys, net neabejokit tuo Tikrai gali. Tik nusiteikit pastangų įdėti daug daugiau, nei deda vyrai, bet rezultatai atipirks jūsų darbą
Gero jums savaitgalio

Deja, bet sutinku su Artemide... Kai dar studijuodama dalyvavau viename konkurse, priėmė mane, o ne mamą, turinčią mažametį vaiką ir pasiryžusią dirbti po vaiko auginimo atostogų. Aš buvau studentė ir visai be patirties. Kai tik ištekėjau, jau kitoje darbovietėje net užsakovai nepamiršdavo pasiteirauti, kada gi „nudžiuginsiu“ šefą dekretinėmis Kai vaikui suėjo metukai ir grįžau į darbą, pasikeitęs darbdavys irgi nepamiršo paklausti, ar neketinu artimiausiu metu planuoti antrojo Vienos firmelės, kur papildomai dirbdavau, direktorius mėgdavo padiskutuoti, kas dirbs, jei visos ketins vaikus auginti ir kad firmai tai yra „didelis nuostolis“. Tokia mano asmeninė, nors ir nedidelė, patirtis.

na, apie vertinimą kaip specialisto aš taip pat nekalbėjau kodėl tu čia jį čia kažkaip pradėjai akcentuoti?

gerai įvertina, bet priima nepalankų sprendimą? čia kaip išeina, paltukas labai gražus, bet man per brangus, todėl vaikščiosiu su senuoju, biški aptriušusiu, bet tiek to jei kažkas priima tokius neprotingus sprendimus, manau, neprotinga kaltinti po to visus darbdavius dėl diskriminacijos ir dar verstis per galvą, kad kažką įrodyti:ax:



aš tikiu, kad susidūrei, ir įsitikinusi, kad susidursi dar ne kartą
juk nesakiau, kad tokio dalyko nėra, sakiau, kad ši problema persekioja tas, kurios dėl jos pergyvena, ir dėl to jaučiasi esančios prastenės, neva turi įrodynėti, kad taip nėra, kad yra žymiai geresnės, kažkodėl tai

įdomu, o kuom moterys gali būti geresnės už vyrus? kaip tu planuoji įrodyti, kad esi geresnė?

ir dar, o kodėl juokiesi iš sekretorių? o kodėl mes nepralenkiamos sekretorės? ar gi sekretorės neina dekretinių atostogų?




skaitai, ne tai, ką parašau, o tai ką nori perskaityti eilinė istorija su varlėm
kas pasikeis, kai vyrai pradės eiti dekretinių atostogų?



na, savo pinigus skaičiuojantis vadovas, įvertins ir tai, kad lietuviškoj šeimoj, maitintoju vis dar laikomas vyras, todėl vyrų pretenzijos dėl atliginimų yra gerokai didesnės, ir kai darbdavys tų pretenzijų patenkinti nebegalės, šemos galva eis laimės ieškoti pas kitą darbdavį kame čia tas vertingumas?

o kokius pinigus darbdavys praranda, išleisdamas moterį dekretinių, arba na kad ir vaiko sirgimo atostogėlėms?



na, o kas jei ji pastos? kokia gi ta darbdavio rizika? nepakeičiamų darbuotojų nėra ir nebus

as pastebejau, kad maziau siu problemu iskyla tarptautinese firmose... tik i jas sunkiau pakliuti...

Aha, būna taip, kad sako: idealiai tinki, bet jau taip rizikingai atrodai (čia ne mano žodžiai )
Dėl to, kad rašai, jog vyras nori didesnių pinigų, tai aš tau pritariu, tai gi čia ir yra tos nelygybės įodymas - jis ne tik nori, jis žino, kad gali gauti", negi moteris nenorėtų didesnio atlyginimo? Tu pati, ką tik įrodei, kad vyrams daugiau uždirbti yra daugiau šansų.
Dėl sekretorių - gink dieve, nesijuokiu, nenoriu to darbo, nes jis netinka pagal mano išsilavinimą, patirtį, asmenines savybes, dažniausiai ir pagal apmokėjimą. Tik tiek. Nieko asmeniško.
Sutinku, kad darbdavys praranda mažiau, nei tuo atveju, kai darbuotojas išeina pas kitą darbdavį, bet ten, kur susidūriau su tokia diskriminacija, man pabrėždavo, kad daug investuoja į darbuotojus, todėl stengiasi išlaikyti juos, kad kito darbo neieškotų. Be abejo, kad kai kurie ir ieško, bet tą ieškojimą/neieškojimą darbdaviai kažkiek gali įtakoti savo vienokiais ar kitokiais veiksmais, o va vaiko ligos, ar nėštumo tai jau nelabai jie paįtakoja

o čia jau kita tema dėl diskriminacijos, nereikia painioti su diskriminacija dėl vaikų gimdimo ir dekretinių
žinoma, vyrams reikai didesnių atlyginimų jiems juk reikai išlaikyti darbo rinkoje diskriminuojamas žmonas ir gausėjantį vaikučių būrį



panašu, kad jau radome moters kaip darbuotojo pranašumų, ar ne taip? vertinant tik pagal lytį



įdomu, kas yra ta investicija? mokymai? sudaromos tam tikros sutartys su darbuotojais, kad už tobulinimosi kursus reikės grąžinti, jei išeis iš darbo per tam tikrą laikotarpį, kokios dar investicijos? mobiliakas? automobilis? galima atimti

investicijų niekada nebūna per daug kiekvienam darbdaviui atrodo, kad jis tikrai savo darbuotojų neskriaudžia, ir visaip kaip skatina, moko ir motyvuoja

o beto, po dekretinių atostogų grįžtama atgal į darbovietę, taip kad investicijos niekur nedingsta ir jei sąlygos tikrai geros, mama manau nenorės užsisedėti namie, norės grįžti atgal kuo greičiau



kaip ir sakiau, "įtakojimui" visada yra ribos, daug dažniau pigiau atseina paimti kitą darbuotoją, nei tenkinti vis augančius senojo, neva jau "profesianalų profesionalo" poreikius ir nereikia kalbėti apie darbuotojo "pelningumą", nepakeičiamų NĖRA jei bendrovė tikrai investuoja, labai nesunku paimti kitą, jauną, lankstų, imlų organizmą ir "pasiūti" pagal savo kurpalį, pasigaminti tą pelningą darbuotoją

Pirmuoju atveju, darbdavys turi metams susirasti kitą specialistą. Kuris geras specialistas norės eiti padirbėti metams
O antruoju atveju "stovi" darbas. Sakykim pora savaičių...


Jeigu kalbi apie specialistus, kuriuos paruošti reikia 2-3 dienų, tai tiesa, kad darbdaviui labai naudinga samdyti vis naujus darbuotojus ir mokėti skatikus.. Tačiau esu mačiusi tokią situaciją, kai įmonėje, kur per vieno darbuotojo rankas "praeina" keli šimtai tūkstančių lt avyvarta per mėn., seni klientai kas pusmetį gauna naują darbuotoją, kuris nieko nesusigaudo ir žino apie prekes žymiai mažiau nei klientai..ir tai vis kartojasi..man tai baisu nė vienas rimtas verslininkas nerizikuotų taip savo verslu. Taip kad tikra nesamonė, kad normali įmonė džiaugtųsi didžiule darbuotojų kaita.

