Ar baisus dalykas gimdymas???

Na, ne kiek nebaisus. Kad sunkus tai darbas - sutinku, bet kad baisus - tai negaleciau pasakyti Mano manymu svarbu tinkamai nusiteikti, pasiruosti, moketi taupyti jegas ir pagimdysi pati. Ir kita karta taip noresi

Manau, kad ne viena is musu nera daugiau kaip tris kartus ta patyrusi (ar yra cia mamu su keturiais vaikais?), o gimdymas yra toks ypatingas dalykas, kad niekaip vien is savo menkos patirties negali daryti apibendrinimu ir rasyti rekomnedaciju kaip turetu elgtis kita

Taip man gimdymas buvo visiskai nebaisus.

sveikos,dabar kai jau neuzkalnu gmdymas pradedu bijoti ir galvoti kas bus? visos drauges gazdina kad labai baisu dabar galvoju gimdyti naturaliu budu .o gal reikes cezario kas cia zino kaip bus!

Gimdžiau natūraliai ir ilgai, bet vis vien gimdymas nebaisus..man patiko kaip parašė Raidelės
Tai tik laikinas skausmas, sunkus darbas ir begalinis troškimas greičiau susitikti su tuo, kas 9 mėnesius gyveno tavyje
Svarbu išankstinis psichologinis pasiruošimas, žinojimas, kaip nori gimdyti, o ne blaškymasis paskutinę minutę- epidūras/neepidūras ir vyro palaikymas (jei tai svarbu Jums )

Galėjau gimdyt darsyk natūraliai nors ir kitą dieną po pirmo gimdymo..taip ir nebijojau aš to dalyko niekada...

As saremius ''kenciau'' su epiduru, o stumiau be epiduro. Per stumima ne skauda, o tiesiog labai nemalonus jausmas, net nemokeciau tiksliai apsakyti jo, ji reikia patirti , bet stumimas trunka paprastai neilgai O kad per saremius buvau su epiduru labai dziaugiuosi , nes visiskai nepavargau ir buvau puikios nuotaikos (ko nebutu buve, jei gimdyciau naturaliai). Epiduras nekiek nepakenke nei man, nei vaikui - kaklelis atsidarinejo puikiai, saremiai buvo idealus, vaikas gavo 9-10 balu.

Man epidūrinės nejautros nepasiūlė, o aš pati nesusiprotėjau paprašyti. "Saldus" tas gimdymas buvo, sau sakiau mintyse "viskas daugiau vaikų nebus", bet kai pagimdžiau, tas skausmas pasimiršo ir po 10 minučių paklausiau gydytojo: "o kada galima planuoti kitą vaikelį?".

Aš manau, kad nereikia bijoti . Svarbiausia - reikia pastoviai galvoti apie vaikelį, kuris tuoj ateis į šį pasaulį .

Sveikos,

kad epiduras nekenkia vaikui - raso visoje literaturoje. Ta doze nespeja patekti i vaiko organizma per trumpa laika. Gali buti komplikaciju mamai - va, del to ir nesutaria gydytojai (slapimo nelaikymas, gali skaudeti galva ir kt.). As nebuvau kategoriska, bet pasiklioviau gydytoja, kuri pradejus skatinti, pati pasiule. Bent jau man susidare tokia nuomone, kad gydytojai, dirbantys gimdykloje, o ne teoretikai, nera tokie kategoriskai nusiteike pries epidura, nes, ko gero, jis labiau naudingas, nei zalingas.
As buvau labai juo patenkinta, nes kitu atveju buciau per 9 valandas issekusi ir fiziskai, ir psichologiskai. Bet reikia pasitiketi gydytoju, nes tik jis zino, kada galima taikyti epidura, kada ne.
Man liko tik geri prisiminimai apie gimdyma - todel manau, kad ir mano dukrytei buvo geriau, kad mama ramiai, be dideliu kanciu pagimde (bent jau dabar taip atrodo, lygtai kai gimdziau, atrode biski baisiau ).
Vel ruosiuos gimdyti ir apie epidura per daug negalvoju - kaip bus, taip.

