sveikos visos,
ga kas prisijungs prie mano temos, nes as ziauriai bijau gimdymo, nors net nesu kol kas nescia

kai pastosi, kitos iseities jau vistiek nebeturesi o siaip...dabar gi tokie laikai, jei bijosi - nuskausmins...as va laukiuosi, bet kolkas laaabai ramiai i tai ziuriu aisku, liks kelios savaites, tada ir as gal bijosiu, bet... juk vistiek kazkada teks, ar ne?

Jurgiux, o del ko tu bijai gimdymo? Del kokiu priezasciu?
Siaip kuo daugiau zinosi apie nestuma ir gimdyma tuo mazesne bus baime.

net nezinau, greiaciausiai ta baime visikai nepagrista... as pati ta puikiai suvokiu, bet tiesiog paniskai bijau skausmo

Jei pati suvoki kad baime nepagrysta , ji gi savaime turetu sumazet, o baime del skausmo: yra daug nuskausminimo budu: nuo vandens ir masazu iki epiduro ir spinalines...
Kai pastosi, palankyk ivairius kursus kur papsakotu kaip ir kas vyksta gimdymo metu, zinodama kaip gali padeti sau (kad neskaudetu) ir vaikeliui greiciau gimt, apsispresi kaip tu nori gimdyt: su nuskausminimu ar be. Neverta, mano nuome, save stabdyti del pastojimo nes labai bijai gimdymo. Visos (ir visi) mes kazko bijom, vieni peliu kiti tarakonu, treti gyvaciu ar dar kokio bieso, labai nemazai moetru labai bijo skausmo ir kitokiu visokiu baubu per gimdyma, apie kuriuos prisiklause is savo mamu ir mociuciu, kurios gimde kaip Dievas duos ir dabar gasdina kitas moteris, arba is draugiu kuriu buvo komplikuotas gimdymas, ir t.t.
Kiekvienas gimdymas yra individualus, ir nusiteikimas daug ka reiskia, nusiteik kad tau neskaudes, ir gal skaudes maziau, jei visai nebepades nei nusiteikimas nei zinios, visada gali pasinaudoti medicinos teikiamomis paslaugomis, galu gale kad sumazintum savo baime, vertetu gal nueit i gimdymo namus jau dabar, pabendraut su gydytojais, issiaiskint kas gali buti ir kaip viskas gali vykti, suplanuoti visus variantus: lengvo ir sunkaus gimdymo scenarijus.

Be to gimdymas - tai tik viena diena is ilgo ilgo ir nuostabaus gyvenimo su savo vaikeliu, patikek bijot reikia ne gimdymo , o paskesnio gyvenimo, kai vaikui sueis 10, po to 16, po to 21, po to 45 ir t.t. Va tada prasides tikrosios baimes

Tiesa, paniskai bijojau gimdymo iki tol kol nepastojau, buvau prigasdinta kirpimu ir visokiu plysimu bei siuvimu ir pan, o nestumo metu su kiekvienu menesiu baime mazejo o nekantrumas ir smalsumas isvysti kudiki didejo. Buvo likus tik baime ir nerimas, kad mazius gimtu sveikas. Taip kad si baime tikrai praeis, patikek

Aš irgi bijojau kol iki gimdymo buvo toli. Galvojau nežinia ka, prisiskaičiau visko O kai jau paskutines savaites vaiksčiojau viena mintis :"Tik kad greičiau. kas bus , tas bus..."
Bet nieko ten baisaus nebuvo, skausmą tikrai galima iškęsti. Tiesa, labai patiko tas pripučiamas kamuolys kai tik suskausta stipriau, pašokinėji ant jo ir lengviau pasidaro.
O šiaip tai ėjau gimdyti su mintimi:"Visos gimdo, tai kuo aš blogesnė?" ir su vyru kurio palaikymas labai padėjo.
Nu o jeigu jau labai didelė baimė gimdyti, tai yra gi nuskausminimai.

