Skausmo bijoti nereikia, nes gi dabar yra nuskausminimas, kurio gali ligoninėje reikalauti. Ir tikrai neverta kentėti. O ligoninių nemėgsta visi. Ir pasiūlyčiau kuo mažiau domėtis pačiu gimdymu ir kaip baisu būna, tai ir nebus baisu. Kai aš nuvažiavau gimdyti, net nebuvo minties, kad pati nepagimdysiu. Buvo šokas, kai pasakė, kad reikės cezario. Na ir nieko, išsigandau, 5 min. ašarų ( čia ne iš baimės, o iš netikėtumo) ir į operacinę. Pasitaikė super anesteziologė, kuri buvo ir gera psichologė, mane kalbino ir ramino. Ir viskas praėjo greitai ir gerai. Taip, kad visos turbūt bijo, bet ateis gimdymas ir praeis ir liks geriausias atsiminimas - kūdikėlis

kartais smalsumas zudo. As septinta menesi paziurejau filmuka, kur visas procesas nufilmuotas (i ta vieta kamera nukreipta), o ten su visais pribumbasais tokiais kaip kirpimas... NEmiegojau dvi savaites, net verkiau is baimes ir sakiau, kad negimdysiu

kartais sveikai sunku pagimdyti sekmingai (mano patirtis) bet del kitos sakinio dalies visiskai 100 proc jums pritariui . PAti savo nestumus nei bendravau nei klausiau, nei snekejau, nei bendravau su "patyrusiomis negatyvu nestuma ir gimdyma" . Nestukems dau grozio i pozityvo reikia
Sekmes jums visoms, su jumis viskas bus gerai nes kitaip but negali

man bent pasidare ramiau, kai pamaciau keleta nufilmuotu gimdymu
gal ir jum padetu

Reikia kuo daugiau uzsiemimu tureti, uzimt galva kuo nors kitu, neklausyti "draugiu" baisiu pasakojimu, daznai pagrazintu

Aš tai šiaip pačio gimdymo nebijojau, paskutinėmis nėštumo savaitėmis net labai norėjau gimdyti Pirmą kartą gi nežinai ko bijot Bet bijojau kad "neužsiraučiau" ant nekompetetingo personalo Tai man padėjo "susitarimas" su gydytoja, kuria galėjau pasitikėti, ir žinojimas, jog jei labai skaudės, bus galimybė rinktis epidūrą.

Visa laika buvau visiskai rami ir jokiu baimiu nebuvo Tik dabar,kai didzioji diena jau visai ne uz kalnu atsirado sioks toks sveikas nerimas Bet tai naturalu,juk tai diena kurios laukiam sitiek menesiu

tai ir mano baimė tokia - kad pasitaikys prastas personalas... gal reikės tartis

Mano nuomone tai mažiau reikia skaityti gimdymo istorijų: tiek baisių tiek pernelyg gerų. Tiesiog pasiskaityt teorijos kaip viskas vyksta, kad žinot maždaug apie gimdymo stadijas ir pan., o daugiau tai ką, iš anksto niekas nežino ar gimdymas bus lengvas ar komplikuotas.

Skaudėt tai skaudės, bet netruks gi amžinai, paroj vistiek tos pat 24 valandos. Reikia tik žinot kad gimdymas gali būti ne gėlytės, nes neretai moteros nusiteikia kad viskas bus puiku ir baigsis per pora valandų, o praktiškai taip nesigauna, tada prasideda panika, o iš panikos papildomos problemos.

Kaip sakant ruoštis reikia blogiausiam, tikėtis geriausio.

Kai apimdavo didelė baimė, tai stengdavaus galvoti apie rezultatą, kurio laukiu ir dėl kurio pasiryžus viską iškentėti. Dar nueidavau pasidžiaugti kūdikėlio rūbeliais ir kaipmat visos fobijos išgaruodavo...

manau, jei labai bijot gimdymo skausmo - siulaikine medicina gali jums pasiulyti iseiti - EPIDIURA ...

As tai nebijojau nei pirmo, nei antro gimdymo.Abu gimdziau naturaliai. Uztai trecio jau bijociau. Antras gimdymas buvo daug skausmingesnis, net nesitikejau. Nors vyko daug slakndziau nei pirmas.. Po gimdymo buvo toks sokas, kad taip skausmingai viskas vyko..
Jei kada tureciau trecia vaika - nemanau, kad gimdyciau be nuskausminimo....Dabar manau, kad tik su epidiuru

kiekviena is musu i skausma reaguoja skirtingai todel viena gali istverti be epiduros kita negali, gimdymas yra kiekvienos individualus.
todel kaip tau atrodis to momentu taip ir daryk. jei labai skaudes tai prasik epiduros, as nemanau kad reikia kenteti ir save kankinti ir stresuoti.