Ar yra mananciu kitaip?

as dar negimdziau, bet jau galiu pasakyti, kad gimdymas tikrai kiekvienai labai skirtingas ir ne visiskai priklauso nuo nusiteikimo.paskutiniu metu pagimde nemazai draugiu ir kai paklausau atsiliepimu, buna kad bailiukes pagimdo lengvai ir nebijo kito gimdymo, o kartais drasesnes tiek issikamuoja, kad zegnojasi nuio sekancio...

Gimdyti nebaisu. Apie gimdyma man liko patys sviesiausi prisiminimai.

Visishkai nieko baisaus, gal del to, kad su epiduriu gimdziau. Man irgi tik patys geriausi atsiminimai, galechiau jau dabar antra gimdyti
Ir pritariu Ievalotai, kad visai nebutina ish saves daryti kankines didvyres, geriau gimdyma prisiminti kaip shviesu gyvenimo ivyki.

Patiko kazkieno mintis, kad anksciau ir apendiksa operuodavo be nuskausminimo arba duodavo tik "zoles" pakramtyti O siandien, jei galima rinktis, kodelgi ne. Jei nebijai skausmo, gali kenteti, o jei bijai visus 9 menesius? Cezario atveju irgi panasia nejautra daro ir jokios cia problemos.
Gimdymas "su zurnalu" tai vienas is pasirinkimo budu ir nera toks jau blogas. O skausmo ir taip uztenka. Man, pvz., iki stumimo likus daugiau, kaip valandai, niekas nuskausminimo nebedave ir zinau pakankamai, ka reiskia saremiai.

Pastebėjau, kad tos kurios gimdė su epidūru kažkaip jaučiasi kaltos..nes vis primena tas "natūralias" gimdyves didvyres.
Gimdymą juk renkamės pačios, bet nereikia jo baimintis tiek, kad jau prakaituot imtum. Aš gimdžiau natūraliai ne dėl to, kad esu prieš epidūrą, bet tiesiog nesureikšminau laikino skausmo. Ėjo ir praėjo, o emocijos buvo tikrai kitokios, nei patyrė gimdančios su epidūru..tik tiek. Na kas kita po ilgo ir intensyvaus skausmo pajusti euforiją ir palengvėjimą, atgniaužti rankas, suskaičiuoti diedo mėlynes Skausmas dingsta ir su laiku pasimišta..man tai pasimiršo tą pačią minutę, kai liovėsi, taigi nelaikau savęs didvyre, bet ir nesigąsdinu ir kitų negąsdinu išprotėjusiomis nuo skausmo bobutėmis, kurios niekaip negali pamiršti kaip gimdė..nėra taip.
Man gimdymas irgi gražus, šviesus ir gali trukti dar ilgiau, būti dar labiau skatintas, dar labiau skausmingesnis, bet mielas jis man ir tiek. Mazochistė

Pati esu prieš epidūrą, bet iš visos širdies pritariu Rasmai - kiekviena iš mūsų pati renkasi SAVO gimdymą. Todėl tiesiog kiekvienai reikia susidėlioti visus taškus ir žinoti, ko iš tiesų nori. Ir jokiu būdu nebijoti. Tada viskas bus gerai.
Gimdymas iš tiesų nėra joks baubas. Gimdžiau natūraliai ir, nors pribuvėja vėliau sakė, kad mano gimdymas nebuvo iš lengvųjų, apie jį liko patys šviesiausi prisiminimai. Su nekantrumu laukiu kito karto, kuris jau tikrai nusimato
Dar tik noriu įterpti savo trigrašį apie epidūrą. Jei nusprendėte darytis epidūrą, mamos, tik padėkite į šalį žurnalus, kryžiažodžius ir mobiliakus. Geriau ramiai pabūkite tą laiką su savo vaikeliu, kalbėkite su juo, dainuokite jam, raminkite, pasakokite, kas vyksta. Juk vaikeliui epidūro niekas nepadarė! Patikėkite, gimimas yra taip pat labai traumuojantis ir jūsų paramos vaikučiui labai labai reikia...

