Atidarau antra dali. Cia yra I dalis
Noriu paprasyti merginu, kurios siuo metu ieskojo ir surado darba - gal galetumte pasidalinti patirtimi, kas jums asmeniskai padejo, o kas trukde. Kaip manote, kas buvo svarbiausia ir leme tai, kad konkursa laimejote butent jus?

Laba, plepute,
na as tai patirtimi negaliu pasigirti, nes kazkaip niekur nebesiuntinejau savo CV ir praeita savaite vel pradejau veikti. Dabar manau, kad rudeni jau bus daugiau ir pasiulymu ir pokalbiu. Bet kiekviena syki vis perkratau sia tema, stengiuosi nieko nepraleisti, nes atsakymai tavo tai aukso vertes
Man labai butu idomu suzinoti is psichologijos ta dali, kaip pritraukti sekme.
Ir dar norejau taves paklausti, ar nekvailas mano poelgis, nes as nusiunciau savo CV i viena tarptautine kompanija, nors jie net neiesko darbuotoju. Bet pamaniau, kad as noreciau labai dirbti tarptautineje kompanijoje, tai emiau ekspromtu ir pasielgiau taip. Gal sakau uzkibs kas ant mano kabliuko Dar prirasiau laiske keleta sakineliu apie save, nesiunciau motyvacinio, bet labai trumpai parasiau, kad as esu siekianti savo tikslu, vienas is tikslu dirbti tarpt kompanijoje, tai jiems ta ir paminejau ir paprasiau, jei sudominciau, tai prasom visada kreiptis su klausimais
Tai sakau, jei cia nieko labai kvailo nera, tai tada bandysiu ir i kitas kompanijas taip brautis Ka manai, plepute, apie tai? Ar tai nera labai izulus elgesys?

Neramioji, manau tikrai labai gerai pasielgei Nors manau, kad motyvacini reikejo prikabint...

Siaip jau turiu darbuka, bet labai megstu sita tema Man labai daug itakos turejo pleputes patarimai Sekme manau leme tai, kad pasiskaitinejus sia tema igijau pasitikejimo savim, kuo anksciau negalejau pasigirt, ismokau pasirasyt nestandartini motyvacini laiska, kitu mintys padejo paciai susivokt ko noriu Dabartiniam darbe prieme uz nuosirduma manau. Prisipazinau, kad truksta patirties ir nepasakojau, kad moku tai, apie ka vos vos girdejus. Kitas kandidatas buvo butent toks ir jo atsisake

Laaaaaaaaaaabai didelis aciu visoms ir sekmes ieskant

Nieko kvailo
Su Pleputės pagalba užmečiau tinkliuką, pati pasiunčiau savo cv į mane sudominusias firmas ir po kelių sav gavau kvietimą pokalbiui Tiek, kad prieš tai motyvacinį buvau nukopinusi ir pasiuntusi kaip el. laišką, tai užsiminė, kad motyvacinio negavo ir ar gal aš galėčiau jį pokalbiui atsinešt.... Atprintinsiu ir nunešiu tą patį Pasiteisinsiu, kad aš bla bla bla tik pradėjau ieškot darbo ir visai visai nepatyrusi... O šiaip apie firmą ir nelabai gerų atsiliepimų girdėjau Ale visai nepergyvenu ir einu pasitikinti - čia man bus pratybos prieš startą

Taip ir padarysiu


Man irgi labai įdomu Daug skaičiau apie taip vadinama "strateginį mastymą", patiko labai Louise L. Hay. Ar čia apie tai?


Trinti jokių budų negalima

Plepute, dar vienas klausimas:

vakar visai įdomų skelbimą radau, tik jo reikalavimai prieštarauja mano vienam principui - paprastai nesiunčiu CV į tas kompanijas, kurios reikalauja nuotraukos, nors čia atrankos kompanijos skelbimas, bet tikriausiai pati įmonė to reikalauja, ar ne? Man tai atrodo daugiau negu kvaila, esu sau pasakiusi, kad jei įmonė ieško darbuotojų pagal " nosies ilgį" taip taip ir vertins juos, o ne pagal darbą, todėl į tokius skelbimus net nežiūriu. Na, kaip manai ar verta peržengti per save ir siųsti nuotrauką (neesu aš baidyklė, gal kaip tik susidomėtų mane pamatę, bet aš nenoriu būti taip vertinama), ar siųsti CV be nuotraukos, ar visai ignoruoti tokį skelbimą? Ir iš viso, ką tu manai apie tokius reikalavimus? Na aš suprantu, kad kai kuriuose darbuose reikia reprezentatyvios išvaizdos, bet... Padiskutuokim kas yra reprezentatyvumas, mano nuomone tai: klasikiniais rūbais apsirengęs, neišsišokančią šukuoseną nešiojantis, neturintis matomose vietose tatiruočių ar neįprastose vietose auskarų žmogus, ar ne taip? O jei nori pamatyti kokios spalvos mano akys, tai tegul pakviečia į pokalbį ir pamatys, ar ne taip?

Nuotraukos padeda darbdaviau geriau atsiminti pretendentus. Manau tik tiek.
O ar siųsi nuotrauką ar ne, nemanau, kad tai įtakos rezultatus. Jei cv "užkabins", tai ir pakvies.

Artemide, kol lauki Pleputes atsakymo, gal pasiziurek ka ji jau rase apie tai. Man rodos, tikrai nemazai buvo kalbeta apie nuotraukas

Aš savo CV padariau su nuotrauka, tai kai pakviecia pokalbiui tai isgyria CV sako viena iš tvarkingiausių del to ir kviečia pokalbin, nes sunku isirinkti is visu, gaila dar nieko nelaimejau, bet treciadieni dalyvauku konkurse tureciau laimeti, nors bijau klausimu kaip atvyksite i darbą (ten tik su mašina galima atvažiuoti, o aš nevairuoju), ar kur desite vaiką kai sirgs (žinoma pati žiurėsiu darbas to nevertas, kad vaiką sergantį kam kitam patikėčiau)

Plepute, butinai parasyk, tikrai be galo idomu net ir nezinantiems. Kazkiek domejausi Neuro-lingvistic programming, bet kad i tai isigilinti, reikia skirti daug laiko. Butu visiems naudingai retkarciais glaustai sia tema gauti informacijos

Neramioji, tau jau merginos atsake, tai as galiu jom tik pritarti, kad tai yra netgi ismintingas poelgis Atsimenu, kaip ankstesnej temoj Ieva-Pieva pasakojo, kad keli jos draugai taip susirado darba. Ir as pazistu irgi tokius zmones. Tai yra visai realus kelias. Nes skelbimus deda ir paieska skelbia imones, kai jau darbuotojo labai reikia, kai jau nera kaip kitaip issisukti ir yra nemazai imoniu, kuriom kaip ir reikia darbuotojo, bet vis rankos neprieina prie to. Arba vadovas jau pradeda mastyti, kad darbuotojo lyg reiketu ir jau zvalgosi aplink. Arba staiga suzino, kad ji palieka darbuotojas. Ir tokiu atveju ateina tavo laiskas su CV ir motyvaciniu Aisku, kad jie su dideliu dziaugsmu tave pakvies i pokalbi. Ir siaip pakvies net jei tuo metu darbuotojas nereikalingas, bet is principo jiems idomus tavo CV. Potencialius kandidatus reikia zinoti, tureti omeny, kad butu i ka kreiptis jei staigiai prireiktu.

Agotuk, labai dziaugiuosi del taves Linkiu, kad tas pokalbis duotu kuo daugiau naudos visom prasmem. Parasyk po to ispudzius, ok?

white:), man tavo zodziai kaip Dievui i ausi

Artemide, del nuotraukos: merginos gerai paaiskino, ypac Tatjana, kad jau rasiau apie tai O siaip yra dvi galimybes: darbe reikia reprezentatyvios isvaizdos (ir tai nera lygu grazuolei) arba ne. Pirmu atveju nuotraukos praso butent del to, antru atveju nuotraukos gali prasyti tam, kad atsimintu kandidatus, siaip del tvarkos, kuri yra toj imonej, ir daug kitu galimu priezasciu, apie kurias zino tik darbdaviai. Todel jei pagal darbo pobudi matai, kad reprezentatyvios isvaizdos nereikia, vadinasi prasoma del "tvarkos". Jei nenori siusti nuotraukos, gali nesiusti. Jei CV tiks, vis tiek pakvies pokalbiui Jei reprezentatyvios isvaizdos reikia, geriau nuotrauka ideti...

Del sekmes ir psichologijos: pazadu per savaitgali parasyti viska, ka zinau

Na kai gi, bandysiu parasyti ka nors apie sekme. Kai pradejau galvoti ka cia tokio parasyti, kad butu glaustai, aiskiai ir naudingai, supratau, kad reikia apimti nemazai temu tai atrode ne taip paprasta... ir staiga gavau straipsni, kuris visu pirma priverte mane pacia susimastyti, visu antra, tai yra butent tai, apie ka norejau jums papasakoti. Neivardinant, kad tai psichologija, nlp ir kruva kitu terminu, jame aiskiai yra pasakojami pagrindiniai sekmes ir mastymo mechanizmai. Iki dabar esu apsalus ir negaliu suvokti kaip cia vienam zmogui pavyko taip taikliai viska aprasyti.
Taigi, as ji tiesiog isverciau i lietuviu kalba. Is karto atsiprasau uz klaidas, kuriu tikrai bus. As stengiausi ju nedaryti, bet jos su manim nevisada draugauja
Straipsni parase labai zymus Rusijos oligarchas (ir del to mano sokas dar didesnis, nes is sito zmogaus galejau tiketis bet ko, tik ne sito). Jis daug mini Rusijos zmones, bet nekreipkite i tai demesi. Dar jis raso apie pinigus ir kaip juos uzsidirbti (ir per tai aiskina sekmes mechanizma), bet jei vietoj pinigu irasysite bet kuri zodi, gausite straipsni apie ka norite: kaip suvilioti vyra, kaip padaryti karjera, kaip nugyventi idomu gyvenima, kaip uzauginti dorus vaikus ir t.t.
Bandysiu ji ikelti, jis yra ilgokas, neisivaizduoju kiek reikes postu, bet jus jau nepatingekite, perskaitykite gerdamos arbata, gerai?