Aš labai noriu turėti , tačiau mintis, kad ten mane karpys, sius be jokių nuskausminimų (juk dažniausiai taip ir būna!)... Vien nuo to kraupu darosi. Tikra tiesa yra tik ta, kad kuo labiau nori , tuo baimės labiau traukiasi. Tačiau kartais atrodo, jog cezaris būtų paprasčiau, tik gaila, kad tuomet greit negali su mažiuku susipažint.

Teisybė, kad kuo arčiau gimdymas, mintys sukasi, tik, kad greičiau. Nors pati žiauriai bijojau ir prasikankinau 16 val. skausmuose (nuskausminimai ne ką padėjo
). Bet vis galvojau, kad jei kitos gali, tai ir aš sugebėsiu. Gal žiauriai buvau nuvargusi, bet kai kirpo tai tikrai nepajaučiau. Labiau skaudėjo po to, kai gijo siūlės ir dvi savaites negalėjau normaliai vaikščioti ir sėdėti buvo uždrausta (net tolete). Bet visa tai praeina ir skausmai mažesni būna kai pamatai savo .

na gimdymo ir as bijau...nors dar ir neturiu...
aisku, svytintis mazulio veidas visus skausmus uzglaisto, taciau dar tiek daug ko nezinau, ir ta nezinomybe ir kelia baime...
pvz, kaip su tuoleto reikalais???? kai ta reik gimdyti, o pries tai buni prisisveitus visko? man toks jausmas, kad geriau jau kai nujauti jog "ant dienu" reiks gimdyti, tai kuo maziau valgyti, kad poto stanginantis nereiktu ir kakucio cia pat daryti.....baisu,kai mazai zinai.....

Na gimdymas trunka ne viena valanda dazniausiai, rekomenduojama pajutus gimdymo pozymius nevalyti sunkaus maisto, o organizmas be to ir pats issivalo, labai daznai moteris pradeda varineti i WC, be to yra klizmos galimybe, jei turesi problemu su viduriais.
Tavo atveju kaip ir pati prisipazysti baime kyla del nezinios, taigi musu forumas ir skirtas tam kad padeti mums visoms nugaleti musu baimes, reikia tik nebijoti klausti

Na ir kas cia tokio kad padaarysi ta kakuti, ne viena padaro, o daktarai i tai demesio nekreipia (normalus daktarai), nors pati klizma dariausi namie, o po to dar ligonineje, bet per ilgai uztruko gimdymas ir organizmas kazka is savo rezervu dar suvirskino. Na ir kako buvo, ir turbut beveik visom jo norsk kiek buna. Bet kaip sakaiu niekas i tai demesio nekreipia, beto kai stumsi vaikeli, paciau bus nusi... ant viso kito apart savo gimstancio kudikio

O as pacio gimdymo nebijau, nes per si nestuma labai daug komplikaciju turiu. Viena karta tik per stebukla issaugojau savo maza pilvuka. Taip kad, gimdymo labai laukiu. Aisku, kad skaudes, bet del galima pakenteti. Man gali net neleisti paciai gimdyti. Jei tik leis, tai as tik pati gimdysiu, o ne su cezariu. Cezario pjuvis didina tikimybe, kad nepastosi antra karta, nes kaip bebutu, daroma zaizdele gimdoje.
O tos kurios labai bijo skausmo, pagalvokit, ar jo taip bijot, kad atsisakytumet nuostabaus ja usmo, ant ranku laikyti savo vaikuti

Ar gimdyti su skausmu ar be?ar nebaisus leidimas i stubura?mamytes pasidalinkit patyrimu:)!

Visai nebaisu, svarbu nusiteikimas. Gimdziau su epiduriu ir neatsisakychiau jo ir kita karta.

Mane irgi jau kelias dienas kamuoja tas pats klausimas. As jau beveik apsisprendziau kad gimdysiu be jokiu nuskausminimu (aisku pasilieku teise persigalvot ) Noriu naturalumo, o ir visokiu leidimu i stubura bijau labiau, negu gimdymo.

