Manau, kad kalbi apie harmoni berima, kuri turi beveik visi naujagimiai.

Ka as tikrai kitaip daryciau, tai nebemusciau savo vaiko.

Nepriksiu daug žaislų, nes paskui jų nebevertina, o ir nereikia tiek daug.

su antru, ka darau kitaip:

1. nebeskiepiju(tik nuo TBC gavo ligoninej, )
2. naudoju medziagines sauskelnes
3. plaunu rankas grizus is lauko

ir siaip maziau nervu del visokiu leliukisku dalyku.

Oj net nežinau, bet pirma mintis šovusi į galvą, nesikankinčiau su žindymu. Nenoriu plėstis kas ir kaip, bet tas laikas man buvo sunkus, todėl su kitu vaikučiu į tai žiūrėčiau laisviau ir paprasčiau.

trečio vaiko gimimas pamokė pagrindinio dalyko - visi vaikai yra skirtingi ir individualūs - kas tinka vienam, gali visai neveikti su kitu. Tad sumažėjo kategoriškas įsitikinimas dėl daugelio dalykų ir dažnai tik šypseną kelia vieną vaikelį turinčios mamos patarimai, kaip REIKIA daryti žodžiu, atsipalaidavau, su kiekvienu vaiku mokausi būti mama vis kitaip.

idomu..kaip ilgai reikejo eiti iki tol, kol tai suprasti...
Man uzteko vieno vaiko...kad tai suprasti:)

..nors..kudikiskas gyvenimo etapas mano akimis yra visiems maziukams vienodas..tik veiksmas vyksta skirtingais paros laikais..

Bet lygiai taip pat, kaip pirmagimi - sulaukus antrojo - as ji zindau, lygiai taip pat migdau, laikau ant ranku..ir raminu kai verkia...buna nemigo naktu, buna sunkiu dienu..bet..
Vis gi antra karta- tai darau labiau atsipalaidavus, su didesne kantrybe, labiau vertindama poilsi, maziau skubu ir nesureiksminu kiekvienos smulkmenos..
..is tikro megaujuosi..nors turiu ir maziau laiko..ir veiklos daugiau..bet tai yra super..tureti daugiau vaiku:)

Gidėjot ar skaitėt Nes man taip buvo. Kodėl nebėga, bėga, bet ne tiek daug, kiek turėtų Vaikas sisioja, kakoja, piržioja na ir ką iš akies pasakysi. O kad neramus - maža vaikiukų kurie su pilvukais kankintųsi? Ne taip paprasta yra pamatyt, kaip atrodo ir jums toje situacijoje nepabuvus nėderėtų taip sarkastiškai komentuot. Geriau ir nebepridurinėt nieko. Pažiūrėt būdas tik vienas - svert vaiką, nes pientraukiai bejėgiai. O tie visi suš... patarimai.... Bandė man kniaukt vėl su antru tą patį - maitink, dėl prie krūties tiek kiek norės, kiek reiks... Ketvirtą parą kai svoris antro vaikiuko vis dar krito, pakėliau ligoninėje skandalą ir pradėjau vaiką damaitint. Augam puikiai ir be jokio streso toliau maitinamės kombinuotai. Pavyko mišinuko kiekį sumažint iki minimumo.

taip, kai vaikiukas valgo MP, nieko ten nesuprasi, kiek suvalgo jūsų atveju nutiko taip, bet dažniausiai yra viskas gerai, tik aplinkiniai panikuoja, ir vis klausinėja, "ar kartais netrūksta pieno?" . užknisa anyta išmokė vyrą, kad MP neužtenka, nu ir ką, jisai dabar šventai įsitikinęs, kad vaikas nepavalgo mano pieno pavargau jau atsimušinėti, kartais tikrai aplinkiniai įvaro abejonę, nu bet vaikas svorio priauga, sauskelnių reikalai irgi geri...

Reziumuojant ir labai nesiplečiant, antrą vaiką augindama jau turėsiu patirties ir tikrai mažiau imsiu į širdį ir galvą visokius Viena Boba Sakė ar sovietmečio laikų nusipezėjimus apie vaikų auginimą. Motiniška nuojauta žino geriausiai.