BEJE, būtų gerai, kad nepamirštume, kad čia Pleputės tema, kurioje ji duoda patarimus, norinčioms susirasti darbą

Man asmeniskai tai kaltes jausmas nuejo. Visada galvojau kad darbdaviai daug praranda laikinai priimdamas darbuotoja. Ale atrodo kad ne.

Viskas ok. Gal jus teisios, reikia nebegvildenti tos temos.
Papildyta:
va turiu klausima? As pavydziui kreipiates i darbo vieta kur neatinkate visu reikalavimu. Pavyzdziui labai daug kur reikalauja anglu arba vokieciu kalbos. As va anglu tai suprantu bet kalbet ne bum bum.

Dar klausimas. Kaip mokyklose? Ar mokytojus priima butinai su tuo profiliu specilybe. As labai daug mokiausi pedagogikos ne ka maziau nei kiti mokytojai. Galeciau kaip ir spec pedagoge dirbt bet specialybe yra labiau i neigaliuju reabilitacija ir integracija. Nu zodziu pasimetus, nezinau ar verta siust cv.

taip, aš irgi prieš pradėdama diskusija, pagalvojau, ar korektiška tai daryti čia nusprendžiau, kad vis tik neprasilenkia su darbo paieškos klausimais, ir jei bent viena mama supras, ką noriu pasakyti, tai bus jau labai gerai, ir *plepute* manau nesupyks, kad apie tai kalba užėjo jos temoj



o kur garantija, kad per tuos metus neatsilaisvins tam geram specialistui kita vieta toj pačioj darbovietėj? o jūs neitumėte dirbti, jei tuo metu nedirbtumėte ir pasiūlytų neblogą atlyginimą, ir jei tai būtų darbas tik metams? aš eičiau, ir, manau, esu gera specialistė niekada nežinai, kas bus po metų



na, bet juk nekalbam apie "vieno darbuotojo" kompaniją? o kas bus su darbu, kai reikės eiti eilinių atostogų, arba siųsti darbuotoją į komandiruotę, ar pats darbuotojas susirgs? "stovės" darbas? nestovės, žinoma, darbdaviui reikės primokėti, kitam darbuotojui, kuris dirba už "sergančią" mamą, na, bet ir jai atlyginimo mokėt nereikės



na, mamos, pačios sau pateikiate vis daugiau ir daugiau argumentų, kodėl nereikėtų jūsų priimti į darbą ir, vėliau pykstate dėl diskriminacijos štai, sugalvojate sau aibes "kodėl neturėtų priimti", kaip gi vėliau galite apginti savo poziciją per pokalbį, įtikinti darbdavį, kodėl jis turi priimti būtent jūs, jei pačios tuo netikite?

raskaa, specialisto per 2-3 dienas nepadarysi, ir jokiai įmonei didžiulės kaitos moterys nedaro, mes juk ne gimdymo mašinos, nesidarome po vaiką kasmet, ar ne taip?
aš irgi žinau firmą, kurioje per vieno žmogaus rankas praeina šimtai tūkstančių, aš joje dirbu įdomiausia, kad visi mūsų darbuotojai yra kažkada etėję čia praktikuotis studenčiokai, ir aš taip pat ir visi darė ir darome klaidų, ir susergam, ir dekretinių išeinam, visko būna, firma kaip dirbo taip ir dirba, vienas klijentas išeina, kitas ateina, dangus negriūna, ir niekada vadovai nedarė problemos iš "mamų" nors klausimą "kada ruošiates turėti vaikučių" visada užduoda, įdomu juk, ką moteris pasakys, gal ji iškart pradės putotis, paaiškės, kad konfliktiška asmenybė, o tokių niekam nereikia

Papildyta:
P.S. gal kartais kas žiūrite Donaldo Trumpo realybės šou "Mokinys"? nuoširdžiai siūlau pažiūrėti, galima pamatyti labai daug mūsų daromų klaidų iš šono

Pleputė jau yra sakius, kad reikia siųsti cv ten, kur jauti, kad tą darbą sugebėtum dirbti nors ir neturi tam reikiamos patirties (bent jau aš šiuo patarimu stengiuosi naudotis). Visus savo sugebėjimus reikia išdėstyti motyvaciniam

Plepute, turiu tau vieną klausimą

Kaip tu manai, kaip darbdavys žiūrės (arba gali žiūrėti) į tai, kad darbuotojas per jau paskutinį pokalbį dėl darbo (kai jau yra siūlomas darbas ir aptarinėjamos sąlygos) prašo šiek tiek neženkliai pakeisti pareigų pavadinimą (na ta prasme kaip ir praneša apie savo sąlygą, juk darbuotojai jų irgi turi)??

Labai ačiū už atsakymą

Nelabai Surask 10 panasumu su tokia pardavejo kalba: paziurekite, koki fantastiska produkta mes turime, jis ir toks, ir anoks, ir puikiausiai jums tinka, tik turi viena maza niuansa - kainuoja puse jusu atlyginimo
Is tiesu tai priesinga mano patarimui Kodel? Todel kad mano pateiktame pavyzdyje as siulau kaip tik padidinti minusa, padidinti ji iki tokio lygio, kad taptu net absurdiska. O pliusus pateikti kaip tarpkitko. Pvz., neturi 3 metu darbo patirties. Tada reiktu sakyti taip: "As neturiu reikalaujamu 3 metu patirties ir del to tikriausiai jums netinku. Mano turimi 1.5 metai negali lygintis su trimis ir tai, kad per tuos du metus dirbau ta ir ta, suzinojau ta ir ta vis tiek neatstoja trukstamu metu. Kazkada dar galvojau, kad mano praktika ten ir ten, kur as ismokau to ir to, gali kompensuoti si trukuma, bet gal as ir klydau - juk vis tiek neturiu triju metu patirties..." Cia turi buti israiskinga pauze, po kurios darbdavys turetu pradeti jus itikineti, kad esme ne trijuose metuose, o patirtyje ir zmoguje ir prasyti jus daugiau papasakoti apie tai, ka jus mokate

P.S. Nereikia zemintis ir save menkinti. Nes jei tokius zodzius pasakyti savim nepasitinkinciu balsu ir tikrai manant, kad netinki, darbdavys labai greitai su jumis sutiks ir pokalbis bus baigtas. Reikia galvoti kaip tik priesingai. O sias mintis darbdaviui pateikti kaip mastymo garsiai rezultata, tarsi abejones. Pabaigoje galima pasakyti "bet kaip bebutu as manau, kad sugebeciau dirbti si darba. vis delto zinau ta ir ta, labai noriu dirbti, pasiruosusi mokytis, todel savim pasitikiu 100%".

