Pasakysiu lygiareikšminškai - verta turėti. Net jei galiausiai didžiausia priežiūros našta teks tau. Aišku jei pati iš principo nemėgsti nei kačių nei šunų nei kitokių gyvių - bus sudėtingiau. Bet jei jauti simpatiją šitiems padariukams, gal kurį laiką jausi nepatogumą (nauji rūpestėliai), bet tik laikinai. O šiaip - vargo su jais yra, bet kiek teigiamų emocijų Viską kompensuoja su kaupu.
Jei dėl to, kad vaikui ugdyti pareigingumą geriausias augintinis - šuo. Katės - jos per daug nepriklausomos. Paukščiukai - smagu, bet.... na gal aš čia per daug šališka. Šuo - O kokį pirkti - čia jau atskiras mokslas - jūsų šeimos temperamentas, gyvenimo sąlygos ir t.t.

Man pačiai atrodo keista, kad mano penkerių su puse mergučė nenori jokio augintinio . Žinau, kad šunų ir kačių ji bijo, bet kai paklausiu, ką norėtų auginti namuose, atsako labai trumpai: "Nieko"

Aš irgi svarstau, kokį čia gyvūnėlį įtaisius. Dukra norėtų katės, nes močiutė katę laiko, bet, kad mūsų tėtis į kates net žiūrėt negali Šuns aš bute nenoriu Taigi, kol kas bandysiu ieškoti žuvyčių su akvariumu, nes jos ir ramina (maniškė jautrus vaikas)

Aišku, šuo, jeitam turite vietos, geriausias variantas. Vyro brolio šeima veislinę terjerę įsigijo irgi dėl 10 metų vaiko prašymų. Tai dabar mamytė su ja, kaip su vaiku užsiiminėja, nors ir berniukas turi atlikti tam tikras pareigas (pvz., jei šuo pridirba kambarį, tai jis turi išvalyti, nes tai jo šuo). Kaip tik dabar ši terjerė atsivedė gražių veislinių terjeriukų, tai kai turėsiu nuotraukas, paskelbsiu forume, jei norėsit galėsit įsigyti

Mano berniukai nori augintinio. Pamato pas ką nors šunį - reikia šuns, katiną - reikia katino.... Nu žodžiu dar be nuomonės, svarbiausia ką nors auginti.

Kadangi gyvūnas labai ugdo atsakomybės jausmą, būtinai vaikas turi turėti bent vieną gyvūnėlį.

Smagu kažką auginti ,dar smagiau kad vaikas turi atsakomybės jausmą
paprasčiau aišku su kate , o jei dar bute gyveni tai visai
šuniuką reik vesti į lauką ,argi mažius jį vedžios ,tas darbas teks jums

naminis augintinis namuose ,atrodytu inesa papildomo darbo,bet jei vaikams tai darugas tai labai saunu.pas mus yra labai senas katinas,jis galima sakyti padeda vaikus auginti .o tuo paciu tuomet vaikuciai labiau myli gyvuniukus ,ismoksta globoti,atsiranda atsakomybes jausmas mazasis net kalba taip,jei katino nera namie ,vadinasi mes ne visi namie

Tikriausiai dauguma vaikų vienodi. pirmiausia zyzia ir daug prižada, o paskui daryk ką nori. nepašersi, tai ir dvėstų kokią savaitę... Ir triušiai būtų neėdę, ir katinas tikriausiai kojų nebepavilktų, ir...

Mano sūnus man kartą pareiškė "mama, kodėl tu taip nekenti gyvūnėlių?" Čiut nenukritau nuo kėdės. sakau, kodėl taip nusprendei? O jis man šaltu poku "o kodėl tada aš neturiu nei katino, nei šuns?" Vot vam i požaluista

O aš tokiam vaikui suorganizuočiau eksperimentą: pasiskolinčiau kokį katinuką ar ką panašaus, ir pažiūrėčiau kas juo rūpinsis. O tada ir būtų aišku , kas tų gyvuliukų nekenčia .