Ingridele,
jei jau nori kankintis, tai tau taip ir bus.

Nieko ten baisaus tas gimdymas. jei ir skaudes, tai tas skausmas labai greit pasimirsta.

aš abu vaikus gimdžiau be nuskausminamų, be plyšimų, be kirpimų, nieko ten siaubingai baisaus, tik kiek nemalonu ilgoka, bet pakenčiama, antras kartas-išvis baikos, dabar , jei viskas gerai, irgi gimdysiu be nuskausminančių, nebent teks Cezarį daryt, jei vaikiukas netilptų ar kokia tai patologija, komplikacija ir labai jau bijočiau kirpimų, plyšimų...Cezario metu norėčiau tos dalinės nejautros manau , kad iškart leliuką pamatyti, bet oi kaip bijočiau Cezario, geraiu jau natūraliai
Šiaip sąrėmių skausm,as bent man panašus į tokį, kai labai stipriai apsinuodijama arba į labai skausmingas mėnesines (man jos iki gimdymų nuolat būdavo skausmingos), o stūmimo-skausmas kaip kai kai užkietėja viduriai ir negali atlikti, nu pačios žinot , tada nei pirmyn, nei atgal , o išeina vaikelis kažkaip nesuprantamai, kažkas šalto, slidaus, neskauda, nejauti
Svarbu, kad mažyliui viskas būtų gerai, tegul tikrai vargšas greičiau atsilaisvina iš tos ankštos vietos, o skausmai, kitkas atsiperka , gi aš tai laukiu, kada būsiu be pilvuko, lengviau vaikščiot bus , kada mažylį pamatysiu, koks jis bus, įsivaizduoju tą euforiją
O ir sakoma, kad moters organizmas gimdymo metu išskiria kažkokius hormonus, padedančius sušvelninti skausmą, tikrai manau, kad nedaug kas gimdo taip jau nepakeliamai skaudžiai

As atsiprasau dar karteli, mes cia tik epiduro pliusus ir minusus aptarinesim? Ar kaip?

Gimdymas nera baisus, baisios yra musu baimes ir isitikinimai, bei prisiklausytos baisios istorijos

mano gimdymas truko 17val. 38min. Del to i pabaiga buvau issekusi ir pavargusi.... taciau skausma pakeliau normaliai. Saremiai tai uzeidavo, tai praeidavo.....na, o baisiausiai skaudejo tai 2 paskutines valandas, kuomet pradejo skatinti.... tuomet tikriai baisiai skaudejo, bet nieko..... Dabar kai prisimenu - toks skausmas mus ir daro moterimis.... nors karta per gyvenima verta ji patirti....
O siaip atsiminimai is gimdymo tikrai nera baisus.... As kelios valandos po gimdymo nuvariau i dusa issimaudziau, atsigavau kaip zmogus, paskui susipakavau smutkes ir i palata nuejom.... Nors po gimdymo praejo menuo, bet as jau galvoju, kad kada nors gyvenime tikrai noreciau tai pakartoti....