Kai aš gimdžiau, jokių epidūrų nebuvo.Gal ir gerai, nebuvo ir abejonių ar taip gimdyti ar kitaip.Pats gimdymas nepasakyčiau, kad labai baisus, gal daugiau nemalonus dalykas.

Dabar kai pamastau-buciau pagimdzius ir be epiduro,kuris nuskausmino tik saremius, o ne gimdyma ....Jei mamytes matot,kad iskesit saremius,tai net ir nesidarykit to epiduro

Sveikos,
nezinau, kaip ten del to gimdymo baisumo. Man atrodo, kad nebaisu Tiesa, gimdziau su nuskausminimu, bet is anksto tai nebuvo suplanuota. Gydytoja dar klause, ar noresiu nuskausminimo, bet as tada sakiau, kad nezinau, nes gal busiu viena is tu laiminguju , kurios pagimdo be jokiu skausmu per pusvalandi. Tiesa, kai buvau gal 6 nestumo menesy, sedejau ligoninej ir slaugiau anyta po sirdies operacijos. Atejusi jos aplankyti kaimyne taip papasakojo apie savo gimdymus, kad pradejau galvoti - gal man ir reikia nuskausminimo. Moteriske kalbejo, kad gimdydama buvo pradejusi, kad nenori to vaikiuko, kad nemyles jo ir t.t. Pagalvojau, kad labai negerai jei vaikiukas su tokiom mamos mintim ateina i pasauly...
Atejus laikui gimdyti, gydytoja pasake, kad gimdos kaklelis atsidarineja labai letai, viskas gali stipriai uzsitesti, o jei darytu nuskausminima, greitai atsipalaiduociau ir gimdymo laikas gerokai sutrumpetu. Tai padejo apsispresti - pasirinkau epidura ir iki siol gimdyma prisimenu kaip didziausia gyvenimo svente
Pavasari turesiu dar viena , nezinau, kaip bus si karta, bet gali buti, kad ir vel pasirinksiu nuskausminima.
Gal ir gerai tas naturalumas ir mediku nesikisimas, bet pacios pagalvokim - kai iskyla koks pavojus vaikuku ar musu paciu sveikatai (nekalbu jau apie gyvybe), visi maldaujam, kad tik darytu, ka gali ir gelbetu. O juk irgi galima elgtis naturaliai, pagal gamta, bet tada daugelis is musu vaikuku taip ir neturetume

oj baisus tas dalykas gimdymas labai baisus
bet uztat nieks i stubura nebaksnojo

siaip tiesa sakant jeigu dar kada gyvenime tektu gimdyt, reikialauciau epidiuro............ man buvo pernelyg bet gi va gyva ir zinau kas yra naturalus gimdymas

Svarbu psichologinis nusiteikmas jei jau iškenti sąrėmius(man jie net 9 val.truko kiekvieno sąrėmio metu sau kartojau,kad va dar vienas sąrėmis ir mes jau tuoj tuoj susitiksime,kiekvienas patirtas sarėmis vis labiau priartina prie tos akimirkos,kurios niekada nepamiršiu,ir dabar pagalvojus taip norisi ją,tą akimirką pakartoti,tik deja,deja ji viena ir nepakartojama...tad galvokit ne apie kokį tai skausmą,,,o apie pačią nuostabiausią akimirką kai pirmą kartą pažvelgsit savo angelėliui į mažas akutes,tas jausmas kuris jus užplūs bus vienas ir nepakartojamas )tai gimdymas visai jau, bent jau man buvo vieni niekai ir atsiminkit vieną dalyką,turbūt ne vieną o šimtus kartų girdėtą,kai tik padės mažą stebuklėlį ant jūsų krūtinės,tą pačią akimirką pasimirš visi skausmai
Sėkmės laukiant ir kantrybės bei ištvermės gimdant (aš jau vėl noriu būt ,na man taaaip patiko ,ir antrą jei Dievas duos ir trečią kartą gimdysiu natūraliai )

As pasisakau uz naturaluma . Kam ta stubura badyt? O dar pas mane jis truputi pakrypes... Gimdymas yra nepakartojamas dalykas, ir nereikia klausyti visokiu bobuciu pasakojamu baisybiu. Jos gimde senais laikais, kai tekdavo tai daryti vienoms, apsuptoms tik gydytoju ir seseliu ... Mums geriau, galim salia tureti mylima zmogu (nors per saremius, jeigu nenori per pati stumima), pasirinkti pozas, kuriose lengviau iskesti saremius ir pan. Pirma pagimdziau pati, o del antro jau net ir nekyla abejoniu ...