Taigi...

Kam as visa tai pasakoju?

Esu senstantis zmogus, kuris pasieke gyvenime viska, apie ka svajojo. Savo pinigu neisleisiu iki gyvenimo pabaigos, o jei paziureti kiek as ju leidziu, tai galeciau su jais pragyventi dar daug gyvenimu.

Manes daugiau nedomina pinigai. Esu zydas, bet beveik visa savo gyvenima gyvenau Rusijoje, gerai pazinau sia sali ir zmones, istyriau rusu silpnasias ir stipriasias puses. As pradejau kaip negailestingas ekspluatatorius ir zydas, bet su laiku siems superistvermingiems ir didingiems zmonem pajutau nuosirdzia simpatija. Linkiu jiems visko kas geriausia.

As pakeiciau religija, perejau i staciatikiu baznycia, nesutikau su labai daug dalykais zydu bendruomene, nors zydu likau.

Mano pinigai, is pradziu isplesti is Rusijos, dabar dirba jos naudai ir mano gyvenimo patirtis taip pat galetu buti jai naudinga. As tikiuosi, kad publikuodamas si straipsni (kuris is pradziu buvo parasyta mano imones darbuotojams), as padesiu tiems, kurie jaucia nevilti ir nebezino kaip isspresti savo problemas.

Is tiesu nera taip, kad kiekvienas gali rasti sau vieta po saule, bet pinigu gali uztekti visiems. Tam reikalingas, visu pirma, noras ir gebejimas juos priimti ir sekme, sekme, dar karta sekme.

Paklauskite bet kokio ruso: kas yra sekme? Jis atsakys – kai sekasi ir tai nepriklauso nuo taves. Zydai mano kitaip. Nuo mazens mus mokina, kad sekme – tai kryptingo veiksmo rezultatas, o isoriniai ivykiai is tiesu ivyksta del zmoniu, ju valios ir tikejimo.

Pasaulis nera chaoso stichija ir sekme nera tiek akla, kaip mano daugelis zmoniu. Zmones pasaulyje gauna skirtingas pinigu sumas, nes skirtingai suvokia tikrove, kitaip mato si pasauli. Tam, kad jus taptumete turtingi, reikalingos permainos ne isoreje, tai turi buti permainos jusu viduje. Jei norite, tai yra sekmes magija.

Musu proteviai ruosdavosi medzioklei ir piese gyvuna ant smelio, kaip jis ji uzmusa. Kam jie tai dare? Tiesiog jie zinojo (ir tas zinojimas buvo perduodamas tukstanciais metu), kad bet kuri materialini veiksma seka planas, ateities ivykio ideja.

Si magija nebuvo primityvi, ji padejo medziotojui gauti tikra gyvuna. Tai tikejimo galia – galia materializuoti musu norus ir isivaizdavimus. Arba kitaip – materializuoti musu baimes ir fobijas.

Kai 90-uju pradzioje as, budamas dar jaunas mokslinis darbuotojas, pradejau savo versla, as labai grieztai laikiausi vienos Vakaru socialines psichologijos salygu: „atleisti net ir pati talentingiausia darbuotoja, jei jis skledzia pesimizma ir netikejima i kolektyvo sekme“. Tuo metu as tiesiog norejau buti madingas ir dirbti pagal vakaru standartus ir nelabai supratau kam butent taip darau.

Dabar as tiksliai zinau kodel. Jei musu proteviu tarpe atsirastu labai talentingas medziotojas, kuris netiketu i ta piesiama paveiklsiuka, kiti tikrai nepagautu jokio gyvuno ir visi mirtu. Su tikejimu negalima juokauti: placebo (t.y. isoriniai materialiniai tikejimo atributai) gali buti kokie tik norite, nors ant smelio, ar ant veliavos, ar ant medziu... viska judina tikejimas ir judina tiek, kiek tas tikejimas yra stiprus.

Jei netiki i idejos sekme – geriau nepradek. Taip pataria visiems pradedantiesiams verslininkams. Jus tikriausiai manote, kad tai tik metafora? Kad verslo sekme tik dalinai priklauso nuo tikejimo. Ne, rysis tarp tikejimo ir sekmes yra tiesioginis.

Rusu patarles – liaudes pastebejimas

Sioje dalyje pateiksiu patarles apie sekme ir nesekme. Jose sukaupta liaudes ismintis ir pastebejimai sia tema.

"Дуракам лишь клад дается" („tik durniams duodamas lobis“). Si mintis is pirmo zvilgsnio atrodo nelogiska ir nesamoninga, bet ji teisinga. Kodel lobis, o jei paimti placiau, turtai, duodami „durniams“?

„Durnius“ turi viena labai idomu bruoza – pradedamas kokia nors veikla, jis negalvoja apie galimus sunkumus, kliutis, kurias is karto „pamato“ protingas, kai isgirsta apie ideja. Del to „durniui“ patys sudetingiausi dalykai yra paprasti. Atrodytu, tai yra jo asmeninis reikalas – nors ir nematai sienos, vis tiek i ja atsidursi.
Bet – koks stebuklas – „durnius“ nematydamas sienos pro ja praeina net nepastebedamas to! Ir ne tik pasakose, bet ir kiekviena diena gyvenime. Sekme jam ateina naturaliai. Tai reiskia, kad siena, kuria taip puikiai mato „protingasis“ is tiesu yra isivaizduojama, sukurta jo samoneje, tai iliuzija.

Si savybe – dvasiskai tupu ir nesubrendusiu zmoniu sekme versle – nera atsitiktinumas ir taip pat tai nera „dangaus puokstas“. Pasaulis priklauso nuo musu isivaizdavimo apie ji. Kuo daugiau dvasiskai subrende ir inteligentiski zmones mato kliuciu, tuo daugiau (pagal ju paciu uzsakyma!) ju ir atsiranda. Pvz., jei intelegentui duoti uzduoti pradeti versla, jis suras tukstanti priezasciu, kodel nieko neiseis: ir susitartimas tarp rinkos dalyviu, ir didmeninku valdzia, valstybes korupcija ir t.t. Bet mes daznai matome, kad tokio inteligento kaimynas, kuris mokinosi atsilikusiu mokykloje (kartais net ir taip buna) staiga pradeda versla ir sekmingai ji daro, nes del savo kvailumo ir neissivistymo tiesiog negalvoja apie ji laukiancius sunkumus.

Mes piktokai ziurime i „durniu“: nemato jis sienos, nu nieko, tuoj supras. O jis praeina ir sienos kazkodel nera. Mes einame is paskos ir atsiduriame i siena. Kodel? Tiesiog mes gyvename skirtinguose pasauliuose. Bet apie tai siek tiek veliau.

"Беда не ходит одна" (beda nevaiksto viena) – dar viena patarle. Kodel? Pagal tikimybiu teorija dziaugsmas ir liudesys, sekme ir nesekme turetu buti pasiskirste tolygiai, bent jau chaotiskai. Bet mes ir patys pastebime, kad likimas suduoda smugius tuo paciu metu. Kazkodel viena nelaime pritraukia kita, kuo ju daugiau, tuo dar daugiau visko ivyksta. Kas atistinka? Juk sekme ir nesekme yra dalykai, kurie nuo musu valios ir proto nepriklauso. Kaip mes galime apskaiciuoti sekme ar nesekme? Kaip galime ja padidinti ar sumazinti? Apie tai siek tiek veliau, o kol kas atsiminkite – zmogus, kuris patyre nesekme, kazkokiu budu praranda „imuniteta“ ir viena nelaime atidaro duris kitoms, kurios isoriskai su pirma nelaime nera susijusios.

"Паршивое козлище всю овчару портит" (nezinau, kaip tiksliai isversti, bet tipo bloga avis gadina visa banda). Esme aiski – ligotas gyvunas uzkrecia visus likusius. Bet kalbame ne apie gyvunus ir ligas. Simboliskai pasakyta – vienas komandos narys, kuris siuo metu yra dvasiskoj duobej, sugeba sugadinti visa kolektyva, ji isardyti. O kodel nebuna priesingai? Juk atrodytu, kad kolektyvas turi daugiau galimybiu pakeisti ta viena nesveika. Kokia nauda tam vienam nesveikam kovoti su aplinkiniais? Daznai jis net neturi tikslo kazka keisti – tai ivyksta naturaliai. Socialine tikrove kolektyve pasikecia ir is sekmingo kolektyvas tampa nevykeliu ir verkslentoju minia. Kodel? Mes tuoj prieisime prie tikroves materializmo santykio su tikejimu ir zmogaus valia.

"Родился в рубашке" (gime marskineliuose) - cia apie sekminga zmogu. Kaip patarleje „beda nevaiksto viena“ cia irgi yra pabreziama: kuo daugiau sekasi, tuo dideja tikimybe pasisekti dar labiau. Ku daugiau laimejimu, tuo daugiau sansu laimeti dar karta. Kuo akivaizdesne sekme, tuo daugiau sansu, kad tai pasikartos. Kodel? Kas per rysys? Atrodytu, kad kai zmogus patiki, kad jis sekmingas, jis po to stebuklingai tampa sekmingu?

"Деньги идут к деньгам" (pinigai pritaukia pinigus) – dar vienas tam irodymas. Kodel turtingi tampa turtingesni, o vargsai daugiau ir daugiau praranda?

"Никогда не говори за людей "нет", пока они сами тебе его не сказали" (niekada nesakyk „ne“ uz zmones, kol jie patys tau to nepasake) – labai ismintinga ir praktiska patarle. Kartais zmogus taip aiskiai isivaizduoja neigiama atsakyma, taip gyvai mato ta savo nesekmes scena, kad jau nera reikalo bandyti: saves paklause, pats sau atsake, ko reikia dar?