Nu va mes turim suniuka. maza 2 menesiu. Kol mazas yra vargo. Tai ka nors grauze ar dar ka nors daro. Tik po dvieju skiepu ji galima leisti i lauka o mes tik viena turim. Tai ir sisi ir kaka daro namie. Ir mums tenka valyti. Jau visi namai prasmirde. O tenka valyti mums su teciu nes tos musu mazosiosios tik zaizdia su juo bet nieko nevalo.
Patikekit kad ir kiek daug turit rupesciu turit vistiek jis duod daug geru emociju!

Kurį laiką turėjome tik akvariumą su žuvytėmis. Prieš savatę sūnus išsiprašė kačiuko. Tai dabar laukiame, kuo šita "draugystė" baigsis. Labai jau katinėlis mėgsta prie akvariumo sėdėti ir žuvytes stebėti. Bet vaikas mokosi kažkuo rūpintis, galvoti ne tik apie save. O kačiukas nuo jo nesitraukia nė per žingsnį.

Vykęs patarimas. Mūsų draugai namuose turi vos ne mini zoologijos sodą. Tad augintinio užsigeidusiems pažįstamiems pasiūlo kurį laiką pasirūpinti žiurkėnu, vėžliuku, triušiuku ar kuo kitu. Dažnai vaikas po mėnesio nori grąžinti...

Mano p-enkerių dukrelė ir trijų sūnus jau turi keleta augintinių - tris auksines žuveles ir katina Juodį, kuris gyvena kieme. Aišku, augintiniais tenka rūpintis mamai.... Tačiau, tai nėra jau taip sudėtinga, o ir man visai patinka
Dabar ruošiamės įsigyti dar vieną "šeimos narį" - degu. Šį gyvūnėli auginome su vyrų, kai dar neturėjome vaikų, tad dabar panorome vėl jį įsigyti. Tikrai idomus, gudrus, žvalus ir labai smalsus padarėlis Nereikalauja daug priežiūros, nėra jokio nemalonaus kvapo, aktyvus, nesikandžioja ir galima net išleisti iš narvelio palakstyti po namus. Kas ruošiastės įsigyti kokį augintini, tai pasidomėkite apie degu, rekomeduoju!!!!


Daugiau informacijos galite rasti www.degus.org

o manajai musu augintinis (suo) yra kankinimo objektas. suni nusipirkom kai dukryte jau buvo gimusi. nors jis ir vidutinio dydzio, bet mazoji bijojo pradzioje.
Dabar ant zilosios (taip pavadinam kartais suni, nes yra mitelsnauceris ir spalva tai tokia zila) yra jojama, rankos i snuki kisamos iki alkuniu, kvieciama kada nori, isvaroma is kambario ir lovos, jei kas nors nepatinka. zodziu jokio tokio rupinimosi apie kuri rasoma knygose:)) aisku, vaikas nera zveris, jei myli tai myli taip, kad suo cypteli del tokio apkabinimo.

tik vienu metu tarp ju pajutau konkurencija del mano demesio. jei tik viena prisiglauzia, tuoj kita lenda i viduri. Zinoma dukra visada laimi ta dvikova:)

Turėjome nupirkę porelę degučių, labai juos mylėjo, mėgo glostyti, kol vieną dieną į virtuvę atėjo su didžiulėmis ašaromis ir uodega rankoje .
Aišku rūpintis jais reikėjo man, taigi kantrybė trūko ir pardavėme . Dukra dar ir dabar šneka, kad labai pasiilgo savo voveriukų, taigi kad taip neliūdėtų nupirkome "Tamogochi" . Manau, penkiamečiui tai pats geriausias augintinis .