Is ties tas gimdymas- tai tikrai baisus dalykas Pirma savo vaika gimdziau 12 val. ir be epiduro. Prikalbejau visko, net prizadejau vaika i vaiku namus atiduoti. Kai laukiausi antro labai bijojau skausmo , bet bijojau ir badymo i stubura. Taigi, su gydytoja tariausi, kad bus pagal situacija. Taciau vaikas gime per 2 val., taigi to epiduro ir nereikejo, neziurint i tai kad antras vaikas virs 4 kg, pagimdziau pati ir be jokiu plysimu.
Taigi, jei laukciausi trecio, ziureciau pagal situacija....

Nu ka as zinau , buvau nusprendusi su epiduru, bet isejo taip, kad gimdziau be. Negaliu sakyti, kad neiskenciama, bet man kancios ateme daug jegu, kad ju nebeuzteko leliukui isstumti. Pora kartu net su nesanciais gimdykloj zmonem kalbejau, kliedejau . Ir prasiau gydytojos, kad atjungtu aparatus ir leistu man namo eiti O kai atejo gimdymas, gydytoja gulesi man ant pilvo, kad pagretintu procesa, nes virkstele 3kartus buvo apsivijusi... Negasdinu, bet kita karta, manau, su epiduru gimdysiu. Nors cia labai individualu, buvau nusiteikusi iskesti ir iskenciau, ir nepasakyciau, kad esu labai jautri skausmui,,, bet buvo ne kas... Ir po gimdymo gydytoja reziumavo, gerai, kad naturaliai, bet jei buciau su epiduru, buciau dar turejusi jegu paciam isstumimo etapui, ir nebuciau taip nusikamavusi. o nuskausminamieji i vena, padejo tik pacioj pradzioj, veliau man leido, bet skausmas nemazejo. Bet kiekvienas gimdymas vis kitoks, ir kas buvo man, nebutinai bus ir kitai. Taip kad nei baisu, nei ka. Visos pagimdo, kai turesi viena patyrima, zinosi kaip antru atveju elgtis o kauo daugiau skaitysi visokiu marazmu, tuo bus sunkiau apsispresti, ot

Man gimdymas yra baisus dalykas,ir kai moteris sako,kad uoi,kokie geri prisiminimai is gimdymo,as tuo netikiu.Gimdziau su epidura,nors dare cezari,bet tai buvo neplanuota.Antra gimdysiu tik cezariu,net nemanau kest tiek skausmo,nors ir greit jis uzsimirsta.Salia gimde libano zmona lietuve ir vyras,lakstydamas per koridorius skelbe visiems,kad jo zmona gimdys be nuskausminimu,pas juos taip priimta ir pan.Vargsiuke,issikankino 19 val ir pasprase epiduros,nes skausmas buvo jau nebepakliamas.Tai kam vaidint tas marytes melnikaites ir kest skausma,jei gali tuo momentu skaityt zurnalus.As neesu visiskai pries naturalu gimdyma,jei moteris tokia saunuole,stipruole ir nusprendus gimdyt naturaliai,tai super,tik pagirtina

Nezinau, kokiu budu gimdysiu antraji vaikeli su epiduru ar be, bet po pirmojo gimdymo epiduro noretusi, nes isties prisiminimai neitin kokie. Man dar puse velnio, paskaudejo ir praejo, bet vyras mane pamates taip besikankinacia kankinosi labiau nei as pati. Bet kuomet as jau buvau paprasiusi epiduro - buvo per velu ir teko gimdyti naturaliai. Jei isties antrasis gimdymas trunka trumpiau ir maziau skausmingai nei pirmasis - gal ir naturaliai antraji pagimdysiu???

as esu pries nuskausminimus.....ne ne ne....visos iskencia gimdyma ir as be jo iskesiu....vaikui taip geriau, kam rizikuoti, kai gydytoju nuomones apie epidurini labai priestaringos!!!! Svarbiausia nescios uzsispyrimas kad ji viska iskes, o ne lengvesnio kelio ieskojimas...sorry, jeigu ka izeidziau, taciau issakiau savo nuomone!

