Šią temą galbūt būtų galima pavadinti ir "Klaidos vaikų auginime". Manau ne viena mama, o ypač augindama savo pirmagimį, kai tiek daug visokių teorijų, o patirties vaikų auginime nelabai dar yra, suklysta.Dažnai suklystama iš nežinojimo, netyčia, iš geriausių norų savo vaikui... Aišku yra tokių klaidų, kurias parodys tik ateitis, bet kartais ilgai laukti nereikia, kol jos išlenda.
Todėl pabandykime pasidalinti savo mintimis apie tai, ką darytume kitaip, ką pakeistume, jeigu turėtume galimybę tą patį vaikutį auginti antrą kartą...

Mano dukrytei dabr 6,5 mėn. Ją augindama jau matau vieną savo klaidą, kuri dabar kiekvieną dieną  "bado mano akis". Mūsų bėda - tai atlėpusios ausytės. Trečią dieną po gimdymo prisiminiau, kad reikia pasižiūrėti kaip gi mano vaikelio ausys? Apžiūrėjau... nu gi gražios buvo tos ausytės:mažutės, visai neatlėpę. Pirmą savaitę buvome su kepuryte (liepė ligoninėje, nes dukrytė buvo nedidukė  - 2,9kg). Po to grįžus namo , atėjusi aplankyti seselė pasakė, kad galime nebedėti, o be to ir skaičiusi buvau, kad dabar naujagimiams kepurytės namuose nebededamos. Dukrytė augo, kartu augo ir jos ausytės, kurios buvo vis labiau atlėpę. Nekreipiau į tai jokio dėmesio, galvojau, kad čia viskas normaliai. Nuo 4 mėn., kai pradėjome sodinti, tai tokia juokinga "atlėpausiukė sėdėdavo". Ir nors mama vis burbėdavo jau nuo 2 mėn., kad reikia tą kepurytę dėti, aš vis užsispyrusi laikiausi savo. Taigi rimtai apie tai susimąsčiau tik kai suėjo 4 mėn., o pakol prigalvojau ką daryti, tai jau ir  5 mėn. buvo.
Kepurės dėti nenorėjau, nes jau buvo pavasaris ir galvojau, jeigu, kai šilta vaiką laikysiu su kepuryte, tai ką aš tada  žiemą darysiu. Bandžiau pati numegzti kažkokį tinklelį jai ant galvos uždėti- nesigavo, bandžiau priklijuoti su pleistru tas ausis (klijavau gal 5 min.atsargiai, o vaikas tik tekšt... sau per ausį ir visi pleistrai aplipo). Pagaliau sugalvojau, kad tegul naktį būna su kepuryte, o dieną be. Tai dabar, kai šilta miegame tik su vienu pampersu, nusikloję, bet užtai  su kepure.
Po truputį tos ausys prisiklijuoja, bet labai grąžios tai tikrai jau nebus. Dabar kelis mėn. stebiu mažus vaikus, o ypatingai apžiūriu jų ausytes. Pastebėjau, kad pas visus tos ausys skiriasi: pas vienus mažos ir minkštos, pas kitus didelės ir kietos. Tokiem vaikam tikrai nereikėjo jokių kepurių ir ausytės gražios. Bet mūsų ausys kažkokios turbūt "labai palankios atlėpimui pasitaikė" didelės ir minkštos, todėl taip ir gavosi.
Labai gailiuosi, kad taip išėjo ir augindama antrą vaiką, nuo pat gimimo pastoviai stebėčiau jo ausytes.

Budama nėščia daug nervinausi ir nesaugojau saves nuo neigiamu emociju. Gal del to maniškis labai jautrus vaikis?  :
Pagalvoju - jei antro laukčiaus, tai nieko neimčiau į galvą  ;D Turbūt iš tikro būtų kitaip...
Dar perestukinų temoje rašiau, kad maitinčiau vaiką vien savo pienu kuo ilgiau, ko nepadariau su pirmu vaiku  :( Dėl to kentėjom, tąsėmės po ligonines dėl alergijų.