Visiskai pritariu As laikysiuos tos pacios nuomones. Antras pasirodys jau uz 10sav. tai jau dabar pradedu prisiklausyti visokiu bobuciu, kaip su antru bus... Pagimdysiu, pamatysiu ir tada spresiu kaip daryti. Mama zino geriausiai, nes tik ji buna su vaiku 24val per para

pritariu nums, kad mama zino geriausiai, ak kaip ir kodel bei del ko vaikui duoti, sakyti, neduoti ir pan....o su antru pagimdzius viskas bus gerai, zinoma is pradziu bus gaan susnkoka, kol apsiprasite su nauju seimos nariu tiek jus, tiek ir pirmas vaikelsi. bus pavydo ir viso kito, bet kaip sakoma, vistik tik laikina:)

net nezinau ka keisciau. Vadovaujuosi savo galva, nes esu istikinusi, kad zinau geriausiai ko reikia mano vaikui. Aisku, kad girdziu viskokiu patarimu, paskaitau ivairios literaturos ir tiesiog atsirenku kas mano mazuliui tinka.

labukas
Vieninteli dalyka ka keisciau tai pati nebuciau tokia jautruole,kas tikrai persiduoda vaikui...O siaip kiek bobutes reke,kad vaika per plona rengiu,uosviene nuolat zyze kad ne taip maitinu ir t.t. i nieka nekreipiau demesio,nes tik mamos sirdis gali jausti ko reikia jos mazam stebuklui

sveikos... na as nezinau kaip cia gautusi su antru, bet pirmaji augindama vadovavausi draugiu patirtimi... pirmiausia, ne vienos naktirs nemaitinau pasiguldziusi i savo lova (turejau savo PATOGU foteli, ten ir pasnausti sugebedavau ) o sunui pavalgius paguldydavau i savo lovute. (drauges sunui pustreciu metuku, ir tik db po lruputi atpranta nuo tevu lovos.) vel stengsiuosi pratikti prie rezimo, nes tai labai patogu, galiu su diena suplanuoti (tik db, kaip ismoko islipti is lovutes, tai nakciai uzmigdyti sunku )

valgymas pas mus buvo KATOSTROFA nuo pirmuju sauksteliu jam tas dalykas nepatiko, tan nors riezimas man patinka, cia jo pasiekti buvo neimanoma... o as ir neverciau, sunus buvo drutas, tustinosi normaliai, tai kam kankinti save ir ji... atejo laikas (kazkur uz pusmecio) ir valgom be problemu...

anksi vezimelio atsikraciau, nes nenorejau, kad kokiu 3 metu vaikas tingetu vaikscioti... vel gi prisiziurejau tokiu bajariu

na ir daug kitu dalyku darau sudetingiau, kad lengviau butu veliau nezinau, gal ir klaida darau... bet ir antram taip darysiu...

del pirkiniu, tai vel gi nesibaidyciau padevetu drabuziu parduotuviu, net ten ir geru daiktu yra...

Pritariu
as taip pat su pirma dukrele daug perspaudziau, vis anytai antrinant... o antraji auginciau ramesniais nervais, nespausciau taip to rezimo, kad butent taip reikia, daugiau ziureciau vaiko...
ir del lovytes teisybe, kad reikia kiek galima pratinti prie savos... bet kai maitini naktimis, atrodo, kad lengviau jai tik suzirzus pasiziureti, juk is pradziu girdejau pro miegus net jos kvepavima..
ir del parduotuviu pritariu... bent kokybiska daikta imanoma nusipirkti, jeigu randi.
Antrajam vaikui augant , turbut, daugiau leisciau ir maziau nervinciausi. ir jau tikrai neklausyciau bobuciu... Atsimenu kaip man bobutes ant krutines dejo spiritinius kompresus- sildancius!, kai tikrai reikejo ledo! o juk senosios akuseres taip gydydavo... shakes... kiek uzdegimu jos man taip gyde!

būtent labai norėčiau išlikti šaltesnių nervų ir nepaisyti tų kalbų. Tiesa, sugebėjau ir tada gerai atsakyti, pagrįsti ir pan., bet viduje vis tiek nervindavausi dėl tų mokymų, o nervinimasis persiduoda ir vaikui.
Ir dar norėčiau turėti daugiau kantrybės tiek su pirmu, tiek su antru. Gal reiktų savo režimą susireguliuoti, kad būčiau pailsėjusi ir automatiškai - kantresnė.

kai pagalvoju tai manau nieko nekeisciau savo pirmagimio auginime ai, na nebent, nebezadinciau sunelio naktimis, kad jis pavalgytu.