Bet neretai mes sutinkame situacijas, kai toks zmogus vis delto pabando isgirsti atsakyma. Ir jis nei kiek nenustemba, kai rezultatas yra lygiai toks pats, kaip jam sake jo vaizduote. Atrodo, jis taip tiksliai viska apskaiciavo – bet staiga kazkas pasiekia sekme su tais paciais pradiniais duomenimis. Kodel?

Visatos metafizika

Kai krikscionis skaito Biblijoje aiskia „Visatos naudojimosi instrukcija“ – „prasykite ir bus jums duota“, „turekite tikejima nors zirnio dydzio – ir jus galesite judinti kalnus, isakineti medziui eiti i vandenyna“, tai jis supranta tai kaip siek tiek atitolusia nuo gyvenimo alegorija.

Zydas geriau uz rusa zino, kad si teksta reikia suprasti tiesiogiai, kad pries mus – efektyvi gvyenimo sistema. Jezus puikiai zinojo atsakyma i klausima kaip uzsidirbti pinigus. Indusai turi ideja apie „maja“ – visatos iliuzija, kuri supa zmogu, tai mirazu karalyste, kuri slepia tikrove. Ar materiali gamta – iliuzija? Ar pastovus, taip mums gerai pazistamas pasaulis yra tik mirazas? O desniai, kuriem mes pripratome paklusti – jie sugalvoti musu paciu?

Sau as jau labai seniai i siuos klausimus atsakiau „taip“. Esu mokslininkas, turintis laipsni, ir verslininkas, turintis milijonus, ir as gerai zinau: jei rytoj zmonija patikes, kad zeme yra kvadratas, tai is kosmoso prades siusti staciakampius musu planetos paveikslus.

Jau nuo mokyklos mes zinome, kad materijos nera, kad viska sudaro daleles, kurios yra nutolusios viena nuo kitos kosminese proporcijose. O daleliu viduje – tustuma. Atomo branduolis turi savo elementus. Kol kas mokslas surado „kvarkus“. Ateis laikas ir irodys, kad ir jie yra tusti. Taigi, materija neegzistuoja. Bet gal egzistuoja energija?

Fiziku skaiciavimai rodo, kad visu teigiamu ir neigiamu energiju suma visatoje turi butu lygi nuliui. Mes ir patys zinome, kad veiksmas lygus atoveiksmiui – ar tai ne prelaida pagalvoti apie energijos realuma?

Jei nera materijos, nera energijos, gal yra tuscia erdve? Siuolaikinis mokslas erdve suveda i matematini taska be turio. Begalybes salygose bet kokiame visatos taske galima atideti matematiskai lygias atkarpas. Bet juk tai yra rutulio formule! I gaunasi, kad mes visa laika esame to pacio rutulio viduje, kiek bejudedami.

Begalybe nera kazkas didelio, kaip mums atrodo. Dideli daiktai vis tiek turi materialinius parametrus, o begalybe ju neturi. Matematiskai ji daug arciau nuliui, nei dideliams skaiciams.

Visatos didumas ir supratimas apie zmogu kaip jos dalelyte yra sizofreniska XX amziaus iliuzija. Ji atspindi ne tikra padeti, o tik sugniuzdyta jos kureju dvasia.
Jei priimti indusu ideja apie maja, materialumo iliuzija, kas yra is tikruju? Man atrodo (ir tai patvirtina mano verslo patirtis), kad is tikruju egzistuoja dinamine asmenybes ir Visatos susietumo sistema, labai lanksti ir paklustanti asmenybes brandai.

As isivaizduoju visata kaip aparata, kuris iliustruoja musu isivaizdavimus apie ja. Mes trumpam ateiname i „maja“ ir egzistuojame cia tokiame pasaulyje, kuri patys sau sukuriame. Atrodytu – pasaka, svajone!

Bet pavojus yra tame, kad musu samone sugeba sumodeliuoti ir blogi, ir pragara zemeje. Nereikia tuom kaltinti visata – jis tik ivykdo musu uzklausa. Kaltinti reikia save – todel didziausi pasaulio mokytojai visa laika kalbejo apie zmogaus pasikeitima. Jie zinojo, kad su senais poziuriais i vista neimanoma sukurti naujo pasaulio.

Mes gyvename valios ir tikejimo pasaulyje. Ir tiek. Visa kita turi „placebo“ pobudi. Kas yra placebo? Medikai taip vadina bet ka, ka duoda pacientui teigdami, kad tai vaistai. Tikedami, kad tai vaistai, dauguma pacientu pasveiksta. Tai va, akcijos, pinigai, diplomai ir visa kita yra jusu placebo, jusu kabliukai tikejimui. Paziurekite i juos idemiau – kuom virstu sie spalvoti popieriukai be kolektyvinio tikejimo jais? Tik jusu tikejimas ju verte daro juos is tiesu vertingais. Mazo to, tai padaro juos jums labai sunkiai pasiekiamais. Jei viduje tikite, kad pinigus uzdirbti yra sunku – tai jums tai bus padaryti labai sunku. Paklusni Visata jums pateiks faktus kurie patvirtins jusu „teisinguma“ – juk ji dirba pagal jusu uzsakymus.

Tikejimas – pavojingas, dvigubas faktorius. Jis gali padeti mums augti, jis gi gali mus suzlugdyti. Jis praturtina mus, ir jis atima is musu paskutines jegas.

Savo pasauli mes pirmiausiai gauname is tevu. Tai yra tai, ka indusai vadina „karma“. Kadangi dvasia, kuri tik ateina i maja, neturi savo isivaizdavimo apie gyvenima, jo pasauli sukuria mokytojai. Kas pasaulis buvo tevams – svente ar katorga – tuom jis taps ir vaikui. Po to, kai mes vis labiau materializuojames, mums vis sunkiau pakeisti savo „karma“. Mus itikino – ir irode faktais, pavyzdiais – kad uzdirbti tukstanti sunku. Ir mes nesuprantame – kaip kazkas gali uzdirbti milijona? Juk tai akivaizdu...

Pasikeitimu laikotarpiu tampa labai aisku, kiek daug reiskia musu supratimas apie gyvenima. Po reformu 90-ais viena Rusijos dalis mane, kad kapitalizmas yra rojus – ir ji dabar gyvena rojuje, bent jau materialiame rojuje. Kita dalis tikejo, kad kapitalizmas yra pragaras, ir jie atsidure pragare.

Is tiesu bet kurie „izmai“ yra tusti, ju turini sudaro jusu isivaizdavimai apie Visata. Makrso ir Smito zmones vienodi – tiesiog jie gyvena skirtinguose pasauliuose, visatose.

Visata surado skirtingi sluoksniai ir isivaizdavimai:

1) Musu asmeniniai isivaizdavimai

2) Kolektyviniai ir grupiniai isivaizdavimai

3) Istoriskai susiklose isivaizdavimai

4) Absoliutus gamtos desniai, kurie niekada nesikeite zmonijos atminty

Egzistuoja ir „nuosprednziai“ – mes nezinome kodel, bet tikrai zinome, kad tai „neimanoma“, o tai „mazai tiketina“, tai „visai tiketina“, o tai „neisvengiama“.

Taciau zmogaus valia, jei ja treniruoti (kaip sportininkai treniruoja savo raumenis), gali priespastatyti save „absolutiems desniams“, kurie turi nuosprendi „neimanoma“. Komandiruotese Pietu Rytuose (Azijoje ir Indostane) sutikau ir bendravau su jogais, magais, vienuoliais, kurie iveikdavo gravitacija, teleportuodavo daiktus. Tai – valios virsunes, didziule jos jega, kuri yra butent tai, ka mini Jezus kaip apie „tikejimo zirniu“. Ne kiekvienas sugeba iveikti maja prie pat jos saknu.

Mes zinome, kad tokie buvo Jezaus mokiniai. Labai aiskiai aprasytas ivykis, kai mokinys priestaraudamas gamtos desniams, nuejo pas Jezu, o po to suabejojo tikejimu ir nugriuvo.

Prisipazinsiu, tokiu virsuniu as nepasekiau ir vargu ar jau pasieksiu. Bet as zinau, kad jei jus iskelsite tiksla praturteti, jums nereikia eiti pries gamtos desnius, nes tai yra ne „butino“ kategorija, o „tiketino“ kategorija.

Mazai kas is jusu (kaip as) mate skrendancius zmones. Bet praktiskai visi mate turtingus zmones – gal net gretimame kambaryje.

Kaip jau parodziau, sekme nera akla. Ji duodama kiekvienam „pagal jo tikejima“, pagal tai kiek ir ko praso zmogus.

Zydu seimoje nuo vaikystes mokina valia tureti ir gauti pinigus. Butent tame slypi ju turtu paslaptis. Aisku, po to isoriskai atrodys, kad padeda ir zydu bendruomene, ir ju rysiai, bet pagrindu viskam tapo zydu tikejimas i ju isrinktuma. „Dievas atiduos mums visus pasaulio turtus“ – sake zydai amziu amziais. Turtus jiems dave, aisku ne Dievas (kurybiska, mastanti, dora Visata superasmenybe), o Visata (maja, materialumo iliuzija).

As manau, kad Dievas su liudesiu ziurejo i tai, ka dare mano tauteciai. Bet Visata kiekvienam duoda pagal jo tikejima, o ne pagal jo doruma. Kur geriau pasakyta, nei Biblijoje „gausite pagal savo tikejima“.

As uzaugau aplinkoje, kur i pasaulio pinigus tikima kaip i nuosavus pinigus. Zydai turi tai nuo gimimo, bet tai nereiskia, kad tokios valios pinigams negali uzauginti savyje kiti. Tiesiog kitoms tautoms tai padaryti siek tiek sunkiau, nes ju mentalitetas apkrautas visokiom zalingom placebo.