Visai nesigailiu,kad gimdziau su epiduru.Siaip tai buvau nusiteikus gimdyt be jo,bet gavosi taip,kad teko skatint.Girdejau,kad tada labiau skauda.Ir is tikruju,be epiduro istveriau iki 6cm,bet kai pradejau jausti pastovius saremius(iki tol buvo tik strenu maudimas),tai jie kartojosi kas 1-1.5min.Man istvermes uzteko tik trims valandoms,o jau kai gulde i gimdykla su tais 6 cm,tai tebuvo viena mintis-greiciau durkit bet kur,kad tik neskaudetu.O pagimdziau tik dar po 5 valandu,tai tikrai per ta laika buciau su visais is ano pasaulio pasisnekejus be vaistu.
Rekomenduociau ,jei skatina,nerizikuoti ir paprasyti epiduro.Kam kankintis nenaturaliuose skausmuose.Jei dar karta gimdysiu,tai be epiduro bus tik tada,jei gimdyt teks be skatinimo.

Pritariu, kad kiekvienai labai individualu. uri pirmaji pagimde be dideliu skausmu ir vargu - antraji irgi mastys gimdyti taip pat. As pirmaja pagimdziau gana skausmingai, bet tie skausmai greitai pasimirso ir antra noriu pagimdyti naturaliai. Manau, kad iskesiu, nors ir siurpindama savo mylima vyra.

Nors man skausmo nebuvo iki 7 cm atsidarymo, bet jau paskui... Paskui atsidarinėjo labai jau lėtai, skatino be proto, į tą lašinę pastoviai kas kelias minutes vis leido ir leido skatinančius. Protas temo, jėgų išstumti neturėjau. Gydytoja dar "padrasino" jei neištumsi - naudosime vakuumą. O man jau buvo tas pats, atrodė, kad geriau papjautų, kad tik nesikankint. Nors leliuko labai laukiau, buvau tik už natūralumą ir po gimdymo jį labai mylėjau ir myliu. Tai galvodama apie antrą irgi esu už natūralumą, bet noriu turėti ior atsarginį variantą. Vis tik skausmas iki sąmonės netekimo man neatrodo normalu. Nors kai nereikia skatinti, skausmas nebūna toks žvėriškas. Čia man taip pakomentavo kas gimdė su skatinimu ir be jo

as gimdziau su epiduru - tai gimdymas buvo svente. tik vienas dalykas man nepatiko, kad kai atejo anesteziologas eiliniam vizitui ir klause kaip jauciuosi, sakiau kad plesia visa klyna (epiduras veikia 1.5 val), jis pasake "aisku" ir suleido vel doze. kai apie klyno tempima pasakiau akuserei su gydytoja tai jos mane staigiai ant stalo pagulde. ir ka? epiduras veikia - nejutau kada stumti. guliu sau ant stalo ir dziaugiuosi to skausmo mazejimu. gydytoja su akusere rekia "stumk", o as nenoriu.
va tas man nepatiko ir nepatiko kad pagimdzius susmukau ant zemes - epiduras kojas atjunge.
sakiau, kita nors bandysiu gimdyti naturaliai

As savo visom keturiom tik uz naturalu.Man buvo ir yra svarbiausia vaiko sveikata.Dar net nebuvau pastojus,kaip jau zinojau,kad niekada negimdysiu su epiduru.Nieko nesakau,buvo akimirku kai atrode nebeistversiu,bet vaiko gimimas isperka visa skausma. Gal as pasirodysiu per daug kategoriska,bet man mamos gimdancios su nuskausminimu yra savanaudes. Bande mane drauges ikalbet,saipesi is mano tokio apsisprendimo gimdyti be epiduro,bet as visiskai nekreipiau demesio.
O kai dar per pamokeles suzinojau kaip netiesiogiai yra traumuojamas vaikas,(jau cia buvo po gimdymo )gyvenime tam nesiryzciau.