Gimdymo gal nereiktų bijoti , gal tiesiog reiktų įvertinti padėtį ir pasimokyti kaip elgtis gimdymo metu. Labai daug niekų pripasakoja tiek draugės, tiek pažįstamos .Gal kitų toks noras, kad jei aš daug prifantazuosiu- kokia buvau auka, kaip manęs niekas per gimdymą neprižiūrėjo kaip buvo baisu ir vos nenumiriau...Tokioms patarčiau mažiau klausyti ir mažiau serialų žiūrėti. Pati pagimdžiau du vaikučius, pirmą gimdžiau net 23 valandas( didelė dukrytė buvo-4100) suplyšau iki ausų, epiduro atsisakiau vien dėl būsimo vaikelio, bet esu labai viskuo patenkinta: ir priežiūra ir personalu, na viskuo . Antrą- berniuką pagimdžiau tokio pat svorio, bet tik per 2 valandas ir viskas puiku

Labiausiai baisu buvo del personalo, gimdymas labai jau neplanuotai prasidejo ir del nezinojimo, kas kaip bus, nesvarbus, kad kalnas literaturos perversta... pries vezant i operacine, tai isvis dantys jau kalenosi is baimes o dabar kai pagalvoju, nieko ten tokio baisaus... nors jei dar karta tektu gimdyt, turbut bijociau lygiai taip pat

Nebijojau visai,nes nezinojau,kaip kas.O va antro jau bijociau

Man tas pats

pirmo bijojau, nes nežinojau, kas bus, tik kas gali būti, antro bijau, nes žinau, kas bus IR kas gali būti bet žinau, kad nuo to nepabėgsiu, tai ir negadinu sau nervų papildomomis baimėmis

Tiesą sakant, šiokia tokia baimė ir man būdavo, kol pakamuodavo parengiamieji... O kai jau realiai nubėgo vandenys ir suvokiau -- jau greit greit tapsiu mama, kažkodėl jokios baimės nebebuvo... Net ir ant gimdymo stalo baimės nebuvo, nors skausmai didoki buvo... Net ir pastabą nuo personalo gavau, kad MOTERIS SU ŠYPSENA GIMDO

lABAI PALAIKAU, NES PATI PANAŠIAI JAUČIUOSI

tik epidūrą gali duoti iki tam tikro laiko, jei moteris jau per daug atsidariusi, nebeduoda.
o vakar kaip tik kažkur skaičiau apie skausmo pajautimą, bet nepamenu kur
radau:
kmuk anesteziologas K. Rimaitis sako, kad tik 10 proc. gimdyvių gimdo beveik be skausmo, 40 proc. jaučia vidutinio sunkumo skausmus, 40 proc. - labai stiprius, 10 proc. - nepakeliamus.
visada reikia tikėtis papulti į tą gerąjį dešimtuką procentų

nu tikiuosi papulti bent i vidutinio sunkumo skausmus - ziuriu sancu yra
o del baimes, tj paniskai bijojau gimdymo nieks nebegalejo manes itikinti gimdymo skausmo prasmingumu ir pan. dalykais taciau kuo labiau arteja gimdymo data, tuo maziau as jo bijau, tuo labiau laukiu ir pacio gimdymo ir net skausmo (na, aisq ne mepakenciamo) ir plysimai ne taipo baisiai atrodo kaip is pradziu apie juos galvojau manau viska istversiu del savo dukriuko, juk taip stipriai jos laukiam, taip labai mylim

Nera ko bijoti skausmo - juk yra epidura. Kai gimdziau dukryte, epidura dare dar neprasidejus dideliems skausmams (tada man jie dideli atrode), kai gimdziau sunu, galvojau iskesiu visus skausmus ir nereiks epidura, bet buciau neiskentus, nes labai labai skaudejo, bet kai paprasiau epidura - vietoj jo man pasake, kad darys cezari. Va tada tai buvo sokas, kadangi net negalvojau, kad gali daryti cezari, tai nieko apie ji nezinojau - nors gal ir gerai, kuo maziau zinojau - tuo maziau bijojau.
Sekmes visoms, kuriu laukia vaikelio atejimas