Pajamu didinimo metodika
Taigi! Pasiruoskite save treniruoti. Pirmiausiai pamatuokite savo sugebejimus „naturalioje“ busenoje – kiek jus uzdirbate, kiek jums suteikia jusu individuali Visata.

Pirmiausiai paanalizuokite savo bendravimo rata, atmeskite skeptikus ir verkslentojus, pesimistus. Geriau suraskite sau bendramincius – optimistus, kurie tiki i sekme kaip ir jus. Eiti prie tikslo kartu visada lengviau, nes tai jus palaikote vienas kita. Isorej tai gali atrodyti netgi kaip „nusikalteliu grupuote“, „banda“ – kartais tai padeda, bet tik kaip placebo. Grupiruociu yra labai daug, bet dauguma is ju nieko nepasieka. Nes esme ne grupiruoteje, o jos savybese.

Labai svarbus ir sudetingas etapas – atsisakyti „seno pasaulio“, tikroves, kuri buvo sukurta tevu ir draugu pastangomis, jusu vaikystes patyrimais. Tai, kad jums dabar atrodo „objektyvi tikrove“ is tikruju yra atsitiktinis fantaziju (is skirtingu saltiniu) apie pasauli rinkinys.

Pagalvokite, koks turi buti „naujas pasaulis“? Gal but, jus viskas patinka „senajam“, tada as galiu jus tik pasveikinti. Gal but jum truksta ko nors kito, ne pinigu?

Dabar mes kalbame tik apie pinigus. Jei jus tvirtai esate isitikines, kad jums truksta tam tikros sumos, pasiruoskite sturmuoti nauja tikrove.

Jei jus esate vargsas mokytojas ir svajosite apie milijona doleriu, tai galiu garantuoti, kad jum nepavyks. Tai yra tas pats, kaip pradedanciajam sportininkui dalyvauti pasaulio cempionate. Jus turite suprasti, kad Visatai nieko nera neimanomo (buna, kad ir vargsai laimi milijona), bet yra dar daug dalyku, kuriu jus negalite.

Bukite realistais. Pajamu augima planuokite kitiems metais taip, kad butu erdve manevrams ir nepradekite nuo daugiau nei 20%. Viena karta as iskeliau tiksla „padvigubinti pajamas“ – ir nieko nepasekiau – ne todel, kad metodika klaidinga, o todel kad pats is tiesu netikejau tuom.

Cia yra tokia rizika: uzdesite auksta kartele, nepasieksite jos ir atsiras dar daugiau abejoniu. Po kiekvienos nesekmes grizti i sekmes trajektorija pasidaro vis sudetingiau, nors neimanomu situaciju, kaip zinome , nebuna.

Didziausias pavojus. Atrodytu, kas paprasciau? Uzsinorejai, rimtai uzsinorejai ko nors ir – bac! Stai jis, tavo noras paruostas is Visatos glebiu...

Is tiesu Visata igyvendina ne visus norus. Psichologines technikos visame pasaulyje mokina apie ta pati: reikia ismokti iveikti emocine noro puse, t.y. geisma.

Palyginkite savo pojucius dviejose situacijose. Jus norite pavalgyti, jus einate i virtuve, atidarote saldytuva. Jusu vidiniame pasaulyje yra noras valgyti, bet geismo nera. Jus ramus, emociju nera.

Jus neklausiate kaip ir is kur jusu saldytuve atsirado kefiras ir desra. Jus zinote, kad jie nukeliavo pakankamai sudetinga kelia, bet jus juos visada turite ir nesijaudinate del to. Jie salia, tik istiesk ranka ir paimk.

Musu jausmu gali nesuprasti Azijos ir Afrikos tautos, kurios masiskai mirsta is bado. Ju atveju yra ne tik maisto noras, yra ir baimingas geismas, baime, kad maisto gali nebuti. Kuo stipresne baime, abejones, tuo mazesne tikimybe gauti norima.

Kaip rase Puskinas „Kuo maziau moteri mes mylime, tuo labiau jai patinkame“. Ta pati galima pasakyti apie pinigus, nes principas yra tas pats. As nezinau nei vieno verslininko, kuris MYLETU pinigus. Verslininkai naudoja pinigus, ciniskai ir praktiskai, o meile pinigams juos sunaikintu. Jus zinote, kad tam, kad gauti pelna, reikia pinigus ideti ir kuo maziau pergyvensite del to, tuo geresnis rezultatas.

O vat vargsai pinigus myli. Jie laiko juos rankose, perskaiciuoja, vertina juos, o pinigai pas juos neeina. Todel ir yra pagrindinis verslo sukis, kuri jus daug kartu girdejote: „Sutaupyti dideles sumos neimanoma, ja galima tik uzdirbti“.

Kame reikalas? Visata kartu su musu uzsakymu (noro forma) gauna dar viena uzsakyma (geismo forma) apie tai, kad tai yra sunkiai pasiekiama. Jei jus troskate kazko, tai prie jusu uzsakymo yra pakabukas: „nori gauti su didziuliais sunkumais“.

Ir nera ko kaltinti. Jus paprasete kazko su sunkumais, jus ta ir gausite. Jis, aisku, apaugs visokiom placebo (tokiom kaip ekonomines salygos, industrijos augimo tempas ir t.t.), bet visa tai yra ir liks placebo.

Viena karta ekonominiame forume verslininkai is Turkijos skundesi, kad Turkijoje yra viskas kaip Europoje, tik gyventoju pajamos 10 kart mazesnes.

„Nieko nesuprantame! Desniai tie patys, klimatas irgi, gamyba dinamiskai auga – o zmones kaip gyveno 10 kart blogiau, nei Europoje, taip ir gyvena...“

Rusija su savo Vakaru standartais yra kitas pavyzdis. Kai kuri dalis isiliejo i standarta ir vartoja kaip europieciai (kitas klausimas, ar tai yra gerai). Kiti netiki sekme, o tai reiskia, kad net ir naudingose salygose gyvena kaip nevykeliai.

Taigi, jus turite nora. Jus galite ji uzrasyti del savikontroles arba gerai isiminti. Jis turi butu (ir jums atrodyti) realistiskas, nelabai stipriai keisti jusu gyvenima, butu saltai apskaiciuotas bei jokiu troskimu.

Tarkime, gaunate 800 Lt. per menesi. Viena diena paimkite lapa ir uzrasykite „Nuo kitu metu gausiu 1000 Lt.“

Dabar pagalvokite, koki placebo jus galite padaryti, kad pasiektumete si tiksla? Kokie veiksmai jus itikins, kad jus galite daugiau uzdirbti? Ant ko reikia statyti tikintis sekmes? Tai reikalinga ne visatai, kuriai jusu prasymas – smulkmena, tai reikalinga jums, kad palaikyti jusu tikejima. Zinokite, kad visata ir taip duos jums ko prasote be jokiu jusu veiksmu, jei tik troskimas (geismas) ne pateiks kita prasyma del „sunkumo tai gauti“. Kuo sunkiau tai atrodo, tuo sunkiau tai pasiekti. Vieni tarsi zaisdami gauna diploma, kitiems tai kainuoja daug laiko ir nervu. Vieni apsigyna disertacija tarsi nieko nedarydami, kiti to nesugeba pasiekti per visa gyvenima. Vieni guli ant sofos ir uzdirba milijonus, kiti nuolat laksto ir negali normaliai pragyventi.

Negeiskite! Nesakykite sau „butu gerai“, o zinokite, kad ten jusu laukia tas ar anas ir stenkites ta zinoti ramiai. Jei paliekata ka spintoje, juk nepregyvenate ar is tikruju ten yra butent tiek. Lygiai taip pat jusu zinojimas apie ateiti – be isgyvenimu, aistru, tarsi stebetojas.

Ziurekite i ateiti lyg prisimindami praeiti. Pvz., „beje, kita savaite as surasiu neapskaiciuota tukstanti! Kam gi ja panaudoti? Gal padeti i banka arba nupirkti dovana zmonai?“

Kad issilaisvintumete is troskimo, skausmingos baimes pries neissipildyta nora rekomenduoja savo nuosava metoda – „prioritetu perkelimas“. Taip atsitinka, kai zmogus su visa aistra atsiduoda visai kitam reikalui, pvz., sodininkystei. Visa diena jam „skauda“ galva – kaip geriau apdoroti zeme, pasodinti geles ir pan. Ir tik pereferijoje jo galvoje yra mintis „kita menesi gausiu 300 tukstanciu, kur as juos padesiu?“...

Jei sergate uz soda, sportine komanda arba moksline katedra, reikalai eisis baisiai, nes kuo labiau jaudinates, tuo sunkiau seksis. Na ir tegul geles sode neuzauga, uz tai 300 tukstanciai ateis laiku. Aisku, gali buti, kad geles bus puikios, o pinigai neateis Vadinasi, jums dar nepavyko perkelti savo baimes.

Jei paanalizuosite turtingus zmones, tai butinai pamatysite, kad jie turi kazkokia „aistra“, kuri atrodo netgi kvaila. Kodel jis rupinasi futbolu, kai jo imone uzdirba milijonus? Bet butent futbolas leidzia jam nesikoncentruoti ties baimiu ir nerimu.

Musu pasaulis, jei atmesti materializmo iliuzija, yra skirtingu valiu ir tikejimu kryzkeles – versle jusu valia turi buti stipresne uz pirkejo ar konkurento valia. Kova butent vidineje tikroves puseje, t.y. valiu kova, apsprendzia baigti. Prekes pavadinimas ir jo kokybe – tai antraeiliai placebo, loteriniai bilietai.

Kiekvienas zmogus, kuris turejo savo versla, jums patvirtins, kad prekyba priklauso ne nuo prekes, o nuo pirkejo. Vienas sugeba parduoti labai prasta preke, o kitas parduoda „auksa“ ir vis tiek negali jo parduoti net uz puses kainos. Vienas gudriai parduoda nereikalinga preke, o kitas nesugeba parduoti labai reikalingos prekes. Kame reikalas?