Mūsų gamtininką (4.5m) tai sunku nuo gyvūnų atitraukti.Ir šunis pašeria(tiesa sausą pašarą reikia slėpt nes jo vis "prašo" visi valgyt,pamato kad vandens nėra įpils,jei pasibaigęs lesalas pas amadinukus tuoj pranes.Nuo 2metuku sėdėdavo apie pusvalandi kol pamaitindavo ožiukus is buteliuko,jei kalė turi suniuku sėdi ir kantriai dėlioja suniukus prie speniukų.Tiesa gyvūnų niekam neleidžia atiduoti.Oi būna aiškinimo kai pamato,kad trūksta.Pirštais parodo kiek buvo kiek nėra.

O kas tie "Tamogochi"?


Čia, tai bent viso kas gyva mylėtojas

Mes jau virš metų auginam prancūzų buldogytę Nupirkom, kafangi maža ir retai bei dusliai loja. Sūnus turėjo kažkur (gal pas senelius kaime) įsivarytą baimę šunims ir jų lojimui, net drebės pradėdavo, labai jautri klausa pas vaiką, naujametiniai fejerverkai iki šiol jam "negražūs", nes labai garsiai šaudo
Tai štai nutarėm, kad auginimas šuniuko nuo maž mažo leis jam suprast, kad ir šuniukai gali būt bejėgiai be žmogaus rūpesčio ir, kad lojimas yra jų bendravimas ir kalba

Labutis,mes irgi turime dziungalijos ziurkena labai fainas ir daug laiko nereikalaujantis ,labai ji myli ir priziuri

Maniškės turi žuvytes. Tik kartais vakare eidamos miegoti klausia: "Mam, ar žuvytės pamaitintos?"

Kai gime vyresne dukra mes jau turejom 4 metu vokeciu avygani. Kai dukryte paaugo jie tapo geriausiais draugais. Ji ir pamaitindavo, ir pasukodavo. I lauka aisku nevesdavo, nes svorio kategorijos nesutapo, suniukas svere 50 kg. O ziema su juo tikras smagumelis, galima priristi roges, arba taip pazaisti su sniegu .Deja, siemet musu suniukas mire, jau nuo senatves, buvo jau virs 10 metu. Ka isgyveno vaikas nenoriu net sakyt. Dabar svarstom apie naujo suniuko pirkima

sveikutes mano sunui beveik trys metai ir turim dvi kates,aisku jos kaip ir mano ,bet sunui smagiausia su jom zaist ir kaip keista bet jos visai nesipriesina jo "zaidimams" pacios kibina zaist ir sere jas sunus.Manau kad bet koks gyvunelis vaikuciui yra butinas jei tik leidzia galimybes.Tik va sunu nelabai megsta ,gal kad nuo gimimo supa ji tik kates

Sveikos mamytės. Gal kas auginat namuose šuniuką pekinesą. Vienų pažįstamų kalytė turės mažylių, taigi siūlo mums. Tik va girdėjau, kad šios veislės šuniukai yra piktoko charakterio, tai bijau, kad gali namuose būti nesutarimų. Gal galit patarti.

Gal greičiau atsakymą į šį klausimą rastum "Faunos" skyrelyje. Čia

Ačiukas

Pas mus namie visas "gyvasis kampelis". Turim sinsila, zuvis ir vezliuka. Rytais- vakarais visas rupinimosi ritualas. Sutvarkyti, paserti, apziureti. Ir tuo uzsiima is esmes vaikai. Mes tik siek tiek kontroliuojam. Juk buna, kad mazieji pamirsta

Musiskiai taip pat uzauge su Ciau-Ciau "meskuciu"... Vyresnelis net neisivaizduoja, kad galetu buti kitaip: prie suns gali neprieiti dienu dienom, bet jis turi buti salia ir, tarkim, saugoti ramu miegeli O grizus namo is darzelio butinai prieina prie suns ir paklaustia: "Gruodai, kaip tu gyveni, kaip laikaisi?" Ir labai nustemba, kai suzino, kad kitas vakas nevedzioja suns vakarais...