Oi, as tai daug ka jau ZINOCIAU kaip daryti. Kai vaikas pirmas, tai nezinai, kas su juo darosi, ar reikia taip ar anaip, visko bijai. Su antruoju bus maziau panikos. Pacioje pradzioje pasistengsiu nepersisaldyti grizusi is ligonines, kad vel negauciau mastito (niekas man nesake, kad ka tik pagimdziusiai moteriai reikia saugoti krutis nuo perputimo net paciame vasaros ikarstyje...), po to, jei vaikas tik nors kiek nugriaus speneli - desiuosi antkrutini maitindama (nebus nei man trauma kaskart maitinti klykiant is skausmo, ir spenelis greiciau sugys), paskui, jei vaikas nezys, kaip pirmasis, nusitraukinesiu piena, kad nesumazetu, ir maitinsiu is puoduko, o ne is buteliuko (o kiek visose knygose apie naturalu maitinima klykiama, kad negalima nusitraukineti pieno >:( Kazkokia nesamone: jei vaikas nezinda, o tu lauki issiziojusi kelis menesius, tai tas pienas ir dingsta)
Ir dar, nesiu vaika pas masaziste, reikes to ar nereikes. Tinkamai parinktas masazas veikia labai teigiamai tiek lepsiukus, tiek tuos, kurie isitempe kaip spyruokles. Neisivaizdavau jo poveikio tol, kol pradejus mano lepsiuka masazuoti kasdien, jis per pora-trejeta dienu pradejo stotis ir vaiksciot pasieniais.
Kol kas tiek klaidu pridariau

as savo pirmajai sugadinau dantukus,kaip dabar dar galvoju nuo pastovaus maitinimo nakti,na ir zinoma gal jos dantukai ir taip silpnesni  :(bet va jau ,kai antrajai pradejo darytis taip pat ,tai laiku sustabdziau maitinima ir issaugojau dantukus (antraja maitinau iki 13 men,cia ,kad neissigastumet,maitint galite )bet faktas,kad jau turejau patirties ir zinojau ka daryti :Dna,o daugiau ko gero viskuo patenkinta arba uzsimirso kas ne taip buvo

Erika, noriu tau dėl vaikų ausyčių parašyti kad nesikrimstum ir negalvotum kad dėl jų atlėpimo kalta kūdikio nepriežiūra. Nežinau, gal ausytės atlėpsta ir nuo nepriežiūros, bet turiu trys vaikus ir nei vienam nedėdavau kepurytės nuo gimimo, aišku, pirmus mėnesius stengdavausi prieš užmigdant atkreipti dėmesį kad ausytė nebūtų užsilenkusi, nes juk pats mažiukas nepasivers jei jam nepatogu miegoti. Nukrypau nuo to ką norėjau parašyti, visų vaikų ausytės iki metukų buvo prisiploję prie galvytės, bet jei vaikas turi polinkį būti tokiomis ausytėmis nuo to neapsaugosi. Mano antrajam vaikui beaugant ir ausytės ėmė "tolti" nuo galvytės, jis netapo tikru atlėpausiu, bet jo ausytės jau kitokios nei kitų dviejų vaikučių. Manau, jei tokia vaiko prigimtis jokios kepurytės to išvengti nepadės. Tiek kad aš rami, dėl vaiko ausyčių defekto savęs nekaltinu, turbūt tokie jo atsineštų genų "norai".

;D As kadangi jau 2 turiu manau atrodo kas to nedarytum bet vis viena padarai ,paprasciausiai smulkmenas pamirsti .Ausytes neprisiklijuoja nuo kepurytes ,viena galiu pasakyt mergytem ausytes plaukuciai paslepia  ;D ;D ;D patikrinta . Su treciu pasistengciau maziau nervuotis,kol nescia nes tikrai vaikui atsiliepia o visa kita nzn ,bus pamatysim