Isoriskai – psichologijoje, pirmas kovoja, antras uzsidares, nepasitiki savimi, prislegtas. Bet isiziurekite – kodel gi taip? Ar nera akivaizdus atsakymas – pirmas yra valios zmogus, o kitas tikrai nevykelis.

As daznai maciau, kaip pasikeisdavo zmones, kai jie gaudavo ta taip reikalinga jiems placebo – kai jiems pradedavo atrodyti, kad jie gauna tokia reikalinga priemone ir dabar jie gali viska.

Savimi nepasitikintis aspirantas, staiga apsigynes desertacija, staiga tapdavo liutum – jam pradejo atrodyti, kad jis stipruolis. Kodel? Del kazkokio popieriuko, kuris kitam visai nepadeda? Ar nuo to tikejimo, kuri butent sis zmogus idejo butent i si daikta?

Atsiminkite, kad jega ne daikte, o jusu tikejime. Ne amuletas, ne talismanas apsaugo, atnesa laime, o su jais susijes didingumo vaizdas. Daiktas – visada placebo ir kitose rankose jis gali nieko nereiksti.

Pirmame etape labai naudinga save mistifikuoti. „As pasirasiau sutarti su tuo ir tuo. Dabar as viska galiu, viskas mano rankose“ . Jei jus is tikruju tuo tikite, tada ta sutartis taps jusu laimes zvaigzde. Jei tikejima prarasite, suprasite, kad tai tik popieriukas.

Jusu samoneje visa laika turi buti tikslas, bet jis neturi iseiti i pirma plana. Geriausiai bandyti tai perkelti i pasamone, kad negalvoti apie tai, o tik nujausti.

Pasidalinsiu savo metodu: as rasiau tam tikra skaiciu (savo tiksla) ant skirtingu popieriuku, skirtingose vietose, per posedzius, susitikimus. Visa laika tik skaiciu, be komentaru, be paaiskinimu. As pratinau save prie to, kad sis skaicius – ateity – mano ir priklauso tik man, as turiu prie to priprasti ir nesistebeti, kai jis atsiras mano cekiu knyguteje.

Tai praktiskai visada suveikdavo. Paskutiniuose verslo karjeros etapuose as is viso negalvojau is kur as ji gausiu. As tiesiog zinojau, kad aplinkybes susiklostys taip, kad man nebus kito pasirinkimo ir as tai gausiu.

Jus galite naudoti mano buda, galite sugalvoti savo – bet prisiminkite! Veikia ne popieriukai, ne skaiciai – veikia protas, mintis, visa kita placebo. Jei jus su sypsenele bandysite patikrinti mano metoda, jis nesuveiks, nes jus patys uzprogramuosite savo nesekme. Jau sakiau, kad faktai jusu rankose. Visata pateiks jums kiek tik noresite faktu, kad tik patvirtintu jusu teorija.

Si metodika pradeda veikti tik tada, kai jus tikite i jos sekme, kai is anksto planuojate pirkinius pinigams, kurie dar neatejo.

Apie gera ir bloga dvasia

As noreciau dar karta pabrezti, kad sios zinios, kuriomis dalinuosi, yra pavojingos. Neveltui as atskiriu Dieva, kaip kurybiska ir asmenybini prada, nuo Visatos, kuris yra tarsi iliuziju gaminimo aparatas. Praktiskai, jus pamatete pasauli be materijos, energijos, erdves, toki, koks jis yra – triju asmenu pasauli: jusu dvasia, gera dvasia ir bloga dvasia. Pasaulis visada toks buvo, nesvarbu ar jus apie tai zinote ar ne, jus visa laika esate tarp absoliutaus gerio ir absoliutaus blogio.

Pinigai yra neutralus. Geriu ar blogiu jie tampa tik musu rankose. Pinigai – tai ne monetos ar popieriai, tai musu didybes siame pasaulyje matas. Tampate turtingu ir tampate tarsi magu, kuris gali bausti ir gaileti, kurti ir ardyti. Visata visada duoda tiek, kiek prasote.

Bet Bloga dvasia stovi uz kiekvieno tokio valios akto. Pagunda panaudoti savo galia lydes jus visada. Yra du lygiai – valia gauti sau ir valia atimti is kito. Kadangi Visata yra begaline, joje yra visko, taigi uzteks visiems. Bet blogas zmogus nenori sutikti su tokiu principu, jis isitvirtina ne gaudamas daiktus sau, bet zemindamas kitus, parodydamas jiems „ju vieta“. Todel kiekviena karta, kai mes iskeliame savo tiklsus ir bandome tapti turtingais, mes turime dar iveikti sia „blogu“ turtuoliu valia pries mus.


------------------------- PABAIGA

O dabar mano pastabos
1. Jei kas neaisku, klauskite, nes jei bus neaisku, tai tikriausiai del vertimo
2. Kai sutvarkydavau jums CV, atsakydavau i jusu klausimus ir jus jautete, kaip auga jumyse pasitikejimas savimi, kai staiga pasaulyje atsiranda daugiau spalvu, sviesos ir vilties, ar tai nebuvo tas pats, kas aprasyta siame straipsnyje? Is savo patirties zinau (bet nerasiau cia specialiai), kad geras kandidatas, pasitikintis savimi, zinantis ko nori is gyvenimo ir is saves, praeis bet koki pokalbi su bet kokiu CV ir dazniausiai net be motyvacinio. Todel pasirasau po kiekvienu cia issakytu sakiniu - viska lemia tikejimas, valia, na ir biski smegenu irgi netrukdo

Labai ačiū tau, plepute. Viskas, ką čia parašei yra mums labai naudinga. Visa tai atrodo labai realu, netgi apipinta įrodymais ir faktais. Ir pati savo kailiu esu tai patyrusi ir įsitikinusi. Bet kartasi ne taip lengva tikėti! Dabar sėdžiu ir stengiuosi patikėti savimi, savo valia, be geismo, kaip rekomenduojama Sunku.. protas nori, bet ir pats tarsi užsiblokuoja, neleidžia praslysti nenugalimam tikėjimui sėkme, viskas apipinta abėjonėmis...

Zinau, zinau, ir mano protas irgi toks "protingas", labai nori pasisakyti priesingai, nei sirdis Bet simta kart gyvenime taikiau si buda (neivardindama jo taip, kaip siame straipsnyje) ir visada jis veike. Kai analizuoju tas situacijas, suprantu, kad tikrai tada tikejau, neabejodama... Ir atsimenu, kaip letai prie to ejau - zingsnis po zingsnio. Todel galiu patarti pradeti nuo labai mazu dalyku, gal visai nereiksmingu (tuomet ir troksti nebus ko ) ir pamazu, isitikinus, kad tai veikia, pasitikejimas ir tikejimas savo jegomis augs, sypsena veide bus vis dazniau, o sekme lydes vis dazniau...

Ne su visom straipsnio mintim sutinku, bet jis butent tai ko man dabar labai reikejo. Nes buvau jau bepradedanti prislopt, uzsiliuliuot mintim 'tai neimanoma', 'ne man' Tikrai privercia susimastyt

Jau tradiciskai labai labai labai aciu, Plepute

Plepute, tu tikrai nuostabi
Tai, kas rašoma šiame straipsnyje - visiška tiesa, net graudu....
Prisiminus vaikystę, viskas taip ir būna, kaip čia rašoma. Vaikai negalvoja apie pasekmes, jie jaučia ir tiki savimi, kol jų pasitikėjimo nenuslopina tėvai. Todėl vaikystėje taip lengvai ir "slystame" per pamokas ar kitose situacijose. suaugusieji tą dovaną praranda. Todėl, galvoju, verta naudotis šio straipsnio patarimais.
Ačiū, Plepute

plepute, fantastika Neisivaizduoju, kaip tau atsidekoti. Juk nemaza darba padarei, versdama si straipsni. Manau, kad ji perskaicius daug kas susimastys ir prades keistis i geraja puse
Sakyk prasau, kas parase si straipsni? Ir tikrai butu idomu ji pasiskaityti originalo kalba

Dziaugiuosi, kad jis jum naudingas atrodo nes man irgi jis labai patiko

white:), o su kokiom mintim nesutinki? Butu idomu pakalbeti apie tai

Galiu atsiusti si straipsni visom, kas nori. Tik parasykite savo emaila Isversti uztruko, bet ir man paciai tai labai naudinga buvo, todel negaila buvo laiko. Ji parase Berezovskis, ko gero labiausiai priestaringai vertinamas asmuo tiek Rusijoje, tiek uzsieny

Bajm, tau atsiusiu siandien ir dar kai ka

*plepute*, tu esi fantastiska, nereali ir beprotiskai... fantastiska!
Siame straipsnyje radau tai tai, ko siuo metu man truksta labiausiai- TIKEJIMO ir PASITIKEJIMO savimi. Gal kas perskaites ji ir su kazkuriom mintim nesutiks, taciau neabejoju, kad ras labai geru ar bent jau pamastyti vercianciu dalyku. Dar syki tau aciu *plepute*.