Tiek galbut nepanikuociau. Nes antras auga galima sakyti, kad be stresu

Nieko neklausyciau,grieztai,isskyrus savo vaiko gydytoja ,savo vidine nuojauta,ir savo vyra.nes kiek zmoniu tiek nuomoniu,o labiausiai reiskiasi tai is viso tie kurie neturi vaiku,tai juokinga.Ir patys vaikai labai skirtingi

Nesodinciau nuo metu ant puoduko, manau, kad per anksti ir reikia saves pagaileti, ateina laikas vaikas pats viska supranta.
Nepulciau daryti masazu vaikui, nes ne visada ju taip reikia tik mada kazkokia.
Iki metu nedaryciau dideliu investiciju i rubus, nes vaikai auga greitai ir daznai suoliais
Nutraukciau maitinima krutimi jei vaikui pasireikstu alergijos, nors gydytojai sakytu kitaip. Bet geriau nekankinti nei vaiko nei saves
Daugiau domeciausi vaika priziurinciais gydytojais bei ju kompetencija

Su treciu ir as nebeiskankinciau del zindymo. Prisiskaitai, prisiklausai, reikia, naudinga, visos gali ir psss. nesamone. Nesutverta as zindymui ir nereikia. Kankinausi su pirmu, kankinausi su antru, uzdegimas seke uzdegima, is speneliu tiesiogine zodzio prasme taskesi kraujas, vaikas per menesi nepriaugo svorio visiskai. Ir kam tos kancios ir pastangos, jei rezultate po tiek kanciu vis tiek misinys. Yra kam sekasi maitinti, yra kam tai neduota ir taskas.

Pritariu Alvydai, tik prie viso to, kad ir sysiojo, ir kakojo, tai mano naujagimis dar ir jokiu neramumo zenklu nereiske, neverke be reikalo, pilvo neskaudejo, miegojo gerai, zodziu paburk is kavos tirsciu ir atspesi, kad pieno truksta. Blogai, kad vaika sveria tik po menesio. Musu atveju reikejo daryti kontrolinius sverimus kas savaite, kad suprasti problema.



Tikrai taip.
Juokinga skaityti, kai sakoma, pratinciau prie rezimo, pratinciau prie savo lovytes ar dar prie kazko.
Vaikai skirtingi ir jie pripratina tevus prie to ko jiems reikia PIrmasis mano miegojo tik su manim, verkdavo vien paguldytas i lovyte, ejo megoti 1 val nakties ir tai tik supamas ant ranku, kad ir ke bedariau. Su antruoju nieko per prievarta nedariau, bet jo pasiguldyti i savo lova negaliu, kad ir kaip noreciau, miegoti eina pats ir dsar su pirstu ma i duris parodo, kad iseiciau, nepasupuosi ant ranku, 9 val. jau pykti pradeda jei nepaguldai laiku. Skiriasi vaikai kaip diena nuo nakties ir ju iprociai, rezimas, poreikia ne mamos suformuoti, o ju paciu padiktuoti.
Todel tikrai reikia atsipalaiduoti ir vaika auginti jo rezimu

labas rašau
diplominį darbą, kurios tikslas – išnagrinėti tėvų skyrybų įtaka vaiko asmenybei, gal gali padėti užpildant anketą, http://www.manoapklausa.lt/apklausa/316296735/1/

Pirmiausia, tai nekreipčiau dėmesio į seselių ir visų kitų ale "eksperčių" plepalus - iš nežinojimo ne vieną kartą iki ašarų buvo privedę (čia dar nespėjus iš ligoninės į namus grįžti).
O kitas didžiausias savo kaidas sieju su vaiko maitinimu ir bandymu sustatyti rėžimą "kaip priklauso". Nesikankinčiau su maitinimu krūtimi, jei vaikas krūties neimtų ir anksčiau primaitinčiau mišinuku, jei būtų neramus ar nujausčiau, kad trūksta maisto. Ir nekankinčiau vaiko migdymais, jei jis nenori.

