Situacija yra tokia:
Mes su vyru jau 2 metai kaip vede, pries tai draugavome 4m. Siais metais pradejome kalbas apie vaika, kaip butu gerai ji tureti, kaip mes juo rupintumemes, dziaugtumemes. Mes kartu jau daug metu, taigi, naturalu, kad ir man ir mano vyrui jau bunda noras tureti savo atzala, bet yra vienas "bet".As dar studijuoju, dabar nuo rugsejo pradedu 3 kursa,tiesa, neakivaizdiniame skyriuje, bet mokytis reikia labai daug.Siais metais grizau is akademiniu, nes nepavyko suderinti darbo su mokslais (jau buciau buvusi 4-kurse).O dabar, jei pastociau, tai gal 3 kursa ir sugebeciau baigti (nes gimdyti tektu vasara),o del 4-to kurso nezinau( sesija 4-ame kurse prasideda jau rugsejo pabaigoje).Merginos, moterys, patarkite is savo patirties,ar verta planuoti vaika, kai like 2 metai mokytis universitete, ar geriau palaukti?Ar pavyko jums mokytis kai vaikui buvo 2-3 men?Pas mane nebutu nieko is artimu (mamos ar anytos), kas galetu priziureti, nebent aukle tektu samdyti.Vyras guodzia, kad viskas bus gerai, bet as esu jau taip nusikamavusi nuo tu mokslu, kad dar vienos akademines butu sokas.Beje, su vyru masteme, kad jei pavyktu pasigimdyti vaika kol studijuoju,tai is karto po studiju galesiu darbo ieskotis ir dirbti (labai to noriu).O jei atidesime vaiko gimima, tektu atideti ir darbo paieskas, nes reiketu vaikiuka "daryt".Kai baigsiu universiteta man bus beveik 27m.,o dabar 25m.

Jeigu jau sunkiai dabar sekasi darba su mokslais suderinti, tai gal pradekit "gamyba", kai jau busi paskutiniam kurse, kad pagimdytum su diplomu teikimu - darbui tada tektu palaukti. Cia jei pasisektu greitai pastoti. Gali gi buti, kad is karto leliukas nesigaus. Tada galesi po moklsu dirbti ir toliau "gaminti".

As buvau panasioje kryzkeleje. Apsigyniau magistrini ir istojau i doktorantura. Ipusejusi doktorantura irgi pradejau svarstyti: gal mazili pradeti planuoti... Kruvis didelis, aplinka agresyvi (chemine laboratorija); apsisprendem palaukti. Dabar man 28 m., nuo 05 men dirbu, iki Kaledu zadu apsiginti disertacija ir tada jau planuosim mazili. Tikrai nesigailiu tokio sprendimo, nes kol esi studente priklausytu tik nykiai maza pasalpa, butu sunku su finansais, jokios darbo patiries ir pan. Zodziu, jeigu esi labai atspari neigiamom emocijom, tai zinoma planuokit mazili. Manau, kiekviena pati pajaucia kada jau tas laikas. O del metu, tai maziausiai pergyvenk; viska suspesi. Kai kas dar megsta pagasdinti: neva, ko laukiat, nenorit; kai noresit, neiseis... Vyk tokias pranases salin; tegul ziuri savo reikalu.

jei turesi galimybe samdyti aukle tai pasigimdzius neprapulsi, as antrame kurse pasigimdziua ir gyva, nesakau kad buvo lengva, bet po mokslu ir diplomas ir vaikas paaugintas tik pult karjeros daryt Bet niekas geriau uz jus pacius nenuspres kokios jusu galimybe ir kiek galit paaukot del sio reikalo.

Galimybes auginti vaika butu geros.Vyras neblogai uzdirba.Ta prasme kas liecia finansine puse, tai ji gera.Ir auklei turetumeme pinigu.Bet problema kitur, sunku nuspresti ar dabar tinkamas laikas, nes nelabai isivaizduoju savu galimybiu del mokslu.Apskritai man darosi jau paranoja, naktimis nebeuzmiegu, nezinau kaip spresti ta reikala.Vyras sako, kad as kuriu problemas lygioje vietoje.Gal ir tiesa, bet man asmeniskai rupi mano psichine ir emocine sveikata, nezinau ar pajegsiu.Jis tikina, kad pajegsiu, o jei ne, tai akademines imsiu.Jam viskas paprasta.Jis ragina nebuti aukos vietoje ir neisivaizduoti nestumo ir gimusio vaiko kaip kazko baisaus ir griaunancio mano gyvenima. Is tikruju as pati uzvedziau kalba apie mazyli,o jam ji patiko.Dabar as lyg ir trauktis noreciau, o jis nenori, nori igyvendinti si plana iki galo.