Dar prisiminiau vieną mūsų nesamonę, kuri dar nežinau ar bus klaida, ar ne. Kai dukrytei buvo 3 mėn.pradėjome mokyti kaip žaisliuką paimti ir su juo žaisti. Mokėme, mokėme gal mėnesį, ji jau gerai išmoko paimti ir barškinti ir tik tada pastebėjome, kad duodame ne į dešinę ranką, o į kairę. Tiesiog kai ji guli priešais, tai ir duodavome į tą pačią ranką, o ne į priešingą. Įdomiausia tai, kad pastoviai su ja būdavo 6 žmonės:seneliai, aš, tėvelis, mano sesuo ir mano draugė ir niekas to visą mėnesį nepastebėjo, tik atėjusi kita močiutė, vos tik pamatė ir sako: "tai kodėl jūs viską duodate į kairę ranką, o ne į dešinę". Tai nežinojome ar čia mums juoktis, ar verkti iš savo kvailumo. Po to pradėjome mokyti atvirkščiai
, tai dabar su abiem rankom ima vienodai, o kas bus vėliau sunku ir pasakyti. Jeigu kairiarankė - tai tik tėvelių ir senelių dėka.

Kudikio neismokinsi ,mes viska daveme i desine o ji eme ir tapo kaireranke Pasirodo igimta sunku perlausyt ,kudilis tikrai nepripras nieko baisaus

erika,

del ausyciu. kepuryte tikrai nieko nenulemia. mano berniukas taip pat gime priplotomis ausytemis. as gal ir nebuciau i tai atkreipus demesi, bet anyta tik ji pamacius apziurejo ir pasidziauge kokios ausytes. o kai buvom kokio 1,5 menesiuko ausytes atlepo. kadangi maziukas gime ziema, tai ta laika buvom su kepuryte diena nakti (buvo gana vesu).
o kai ausytes atlepo (viena netgi truputi labiau uz kita)  anyta pasake, kad tokios ausytes buvo pas jos teva, pas ja, pas mano vyra ir maziukui tas pats. genai.   as del to ne trupuciuko nesijaudinu. jeigu maziukui nepatiks ausytes  apkirpsim taip, kad nesimatytu. o dabar jis man toks fainuolis su dviem ausytem. vyras juokais ji lokatorium vadina.  mielos man jo ausytes.

del kaires rankutes. kadangi itariu, kad maziukas gali but kairiarankis (mano sesuo kairiaranke) tuo labai duomiuosi.  kol kas dar nezinau desiniarankis ar kairiarankis mano mazius, bet kaire naudoja dazniau:)
10% zmoniu kairiarankiai, 20 % vienodai valdo abi rankas likusieji desiniarankiai. kuri ranka pagrinde nulemia kuris smegenu pusrutulis aktyvesnis, kairys ar desinys. taigi tai buna nulemta dar maziukui augant pilvuke ir neturi nieko bendro su zaislu davimu. tiksliai pasakyt kairiank ar desinrank vaikas galima apie treciuosius metus.  sprendziama pagal tai kuria ranka vaikas valgo, piesia.

Ačiū mamos Labai mane nuraminote. Norėčiau dar jūsų patarimo dėl ausyčių. Kaip galvojate dėti man tą kepurytę naktinimis ar nedėti? Jeigu sakote, kad čia ne dėl kepurytės, o taip įgimta, tai gal ji mums visai ir nereikalinga. Kai pasižiūriu, tai tikrai nelabaai ji dabar mums padeda. Po nakties ausytės būna truputį prisiploję, o į vakarą vėl tas pats. Manu,  man irgi mano mažytė miela su tomis atlėpusiomis ausytėmis. Kai prilipinau su pleistru, tai be tų atlėpusių ausyčių ji man kažkokia svetima, kaip tobula lėlytė, o ne gyvas vaikas pasirodė.

O as, kai paskaitau apie perestukines, tai pasijauciu laaabai gera mama, todel nieko kito vaiko auginime nekeisciau. Gal tik taip nepergyvenciau, kad nelabai valge, neropinejo is viso.
A, nebent nenusitraukineciau pieno rankomis, nes prisidariau sau kazkokiu guzu, tai turiu gerti dabar vaistus, o ir ateitis kokia to, neaisku.
Del ausu - atsakingi tiktai genai. Bet sitas baikas savo kailiu patyriau - man mazai mama, kaimynes patarta, nosi spaudaliojo  :o  - atseit, mergaitei graziau siaura nosyte... ;D

ausytem tikrai nepades nei kepureles, nei pleistriukai, cia tik bobuciu ismislas
pasak neurologu iki metu pas vaika vienodai turi dominuoti tiek desine tiek kaire puse, t.y. desine ir kaire ranka imant zaisliuka, tiek desinys ir kairys sonas verciantis nuo nugarytes ant pilvuko ir t.t. nes jei viena puse dominuoja kazkas negerai...