mes auginam rusų melsvąjį katiną,su sūnum jie labai draugauja,kol mažasis būna darželyje Hansas miega tik ant Duksio patiesto kilimėlio,pasiūto iš jo išaugto megztinio.O ir šiaip jie geriausi draugai,laksto, dūksta ,vienas kito ilgisi.

mes namuose turim zuvytes ir 5 menesiu kokerspanieli. Suniuka padovanojom vaikui 5 metu proga. Rupestis aisku tenka mums, bet draugas sunui tai nepakeiciamas. jeigu vaika baram, tai suo visada guodzia ir i mus kreivai ziuri.
manau, kad tokios veisles suniukas bute tinkamas, tuo labiau, kad jie labai myli vaikus.
o del alergijos, tai kadangi musu sunus labai alergiskas, buvom is anksto pasidare tyrimus - alergija gyvunams. Ir pasirodo, kates namuose negaletumeme laikyti jokiu budu (tuo labiau, kad abu su vyru sio gyvuno labai nemegstam), nes jai vaikas labai alergiskas, o suniui nera jokios alergijos. Ir tikrai pasiteisino.

pas mus taip pat neblogas gyvasis kampelis: amadinai (čia tokie paukščiukai), smiltpelės, rusy kažkur trainiojas pavalkataujantis katinas, o voljere vilkšunis gyvena. bet, kad vaikams tų gyvūnėlių mažiausiai reikia. vaikai tik sugeba išleist peles palakstyt (labai smagu jiems žiūrėt, kaip tėvai iš po spintelių jas traukia). šuo irgi atpuola(per didelis, vaikai jo bijo). katinas, gyvenant nuosavame name, irgi nekokia išeitis, bo jie mėgsta pavalkatauti, tai baisu prie vaikų prileist, kad kokios zarazos neužneštų. tai vat, nusprendėm, kad kol kas gyvūnėlių užteks. ir nors vaikai jau paprašo mažo šuniuko, bet teks palaukt iki kokių 10-12 metų, kad tikrai tai nebūtų tik užgaida.
o šiaip esu už tai, kad vaikai turėtų augintinių (ypač, jeigu auga vieni).tik jeigu tėveliai nenori tapti pagrindiniais tų gyvūnėlių prižiūrėtojais, teks palaukti, kol vaikučiai paūgės.

mano tai labai nori kokio kambarinio šunelio. Tai didelė svajonė. Bet aš nelabai noriu šunio anei katino viduje. Juk tam yra kiemas Nežinau, ką reikės daryti.

o gal pabandykit šinšilą įsigyt? mano draugė savo dukrai nupirko (kad vaikas neliūdėtų, kai jai kokie 5 m. buvo). ir į lauką vest nereikia , narvely gyvena (na, jei vaikas mažesnis, tai mamai teks jį valyt, bet ten spirukės, ne katino "dešrelės"). ir kailiukas švelnus, ir vaikas panešiot gali, paglostyt, prisiglaust (ne taip, kaip prie kokio žiurkėno). tik jas saugot nuo skersvėjų reik, kad neperpūstų. ir šiaip rekomenduojama, nuo mažesnių gyvūnėlių pradėt.

Visu pirma, ne pekinesas, o pekinas. Pekinai nera tokie pabaisos, kaip kurie zmones juos vaizduoja. Taip, jie yra uzsispyre. Jei nutars kur neit, tai grius vidury gatves ir nors tempk, bet nesikels. Taip, juos reikia labai lepint ir girt, bet kas gi to nemegsta? Jie labai seriasi ir juos reikia kasdien sukuot (uz tai kiek vilnos galima pririnkt ). Naktimis (ir ne tik) baisiai knarkia (bet jei ir vyras knarkia, tai jau bus duetas ). Kai suo ilsisi/miega, jam negalima trugdyti, nes pyktis tai jau begalinis Vasara reikia saugoti, kad neperkaistu (prasides dusulys), o ziema - kad nepersaltu.
Visos sios savybes man netrugde tureti ir myleti savo pekinuka. Ar patarciau toki suneli isigyti? Taip, bet tik tuo atveju, jei suni vedziosit jus, o ne jusu dukra. Tokiam amziuj, ji gali nesusitvarkyt su uzsispyreliu lauke, pasivaiksciojimo metu. Jei dar kas domina,kvieciu i pekinuku skyreli