P.S.S. Kuo toliau as galvoju apie tai, tuo labiau suprantu kaip neaiskiai atrodo sis mano patarimas. Ta prasme, as tai esu nemazai knygu perskaicius ta tema ir si metoda taikau jau ne pirmus metus. O cia parasau tik gabala is konteksto. Matyt, reikia skirti daugiau laiko, kad aprasyti ji nuo pradzios iki galo, su paaiskinimais ir tikslinimais, o ne taip, kaip saltas dusas vidury nakties Prisimenu, kaip man paciai buvo baisu pirma karta tai taikyti, nes vis atrode, o gal zmogus paims ir manim patikes Ir ka tada daryti? Bet patirtis parode, kad net jei is karto jis su jumis sutiks, jam liks jausmas, kad kazkas cia ne taip, jis vis galvos apie tai ir galiausiai vis tiek savo nuomone po truputi prades keisti.

Pas mane susikloste tokia situacija. Mane pakviete i labai gera darba tarptautineje kompanija, su geru atlyginimu, kuris visas bus parodytas "ant poperiaus". Tai ivyko si penktadieni ir man buvo pasakyta, kad jie nori, kad as ateiciau kuo greiaciau. pvz. antradieni jau i darba. as esu dirbanti. si klausyma aptariau su dabartiniu vadovu, taciau jis pasake, kad kol nesuras naujo zmogaus ir as ji neapmokinsiu jis negali manes isleisti. vienu zodziu, tai gali uztrukti 2 savaites, kaip ir yra pagal darbo kodeksa.
Naujoje imone, as paklausiau, kiek jie gali manes laukti. man buvo atsakyta na palauksim, taciau pasistenkite greiciau. Konkretaus atsakymo negavau.
Pirmadieni is ryto turiu pasakyti atsakyma.
Kaip man geriau pasakyti apie tai pranesti, kad as ateisiu dirbti, bet veliau? Ar buna taip, kad atsisako darbuotojo del to, kad jis negali greiaiciau isidarbinti?
As manau, kad jie galejo numatyti toki atveji, todel kad zinojo, kad esu dirbanti

Kazkada tokia beda beda issprendziau pasiimdama 2 sav savo sutaupytu atostogu ir prasyma pateikiau kartu su isejimu is darbo Bet jei vadovas neisleis tu atostogu, tai tada jau negerai...

Na, visu pirma tik melyni sakiniai tinka moterims Kiti lygiai taip pat tinka vyrams. Bet... Merginos, jus palietet is tiesu skaudzia tema. Elementariausi statistikos duomenys rodo, kad moterys tose paciose pareigose su ta pacia patirtim uzdirba maziau, nei vyrai. Cia faktas. Faktas yra ir tai, kad moterys negali tiek skirti save darbui, kiek vyras. Nenustebau, kaip Artemidei atsake, kad ji per daug rizikingai atrodo Esu dirbus imonej, kur mano kolege turejo pazadeti, jog suras, kas priziures vaika, kai jis sirgs, ir kai vaikas susirgo, jai ta jos pazada primene. Jai buvo labai skaudu. Skaudu buvo ir mums matyti toki poziuri. Kiek as pati esu bendravus su darbdaviais sia tema, tai galiu pasakyti, kad ju visokiu yra - yra tokiu, kurie masto taip kaip aprase Artemide. Yra tokiu, kuriuos aprase Nicorrette. Yra netgi tokiu, kurie ateina ir sako, kad i sias pareigas mes teiktume pirmenybe merginai. Kai klausi kodel, paaiskeja, kad pas juos yra stengiamasi islaikyti lyciu santyki 50 x 50 ir vyru dabar yra siek tiek daugiau, taigi butinai reikia moters. Del sveikos atmosferos kolektyve Ir tokiu darbdaviu ne vienetai, tikrai ne vienetai. Kokiu dauguma? Nezinau. Tai priklauso nuo verslo specifikos, nuo vadovo asmenybes. Bet vis delto as sakyciau, kad darbdaviai vis maziau diskriminuoja moteris, nes supranta ne tik ju trukumus, bet ir privalumus. Ypac jei ta moteris turi ka pasiulyti darbdaviui (ta prasme, zinias, patirti). Jei manote, kad is vyru maziau reikalauja (ziniu, patirties), klystate, kartais jiems keliami netgi aukstesni reikalavimai kaip tik del to, kad jie vyrai. Galiu daugiau papasakoti apie tai (jei kam idomu ), bet jei moteris gali sau leisti ir specialybe keisti, ir karjeros nedaryti, tai i vyrus ziurima visai kitaip - jei jis nuosekliai nedaro karjeros, jei jo atlyginimas nuosekliai neauga, jei jis neparodo tvirtos krypties savo karjeros planuose ir gyvenime, tai jis turi nedaug sansu uzimti tikrai geras pareigas....
Griztant prie moteru, as pati kaip jauna mergina, kuri dar negimde, patenku i didziausios rizikos grupe. Bet niekada manes to neklause per pokalbius, kai pati keiciau darba. Leido tik sau paklausti ar esu istekejus, i ka as atsakiau, kad sis klausimas yra toks pat filosofinis kaip ir "ar esi laiminga?". Siandien taip, rytoj ne As vis galvoju, kodel manes pacios niekada neklausinejo to ir surandu kol kas tik vieno atsakymo - as neatrodau kaip planuojanti artimiausiu metu gimdyti. Kai manes klausia apie mano planus ateiciai, as atsakau ir darbdavys girdi labai konkretu nusistatyma dirbi artimiausius kelis metus. Ir jam to uztenka. Nes nieks nezino kaip bus po keliu metu, rinka keiciasi ir kartais sie pasikeitimai buna zymiai drastiskesni, nei galimas mano nestumas. Kita vertus, darbdavys taip pat girdi, kad esu labai atsakinga ir tikrai nemesiu visko pusiau kely, darbus darysiu taip, kad jei kas, visada ir juos perduosiu zmogiskai galesiu ir pan. Tiesiog jam yra toks bendras didelis pasitikejimo jausmas manimi ir jis netgi kazkodel galvoja, kad as tikrai atsizvlegsiu i jo situacija, kai planuosiu nestuma Ir jis taip pat yra tikras, kad nestuma planuosiu ir t.t. O kadangi tokio pasitikejimo jausmo jam labai reikia, tai jis labai dziaugiasi, kai patyria ji ir tada jau niekur nenori manes paleisti...
Aprasiau cia taip smulkiai apie save tikrai ne tam, kad pasigirciau (ar pasidziaugciau), o tam, kad pailiustruociau ir pritarciau Nicorrettes nuomonei: viskas prasideda nuo jusu. Tik jus apsprendziate, kaip i jus ziures kiti. Tai lemia jusu nuostatos (jei manimi netikite, galiu pateikti moksliniu irodymu ) Bet tikrai tik nuo jusu priklauso ar jie nuspres rizikuoti, ziuredami i jus, ar ne. Ar bus tas striprus jausmas kito zmogaus viduje, kad jis nori su jumis dirbti, ar ne. Viskas prasideda nuo musu paciu poziurio i save. Ar zinote atsakyma i klausima: "Ka darysiu, kai vaikas sirgs? Aisku, liksiu su juo namuose, bet kas bus su mano darbais? Jei koks projektas degs, jei kompanija rizikuos prarasti tukstancius litu, ar galesiu ramiai buti namuose su vaiku?" Jei atsakymas yra "taip" (kas yra labai naturalu ir butu tikrai liudna, jei atsakymas butu "ne"), tada gal reikia ieskoti darbo, kur tokiu situaciju nebuna? Kur darbo pobudis yra toks, kad galima dingti kelioms savaitems ir nieks nuo to nenukentes? Aisku, kad toki darba surasti sunku, bet tokiu darbu tikrai yra. Ir jei pagalvoti apie tai, kad jus tokio darbo is tiesu norite, gal verta ne pykti ant darbdaviu, kad jie jusu nepriima ir atvirai pasako, kad jiems mamu su mazais vaikais nereikia? Nes jie zino, koks beprotnamis buna kartais pas juos ir padaro jums didziule paslauga is karto informuodami apie tai... As jiems net aciu pasakyciau. Kad negaisto mano laiko ir nervu bandymams tokioje imoneje dirbti...