traliabum,

negaleciau pasakyt, kad dominuoja mano maziaus kaire puse. bet aisku gerai, kad parasei, del visa ko pasikonsultuosiu su pediatre kai eisim.
ka as turejau omeny sakydama, kad kaire lyg ir pagrindine ranka. siandienos pavyzdys. 5 menesiu kleckas guli ant pilvo. po nosim kruva zaislu. mazius zaislus ima ir desine ir kaire rankute ir dauzo.  po kokiu 5-10 min visi zaislai jau nusviesti taip, kad ranka nepasiekiami. bet ! visi zaislai guli maziukui is kaires, o tai reiskia numesti buvo kaire rankute.
ir taip kartojosi tol, kol vaikui sis zaidimas nepabodo.

Erika, as irgi skaiciau kad atlepusios ausytes paveldimas dalykas ir kepurytem nepadesi. Be to skaiciau, kad dabar daroma kosmetine operacija, kuri yra labai paprasta ir greit issprendzia sia problema. Nors turbut geriau pasidomet pas specialistus.

Atsimenu kai auginau pirma vaika sakydavau,kad tikrai kai kitas bus to ar ano nedarysiu.Bet kur tau,bagaunu save kartojant klaidas,nes tikriausiai viskas spontaniskai gaunasi.Gaila,bet labai jau silpnavale esu.

nu vos ne atlepausiuku kampelis cia. Ir mes ir mes. Kas nemate mano mazo - tai  avataras viens prie vieno...
bet ne apie ausis kalba juk, o apie tai ko nedaryciau. Kadangi dabar ir auginu antra tai galiu pasakyti ko nusiteikusi nedaryti. Tik nezinau kaip gausis.
Nelepinti, va ka bandysiu daryti. Nepulti tenkinti kekvieno noro. Leisti paciam iveikti jam iveikiamas kliutis.
Nedievinti savo vaiko, kaip kad dievinau pirmaja, mat buvau sventai isitikinusi, kad ji vienintele bus pas mane.

Jeigu auginciau antra vaika, nedaryciau:

a) jokiu budu netureciau supamosios vaiko loveles, kad nereiktu supti jo pries uzmiegant, kol ranka nutirpsta.

nedainuociau jam dainu pries uzmiegant, nes dabar isdainuoju visa lietuviu liaudies repertuara iki uzkimimo..

c) pries gimdyma neprisipirkciau penkiu rusiu ciulptuku, nes paaisketi gali, kad jie niekam neidomus ir nereikalingi..

Augindama antra vaika daugiau pasitikeciau savimi ir mazuoju. Bent jau taip noreciau...

Ka as daryciau augindama antraji vaika  ;D (O as tai ir darau)Daryti viska kas nepavojinga ir nekenkia aplinkiniams :-/, supti ir nesioti, kol rankos siekia kelius  :, skaitysiu pasakas ir dainuosiu dainas kokias tik zinau  :o, dievinsiu ir mylesiu, kaip tik mamyte sugeba  ;D, leisiu buti savarankiskiems,  ;)

Aš tikriausiai egositė, bet nieko nekeisčiau. Be to, kaip galėčiau ką nors keisti, juk situacija visai kitokia. Pirmiausia, šeimoje jau du vaikai, tai viskas savaime keičiasi. Antra, tiek dėmesio ir meilės nebeįmanoma skirti tik vienam, jos dar reikia ir pirmagimiui. Trečia, finansiniu požiūriu, šeimoje 4 asmenys, todėl biudžetas vėl persiskirsto kitaip. Ketvirta, jei augini skirtingų lyčių vaikus, tai ir taip viskas keisis. Juk neugdysi berniuke mergaitiškų bruožų, o mergaitėj - berniukiškų.

Augindama antraji, stengciaus maitinti kur kas ilgiau nei maitinau savo kol kas vieninteli maziu
Nenuolaidziauciau, taip kaip pirmajam (iki metuku - viskas galima), ko pasekoje atsirado "oziuku", kuriuos vis vaikom...