Tikrai nera ko bijoti, tai tik trumpalaikis skausmas ir tiek. Viska greit pamirsi, kai supsi kudikeli...
Mano abu gimdymai buvo lengvi ir greiti.

as galiu pasakyti tik tiek kad niekad nereikia klausytis kam kaip buvo, as kazkodel buvau nusiteikusi, kad pagimdysiu greitai taip ir buvo, svarbiausiai yra pacios gimdyves nusiteikimas

aš irgi buvau taip nusiteikusi, o gimdžiau ilgai ir sunkiai šlovė epidūrui

bet tu teisi - kiekvienai savo: kad ir kaip kitos gimdė, niekas kitas už tave pačią nepagimdys

sveikos mamytes,as jau rytoj 6ryto turiu isgert kazkokia tablete,kuri issaugs saremius ir po keliu val atlekt i ligonine gimdyt bet atsirado baime,kad tik viskas butu gerai... bo daktaras sake jog gimdos kaklelis visai uzdaras o jau 42savaite eina,o mazylis visai nenori lysti...bjau tu skatinamuju,nes sake lb skauda pradeda listi visokios mintys kas jai sakys ,kad epiduro nereikia o jau taip laukiu savo angelelio,juk kiek zinau jiems dar sunkiau i si pasauly ateiti...manau ,kad sianakt neuzmigsiu vyrui jau is pacio ryto sakiau ,kad tik visokios mintys lenda ir sapnai sapnuojas visokie,matyt,is tos nzn...

Oi,buvo ir man baimių.Prisižiūrėjau gimdymo video ir foto,tai vos "nuo proto nenušokau" Bet kuo labiau artėjo terminas,tuo labiau baimės dinginėjo.O kai jau pernešiojau,laukiau to skausmo kaip išganymo.Kiekvieną kartą,kai kamuodavo paruošiamieji,meldžiausi,kad tik labiau skaudėtų

tų visokių filmukų tai geriau jau nežiūrėti. ne medikui ne pats maloniausias vaizdelis, nors ir gimties stebuklas

Tai dabar jau žinau.O tada buvo įdomu Nors mane išgąsdino ne pats vaiko gimimas,bet tai kaip moterys sarėmius kenčia Tie visi klyksmai ir pan. O kai pati gimdžiau,tai niekaip nesupratau,nu kogi ten rėkti

As pirmo nebijojau, nes nezinojau kaip kas bus, antro labai bijojau , nu bet ka, vistiek teko gimdyt ir pagimdziau

tau gerai, patekai į laiminguosius procentus

Nu kad ne Mano atveju epidūras visagalis buvo

geras dalykas

Manau nera tokios moters,kuri nesijaudina pries gimdyma,visokios mintys lenda i galva ypac pries gala,bet tas laukimas stebuklo,prislopina nerima

O as taip bijau kad sunku nusakyti, ne skausmo o pats procesas tai dieve kaip mane gasdina, trauktis nera kur, bet kartais pamastau kokia durna kam gi isvis pastojau,
depresija puola nezianu ka daryti....

Tai jei skausmo nebijai, koks dar procesas tave gasdina?

As nebijojau taip paniskai gimdymo, bet jam artejant - nerimas didejo. Jaudinausi kaip reiks skausma istvert, jau paskutinem dienom galvojau tik apie epidura ir savo gydytojai apie tai uzsiminiau Ji sako- matysim viska eigoj. Ir ka gi- pagimdziau greit, lengvai, be jokiu epiduru. Skaudejo, bet buvo pakeliama ir manes neisgasdino.
Taip kad nenusiteikit is anksto, bus viskas kitaip, nei isivaizduojat

Dievuliau tu mano ir as bijau to gimdymo , bet kita vertus jau laukiu - nesulaukiu kada jis prasides...greiciau atkenteti ir viskas... o tos paskutines dienos ir laukimas mane tiesiog pjauna

Tai kad dar turi nemažai laiko iki termino Kai sueina 40sav. tada laikas tikrai sustoja ir dingsta gimdymo baimės 100%

[quote=Sekretore,2009 02 20, 13:06]
Tai jei skausmo nebijai, koks dar procesas tave gasdina?




Bijau plysimu kirpimu, nenoriu kad daktarai ten is vis lystu, liestu ar ziuretu.

[quote=oksike,2009 02 20, 14:29]
[quote=Sekretore,2009 02 20, 13:06]
Tai jei skausmo nebijai, koks dar procesas tave gasdina?
Bijau plysimu kirpimu, nenoriu kad daktarai ten is vis lystu, liestu ar ziuretu.