Artemide, kazkaip as galvoju, kad esi labai grazi ir moteriska. Kai pasakai, kad neseniai istekejai, darbdaviai mano, kad sakes, vyras taves is miegamojo sunkiai paleidzia ir todel tavo nestumo rizika zaibisku greiciu arteja prie rimto skaiciaus Be to, nekilnojamojo turto rinkoj dominuoja vyrai ir ten sunkiau, nei kitur - ten ju valdzia. Todel tikrai patarciau tau sakyti jiems, kad jus su vyru nusprendete gimdyti vaika po penkiu metu, nes taip susiklosto aplinkybes. Kai klaus, kokios aplinkybes, sakyk asmenines ir sypsokis. Jei tvirtai pasakysi, jie nusiramins. Kai pradesi dirbti ir nuspresi vaika gimdyti anksciau, galesi visada pasakyti, kad asmenines aplinkybes pasikeite

Nicorrette, aciu tau uz toki mano patarimu vertinima. As vat galvoju, kai vaika pagimdysiu ir su juo namuose sedesiu, gal tada ir knyga parasysiu
Papildyta:

Ar buna taip, kad atisisako tik del to, kad jis negali greiciau isidarbinti - tai priklauso nuo to, kokius jie dar kandidatus turi, bet siaip butu labai kvaila tiketis, kad dirbantis specialistas gales iseiti is darbo anksciau, nei per dvi savaites...
Galima pranesti taip: "Deja, kai pasakiau vavodui, kad iseinu, ji istiko infarktas ir jis dabar ligonineje. Gydytojai sako, kad atsigaus po dvieju savaiciu. Matyt, tada ir gales pasirasyti mano prasyma del isejimo"
O jei rimtai, tai nera nieko geriau uz nuosirdu atsakyma - tiesiog taip ir pasakyti, kad su vadovu viska aptarete, jis nusiteikes labai geranoriskai, bet deja yra daug darbu, kuriuos reikia perduoti. Kad ir kaip tu noretum ateiti anksciau, tai neimanoma... Dar as patarciau su nauja darbuovete darbo sutarti pasirasyti jau dabar (jei pavyks tai issidereti), kad jie ant ledo nepaliktu paskutine minute...

na tada pirmadieni skambinu ir sakau as priemiau sprendima prisijungti prie jusu komandos, sis sprendimas yra galutinis ir as labai noriu dirbti Jusu imoneje, taciau prasu Jus palaukti kol as pabaigsiu visus darbus dabartineje darboveteje.
a kaip cia del darbo sutarties geriau pasakyti ??

Puikus zodziai. Po ju labai patogu pratesti del sutarties. Va taip:
As priemiau sprendima prisijungti prie jusu komandos, sis sprendimas yra galutinis ir as labai noriu dirbti Jusu imoneje, taciau prasu Jus palaukti kol as pabaigsiu visus darbus dabartineje darboveteje. Kad nebutu jokiu abejoniu del mano atejimo, gal galetumem pasirasyti darbo sutarti? Galeciau atvykti pas jus siandien

Pasitikejimas savim pravercia ne tik darbo paieskose, o apskritai gyvenime. I tai verta investuoti laika ir savo energija



Ar as nepraleidau kokio posto tarp visu siu puslapiu? Merginos, jei kam neatsakiau, reikalaukite atsakymo dar karta, gerai?

Ačiū, plepute , po tavo žodžių iš tiesų labai graži pasijutau Bet manau, kad jei jau vyras vedė moterį, tai nepaisant jos grožio jis turi ir tam tikrų savo priežasčių jos iš miegamojo nepaleisti Bet dabar ne apie tai. Tu teisi - šią savaitę buvau pokalbyje, kur dalyvavo du vyrai direktoriai ir nei vienam mano dekretinių grėsmė neužkliuvo. Deje, tokių būna mažiau (o gal vyrai nedrįsta taip tiesiai paklausti, kaip tai daro moterys ? ). Deje, nežinau ar sutikčiau į tą įmonę eiti, na turi savo pliusų, savo minusų, bet kažkaip netraukia manęs - toks jausmas, kad pereičiau į tokią pačią įmonę, kokioje dirbu dabar. Va ta vieta, kur likau antra atrankoje (kur minejau čia anksčiau), tai tikrai žinojau, kad NEREALIAI noriu to darbo, o ėjimas į tą, kur dabar dalyvavau pokalbyje, tai būtų ėjimas tik tam, kad kažkur eiti

As buvau patekusi i tokia situacija pries daug metu, kai ieskojau kito darbo ir kaip ir ji gavau, bet privalejau atidirbti tas nelemtas 2 savaites sename darbe. Ir praradau ta darba, kadangi nebuvome sutare, kad darbdavys palauks.Taigi likau ant ledo be jokio darbo

Siandien buvau pokalbyje del darbo ir kai ka supratau. Siuo metu esu dekretinese ir bandau ieskoti kito darbo (nors turiu darba i kuri galiu grizti) Tai va, visu pirma galiu pasakyti, kad labai jaudinausi. Isivaizduoju kaip jaudinasi tos, kurios neturi jokio darbo ir nori ji gauti Bijojau jei ka paklaus apie vaika, nes jus cia tiek visko pripasakojot manes paklause, ar dirbu visa diena (kadangi cv buvau parasiusi paskutinio darbo pabaiga nepilna data, tik 2006 metus) Pasakiau, kad kol kas nedirbu ir esu dekretinese, bet vaikiukas paaugo, todel ieskau kito darbo. Atrodo darbdavys sureagavo normaliai ir jokiu papildomu klausimu neuzdave. Del atlyginimo, mergaites, o ypac vilnietes, nenupiginkite savo darbo jegos. Jus visos esate labai vertingos ir reikalingos darbdaviams su savo mokslais, ziniomis, patirtimi. Linkiu visoms geros kloties! Net jeigu negausite darbo is pirmo karto, nenukabinkite nosies. Belskite ir jums bus atidaryta.

*plepute*, noriu paklausti ar dažnai būna tokių situacijų:

Šįryt buvau pokalbyje ir jo pradžioje pasakė, kad pradiniam pokalbiui kviečia dvi žmonių grupes: su atitinkama patirtimi ir be jos. Į tolimesnius etapus kvies kandidatus tik iš vienos grupės, bet dar nenusprendė iš kurios Vadinasi, viena grupė tiesiog šiaip sau vaikšto į pokalbius ir kažko tikisi?