baisus dalykas , bet kai pamatai, dėl ko tai iškentei, viskas pasimiršta

Man gimdymas buvo baisus Neįsivaizdavau, kad taip gali būti. Pranoko viską, ką tik galėjau įsivaizduoti. Kai pradėjo skaudėti ir paprašiau nuskausminimo, tai gydytoja aiškiai davė suprast, kad ji to daryt nenori, kad aš noriu sužaloti savo vaiką. Nors su gydytoja buvo tartasi ir tas klausimas buvo aprtartas (jei reikes - viskas bus). Nežinau, ar gydytoja buvo nenuotaikoj, ar ne laiku iš namų ištempiau (tikriausiai iš šiltos lovos, nes gimdžiau naktį). Kai atvažiavau, gimdos kaklelis buvo atsidaręs tik 3 cm ir registratūra nenorėjo net guldyti. Bet atskubėjusi gydytoja vaistų pagalba (labai jautėsi, kad norėjo skubėt atgal namo) sugebėjo vaikutį per 3 valandas iškrapštyt (pirmas gimdymas).
Šiaip esu gana pakanti skausmui. Jokios depiliacijos, dantų skausmai manęs niekada gyvenime negąsdino. O čia buvo toks skausmas, kad būčiau davusi ranką ar koją nukirst, kad tik viskas greičiau baigtųsi. Beje, keltis ir vaikščioti ar sėsti ant kamuolio sveikatos neturėjau. Jokių kursų nelankiau, tai ir nežinojau, ką ten ant to kamuolio užsilipus daryt. Be to neįsivaizduoju, kokiu būdu tai būčiau darius, nes buvau išbarta gydytojos už tai, kad gniaužiau kumščius, kad kažką bandžiau daryti kojom (lyg tai iš skausmo įtempiau raumenis). Man buvo išaiškinta, kad aš tuo kenkiu savo vaikui. Vienu žodžiu, turėjau gulėt kaip embrionas ir nejudėt. Už rėkimą irgi gavau pylos. Nežinau, ar čia visom taip draudžiama, ar man personaliai. Beje, ir vyras gimdyme dalyvavo. Ir daktarė buvo rekomenduota.
Tai va. Žinau tik, kad antrąkart gimdydama labai kruopščiai rinksiuosi gydytoją. Ir susidarysiu tą gimdymo planą. Kur knygoj rekomenduoja
Ir nors mano vaikutis pats nuostabiausias pasaulyje, gimdymo šviesiai tikrai neprisimenu.

apie epidura yra atskira tema, todel apie ji chia nepasakosiu.

visu postu neskaichiau, bet jeigu manes paklaustu, ar gimdymas baisus - atsakychiau, kad tikrai ne. nerimas priesh gimdyma - taip, skausmas, saremiai, kirpimai, plyshimai - taip, buvo. bet per gimdyma baimes tikrai nejutau. nebuvo laiko bijoti - reikejo gimdyti

jau rashiau kitoje temoje, bet dar pasikartosiu - pati baisiausia akimirka ish viso gimdymo buvo tada, kai dar bunant namuose reikejo apsispresti, kad chia jau tikri saremiai, kad tikrai shiandien pagimdysiu ir jau laikas rengtis, chiupt shmutkes ir neshti zhopa i ligonine. butent to zhopos neshimo i ligonine ir nenorejau ir bijojau. o visa kita - nu nebus kitaip. nu turesi pagimdyti! nevaikshchiosi gi visa gyvenima neshchia su suo vaiku. viskas. basta. ner ko bijoti, nes kitaip nebus.

beje, man labai patiko vienoje gimdymo istorijoje gimdymo palyginimas su pasimatymu ir bulviakasiu. pirmo gimdyti ejau tikrai kaip i pirma pasimatyma, i antra - truputi kaip i bulviakasi bet jeigu reiktu dar gimdyti - prisiminchiau shita palyginima

ps., panashi tema jau buvo seniau, pridedu nuoroda
http://www.supermama.com/InvisionBoard/ind...?showtopic=2560

Merginos, kiekviena musu gimdyma isgyvena ar isgyvens savaip - vienai tai labai greita/ilgu, bet neskausminga, o kitai tenka kenteti ar rinktis epidura, tad ka kitos moterys patyre neverta sau taikyti. Bet pacio gimdymo nereikia bijoti, jei jausite, kad negalite/nenorite kenteti, tam yra ivairus nuskausminimo budai (ne tik epiduras ). Is anksto nusistatyti, kad 'as gimdymo bijosiu' yra tikrai neprotinga. Gimdymas nera toks baisus dalykas jei moraliskai pasiruosi ir neklausai kitu 'meskos paslaugos' koks tai siaubiakas.