Straipsnis jėga
Apie "programavima savę į sėkmę" rašo ir Louise L. Hay. Gyvenime visada vaidovaujos šiuo principu, bet paskutinių metu mano "programėlę" stringa .Kaip nesiseka taip ir nesiseka (čia aš apie pokalbius dėl darbo) Matyt kaž kur įsigavo "virusas" Reikės gauti geros "antivirusinės"

Šiandien laimejau konkursa. Idomiausia, kad neatsakiau į klausimą kokia Lietuvos veliava , nu susimaisiau, net nesuprantu kaip

As zinot, ka pagalvojau, kam siusti meilais, jei galiu duoti nuoroda i sajta. Ot vista, net nepagalvojau apie tai ir pradziu
Zodziu, straipsnis yra cia
Kas skaitys rusiskai, prasau ivertinti mano laisvaji vertima (nes jis tikrai laisvas)

Mutante, sveikinu

Man taip atrodo, kad as ne vienos jo knygos neskaiciau O kokias jo knygas skaitei? Siaip as nesu daug skaicius apie sekme... Apie tai rimtai studijavau universitete, kai mokinausi apie samone, zmogaus psichika. Atsimenu viena tyrima, kai buvo paimtos dvi grupes. Viena tu, kuriems paskutiniu metu nuolat nesiseka (pavadino ja nesekminguju grupe), o kita tu, kuriems sekasi netgi labai (sekminguju grupe). Jiems (kiekvienam individualiai) buvo duotas laikrastis ir liepta surasti jam t.t. informacijos. Tame laikrastyje didelemis raidemis paciame centre buvo uzrasas "jei parodysite siuos zodzius tyrejui, gausite 20 doleriu". Tyrimo rezultatai buvo tokie: sekminguju grupeje visi tiriamieji labai greitai pamate ta uzrasa, gavo pinigus, dar surado tai, ko prase tyrejai (pagal tyrimo uzduoti) ir sekmingai nuejo sau toliau sekmingai gyventi. Nesekminguju grupeje to uzraso nepamate nei vienas Kodel? Todel kad jie buvo sukoncentruoti tik ties duota uzduotim, galimybiu aplink nemate ir, aisku, jomis negalejo pasinaudoti... Uzduoti jie atliko, liko patenkinti ir net neisivaizdavo, kaip kiti dar galejo is tos pacios uzduoties pasipelnyti. Manau, isvados aiskios, ane?

P.S. antivirusine, kaip ir virusas, yra ten pat - musu galvoj

Labai geras straipsnis, plepute Kažkur pasamonėj matyt pati tą nujaučiau.

Bet...

Man sėkmė paskutiniu metu neprisitraukia Kur darau klaidą? Atrodo visai kaip toje citatoje užsirpogramuoju, net ruošiuosi pareiškimą į dabartinę darbovietę nešti, nes galvoju "ai, vis tiek kitur jau išeinu, tai dar kokią savaitę paatostogausiu', bet vis tiek niekur nepraeinu Net visiems sakau(aišku ne įmonės darbuotojams) , kad jau tuoj išeisiu į kitą darbą, morališkai jau matau save dirbančią jau vienoje ar kitoje įmonėje ir rezultatas 0. Gal per daug to trokštu? Bet kaip išmokti norėti be troškimo?

Nesutinku, kad pinigus ir kt. svajoniu atsakymus duoda Visata. Ir siaip atrode gana keista, kad zmogus cituoja Biblija, bet atmeta Dieva. Taigi visur kur Visata, as isistaciau Dieva Man butent Jis gyvenimo pagrindas, tai jei Ji is po koju ismusus, nugriutu viskas
Siaip labai patiko, kad straipsnis nepersa savo nuomones, duoda paciam skaitytojui pasirinkti, privercia susimastyt ir net norint prie ko prisikabint nebutu prie ko Manau, kad autorius tikrai labai protingas zmogus

Louise L. Hay tai moterys labiausiai man patiko jos knyga "Mylėdamas save tu busi laimingas" mums ją univerė pasiūlė perskaityti vienas dėstytojas, ten rašoma apie tai apie ką tu ir rašai.
Iš esmės esu sėkmingas ir laimingas žmogus tik va šio metu kažkas ne tas Kad problema mano galvoje tą ir aš suprantu. Bet nesuprantu kur

Niu pagal straipsni tai butent tame ir yra beda, kad per daug troksti (ten tai geismu pavadinta). Bet kaip ismokt to nedaryt?
Sekmes Labai tikiuos, kad pasiseks

Plepute, man reikėtų tavo konsultacijos, būtent dėl to strateginio mastymo ( sėkmės programavimo).
Reikalas toks: radau labai įdomu darbo pasiūlymą, išsiunčiau CV, laikas iki kada galima siusti gyvenimo aprašymą buvo apie tris savaites aš išsiunčiau iškart ir man jau po poros dienu paskambino ir pasakė, kad dviejų savaičių bėgyje jie mane pakvies į pokalbį.
Tai va, šis pasiūlymas mane labai domina, dabar ruošiuos pokalbiui t.y. surinkau visa info apie įmonę , pasižiūrėjau jų tinklalapy, pasirošiau pranešimą apie save (kai paprašys „papasakokite apie save“ )
Ką, tu, kaip šios srities profesionalas, galėtum man pasiūlyti dar padaryti, o ypač iš „sėkmės psichologijos“

Na, kiek supratau, jis atskiria Visata nuo Dievo... Man siuo metu labai priimtini jo zodziai apie tai, kad Visata duoda pagal tikejima. Sakyciau, Dievas duoda pagal doruma, vidini tyruma, o Visata pagal tikejima. Todel jei netiki, bet esi labai geras, vis tiek gali gauti. Bet jei esi negeras, bet „teisingai“ nori, gausi taip pat... Tai labai patvirtina man tai, ka matau savo aplinkoje...




O kad as zinociau recepta, kuris veiktu 100%... kad zinociau... bet galiu tik papasakoti kaip pati elgdavausi, kai pasiekiau visko ko norejau. Darbo paieskos situacijoje isskirciau kelis momentus, kurie taip pat buvo mano gyvenime:
1. Kai skelbimu yra labai mazai, nieks neuzkabina, tiesiog nera kur CV siusti.
2. Kai siuntineji CV daug, bet nieks nekviecia i pokalbius.
3. Kai dalyvauji pokalbiuose, bet nepraieini ju.
Papasakosiu apie kiekviena is ju daugiau:
1. Is pradziu reaguoji normaliai. Jei turi darba, tai ramiai vis paskaitai laikrasti, paziuri skelbimus internete, nera ir nera, vis tik ju bus. Jei tai tesiasi neplanuotai ilgai, pradedi nerimauti, nesupranti kas cia darosi, vis dazniau skaitai laikrasti ir po simta kartu per diena paziuri internetinius puslapius. Vis ieskai, ieskai idomiu pasiulymu. Kartais idomus pasiulymai pasirodo, bet juose yra isvardinami tokie reikalavimai, kad ... tai sukelia dar daugiau liudesio. Jei tuo metu jau neturi darbo, tada sirdy isivyrauja tiesiog panika ir pesimizmas, kad Lietuvoje idomiu darbu nera ir reikia arba keisti sriti arba is viso vaziuoti is Lietuvos. Beje, del tokiu paskatu nemazai jaunimo jau isvyko is Lietuvos ir dar isvyks. Kiti keicia sriti, bando save kitur ir kai kurie is tiesu atranda. Dar kiti kantriai laukia issvajuoto darbo. As asmeniskai pazistu zmogu, kuris taip ieskojo darbo ilgiau nei vienerius metus. Turejo finansiniu galimybiu ir leido sau sulaukti savo pasiulymo.
Pati as tokioje situacijoje buvau du kartus. Viena karta panikavau ziauriai, depresavau, kad nerandu sau idomaus darbo, taip pasimeciau savyje, kad nezinojau ko as apskritai noriu... Tik kartais isgerus vyno kalbedama su drauge pradedavau pasakoti ka noreciau daryti (svajojau, nes tai tikrai atrode neimanoma), galiausiai apsiverkdavau ir vakaras baigdavosi liudnai. Taip troskau pakeisti darba, kad vos neisprotejau ir viena diena (po triju ar keturiu menesiu) viduje kazkas nutruko, nusprendziau, kad matyt nesu as to verta, nu ir gerai. Nustojau skaityti laikrascius, is viso neziurejau interneto, dirbau sau toliau ir apie darbo pakeitima net negalvojau. Tuo tarpu darbe man pekele atlyginima, dave daugiau atsakomybes, ale viskas buvo sudas ir as zinojau, kad sudu ir liks. Nieko nekeiciau, nes neturejau jegu....
O dar po keliu menesiu viena diena atsibudau ir supratau, kad taskas. I darba daugiau neesiu. Daugiau tikrai taip negaliu. Atejau ir parasiau prasyma del isejimo is darbo. Isejau, kelias savaites tik miegojau. Tuo tarpu ziurejau tik laikrasti ir vel nieko idomaus nemaciau. Na ir gerai, - sakiau sau, - taip ir turi buti. Tebunie.... Si karta tai tesesi pakankamai trumpai. Pamazu pradejau matyti vis daugiau skelbimu, siuntineti CV, dvi savaites nieks net nepaskambino, o po to kai pradejo skambinti (po kelis skambucius i diena), prisibendravau su darbdaviais, atsigavau ir dar po savaites jau atejau i nauja darba (istorijos pabaiga pasakoju greitai, nes ne joje dabar esme ).
O dabar idomiausia istorijos dalis: kai isidarbinau ir praejo dar kazkiek laiko, taip susikloste aplinkybes, kad man reikejo biski pastudijuoti Lietuvos Ryta. Prie progos perziurejau tuos leidinius, kuriuos skaiciau kazkada ieskodama darba (per tuos tris ar keturis menesius). O Dieve, kiek as idomiu skelbimu pamaciau!!! Man pasidare elementariausiai geda pries save, apstulbus ziurejau ir negalejau suprasti KODEL AS JU TADA NEMACIAU. KODEL...?????? Bet nemaciau!!! Nemaciau, kaip tame aprasytame eksperimente apie sekminguosius ir nesekminguosius. Nemaciau, nes viduje buvo toks pesimizmas, ir nors noras buvo, jis buvo apauges visokiom baimem, nusivylimais, neaiskiais kriterijais. Blaskiausi ir, matyt, Visata nesuprato ko as is jos norejau, tai ir nedave nieko O gal ji ir duodavo (juk skelbimai buvo), bet as vis tiek negalejau to nei pamatyti, nei pasiimti.
Dabar suprantu dar viena dalyka – as suformulavau sau nora ir ji paleidau. Psichologai kalba apie tokia technika, kai reikia issvajoti kazka, atsiduoti toms svajonem pilnai, o po to jas paleisti. Tai tas pats, kaip tame straipsnyje ivardinti „labai noreti, bet netroksti“. As norejau darbo, man jo reikejo, visa savo energija tam skyriau ir nieko neisejo, kol viena diena pavargau. Taip pavargau, kad nebuvo jegu nei troksti, nei geisti, nei galvoti apie tai. Liko tik plikas noras. Ir jausmas „ne, tai ne“. Ir zodziai Dievui: „man to reikia, bet jei nenori man to duoti, tai ir neduok. Dzin man“ Is tiesu tai buvo tas lemiamas momentas, pakeites situacija. Po tokio luzio darbai tiesiog pradejo patys pas mane eiti.