Tik va, nezinau, kaip gautusi maziau pergyventi, nes ko gero, lyg tycia butu kitos "bedos" (ligos), ir visvien pasimestum...

Na, daugiau nerandu del ko prie saves "prikibti" : Aha, dar... Akivaizdu, kad musu mazius yra tecio vaikas ;D Na,matyt, auginant antraji, reiketu man "pasistengti" prisijaukinti prie saves

Nu ERIKA, labiausiai nustebino tavo pasisakymai.... arba tu labai jaunutė arba nežinau... jaqu kitos mamos tau pasakė, kad ausis klijuodama ir kepures dėliodama tu tik sukeli vaikui diskomfortą.. mesk tu jas velniop... tu dar savo gydytojai papasakok apie tuos pleistrus ir kepures per karščius... tai ji tau tikrai galvos nepaglostys...  Ką lemia genai-tu nepakeisi-jei bus lemta atvėpusios ausytės-tai nepadės niekas...  Dėl kairės pusės-irgi gali daryti ką nori-jei taip nulėmė genai-kišk tu kiek nori į tą dešinę-vistiek bus kairys... Mano vyresnėlis kairys.. oi kiek prisižvengiau iš senelių pastangų padaryti jį dešiniarankiu  dėjo jis ant visko ir vos tik jam įkiųšdavo į dešinę-tuoj perimdavo į kairę ir dar tokiu žvilgsniu pasižiūrėdavo  :o ;D
  O aš ką pakeičiau antro vaiko auginime? hmm.. tikriausiai daugiau leidau terliotis pačiam su maistu ir šiaip... o daugiau... kiekvienas vaikas yra skirtingas ir kas tinka vienam-niekaip nelimpa kitam...  :-/

 As savo antrajai, kai prades vaikscioti, nupirksiu gerus batukus. Nes sunui jau (per nezinojima) "itaisiau" ploksciapedyste.

Jei tikrai vaiko ausytės akis bado,čia yra jų koregavimo operacijų kainos:http://www.sugihara.lt/site/1/index.php

man dar būnant gimdymo namuose su ką tik gimusia dukra atėjo gydytoja ir atsinešė pluoštą lankstinukų apie kontraceptines tabletes ir mane užtikrino, kad kai vaikeliui bus jau trys mėnesiai galiu drasiai naudot. Taigi aš ja patikėjau ir nuo  ketvirto mėnesio ėmiau vartot tas pačias tabletes, kurias vartojau prieš nėštumą. Gavosi taip kad ketvirta mėnesi mano dukra nepriaugo nė 100 gramų, nors priaugdavo po 1.5kg. iki tol. Teko primaitint ir galiausiai ji visai nebenorėjo žįsti, nes iš buteliuko gerti jai buvo lengviau. Taigi maitinau pati tik iki keturių mėnesių, nors buvau tvirtai apsisprendusi, kad maitinsiu mažiausiai metus. dėl to dabar labiausiai ir gaila. Manau, kad čia tos tabletės ir buvo kaltos, nes kiek domėjausi tai pasikeičia pieno skonis nuo jų ir vaikelis nebenori.
Ka norėčiau pakeisti, tai tuos gimdymo namus ir tą gydytoją kuri priėmė vaikelį.
Ir dar manau laukdama antrojo ir augindama tikrai nenorėsiu kad taip greit bėgtų laikas, nes kai auginau pirmą tai vis skaičiavau dienas ir mėnesius kada bus didesnė. Antruoju manau tikrai mokėsiu džiaugtis ir nebebūsiu tokia neišmanėlė. :-[

QUOTE

Dar prisiminiau vieną mūsų nesamonę, kuri dar nežinau ar bus klaida, ar ne. Kai dukrytei buvo 3 mėn.pradėjome mokyti kaip žaisliuką paimti ir su juo žaisti. Mokėme, mokėme gal mėnesį, ji jau gerai išmoko paimti ir barškinti ir tik tada pastebėjome, kad duodame ne į dešinę ranką, o į kairę. Tiesiog kai ji guli priešais, tai ir duodavome į tą pačią ranką, o ne į priešingą. Įdomiausia tai, kad pastoviai su ja būdavo 6 žmonės:seneliai, aš, tėvelis, mano sesuo ir mano draugė ir niekas to visą mėnesį nepastebėjo, tik atėjusi kita močiutė, vos tik pamatė ir sako: "tai kodėl jūs viską duodate į kairę ranką, o ne į dešinę". Tai nežinojome ar čia mums juoktis, ar verkti iš savo kvailumo. Po to pradėjome mokyti atvirkščiai , tai dabar su abiem rankom ima vienodai, o kas bus vėliau sunku ir pasakyti. Jeigu kairiarankė - tai tik tėvelių ir senelių dėka.