mes turim paprasta ,,kiemsargį,, labai geras, sargus šuniukas.Dukters geras draugas.Kartu miega,žaidžia.Mergaitė visad bijodavo viena pasilikti namuose, o dabar turi sargą.Turėjom bokserį kažkoks siaubas. Neklausė jokios komandos, po nakties visas kampas plaukdavo nuo siusiuko.Teko padovanoti.Dabar neturim jokios problemos nors ir šuniukas neveislinis

O jus tu komandu ji moket?! Moket savo reikalus atlikt ne namuose?! Kazkaip labai abejoju O jei taip, tai kazkaip neveiksmingai. Jei suo nebuvo dresuotas, tai ko tada is jo tiketis? Kad vos pasakius "sest", atsisestu? Na, atsiprasau, bet nei vienas nemokytas suo komandu nemoka.

Kadangi man tevai leido tureti suni,tai matau ,kad ir vaikas nori,bet galvoju,kad dar per anksti.

Turejom juros kiaulyte,bet pastipo ...tai dabar turim akvariuma su graziom zuvytem ,tik gaila kad paglostyt neiseina

Ir mes turejom pelyte,bet kai nustipo tai vaikui asaru upeliai buvo.Tai dabar kazkaip nelabai ir noriu as tu gyvuneliu

mes dar neturim jokio gyvunelio, bet labai nori ir praso kad nupirktume triusiuka mes gyvename nuosavame name tai gal ir nupirksime vasara

Oaš manau, kad vaikui reikėtų leisti kokį nors augintinį turėti, juk taip vaikas išmoksta rūpintis ir atsakomybės jausmas atsiranda.Gal jiems atsibosta greitai, bet manau tam tėvai yra, kad padėtų.O galiausiai man kai augau tėvai neleido laikyti nieko kiek buvo ašarų ir pykčio, kad kiti turi, rūpinasi, o tau negalima.Gal todėl kai pradėjau gyventi atskirai su savo šeima turėjau visko:katiną, šunį, dekoratyvinį triušį ir net žuvytes.Taip pat reiktų įvertinti ir galimybes. Juk bute gyvenant zoologijos sodo nepadarysi.
Mano dama taip nuo mažens susigyveno ir priprato prie augintinio, kad būtinai kažkas turi būti namuose.

Mes turejom ir žiurkenu,ir šuni,dabar turim katinuka.Aišku man tenka jais rupintis,bet jokia tai problemą

Alexandra.R ,mes ta bokseri mokėm dar ir kaip.Diena buvo viskas gerai, bet va iki ryto 7v, jis nešlaukdavo nepridares.Kaip manai išmokėm kiemsargį? vežėm pas daktarus sakė, kad jam su pūsle kaškas negerai. Pirkom vaistus, bet nepadėjo greičiausiai tai apsigimimas-pūslės nelaikymas.Nes jei kas gryždavo į namus jis iš laimės apsisisiodavo nors priš minute buvo lauke.

Mano dukryte labai nori triusiuko,vyras katino,o as suns.Tai mes jokio gyvunelio ir neturim.