Nemoku planuoti, ypač vaikų. Man tai meilės vaisius. Tik tu turi žinoti, kada metas ateiti tavo vaikučiui. Mano dukrytė pasirinko laiką, kai mamytė jau seniai buvo baigusi mokslus, pakeliavusi po platųjį pasaulį, "pagastroliavusi" iki valiai su draugais, pilnais plaučiais įkvėpusi laisvės oro. Tad dabar man gera laiką leisti su vaiku. Nereikia jos niekam palikinėti, kviestis močiučių. Kiekviena diena, praleista kartu, man yra laimė. Nejaučiu nuovargio, kai reikia daugybę kartų naktį keltis apkloti nusispardžiusios, kai norisi į kokį vakarėlį, o palikti nėra kam... Jei labai labai nori vaikučio, tai ir vargas nebus vargas, ir mokslus sugebėsi pabaigti. Bet jei kyla abejonės, geriau pabaik tuos mokslus, kad kaltintum mažiaus...

O mano abudu vaikai atejo i pasauli paciu blogiausiu ir netikeciausiu momentu, kai turejau galybe igyvendinimui parengtu gyvenimisku projektu. Pirmasis atidejo mokslus, antroji buto pirkima. Mokslus jau pabaigiau, o buta vis tiek nusipirksiu. Ir turesiu du neplanuotus vaikus, paaugusius.

Bet man labiau patiktu planuot si reikala. kita vertus, jei jau baisiai buciau planavus, gal ir siandien vaiku netureciau. o biologinis laikrodukas tik tik tik

Aš mokausi neakivaizdžiai ir taip gaunasi, kad sesija prasideda 10.25, o aš tą savaitę kaip tik turėčiau gimdyti , bet jei viskas gerai, tai netgi planuoju nubėgt į laboratorinius, nes paskui būna bėdų su jų laikymais, tikiuos, pavyks Akademinių neimu, nes tikrai bus sunku, juk kartais net programa pasikeičia ir tenka skirtumus perlaikinėti...

Aciu jums visoms uz patarimus Manau, kad si menesi geriu paskutine kontraceptiku pakuote....ir bandysime Gali buti, kad is pirmo karto nepavyks, niekas to gi nezino, buna kad kiti pusmeti ar net metus bando.Manau, viskas bus gerai bet kokiu atveju. Esu is tu, kurios nori viska kontroliuoti, planuoti ir t.t. todel man buna labai sunku, be to, esu svarstykliukes:vis sveriu, svarstau....

Linkiu Tau sėkmės ir ištvermės.

Jei norit leliuko - tai pirmyn
as savo pirmaja (netyciuke) pasigimdziau antrame kurse pries pat sesija. Visai gerai islaikiau egzaminus, nors pirmaji laikiau tik praejus 2 savaitem po gimdymo. Padejo mama ir kaimyne, kuri veliau dukryte priziurejo kol i paskaitas islekinejau.

Neprireike akademiniu, kazkaip susitvarkiau. O jei pas tave su finansais nera problemu, tai tikrai galesi aukle pasisamdyti, kad padetu.

Sekmes!!

As ir pradzioj antro kurso pasigimdziau, bet tai buvo lengviausi metai: atsisedi salia ir skaitai, tai maziuke tik issiziojus klauso, o jau kai buvo 1.5m. mano mokslai pasidare nebeidomus - savo knygele atsinesdavo . Nu bet pasakos dar dabar neatsibodo, pagrindinis prasymas: paskaityk, prasau...

Persigalvojau, nebandysime siemet Per daug psichologiniu problemu turiu. Tik nusprendziau atsisakyti tos minties, is karto miegas susitvarke, gyvenimas prasviesejo, atsirado nauju ideju...Vadinasi, dar moraliskai esu nepasiruosusi tureti vaikeli. Prizadejau vyrui kitais metais.Bet kaip bijau, jei kitais metais vel busiu nepasiruosusi Visas nepasiruosimas slypi tame, kad pati kol nebaigusi mokslu, nesijauciu tvirtai.Vyras siandien myli, rytoj gal ne, is kurgi galima zinoti. Paskui bijau kad asaroti netektu.

skruzdeliuk, o tu gal netycia kokia teise studijuoji?...

O as pagimdziau pirmame kurse pries pat sesija. Vaikelis buvo neramus, naktimis nemiegodavo, tai labai sunku pirmaisiais metais buvo. Akademiniu neemiau. Vaiko jokios mamos - anytos nepriziurejo, auginau viena.mVaiksciodavau visa uztinusi nuo chroniskos nemigos ir pervargimo.Na ir dabar lengva nera, vaikas reikalauja labai daug demesio ir jegu, tad jei tik yra galimybe, pirma ramiai pabaik mokslus.

Paskaicius panasius postus, as dziaugiuosi, kad nusprendziau atideti motinyste