Ir ar dažnai kviečia į pokalbį nenurodydami pareigų? (CV siunčiau vienoms pareigoms, o į pokalbį kvietė kitoms, bet tą sužinojau tik pokalbio metu Sako, kad mano CV paėmė iš duomenų bazės, kad toms, kur siunčiau neieško (o gal jau nebeieško) Pikta todėl, kad tos pareigos manęs nedomina Ir tuščiai važiavau , bet užtat patirties pokalbiuose padaugėjo

Siandien vakare, kai namuose busiu, viska persiusiu - ir Cv, ir motyvacini

Kartais tokios atrankos daromos, nors labai suabejociau ju tikslingumu Jei ne paslaptis, kokios cia pareigos?
Nepasakyciau, kad viena grupe siaip sau vaiksto i pokalbius. Juk jie renkasi (ir teigiama atsakyma gaus is viso tik vienas zmogus). As linkus manyti, kad kai pakalbes su visais, pamatys geru kandidatu ir vienoj, ir kitoj grupej. Juos ir pakvies i kita etapa. O tai, kad jie dabar cia kandidatus i grupes skirsto tik rodo, kad atranka darantis zmogus labai bando viska pagal plana daryti ir yra nelabai patyres

Tai irgi parodo atranka darancio zmogaus nepatyrima. Labai jau blaskosi jis / ji. O gal ir imone nelabai rimta...

mergaitės
parašykit pleputei plepute@inbox.ru ir ji jums patars, pataisys cv, motyvac.laišką

o tai tuoj pradėsit reikalauti, kad *plepute* rastų darbą jums


man vis dar kyla abejonių dėl klausimo dėl būsimos šeimos
man 25 m.
jeigu pasakysiu, kad šeimą kursiu sulaukus 30 m. ir vėliau
nežinau, ar daug kas patikės, gal 50%/50%

vis dėlto norėčiau rasti kokį atsakymą, kad šeima netrukdo darbui
o jeigu ir būtų vaikelis - aš esu pastovus žmogus ir keisti darbų nemėgstu
noriu pasakyti taip, kad ieškau darbo ilgesniam laikui, t.y. ne 1-2 m.

Man tikrai geriau i emaila rasyti. Tada bent jau nepraleisiu jusu laisko ir prasymo

Sioj vietoj kuo puikiausiai matosi tavo nuostata, kad pagimdyti vaika reikia iki kokiu 27 - 28, ar ne? O ka, jei darbdavys turi nuostata, kad vaikus reikia gimdyti iki 25? Arba iki 23? Arba iki 30? 35? Juk visaip gali buti As neprisimenu ar tu istikejus, bet jei ne, tai klausimo is viso neturetu buti - gal tu net draugo neturi Tai tikrai ne darbdavio reikalas. Jei esi istekejus, tada biski kitas reikalas, taciau vis tiek - gal tavo vyras dabar turi roki darba, kai daznai i komandiruotes isvaziuoja, o vat po 4 metu jam pazadejo paausktinima ir jau bus namie daugiau? Butu pats tas laikas vaika gimdyti Ir t.t. Aplinkybiu gali buti milijonas ir tikrai ivairiu...
Jei jauti, kad sis atsakymas tau ne prie sirdies, tada galima bandyti parodyti kaip sis busimas darbas atitinka visus tavo lukescius ir reikalavimus ir akcentuoti, kad ieskai ilgalaikio pastovaus darbo, o todel vaiko prieziuros atostogos butu tik trumpalaikes (zvelgiant is gyvenimo perspektyvos ) atostogos.
Bet kokiu atveju reikia pasakyti, kad vaika planuosi atsizvelgdama i savo situacija darbe tam, kad nei viena is gyvenimo sriciu nenukentetu. Tas gali padeti nuraminti darbdavius, kad vaikas bent jau neatsiras netycia

As dar pagalvosiu ka dar galima tokioj situacijoj sugalvoti

Plepute kaip cia yra su pasakymais per prastas darbas mano issilavinimui, tau per geras. Kazkaip kur tik siunciu cv tai arba per gera per bloga. Gal mandagus pasakymas "ding ir cia ir nesirodyk" . ? Nes tokio vuduriuko nerandu ilgai.

Ne, tai nera mandagus taves “pasiuntimas”. Is tiesu buna, kad matai is kandidato issilavinimo, patirties, kad siame darbe jam bus neidomu, kad jame reikalaujama zymiai maziau igudziu, nei jis turi. Aisku, dabar jam darbo reikia ir jis gal but mano, kad jam ten visai tiks, bet laabai tiketina, kad po menesio jis jau kitaip manys. Dar vienas niuansas – ne visi darbo aspektai parasomi skelbime, todel kartais perksaite skelbima isivaizduojame, kad jis vienoks, o is tiesu jis zymiai prastesnis. Todel as buciau linkus tiketi tokiais pasakymais. Priesingu atveju tau tiesiog pasakytu, kad “deja, jus neatitinkate keliamu reikalavimu” arba dar paprasciau “mes issirinkome kita zmogu”.

Kita vertus, cia gera proga pamastyti kaip save pateikiate. Jau ne karta sakiau, kad idealiausias saves pateikimas yra parodymas kaip puikiai tinkate siam darbui pagal issilavinima, patirti. As, pvz., asmeniskai kartais ir issilavinima siek tiek kitaip pateikdavau, o patirti tuo labiau Cia jau praktiskai filosofinis klausimas - ar darbdavys spres uz jus, ar jus uz ji

Ačiū Žmogus, su kuriuo bendravau, tiesiai pasakė- į tolesnį etapą kviesim tik iš vienos grupės, bet dar nenusprendėm iš kurios Čia bankas Ieško aktyvaus pardavimo vadybininkų

Taigi pries tave jie turi rimtus pavadinti Gal ir is vienos rinksis, velnias zino. Bet tai butu nelabai tikslingas sprendimas. Nebent jie turi jam pagrinda...

Skaiciau, Plepute, tavo komentarus ir visu pirma norejau pasakyti - esi nuostabus zmogus, kad sitaip geranoriskai daliniesi su visais savo ziniomis ir patirtimi, aukoji tam savo laika
O siaip norejau paklausti gal nelabai i tema.Kadangi domiesi psichologija (manipuliacine ir kitokia ), gal zinai kokia gera knygute, tikrai verta demesio, kaip nustatyti savo pasaukima, kokia specialybe tinka geriausiai. Zinau, kad tiksliausi yra asmenybes testai (MBTI), bet jie velniskai kainuoja, jei darytis paciam, o ne per darbdavi.
Dekui.

Sveikutes. Jungiuosi prie jusu, nes terminuota darbo sutartis eina i pabaiga, tad emiau ieskoti darbo, ir nusivyliau paieska... Nesuprasi, kokio darbuotojo jiems reikia, toks ispudis, kad iesko nezinia ko, klausia nezinia ko, o greiciausiai, tai tokio zmogaus, kuris dirbs uz maziausia atlyginima. Beje, niekas daugiau tukstancio nesiule... Bet as tiek gavau pradedama dirbti pries 6 metus...