Man nebuvo baisu nei pirmą kartą, kai gimdžiau be nieko, natūraliai, ir antrą kartą su epidūru. Yra kam l.skauda, ilgai gimdo, bet man nieko įpatingo. Nemalonu kai kada, bet net nesurikau nė karto. Gydytoja sakė, ko kakta neprakaituoja? Ar nesistengi? Stengiausi abu kartus ir viskas sėkmingai baigėsi, nereikėjo nei kirpti, nei plyšau. Žodžiu nebijokite, pasitikėkite savo jėgomis.

Dangira - o ko imtis jei klubai super siauri ir be šansų pačiai pagimdyti? Mano sudėjimas visiškai ne moteriškas, todėl jau dabar žinau kad pati nepagimdysiu..

nu ka cia ir bepridursi, ir as buvau optimiste kad gal as busiu ta viena kuriai neskaudes, bet nebuvau gimdziau naturaliai del to kad nebuvo pasirinkimo, kai jau prasiau kad nuskausmintu sake nebegali, tai liko tik laukti pabaigos. Ir man visokiu minciu kilo, kad daugiau gyvenime vaiku nebenoresiu, kad nebepagimdysiu ir tt. na bet pagimdziau. Ir tas saremiu skausmas tikrai mazesnis nei pavyzdziui ka nors susilauzius, ar isipjovus. Taigi siulyciau rinktis pagal situacija, jei esi pakanti skausmui, siulau gimdyti be epiduro, bet jei alpsti net pamacius krauja tada geriau rinkis epidura.

Žinot su tais vaikų traumavimais,tai yra gryna loterija.Jei mamai gimdant jėgų nelieka klausyti,ką daktarai sako(kada stumt,o kada sulaikyt),tai galima tokių traumų sulaukt,kad su epidūro poveikiu palyginus,tai vienas juokas.Aš net su nuskausminimu momentais nelabai girdėdavau,ką man liepia daktarai daryt,tai ką ten kalbet ,kai natūraliai viską tenka atlikt.
O epidūras labai individualiai veikia.Pvz. kojų man visai neatėmė,net anesteziologas stebėjosi,nes dozę gana didelę suvarė(man nuskausminamieji bet kokie leidžiami labai pavėluotai suveikia),kol pradėjau jausti efektą,tik kai nuėmė skausmą,tai nuėmė ir sąrėmius.Kiekvienas organizmas labai skirtingai reaguoja į epidūrą,todėl geriausia tokiais atvejais gimdyt pas tikrai gerą specialistą,kad leliukas per ilgai pilve neužsibūtų.

Vienareikšmiškai - nebaisus Kai gimdai, tai gimdai, o ne bijai Tam nėra laiko Aš apie savo baimes nė negalvojau. Bijojau ne dėl savęs, o dėl vaikelio, kad tik greičiau jis iš tos suspaustos vietelės išlįstų

O dėl dūrio į stuburą: tuolabiau nėra, ko bijoti. Nė nepajusi Prieš duriant vietiškai nuskausmina, taigi tas dūris vienas juokas.

Merginos nepaverskim sios temos "uz ir pries epidura" Tam mes turim atskira tema, ir pridiskutavom ten jau N puslapiu. Be skausmu gimdyme yra ir kitu geru ir nelabai dalyku.

Kadangi naturaliai gimdziau du kartus- turiu su kuo ir ka palyginti.

Jei kam buvo inkstu akmenlige ir buvo akmenliges priepuolai- turite su kuo lyginti Bent as tai vietoj vieno akmenliges priepuolio gimdyciau du ar tris kartus. Juolab, kad gimdymo skausmai- pamacius issvajota dziaugsmeli greit uzsimirsta.