Šita žinutė mane papiktino. Aš esu kairiarankė, jau 24 metus. Na ir kas? Erikos nuomone tai kažkoks trūkumas, kurį reikia taisyti. Nesijaučiu prastesne už dešiniarankius, man atrodo, kad esu visiškai normali. O gal klystu?

jei auginčiau trečią, nepirkčiau jam tiek naujų žaislų, ne gausybėje pliusai  :.Saviškėms buvau daug žaislų pripirkusi ir žaidimų, kurie tinkamesni vyresniems  :, tai dabar, kai jau jos galėtų suprasdamos ir juos saugodamos žaisti, viskas išbarstyta, išmėtyta  :-/ (tik kai kas buvo paslėpta  :, tai tą turim), maniau, kad sugebės, leidau žaisti, dabar mokau jas pačias pasidaryti įvairių žaidimų, žaislų  ;)

O aš taip ir įsivaizduoju kaip Erika savo dukrytei įteigia ir įkala į galvą, kad ji negraži dėl to kad jos atlėpę ausys ir veda ją operuoti... Taigi nuo mažens kompleksą vaikui įvaryti galima!
Svarbu sveikas, tėveliai mylintys šalia, o prie ko čia ausys? Kol mes tokie proingi vaikams ko nors neįteigiam tai jie to ir nežino ir gyvena sau laimingi.
Aš manau kad atlėpusios ausytės ypač mažam vaikui yra LABAI simpatiška! Kai bus manekenė tai ir išsioperuos.

QUOTE

Ačiū mamos Labai mane nuraminote. Norėčiau dar jūsų patarimo dėl ausyčių. Kaip galvojate dėti man tą kepurytę naktinimis ar nedėti? Jeigu sakote, kad čia ne dėl kepurytės, o taip įgimta, tai gal ji mums visai ir nereikalinga. Kai pasižiūriu, tai tikrai nelabaai ji dabar mums padeda. Po nakties ausytės būna truputį prisiploję, o į vakarą vėl tas pats. Manu,  man irgi mano mažytė miela su tomis atlėpusiomis ausytėmis. Kai prilipinau su pleistru, tai be tų atlėpusių ausyčių ji man kažkokia svetima, kaip tobula lėlytė, o ne gyvas vaikas pasirodė.

saulele, nekankink vaiko su tom kepurem, anei pleistrais ;D
tai nepades- galiu garantuoti. vienintele pagalba- chirurginis budas, bet neskubekit... kaip  kazkas rase- uzaugs ir pati nuspres, trukdo jai tos ausys ar ne.
P.S.  ir mano, ir mano seses tokios... nu ir nieko- abi sveikos gyvos, turim mylincius vyrus ir ... atlepausius vaikus  ;D ;D

misko uogai:

nereikia isizeisti. del kairiarankystes. cia nenorima jos del to, kad dauguma desiniarankiai, o tai reiskia, kad ir dauguma dalyku aplinkui mums pritaikyti daugiau desiniarankiams. tik tiek. jokio nenormalumo nera, tik patogumo aplinkoje klausimas.
as vienodai valdau abi rankas. ir ka?

Jei dabar auginčiau antrą vaiką, stengčiausi kuo labiau saugotis nuo neigiamų emocijų, nuo bendravimo su tais, kukie pasėja abejones, nerimą ir t.t. Be to, kuo mažiau lyginčiau savo vaikutį su aprašytaisiais ar tokio pat amžiaus draugių vaikais ("O mano jau sėdasi...", "Maniškis jau turi du dantukus..."), tarsi visi vaikai diena dienon turėtų daryti tą patį. Neterorizuočiau savo dukrytės su tuo naktipuodžiu, kol jos pačios galvytė nepasakytų, kad "jau metas sėsti" (vėlgi tos siaubingos nuomonės "Tavo dar su sauskelnėm" paisymas). Žodžiu, labiau pasikliaučiau širdimi, o ne kitų nuomone... bet ir nešiočiau, ir dainuočiau, ir myluočiau, ir į savo lovą guldyčiau, nes savaime ateina laikas, kai vaikutis užauga ir palaipsniui nutolsta nuo tėvų, radęs kitus prioritetus...