Apie kitus punktus parasysiu veliau, nes labai jau reikia dirbti. Isijauciau labai...

Ale kaip pažįstama... Ir man panašiai buvo. Aš apie tai, kad supranti, kad ne savo rogėse sėdi, bet vistiek sėdi. Ir atlyginimą dukart ir triskart didesnį pradėjau gauti nei anksčiau, bet vistiek vieną dieną supratau, kad daugiau nedirbsiu ir taškas.
Dabar tikiuosi prasidės stadija "labai norėti, bet netrokšti"

Plepute, aš apakus tu gi parašei viską taip lyg aprašinėtum mano gyvenimą Aš dabar toje situacijoje, kai jau ne tik kad nesijaudinu eidama į pokalbį, nes jau taip pavargau nuo jų, kad kiekvieną dieną bent po kelis kartus pagalvoju, kad parašysiu prašymą, kad išeinu iš darbo ir eisiu miegoti, kaip ir tu. Va dabar aš toje stadijoje, kai darbe pasiimu blanką, žiūriu į jį ir galvoju - rašyti tą prašymą, ar ne

La, plepute, aciu uz nuostabu straipsni ir tavo pastangas mums padedant.
Na, as tai noriu uzduoti klausima. Vat sian buvau pokalbyje, kur snekejau kazkaip be jokio streso, pyliau viska kaip is pypkes. Na ir atejo tokis momentas, kad tas vadovas man pasake, kad teks vazineti i Kauna, na as aisku pasakiau, kad noreciau savo automobilio darbo reikalais nenaudoti, o kad mieliau rinkciausi valdiska automobili, jei tokis yra darbo tikslams. Tai tas vadovas sako, mes gi uz benzina mokesime. O as sakau masinai ne tik benzino reikia, dar ja ir remontuoti reikia. Na tai jis man tada pradejo aiskinti, kad kas tai masinai gali nutikti, jei autostrada vaziuoji. O as tada pajuokavau, kad devisi ir stabdziu kaladeles ir t.t. Na, o po to priduriau, kad juokauju ir pabaigiau tuom, kad visuomet galima kazkokiu kompromisu rasti. As po to pokalbio isejau savim patenkinta ir mananti, jog gerai susnekejau viska. Nes as jau pradedu ziuret i tuos pokalbius kaip i zaidima, nes sian tai jau visiskai nesijaudinau eidama i pokalbi. Net juokaut pradejau, kad pabandysiu ivairius variantus: vienur didesnio atlygio prasyt, kitur mazesnio ir stebet kaip skiriasi derybos. Bet kai papasakojau draugei savo del tu derybu siandieniniame pokalbyje del atlyginimo, kad mazesniam nenorejau nusileisti, kad pasakiau jog auto savo nenoriu naudoti. Tai mane drauge iskritikavo, kad taip negerai sneket, nes niekas nenores manes priimti. O as galvoju ar tikrai yra blogai prasyt atlyginimo didesnio(tam kad turetum nebloga rezerva nusideret) ir ar tikrai blogai, kad as pasakiau, jog nenoriu su savo auto vazinet i keliones Ji mane mokina, kad as tokias salygas jau kelciau kai ilysiu i imone ir kai jau bus bandomasis praejes. Tai kaip man elgtis?

uij Plepute, man tokia pazystama tavo papasakota istorija.... kad net brrrr.. bet esme tame, kad kad ir zinodama kokio darbo tikrai noriu siuo metu i ji pretenduoti nelabai galiu nes neturiu tinkamo išsilavinimo ir patirties.... taiva cia ir baigiasi ir norai ir svajones..tenka pziureti i tai ka turi ir ka su tuom gali padaryti..

(cia toks atsakymas daugiau i ta minti kur isakei jog nematei tokiu skelbimu del darbo tiesiog todel jog buvai pati kupina pesimizmo ir pan..)

bet tikrai buna tokiu atveju, kai pvz. sestadieniniame lryte nieko ner nors tu ka ir tikrai ne del pesimizmo .

Na, tada butu logiska manyti, kad tau yra kaip tik tas laikotarpis, apie kuri sakoma - tamsiausias laikas buna pries ausra...

Tai labai priklauso nuo tavo charakterio, nuo tos imones. Kartais kandidatai buna labai reiklus ir kaprizingi, nori to ar ano, ir dar to, to ir to, ir kad tikrai nebutu to ir to. Kabinejasi prie smulkmenu ir del to gerus pasiulymus praranda. Kita vertus, yra lygiai taip pat blogai nemoketi pareiksti savo nuomones (arba is viso jos netureti). Turi buti aukso viduriukas. Ir as manau, kad jei tu pradejai i tai ziureti kaip i zaidima ir dalyvauji pokalbiuose visiskai atsipalaidavus, tu labai gerai gali pajausti kas tau svarbu, o kas ne. Sitoj vietoj visa laika patariu taip - derekites del to, kas jums svarbu. Is tiesu svarbu. Del viso kito palikite darbdaviui iliuzija, kad viskas bus taip, kaip jis nori
Ir dar - net kai keliate kategoriskas salygas, 99% sekmes lemia kaip tai padarysite, o ne tai, kokias salygas keliate. Pvz., as galiu taip iskelti salygas darbdaviui, kad jis jausis, kad pats man tai pasiule ir dar ikalbines mane sutikti Tuo tarpu mano kolege prasys tris kart maziau ir darbdavys isizeis del to, kiek daug ji nori...
Bet pasikartosiu - jei tau tai tapo zaidimu, sakyciau, tai geras zenklas. Manau, kad tokioje busenoje mes elgiames teisingiausiai, nes tai kaip tik ir yra tokia situacija, kai noras yra, o troskimo jau nera. Stebek sia situacija tarsi ir sono ir pasakyk sau: "Nagi, nagi, paziurekime, kuris darbdavys sugebes mane itikinti, kad turiu jam aukoti kiekviena diena 8 valandas " Jei tai daryti be pasiputimo, geranoriskai, rezultatas ateis labai greitai

Bet tai irgi nera blogai. Turi tiksla, tai svarbu. Daug kas neturi tokio tikslo. Neapibreztai nori karjeros, idomaus darbo, o konkreciai negali ivardinti ko butent nori. O tai, kad tu aiskiai zinai, ko nori, jau yra labai daug. Kaip sakei - paziurek ka su tuom gali padaryti ir paruosk plana, kaip greiciau igyvendinti tai, ko nori...

Tikrai buna. As manau, kad mano atvejis jau buvo biski kritinis

paskaiciau, plepute, tavo posta ir issiviepiau iki ausu "eureka, tai veikia!!!"

tai va, ka norejau pasakyti perskaiciau viena knygele neseniai, joje isdestyta tokia mintis: pasaulyje (visatoje, zemeje, nesvarbu) veikia pusiausvyros jegos, kurios stengiasi viska islaikyti pusiausvyroje, kaip, pvz, jei stovi ant plonos lentutes virs bedugnes, tavo baime sukuria didziuli neigiama potenciala ir tada pradeda veikti tos jegos, kuriu tikslas issklaidyti ta potenciala, ir butent jos stumia tave arba zemyn, arba i prieki; lygiai taip pat, kai kazko labai labai troksti, na LABAI LABAI, tiesiog eini is proto, kaip nori (pvz, isidarbinti), atsiranda sis virsnorminis potencialas ir pradeda veikti pusiausvyros jegos, kurios padarys viska, kad tik tas potencialas dingtu, kadangi jos nesvarsto, duoti tau tai, ko nori, ar neduoti, tiesiog renkasi lengviausia kelia, dazniausiai, tau nepalanku, ir "nugesina" tave, tada dingsta troskimas, atsiranda apatija, nenoras is vis ka nors daryti ir pan., bet kai siu jegu veikimas baigiasi, tada pradedi matyti savo galimybes esme, kad tikslo reikia siekti taip, lyg eitum is pasto dezutes laikrasti pasiimti, atsipalaidavus, be jokiu astriu emociju, ir tada viskas gausis lengvai

tikiuosi, nelikau nesuprasta

na, dabar einu visa tema skaityt

Tiesiog mes turim skirtingas nuomones

white:), noreciau pasiulyti paskaityti Joseph Murphy kokia knygele (pvz, jusu pasamones galia), sis zmogus labai religingas, bet taip pat raso butent apie sekmes technologijas (kaip pritraukti sekme, kaip padaryti, kad svajones pildytusi, mintys materializuotusi), ir jo teorija nesikerta su tikejimu Dievu, bet jis ir nepersa fanatiskai jokios religijos

As jau ilga laika bandau apibrezti savo sekme.
Is pradziu man sekdavosi, kai pastangu idedavau labai mazai. studijuodama nuejau del praktikos i zinoma imone "na ura" ir gavau darba. sedejau tame darbe, apie jo keitima negalvojau, ir atejo super kitas pasiulymas. tada ji priemiau. kai vel sedejau ir apie nieka negalvojau - vel gavau pasiulyma... na tada teko rinktis
Taip pat "na ura" nunesiau prasyma isvaziuoti dalinem studijom i uzsieni - pasiseke buvau vienintele is fakulteto
Iki pat bakalauro baigimo slydau per gyvenima, plaukiau pasroviui ir gaudziau progas, kurias sutikdavau pakeliui. ir man pasisekdavo. Kartu, kai parasydavau koli ar egzamina, priversdavau save bijoti rezultatu ir bijoti kad neislaikysiu. nors nesu tokia baile... nes zinojau, kad jei jauciuos tvirtai, egzamino rezultatas nebus toks geras, koki IS TIKRO noreciau. O kai bijodavau, kad gausiu 5 ar 6 ar siaip koki maza pazymi, (taciau pasamones "periferijoje" noredavau auksto ivertinimo) gaudavau aukstus balus