[/quote]

tai tada gimdyk namie, be daktaru

Plysimu ir kirpimu nejausi tikrai gimdymo metu, paskui kai siuva- nera labai malonus procesas Bet pasuki galva ir matai vyra sedinti su maziuku ant ranku salia taves Ir viska pamirsti...

Aš ir daug ko buvau prisigalvojus Bijojau ir tų plyšimų, skausmo ir tt. Niu bet atėjo laikas ir galiu pasakyt kad nebuvo ten jau taip baisu kaip galvojau Kai kirpo nė nepajutau, skausmai pakenčiami, gimdymas nebuvo sunkus. Dabar prisiminus visas savo baimes juokas ima
Bet aišku čia visoms skirtingai, tiesiog noriu pasakyt, kad nereikia per daug pergyventi, savęs dar labiau gasdinti Kai gimdysi tai tik džiaugsies kad daktarai liečia, žiūri, prižiūri, rūpinasi kad gimdant tau ir leliukui nieko blogo nenutiktų

Aciu uz palaikyma, ir supratima.

Oksike be reikalo jaudinies, susirask gerus gimdymo kursus (pamokeles). Bus ne taip baisu kai zinosi kas taves laukia ir kaip elgtis. Jeigu tu kauniete, rekomenduoju Mazylio kursus.
Ne toks baisus tas gimdymas kaip as isivaizdavau. naturalus procesas. Ir dingsta gedos ir nepatogumo jausmas, kai viskas prasideda... I daktarus ziuri kaip i pagalbininkus o ne keip i kankintojus. Labai svarbu klausyti ka sako. Stumti tik tada, kai lieps stumti, jokios saviveiklos jei nenori plysti!

tu gimdei su epidūru ir nesupratai, kodėl moterys, gimdančios natūraliai, rėkia?
gal dėl to, kad jos gimdė be epidūro?

man liko tik 6 dienos... pirmiau labiau nerimavau. nebijojau nei kirpimų, nei siuvimų, labiausiai bijojau, kad prasidėjus didesniems skausmams aš pradėsiu panikuoti, blaškytis ir pan. o tada, kaip žinia, kenki tiek sau, tiek vaikeliui, tiek visam procesui

tai palankiau pasiruošimo gimdymui kursus, pasimokiau kvėpuoti, supratau, kiek svarbu dirbti su kūnu o ne prieš jį (reikia kiek įmanoma labiau atsipalaiduoti) ir dabar tikrai žymiai ramiau

nors kažkiek nerimo, aišku, išliko

Aciu

Sveikos ir as bijau bet gal labiau bijau komplikaciju man ar vaikeliui
Bet taip laukiu norisi kuo greiciau pagimdyti,ne del diskonforto nestumo metu (jauciuosi puikiai) bet del nekantrumo kaip noriu pamatyti savo vaikeli,beje nezinau ka turesiu berniuka ar mergaite,tai vat bus staigmena

Svarbu issirinkti gera tau patinkancia jaukia ligonine. Kad nebutu taip: jau gimdau... ir pradedi lakstyt, blaskytis kur eit, ka daryt.... Nueik apsiziureti , suzinok kur ten kas, kur registratura, palatos, tualetas...apziurek kokios gimdyklos... Kad po to nekiltu nereikalingos panikos. O po to tik paemi tasyte, issikvieti taksa, ir pirmyn Beje, del visa ko as tase buvau susikrovus nuo 36 savaites. Ji dvi savaites stovejo kamputyje ir lauke TOS dienos...

vaziuokit i kauno krikscioniskus gimdymo namus - busi apsupta jaukiu demesiu

man baime praejo kai pamaciau kelis filmus apie naturalu gimdyma.. kazkaip viskas paaiskejo.. galu gale nebuvo mters kuri nepagimdytu ar isprotetu nuo gimdymo

reikia butinai susidraugauti su savo baime, nes ji slopina oksitocino naturalu issiskyrima... o jis labai svarbus tiek gimdant tiek maitinant

Oksike tu matau ne Lietuvoje gyveni? Kur zadi gimdyti? Suprantu tavo baime, jei zadi gimdyt svetimoj saly... Tada tau butinai reiks palaikymo komandos, imk vyra ir geriausia drauge...

As gyvenu Uk, deja draugiu cia neturiu, o vyras mano manes visai per nestuma nepalaiko, pasislykstejo manimi ir taip, taip kad lieku viena, su savi mi savo baimemis...