Aš, augindama antrąjį, labiausiai branginčiau laiką, kiekvieną akimirką. Juk tie mažiai taip greit užauga, ir ką gali žinoti, ar beteks ateityje dar kartą patirti tuos mažus ir didelius stebuklus.

Maziau panikos ir kai kuriais atvejais babūnių klausymo
O dėl erikos posto pkaraupau, tau gal jau kokia paranoja dėl tų ausyčių, koks skirtumas kokios jos tik vaikui kompleksų ir ligą kokią įvarysi, pagalvok kaip pati jaustumeisi, jei tai su kepure miegot reiktų.

O nepastebejot, kad antraji daug lengviau auginti Jau viskas zinoma, daug ka mokame is pirmojo auginimo. ZInoma, atsiranda vis tiek dar klausimu

viksreli,
gal del to ir antro vaikai paprastai ramesni buna?

Antraji vaikeli auginciau siek tiek kitaip. Nesakau, kad pirmaja auginau prastai, bet antrajam ko gero pasiseka labaiu. Mama jau daugiau ismano apie vaikelio auginima, jo preikius ir t.t. Augindama antraji pirmiausia tai po metu negrizciau i darba, ka padariau augindama dukrele. Po metu grizau i darba o mazaja palikau su aukle. Sugrizau i darba ne del to, kad truko pinigu ar reikejo grizti, ne, grizau del to, kad atsibodo sedeti namuose. O dabar del to labai gailiuosi. kita klaida, ta, kad daznai palikdavau tai vienai mociutei tai kitai, o pati su vyru keliavome po uzsieni. Todel sito irgi nebedaryciau, jei keliauciau tai tik su vaikais. Ir apskritai visai kitoks dabar supratimas, kazkaip kiekviena akimirka praleista su dukrele man labai svarbi. auginant ja iki metu, laikas atrode taip letai slenka, dienos nuobodzios, sedi namie tarp keturiu sienu ir tiek. Nezinau, kodel taip. Galbut todel kad nutekejau i Utena ir neturejau draugiu su kuriomis galeciau paplepeti, kartu pasivaikscioti, vezimelius pastumdyti ir t.t.
Jei portale yra Uteniskiu, atsiliepkite, butu smagu susipazinti ir susitikti.

Manau, kad man labai butu praverte tokie patarimai. Ko pavyzdziui pasimokete augindamos vaikiuka.

Pavyzdziui, mano vaikas nakti atsibusdavo po 20-40 kartu. Tai ir lakstydavau is lovos. Bijojau guldytis i lova, kad nepriprastu. Po to spjoviau i viskas ir pasiguldziau i lova. Tai nors kiek pamiegodavau. Ir kazkaip nepriprato. Dabar kuo puikiausiai guli lovyteje.

Vaika daznai uzmigdau supdama ant kamuolio. Nezinau kaip tiksliai pavadinti, bet toks didelis, skirtas sportui, ant kurio gali atsisesti. Suaugusiam zm. reikia 75", o maximoj jie apie 20Lt. kainuoja.

ir pan.

as pasisakysiu ka darysiu augindama antra vaika, nes su pirmaja to nedariau tai ir kenciam dabar zodziu as nuo gimimo antra vaika maitinsiu ne tik krutimi, bet ir specialiai nusitraukinesiu pienuka ir pratinsiu prie buteliuko. po to be jokiu nuolaidu ismokinsiu uzsimigdyti nakciai paciam(iai) nesiguldysiu nakti i savo lova, o nuo 6 menesiu migdysiu atskirame kambaryje

Tokia tema yra http://www.supermama.com/InvisionBoard/ind...?showtopic=1136.

Na, pradzioj labai nedaviau, kad nepriprastu O dabar atsisako net ir budama LABAI ALKANA