Sveikos, aš irgi paskaitinėju šį forumą . Pleputės patarimai superiniai:)
praverčia ne tik darbo ieškant, bet ir šiaip gyvenime:)
Tuo pačiu norėjau paklausti, gal, Plepute, galėtum kokią knygą apie manipuliavimą parekomenduot paskaityt?
Būtų labai didelis dėkui:)

Tau jau labai gerai plepute paaiskino, bet noriu siek tiek prideti is savo, kaip darbdarvio puses.
Siuo metu musu imonei ieskau administratores. Viena is kandidaciu mokosi 1-ame magistranturos kurse gerame universitete prestizine specialybe. Ja atmeciau, nes tokiam zmogui tikrai reikalingas kitoks darbas. Uz puses metu ji tikrai mus paliks, nes ieskosis kito darbo, nors pokalbio metu sake, kad to daryti neplanuoja.

Atsiprasau, plepute, kad ilindau i tavo tema su patarimais

Eh, būtent tokia ir mano situacija...
Nutariau pakeisti darbą, nusiunčiau CV į vieną organizaciją. Vakar -bac skambutis iš ten, kviečia, kaip išsireiškė "trumpai šnektelti". Nuvažiuoju, tikėdamasi kažkokio konkretaus pokalbio apie konkretų darbą su tiesioginiu viršininku, o susitinku su departameno direktorium, kuris pradeda iš serijos "kaip įsivaizduojate mūsų įstaigos veiklą ir savo vietą joje..." O įstaigėlė ten didžiuuulė, departamentų gal 10, visų veikla skirtinga.... Pašnekėjau kažką tokio... Na ką tokia abstrakčia tema pasakyti? Žodžiu, pasirodžiau kaip "karakumų asilėlis"... Būčiau žinojus, kad tokių abstrakcijų klausinėja, būčiau bent nete apie kokių nors jų strateginių tikslų prisikaičius, ar kitų gražių frazių...

gerai čia parašei
man kažkada panašiai buvo , tai nuo to laiko, kai einu į pokalbius (tiksliau ėjau, nes jau senokai buvau, šiuo metu dirbu) visada pasirankioju kiek įmanoma daugiau info apie tą firmą, kad nepasirodyčiau, kaip tu išsireiškiai "karakumų asilėlis" (čia aš ne iš tavęs juokiuosi, iš pasakymo apie asislėlį, kažkodėl prajuokino)

is pokalbiu galima tyketis visko. Gali ateit ir sakys nu pasakok o tada pasakys viso gero. Man taip buvo. Papasakojau ko cv neuzfiksavau ir pan. Zinoma butinai reikia viska pasisikaityti kas imanoma apie firma.Zaliai niekada nepatarciau eiti.

Visad eidama i pokalbius knisdavau kelis vakarus informacijos apie imone, ismokdavau vos ne mintinai ju svetaine ir ne viena karta nieko panasaus neklause Jaucia jie turbut, kad skaitei...

Cia jau savaime aisku kad reikia pasiskaityt. Negi eini i imone visai apie ja nezinodama. Esu girdejus kad darbdaviai vertina tokius apsiskaitymus. Vadinas ne prosali eidama uzsukai tenai.

Na aš irgi, žinojau kuo ta organizacija iš esmės užsiima ir t.t ir pan., bet žinai, man susidarė įspūdis, kad ten norėjo ne kažkokias konkrečias pareigas siūlyti, o tiesiog pažiūrėti, kas aš per žmogus. Nes va dabar, kai pagalvoju, tai buvo maždaug toks vaizdas: ateinu, keletas mandagumo frazių pokalbiai apie orą ir aš laukiu, kada prabils ko mane pasikvietė (jei kvietė - reiškia kažko konkrečiai), o departameno direktorius žiūri į mane taip maždaug "na kada pradėsi savo rečitalį?" ...
P.s. jei iš mano ano parašymo susidarė įspūdis, kad ėjau net nežinodama kuo įstaiga užsiima - tai, patikėkit, tiktrai ne ...