Ne, zinau apie ka kalbu, alergija pienui, trys daktarai nustate

Jei auginčiau trečia manau nuo klaidu nebūčiau apsaugota, vistiek klysti ne toi tada kitoi vietoi... Todel, gal pasistengciau mažiau stesuot... Gal reikėtu daugiau pasitikėjimo savim. O visa kita palikčiau kaip buvo... Miegojo vyresnis prisiglaudes visa laika pas mane lovoi nieko...( kas tie keli metai palyginus kai jam jau 23 vyras mus suprato) Va jei mamai dėl to kyla keblumu tada blogai. Kai parsivežiau antra pasiguldžiau abu šalia nepatogu... Pastačiau foteli viršugalvi miegama ir paguldžizu viresnėlį, nakčiai ištiesdavau ranką ir laikydavau rankelę kol užmigdavo, pabudus jis virš galvos paduodi ranką miega toliau. Ir manau, kad vaikus kol auginau patyriau tikrai daug džiaugsmo

pirmiausia, nezadinciau ka tik gimusio kudikio nakti kad jis pavalgytu kiekviena nakti kas 3 val zadindavau kad sunus pavalgytu ir dar labai pasistengt reikejo kad nubustu. nebeduociau tiutes, nes dabar jau 2.5m sunui dar neatpratom nuo jos pati maitinau iki metu. ir nutraukus maitinti mp nedaviau misinuko. pieno produktu grieztai atsisake. tai tikriausia bandyciau misinuka duoti. daugiau nebesugalvoju.

Turiu du vaikus....
Vaikai tikrai skirtingi, tuo ir dziugina. Vienas keldavosi naktimis, kitas ne. Vienas kalbedavo tik aiskius zodzius, kitas sneka savo kalba... Bet problemos su pilvu buvo abiem didziules
Jei viskas is naujo...Pirmiausia, klausyciau patyrusiu, kelis vaikus auginanciu mamu patarimu, o tik po to daktaru. Musu atveju, priziurinti daktare mano mergaite 2 kartus savo patarimais ir mano patiklumu privede iki sunkios bukles, kai teko gulti i ligonine. Dabar rimciau sergant kreipiuosi i kelis specialistus arba vaziuoju tiesiai i Santariskes.
Stengciausi neduoti vaistu...
Labiau atsipalaiduociau, tada ir maitinti daug lengviau ir pati ramesne...
Kuo anksciau guldyciau vaika atskirai , bet be prievartos. Mano penkiamete dar ir dabar be manes sunkiai uzmiega, turiu salia sedeti kol uzmiega, o mazoji ramiausiai miega viena.
Nuo paciu maziausiu dienu pratinciau vaika tvarkytis paciam.
Tiek daug nebeuzsiimciau su vaikais, nes veliau be galo reikalauja demesio ir neuzsiima vieni.
Nusistatyciau labai aiskias taisykles santykiuose su vaikais ir stengciausi ne karto joms nenusizenkti, nes menkiausias nukrypimas duoda erdves manipuliacijoms.

sekmes mamytes!

stengciausi ieskoti patyrusiu zmoniu,kad pamokytu zindyti,kad galeciau pati zindyti. dar nepirkciau tiek drabuzeliu ir daiktu, buteliuku.

as kol kas bandau apsiriboti pirkdama tik reikalingiausius daiktus vaikui, nes pirmam visko buvo per daug...