Juokingiausia tai, kad dabar, nusprendus nebeplaukti pasroviui, ir kazka keisti gyvenime, keisti darbo pobudi, ir to labai labai labai noredama, man dabar nesiseka... labai labai noriu dirbti su finansais susijusi darba, mano issilavinimas idealiai tam tinka... taciau man nesiseka

Straipsnyje radau gera fraze. "reikia stengtis padaryti kuo geriau kazkoki darba. o pinigai uz ji ateis patys. Visa demesi reikia sutelkti i uzduoti, i darbo atlikima, o mintis apie pinigus palikti periferijoje". Nuo siol bandysiu pakeisti si poziuri gal sekme sugris

jo as irgi pastebejau, kad kai nelabai nori, tai viskas ciki, bet kai pradedi kazka keisti tai paimk ir

Aš irgi bunu po pokalbių savimi patenkinta
Visi mano pokalbiai iš kuriu aš išeidavau, buvau tokios nuotaikos kad tipo: tikrai patikau Per pokalbius aš dažnai pajuokauju, nes tai man padeda atsipalaiduoti ir ne stresuoti, darbdaviai irgi lygtais patenkinti. Na žodžiu viskas atrodo čiki, kad aš juos sužavėjau .... bet rupužės vistiek neskambino , neseniai perskaičiau , kad per pokalbius nereikia juokati... tai va, teks būti dabar rimtai, nors net neįsivaizduoju kaip ištverti visas 15 min būti rimtai Juokauju , aišku galėsiu būti rimta
Paskui, manau, kad mano klaida tame, kad aš per daug kamantinėju darbdavius , per paskutinį pokalbį jie mane apklausinėjo gal 5-7 min. o visa kita laiką apie 10 min , aš jos klausinėjau, kur, kodėl, koks plotas, kokie planai, ar nesiruošia bankrutot , darbdavis net ištraukė iš savo čiumadano man parodyti planus, dokumentus... Tada atrodė, kad viską gerai dariau, o dabar galvoju ožka aš ožka

Aha, aš irgi išeinu baisiai patenkinta savimi iš pokalbio ir galvoju: nu pavariau, pritrenkiau juos savo žavesiu Na gal per daug nešmaikštauju, bet irgi daug plepu, klausinėju, gal čia irgi klaida? Bet tu galvok taip: ar tikrai norėtum dirbti su tokiais, kurie visada rimti ir nevertina jumoro, man pačiai teko dalyvauti pokalbiuose, kai pats darbdavys juokaudavo, tai gal kai tu pas tokį pataikysi, jis tave įvertins, pagalvok kad apsimetusi kitokia negu esi paskui kolektyve nesijausi gerai, nes jis bus paprasčiausiai "kitoks". Aš visada taip sau sakau. O gal tik bandau pateisinti taip nusivylimus, nežinau Bet man atrodo taip teisinga.

Plepute, aš dar tavęs norėjau paklausti - iš tavo istorijos, kuris momentas tau buvo pats pats juodžiausas?

O man tai nesuprantu, kas darosi ir kame problema. Esu sudalyvavusi 5 pokalbiuose(2 is ju vienoje firmoje, kur kaip minejau viska praejus, man nosi nusluoste mergina su danu kalba). Na, vat ir nesuprantu, kodel as dar nedirbu? Jau kazkaip pradedu i nevilti po truputeli pulti Bet vis tikiuosi, kad man tas juodas laikas jau baigsis. Labiausiai tai nervuoja tie dalykai, kai tu atitinki visus darbdaviu reikalavimus(na kartais buna per mazas darbo patirties stazas arba nera patirties, bet pagal issilavinima tinka), na ir kazkaip niekas man neskambina. Tai kas cia tada vyksta? Kaip ta sekme man cia prisisaukus?
Plepute, norejau paklausti ar kai skelbime buna parasyta pvz reikalinga n metu patirtis, o jei tu neturi tu n metu, tai tau jokiu sansu ir ner, ar vistiek bandyt siusti ten savo duomenis? Dabar vat issiunciau i viena vieta, kur reikalinga 5 metu patiris ( tai to neturiu), bet pagal darbo pobudzio aprasyma ir kitus reikalvimus idealiai tinku tiek su savo issilavinimu, tiek su buvusia darbo patirtimi bendrai sudejus per visas buvusias darbovietes.
Ir dar vienas klausimelis, ar galima pvz manipuliuoti einant i pokalbi nutyleti ta fakta, kad pvz tu buvai iki 3 metu motinystes atostogose, o aiskinti, kad tu pvz gryzai po dekreto po kokiu 6 men? Ar geriau tokiu dalyku nemeluoti?

QUOTE(J&J @ 2006 09 15, 12:00)
Aš irgi bunu po pokalbių savimi patenkinta
Visi mano pokalbiai iš kuriu aš išeidavau, buvau tokios nuotaikos kad tipo: tikrai patikau Per pokalbius aš dažnai pajuokauju, nes tai man padeda atsipalaiduoti ir ne stresuoti, darbdaviai irgi lygtais patenkinti. Na žodžiu viskas atrodo čiki, kad aš juos sužavėjau .... bet rupužės vistiek neskambino , neseniai perskaičiau , kad per pokalbius nereikia juokati... tai va, teks būti dabar rimtai, nors net neįsivaizduoju kaip ištverti visas 15 min būti rimtai Juokauju , aišku galėsiu būti rimta
Paskui, manau, kad mano klaida tame, kad aš per daug kamantinėju darbdavius , per paskutinį pokalbį jie mane apklausinėjo gal 5-7 min. o visa kita laiką apie 10 min , aš jos klausinėjau, kur, kodėl, koks plotas, kokie planai, ar nesiruošia bankrutot , darbdavis net ištraukė iš savo čiumadano man parodyti planus, dokumentus... Tada atrodė, kad viską gerai dariau, o dabar galvoju ožka aš ožka

Nu man tas pats lygiai Tik skirtumas tas, jog kiek pokalbiu sudalyvavau, tai jie visi kazkaip uztrukdavo apie 1 val ir kas idomiausia, kad darbdaviai labai smulkiai klausineja apie mano kiekviena pozicija ir po to labai sklandziai viska desto ko jie nori, tai zdz susidaro 1 val. Labai darbdaviams keista, kad pas mane visos darbovietes labai labai skirtingo profilio ir visiems is karto klausimas kyla, kaip tu ten pauolei ir kaip taip skirtingai gali persiorentuoti kitokioms pareigoms. Tai vat ir nesuprantu ar cia komplimentas ar ne. Nes as visuomet argumentuoju tuo, kad tuo metu tai man atrode labai patrauklus darbas, as jo norejau ir zinojau, kad sugebesiu dirbti, tai kazkaip sekmingai sekesi itikinti darbdavius, suteikti man proga save parodyti, neturint patirties.
O siaip dabar pradedu mastyti, ar imanoma susirasti gera darba be pazinciu, nes kazkaip man pradeda darytis tokis ispudis.

Siandiena buvau lb idomiame kad ir trumpame seminare "Saves pazinimas". Esme buvo tokia, kad reikejo padaryti saves SWOT (SSGG) analize. Savo asmeniniu, profesiniu, issilavinimo silpnasias ir stipriasias puses. Taip pat aplinkos galimybes ir gresmes. Is pradziu apie save gal nieko naujo nesuzinosi, taciau jei ta analize nuolat tobulinsi, bus paprasciau numatyti kurias asmenines ar profesines savybes tobulinti pagal pasirinktus tikslus.
Taip pat reikia atsakyti i klausimus:
- kaip panaudosiu (ar pagerinsiu) stipriasias savybes
- ka darysiu su silpnosiomis savybėmis,
- kaip isnaudosiu galimybes
- kaip isvengsiu pavoju.

ot man tai problema yra panasi tik is kitos puses, nes as mazai klausineju, mazai kalbu, galva linkcioju, viskam pritariu ir noriu kuo greiciau pabegti, nors velniskai noriu to darbo . Man tai vapse su svetimais zmonemis bendrauti yra tragedija.

Aciu tau plepute uz isversta straipsni.

As visalaik siunciu, jei reikalavimus atitinku, bet neturiu uztektinai patirties. Dabar dirbu, kur reikalavo 3 m patirties, o maniske gerokai mazesne

Gal gali pasidalint patirtim, kaip gavai darba, kai reikalavo 3 metu patirties, o pas tave mazesne? Gal man pavyks ir ta gauti, kur 5 metu reikia?

Niu dabar man dave bandomaji laikotarpi, per kuri jie nuspres ar tinku. Siaip ieskodama darbo visad pati pasakydavau, kad man truksta patirties ir suprantu, kad tai yra mano trukumas, bet stengsiuos kuo galedama gilint savo zinias, tobulet ir t.t. Kur mane prieme vadovas i mano toki pasakyma atsake, kad jam svarbu mano mastymas, charakterio savybes ir sugebejimai, o ne dirbtu metu skaicius.
Sekmes ir daug pasitikejimo savimi

Nu bet cia tavo tas darbelis vadovaujancios kokios pareigos ar siaip. Nes as kaip suprantu pvz projektu kokiam vadovui, tai is tikro gal reikia tokios dideles metines patirties, o gal parastesniam darbui ne taip svarbu.
As siunciu visur, kur tinku su asmeninem savybem, su isilavinimu tik be patirties, nu negi taip neimanoma rasti darba neturint patirties?