Esi teisi, kad jie velniskai kainuoja. O nauda... nezinau, ar jie tikrai verti tokiu pinigu. Apie specialybe ir tai, kaip save surasti, manes klausineja daznai, todel papasakosiu ka manau apie tai
Reikia atskirti du dalykus: profesija ir darbo pobudis. Del profesijos viskas aisku, tuo tarpu del darbo pobudzio viskas labai neaisku. Kalbedama apie darbo pobudi, turiu omeny tokius dalykus kaip individualus arba komandinis darbas, atsakomybes lygis, uzduociu pobudis - ar reikia spresti logines klaidas ir dirbti su sistemom, ar reikia tas sistemas kurti, ar reikia bendrauti su zmonemis, kurti idejas, ar ieskoti budu kaip tas idejas realizuoti... Ir t.t. Ta pati profesija gali tureti visiskai skirtinga darbo pobudi. Pvz., buhalteris dirba su popieriais, ar ne? Bet vyr.buhalteris nemazai dirba su zmonemis. Jei buhalteris tvarko kokio nors projekto finansus, jam reikia ne tik buhalteriniu igudziu, bet ir gebejimo dirbti komandoje, su zmonemis, kartais kai kuriems buhalteriams reikia labai nemazu oratoriaus sugebejimu, kad jie pasiektu vienu ar kitu tikslu. Ir pan. Paminejau profesija, kuri yra viena is labiausiai apibreztu, aiskiu. O ka tada kalbeti apie tokius darbus kaip projektu vadovai ar vadybininkai, visokie kitokio pobudzio vadybininkai? Ten is viso miskas, kuriame pasiklisti galima po pirmo zingsio. Tai sukelia pasimetima tiek darbdaviui (jis nezino nei kur, nei kokiu zmoniu ieskoti), tiek paciu kandidatu (kurie taip pat nezino nei kur, nei kokio darbo ieskoti) tarpe. Viso to pasekoje gauname tokia situacija: daznai skelbime nurodytos kelios specialybes, o po to eina tas ilgas asmeniniu savybiu sarasas, i kuri ir bandoma sudeti visus tuos neapciuopiamus dalykus, kurie is esmes gali pakeisti visa darba. O kandidatai dalyvauja vienam pokalby po kito tik tam, kad praktiskai po pirmu zodziu suprastu, kad juos tas darbas visiskai nedomina. Ir as nezinau, ar tokia situacija pasikeis ir jei pasikeis, tai kaip greitai. Kol kas darbdaviai nerado budu darbo pobudziui aprasyti taip, kad kandidatai vien is skelbimo suprastu ar jiems to reikia. Taip pat kandidatai dare ir darys tokias klaidas kaip netinkamo sau darbo pasirinkimas, nezinojimas ar sis darbas yra is tiesu jam.
Kai manes klausia kaip to isvengti, as atsakau - niekaip Neimanoma to isvengti. Neimanoma padaryti testo, kuris parodys kas zmogui labiausiai tinka. Nes i testus atsako pats zmogus. O jis atsako tik tai, kas siuo metu yra jo galvoj (visi testai, susije su elgesiu darbe, darbo pasirinkimu susije su samoningais atsakymais, nes cia pasamones neistirsi, pasamoneje kaupiasi musu asmenines problemos ir kompleksai, o ne info apie darba ). Taigi, kai teste manes praso pasirinkti ar man patinka bendrauti su zmonemis ir as atsakau "taip", vienas is sio testu rezultatu bus tas, kad man patinka bendrauti su zmonemis Jei pildysiu si testa po juodos darbo dienos, kai nenoresiu matyti nei vieno zmogaus 5 km atstumu nuo saves, as atsakysiu "ne" ir testas man pasakys, kad man labiau tinka uzdari darbai, darbai, kur reikia maziau bendrauti...
Knygos... Nezinau nei vienos geros knygos apie sias saves paieskas per darba. Kodel? Del tos pacios priezasties - labai skiriasi tie darbai, daug kas priklauso nuo imones, nuo zmoniu, nuo vadovu. Kiek maciau panasiu istoriju - zmogus dirbo viena darba imonej, isejo i kita daryti to paties ir nieko nesigauna. Viskas is ranku krenta, darbas nebepatinka, tragedija. Visiskai depresuotas keicia darba, eina daryti vel to paties, tik i trecia imone ir tik tam, kad nors kazka pakeistu, ir vel viskas puiku. Sekasi, patinka, norisi dar. Stai ir pasakyk - kas buvo ne taip? O atsakymas banalus - kolektyvo darbo stilius netiko. Pirmoj ir trecioj imonej viska planavo, o antroj ne. O jis irgi yra superplanuojantis zmogus ir be planu pasimeta ir dirbt negali. Realiai nebegali dirbti. Bando savo planus daryti, bet kaip juos igyvendinsi tarp tu, kurie nieko neplanuoja? ...... Atrodytu, kad tai tokia smulkmena, bet ji nulemia viska...
Taigi, kad ilgai nekalbeciau , galiu aprasyti pagrindinius momentus, i kuriuos patariu atkreipti demesi svarstant apie save ir savo darba. Sie momentai remiasi moksliniais tyrimais (ir vienom is paskutiniu asmenybes teorijom). Pasistengsiu tai aprasyti trumpai (ir per tau rizikuoju ne viska aiskiai surasyti), todel jei kils klausimu arba bus neaisku, nebijuokite klausti.
Rasysiu ne bendrai apie teorija, o tik apie darba.
1. Pirmiausiai, atkreipkite demesi i tai, kiek jus esate linkusi dominuoti. T.y. kiek ryztinga esate, kiek megstate kovoti del savo nuomones, ginti ja, kiek galite nepriklausomai nuo aplinkos vis tiek likti istikima savo idejom. Jei sis bruozas pas jus isreikstas labai stipriai, jus negalesite dirbti darbo, kur jums bus isakinejama, nurodoma is virsaus ka daryti. Jus galesite buti pavaldine, bet tik tuo atveju, jei jusu vadovas jums tarsi "pardavines" idejas. Kitaip nepaklusite. Net ir rizikuodama prarasti darbus. Visi pazistame tokius zmones, ane?
Kita vertus, jei megstate isiklausyti i kitus, isklausyti daug ivairiu nuomoniu pries priimdama sprendima, atsizvelgiate i kitus nuspresdama viena ar kita dalyka, yra didele tikimybe, kad mokesite ir zinosite kaip vykdyti virsininko isakymus, kaip prisitaikyti prie ivairiu zmoniu, kaip lanksciai reaguoti i ivairias situacijas.
Tiek vienokie, tiek kitokie zmones reikalingi. Bet skirtinguose darbuose. Pvz., pardavimu vadybininkas, dirbantis naujai atsiradusioj imonej, kuri agresyviai eina i rinka, kur reikia sukurti daug kontaktu, prastumti preke, turi tureti labai dideli ryztinguma, uzsispyrima, atkakluma. Tuo tarpu pardavimu vadybininkas isitvirtinusioje imoneje bus labiau orientuotas i santykiu su klientais palaikyma, paslaugu kokybes gerinima ir pan. Tokiam darbui kuo puikiausiai tiks lankstus ir i kitus atsizvelgiantis asmuo. Taigi, pareigos ir profesija tokia pat, o situacijos priesingos.
2. Ivertinkite savo ekstraversijos lygi. Kiek megstate ir mokate bendrauti. Kiek jums reikalingi zmones, kiek gerai jauciates budami su zmonemis. Dirbdami kartu su zmonemis. Noreciau pabrezti zodi "dirbdami". Pvz., as megstu bendrauti ir buti su zmonemis. Bet po darbo. Darbo metu man patinka dirbti vienai ir kuo maziau zmoniu yra mano aplinkoj, tuo man geriau. Kita vertus, jei nera nieko, jauciuosi taip pat blogai. Mano optimumas - 2 arba 3 zmones. Zinau sia riba, todel niekada neeiciau dirbti i darba, kur reiketu daug saveikauti su zmonemis. Lygiai taip pat neeciau i darba, kuris reikstu visa laika darba vienatvej. Manau, cia net pavyzdiu nereikia, kaip pagal si bruoza skiriasi darbai. Kas dar priklauso siai antrai bruozu grupei? Noras tarsi apjungti savo asmenini ir darbo gyvenima (daznai zmones, kurie turi labai stipriai isvystyta si bruoza, greitai susiranda draugus darbe, su bendradarbiais leidzia laisvalaiki ir pan.) Yra kompanijos, kur tai yra tradicija, kitaip neisivaizduojama bendravimo, o yra kompanijos, kur i jus paziuretu kaip i psichika, jei ateitumete su ideja kartu pasitusinti penktadienio vakara.
3. Psichologai si bruoza vadina "empatija". Kiek jums rupi kiti zmones? Kiek norite jiems padeti? Jais rupintis? Kiek pasitikite kitais? Butinai ivertinkite si aspekta, rinkdamiesi darba. Yra neblogu filmu pvz. apie tai, kokie suzlugdyti jauciasi kai kurie pradedantys advokatai, kai staiga supranta, kad savo profesijoje negali nekuo pasitiketi. Yra profesijos, kuriose kovoji su pasauliu. Yra profesijos, kuriose pasauliui tarnauji. Saves keisti nereikia ir poziurio i pasauli taip pat. Taciau dirbti su zmonemis, kurie masto panasiai, yra zymiai lengviau. As pati asmeniskai viena karta isejau is "svajoniu" darbo tik del sio bruozo. Mano ir akcininku poziuris i siuos dalykus nesutapo ir as nusprendziau, kad lauzyti saves nenoriu. Po to per pokalbius visada tai issiaiskindavau pries pradedama realiai svarstyti darbo pasiulyma.
4. Kontrole. Kiek megstate kontroliuoti savo ir kitu darba? Kiek planuojate? Kiek sistemingai dirbate? Ar pas jus ant stalo ir galvoj yra kurybiskas bardakas ar griezta (nesakau, kad nekurybiska ) tvarka? Butina ivertinti save ir savo poreikius siuose dalykuose, o taip pat ivertinti savo busimo vadovo nora ir polinki kontroliuoti. Daznai zmones, kurie yra linke labai kontroliuoti save, pakankamai neproblematiskai priima ir kitu kontrole, nes supranta jos svarba. Tuo tarpu tie, kuriuos kontrole zlugdo, nemoka nei patys kontroliuoti, nei supranta kam to reikia. Tai labai dazna konfliktu darbe priezastis. Tai taip pat dazna darbu keitimo priezastis. Pasakysiu dar daugiau - tai dazna priezastis, kai zmogus galvoja, kad toks darbas jam netinka, nes joje yra tiek daug kontroles (arba atvirksciai, jos neuztenka), o beda yra tik darbo organizavime arba vadovavimo stiliuje. Lygiai toks pats darbas, jei daromas su kitais zmonemis, zmogui butu visai prie sirdies...