Gyvūnus perkam vaikams, bet iš esmės jais rūpinamės mes. Tai kaip ,,Padėk, dieve...' Jei augini vaiką, tai esi atsakingas už jo auklėjimą. Elgesys su gyvūnais, norėjimas ir gebėjimas pasirūpinti nuo tavęs priklausomu silpnesniu - bruožas, kurį tėvai privalo ugdyti. Juk neateina į galvą neleisti į muzikos mokyklą, jei nepernešu smuiko? Arba tingėti pasirūpinti, kad vaikas būtų mandagus? Ne vienam vaikui nepakenkė gyvenimas su gyvūnu, ne vienas nuo to netapo žiauresnis ar piktesnis. Visa bėda, kad tėvai patys formuoja iškreiptą, vartotojišką požiūrį į gyvūnus. Užsinorėjai - nupirkau, nusibodo - atidaviau, išmečiau. Jei jau ryžais, tai visam gyvenimui. Nors ir smirdėtų, nors ir griaužtų ar sisiotų troboj. Jei su tuo susitaikei, imk katę ar šunį, žiurkę ar triušį. Jei ne, susitaikyk su mintim, kad nesugebėjai visko duoti savo vaikui.
Čia buvo velykinis pamokslas O taip pat gryna tiesa, kuria besalygiškai tikiu. Na va, pavariau kaip nuo stogo

Tai pas mus ir buvo visiems po gyvuneli,buvo smagu.Dabar norim dar šuniuko

Oi jau tie gyvūnėliai prieš tris dienas nupirkom dukrytei šuniuką gimtadienio proga, nes jau labai norėjo, tai dabar jau trečia naktis esu be miego, mat jis cypia, prašosi lovon, čia sisioja, čia kakoja... Jaučiuosi kaip antrą vaiką auginanti

mes taip pat laikom porelę banguotojų papugėlių.bet mano vaikai tik prsdžioje buvo susidomėję,o dabar jomis rupintis turiu aš .

As taip pat uz....
Bet manau kad vaikui koki gyvuneli galima isigyt kai jis jau mika savim pas.irupint, na kokiu 8-9 metu, o iki tol tai gaunasi mamytes gyvunelis

Gyvunelis kaip terapija!!!

Mano dukryte jau buvo 2,5 m, o dar labai mazai kalbejo. Vos pavienius zodzius.
Sodo sandeliuke radom maza kaciuka, buvo susales, sulyses, tad pasiemem namo. Maitinom is buteliuko kas 2 valandas (kaciuka), vyras nesiojosi po megztiniu, kad butu jam silta... Ir ka jus manot!!! jau kita diena musu mazoji pradejo kalbeti sakinukais ir be pertraukos :-) Gal pavydas, bet padejo. Dabar katinui astuoni menesiai ir jie labai geri draugai. Kai dukra zaidzia, katinas per puse metro nuo jos visa laika guli, kartais susipyksta, katinui kliuna gerokai i kaili, bet katinas vaiko neskriaudzia!!!

Manau gero charakterio gyvunas gali padeti vaikui buti psichologiskai pastoviu.

mano mergina visada svaigo del gyvunu,tad nusprendem nupirk suni kai gustei buvo kokie 2 metai,pirkom pinceri uz400lt,po menesio pastebejom kad kazkoks nesveikas apsigimes neauga ir visas nupliko,atidavem i kaima nes cypdavo kai ji paliesdavai,pries puse metu girdejau mire.praejo metai vaikas vis pamatydavo toki suniuka ir saukdavo nikio vardu,tad nutarem dar viena nusipirkt,toky pati vel uz 400lt.buvo viskas lyg ir gerai du menesius dziaugemes,nes buvo tikrai fainas sunytis,ir vaikam smagu,ypac neigali mergyte labai i ji reaguodavo,bet susirgo ir tas,savaite sirgo ir nustimo,verkem visi,nemaniau kad ir pati taip mylesiu ji.po pasakiau kad gana daugiau tikrai ne.bet pries 2men supirkau dar viena pinceri,kalyte.vaikai labai myli miega ji visada su neigalia mergyte.tik va dar beda su tuom balutem,nu gal kaip nors