Ir mano tokia mintis. Kokia klaida padariau vyriausiaji ant puoduko sodindama vos tik sedet pradejo - veliau net su rikdymais Galutiniam rezultate jis veliau ismoko nei kiti vaikai, kuriems tai ivyko savaime.

nors cia kazkas rase jog mama turinti viena vaika nezino ir negali pasakyti klaidu, bet as zinau ka as dariau blogai ir su antru vaiku to tikrai nedaryciau,
1 nestresuociau, stengciaus pailset po gimdymo
2 neduociau tirpios pankoliu arbatos, nes dantukam laa
bai blogai, nors mum daktare liepe, nes buvo labai neramus vaikas neva diegliukai
3 stengciaus ramiau reaguoti jei nesiseka duoti kruties, nes kai nepavyko vos neuzgrauziau saves, o visa tai persidave vaikui

Jau dabar su antru vaiku darau daug ka kitaip. Nebegu prie vaiko vos tik jam suverkus, leidziu ilgiau pabuti vienam, uzsiliuliuoti ir uzmigti. Nakti nekankinu saves ir nenesu vaiko atgal i lova vos jam pavalgius, nes juk pripras miegoti salia. Jei noriu miego, tai bezindydama ir pati uzmiegu. Nunesu i lova jei turiu tam upo, jei ne, tai ir miegam apsikabine su vaiku iki pat ryto. Perku tik butiniausius daiktus. Atsisakiau supyniu, migduku... bereikalingas pinigu svaistymas. Uztai isigijau karusele Tiny Love ir labai dziaugiuosiu. Pirmas vaikas turejo mechanine, pasikankinau besukdama ir padejau. Dar perejau prie vystyklu. Pampersus naudoju tik nakciai.

Auginu dvi dukrytes. Su antraja daug ka darau kitaip. Visu pirma,vaika migdydavau tik lovytej,netingejau kelti pavalgius,tai jokiu bedu db nera,teko pavargti gal 2sav kol apsiprato. Nelaikau nuolat vaiko rankose,ir nesistengiu nuolat pati jos uzimti. Kartais maziukei puikiai pavyksta uzsiimti ir paciai. Nera jokiu grafiku maitinimo,kas kiek laiko gerti PM ir pan. Vaikui nukritus irgi nebegu iskart guosti. Zodziu antro vaiko auginimas man tikrai daug lengvesnis,nes tiesiog ir mastymas kitoks,kad nieko nenutiks tam vaikuciui ir be manes-mamos,dazniau palieku ja tetai,mociutei,ko bijojau su pirmaja... Manau del to,pati isipratinau ja buti ir matyti tik su manim,zaisti tik su manim,ir miegoti tik su manim

na aš auginu jau antrą vaiką,ir galiu pasakyti daug ą darau kitaip pirmas vaikas tai ekspermentai,mokymasis,ieškojimas. antrasis jau patirties yra ir viska darai jau kitaip

Tiesa sakant, net nezinau, ka kitaip daryciau, gal viska panasiai, bet svarbiausia svajociau antro nestumo metu islikt kuo ramesniai ir kuo maziau streso ir nerimo

Kategoriskai nespresciau, kaip elgsiuosi gimus vaikui. Pvz., kol sunelis dar nebuvo gimes, prisiekinejau, kad mano vaikas vienoje lovoje su mumis tikrai nemiegos. Ka cia lovoje, jam atskira kambari irengsim, vaikas turi tureti savo erdve! Spekit, ar tas kambarys irengtas? Spekit, ar vaiko lovele stovi praktiskai nenaudojama?

As kaip suprantu,tai jum jusu sunelis pirmagymis? Tai cia eina kalba,ka darytum kitaip antrakart.... Kai jau esu praktiskai su daug kuo susidurusi tikroveje... Del ir sakom,kad pirma karta planuodamos,viska dazniausiai drom atvirksciai,nes bijom ir pan,arba norim viska atlikti idealiai,ar dar del kokiu priezasciu,o patirtis tikroji ir ramybe,auginant viaka,ateina su sekanciai vaikuciais.

Tai as ir kalbu, kad antrakart is anksto nespresciau, ka daryciau ir ko ne. Kas pasiteisino su suneliu, nebutinai pasiteisins su kitu vaiku. Gal kitas kaip tik mielai lovyteje miegos.

Tada gal ne taip supratau jusu posta

Beveik mano zodziai...
Tuoj turesim antra, jau dabar mastau visai kitaip, ir laukimas visai kitoks...
Ir manau daug ka darysiu kitaip. Tik vat esam pakeite gyvenama vieta, dabar gyvenam name ir yra daug "pavoju", astrus kampai, daug duru,zidinys, laiptai ir t.t. Reikes visas pavojingas vietas kazkaip izoliuoti, kad visiems butu ramu ir saugu