Tai pagrindiniai keturi dalykai (ar bruozu grupes), i kuriuos as patariu atsizvelgti, renkantis sau profesija, darba, sriti gyvenime. Ju kombinacija duoda nepakartojamas ir unikalias asmenybes Pvz., megstantis kontrole ir mylintis kitus zmones zmogus butu puikus socialinis darbuotojas, o nekenciantis kontroles (ir megstantis laisva kuryba) ir mylintis kitus zmones puikiai jaustusi dirbdamas su labdaros akcijom, nevyriausybinese organizacijose su visokiais projektais ir keistom, bet svarbiom idejom. Dominuojantis ir megstantis kontrole zmogus yra kuo puikiausias prieziuretojas, auditorius, teisininkas. Dominuojantis ir prie kurybos zmogus yra labai geras vadovas, metantis desimt ideju per minute. Jam reikalingas dominuojantis ir megstantis kontrole zmogus, kad tas idejas uzrasytu ir apmastytu kaip jas galima igyvendinti Ir t.t. Kaip sakiau, kombinaciju daug...
Jusu vietoj jums reikia pagalvoti koks zmogus esate, kas jums svarbu, o kas ne ir pagal tai ieskoti savo sriti / profesija / darba. Kaip sakiau, as ne uz profesija (ja galima keisti nors ir desimt kart gyvenime, as ir pati taip dariau ir darysiu). Daznai esme buna ne profesijoje ar srityje, o kaip tik darbo pobudy... Kai yra galimybe daryti taip, kaip labiausiai gali save realizuoti. Kas labiausiai atitinka tavo asmenybe. Bet pirmiausiai savo asmenybe reikia pazinti. As tikiu, kad darbo paieskos, dalyvavimas pokalbiuose labai tam padeda. Vien isklausydamas visokius tau netinkancius variantus suzinai nemazai apie save - zinoti kas tau netinka yra kartais svarbiau net uz zinojima kas tau tinka. Taigi, sis juodas darbo paieskos periodas gali staiga nusvysti nuo saules, jei tik paziuresite i dangu

Deja, nei knygos daugiau apie tai, nei kazkokiu nuorodu duoti negaliu. Tai dalykai, surinkti is ziniu gabaliuku, tu paciu mano pacios keikiamu testu , is patirties. Galiu tik va taip pasidalinti jais su jumis


O koks butent manipuliavimas tave domina? Kokiose srityse? Ir kokiom kalbom tu skaitai?

Oooo, kaip smagu matyti temoj darbdave Gal gali daugiau pakomentuoti dalykus, apie kuriuos merginos diskutavo? Ir siaip apie darbo paieskas? Merginos, pasinaudokite proga, paklausinekite zmogaus, kuris sedi uz kito stalo puses... Aisku, jei Otava ne pries...

Plepute, tu esi NEREALI Skaitau viska kaip sventa rasta nors darbo jau nebeieskau, bet visi tavo patarimai nemirtingi. Einu uzsiseivinsiu kad nedingtu

Aciu, aciu Ar pavyko uzseivinti? As pati bandziau kelis kartus, bet labai jau didelis failas gaunas, tai nusibodo po puslapi delioti. Nusprendziau visiskai pasitiketi SM ir tiketis, kad nieks nedings

Merginos, as CV lyg visom persiunciau, kas prase. Kas negavo, rasykit dar, pakartosiu O i laiskus savaites begyje bandysiu atsakyti...

Labuka,
reikia skubaus patarimo. Ryt einu i pokalbi, bet neprisimenu kokie reikalavimai buvo tai pozicijai ir net nzn ka reikes sakyt, kad pataikyciau del ko as siunciau ta savo CV pas juos. Kaip issisukti tokioj situacijoj? Ar galima butu sakyti, tiesiai sviesiai, kad nepamenu jusu skelbimo, nes tai jau senokai buvo ir kad siunciu i tas imones, kurios man pasirodo idomios pagal darbo pobudi ir pagal mano baigtu studiju specializacija, nes butent ieskau darbo, kuris atitiktu mano studiju pakraipa.

Labai gerai sugalvojai pasakyti, tiesiai i desimtuka

Papildyta:
Na, as nezinau is kur turi motyvacini nes atrodo, kad tavo meilo neturiu ir kur siusti CV nezinau

Kaip sakiau kontrole yra dazniausia konfliktu ir sunkumu darbe priezastis. Kuo daugiau galvoji apie siuos bruozus, kuo labiau analizuoji santykius su zmonemis (ne tik darbe), tuo labiau supranti, kiek tai tiesa. Ir kad butent is ju susidaro visa ta neapciuopama charakteriu ir problemu ivairove...
Apie tai net ne kiekvienas baiges psichologija zino, sakyciau, jums (o pries tai man ) nuskylo apie tai suzinoti

Plepute, šiandien buvau pokalbyje dėl pareigų, kurioms sklebime buvo parašytas reikalavimas kruopštumas. Pokalbio metu klausė manęs apie laisvalaikio užsiėmimus, atsakiau, kad mėgstu rankdarbius ir ypač siuvinėjimą. Kaip manai ar su atsakymu nenugrybavau Nors iš tiesų toks ir yra mano hobis

Nu, vat buvau sian tame pokalbyje, bet jauciu vel kazka nugrybavau.
Mane kaip uzsipuole vadovas su tokiais klausimais, kuriu tu nedirbdamas toje srityje nelabai zinai visu subtilybiu. Tai bandziau kazka mykti, mastyti is savo pozicijos, bet nzn kaip ten bus viskas. Ir pats blogiausias sdalykas tas, jog manes klausia vadovas, kaip as tvarkausi tokiose stresinese situacijose ar man nebutu per sudetingas darbas, kai vienu metu reikia keleta darbu daryti ir tel sneketi ir kazka rasyti ir t.t. Na tai as jo paklausiau, kad turbut sis klausimas iskilo jam, del to jog as labai ramiai sedziu pries ji ir ramiu tonu kalbu. Tai jis palingavo galva, kad taip jam ir pasirode. Na bet as jam paaiskinau, kad tikrai nesijauciu reikalo siuo atveju dar sneketi telefonu, kazka uzsirasineti ir vaidinti labai energinga. Tai manu jis pats suprato, kad juokingai cia gavosi su tuo klausimu. veliau pasakiau, kad esu tikrai labai aktyvus zmogus, pilnas energijos(nes jiems butent reikia labai aktyvaus zmogaus). O as is tikruju naturoje esu nuolat veikianti 100 darbu ir viska spejanti
tada dar man rode visokius reklaminius bukletus ir liepe komentuoti, tai zodziu po kiekvieno mano komentaro supratau, kad musu su vadovu nuomones nesutampa. Na, tai vat ir nebesuprantu nieko, nes jau man toks itarimas, kad tikrai busiu tuoj Luzere is didziosios raides.