Gimdyčiau kad ir kelis kartus dienon, bet tie mėnesiai iki gimdymo košmaras. Gimdžiau be nuskausminimo. Aš net neįsivaizduoju gimdymu kai rodo filmus per televizorių. Gimdykit ir nebijokit. Jei sau neįsiteiksit kad skauda tai ir neskaudės . SĖKMĖS. Linkiu patirti tą malonumą, kai pasaulį išvysta mažylis

Pasiruošti gimdymui mums duoti devyni mėnesiai. Tai ir daug ir mažai. Galima tuos devynis mėnesius bijoti, bet galima paruošti savo kūną taip, kad galėtumėm pagimdyti pačios, be baimės ir nesunkiai. Todėl aš visoms patarčiau šitą laiką išnaudoti ir:
1. mankštintis kuo daugiau (ypač treniruoti dubenį, kuo daugiau tupėti, judėti atsitūpus (pvz.: plauti grindis), sėdėti sukryžiavus kojas, bet visa kita fizinė veikla irgi labai reikalinga)
2. Plaukioti ir nardyti (nardančių mamų kūdikiai rečiau gimsta pridusę, nes mamos švelniai juos treniruoja visą laiką)
3. Daug bendrauti su kūdikiu, dažnai pasakoti jam, kaip jis gims, nupiešti visą jo kelionę
4. Susidraugauti su savo kūnu, patikėti, kad jis tikrai daug gali, ir tikrai bus jūsų pagalbininkas
5. Išmokti atsipalaidavimo (to reikės per sąrėmius. Jei moteris moka tinkamai atsipalaiduoti, ji gali padėti savo kūnui atsiverti tarsi gėlei) ir koncentracijos (to reikės per stangas). Čia geriausia padėtų joga.
6. Mintimis susikurti tokį gimdymą, kokio jūs norite.
7. Atleisti visiems, ant kurių esate supykusios, susitaikyti, atsiprašyti ir eiti į gimdymą švariomis mintimis.
8. Na ir pagaliau, nuspręsti, kur gimdysite, su kuo gimdysite ir aptarti, ko norėtumėt ir ko ne gimdymo metu.

Linkiu visoms gero, gražaus ir tikrai įsimintino gimdymo. Ir kuo daugiau vaikų

As visada bijojau gimdyti , kol... nepastojau .Tada visos mano baimes isgaravo .Labai laukiau savo abieju vaikuciu .Na gimdyti man teko naturaliai - kentejau labai didelius skausmus- niekas nesiule jokiu epiduru (nors uz pirma karta daviau kysi) .Antra syki gimdziau uzsienyje - jokiu stebuklu ten nera! Jeigu tektu kada nors gimdyti - tai tikrai nebenoreciau daugiau to iskesti.Tikriausiai ryzciausi epidurai , nes antras gimdymas man buvo skausmingesnis.. o tikejausi , kad bus lengviau.
Nenoriu busimu mamyciu gasdinti ir pabaigai galiu parasyti , kad pati gimdymo eiga nera tokia baisi ir baigiaisi greitai mazdaug per 12val, daug baisiau - kai tris menesius kankina nestumo toksikozes - nera kam vaikui valgyt paduot , namai apversti ir ...vyras apleistas.
Nezinau su kuo dar galimetu sulyginti busena po gimdymo : pasijauti "devintam danguje" ir gali visam pasauliui pasakyti -as "tai" padariau - pagimdziau nuostabu vaikuti !!!

Gimdymas baisus? Oi ne, daug baisiau yra tai, kas laukia PO gimdymo - t.y. vaiko auginimas ir atsakomybė už jį diena iš dienos, metai iš metų, be jokių atostogų ar pietų pertraukų. Va čia tai tikrai baisu Reikia užauginti Žmogų, gerą žmogų, Asmenybę, reikia sugebėti išlaviruoti tarp profesinės veiklos ir motinystės, derinti darbą su maitinimu ir t..t....Vien dėl to vis atidėlioju antrąjį, na o jei lauktų tik gimdymas - ech, kad ir dabar


P.s. žinoma, gimdyti sunku, žinoma, skauda, bet aš lyginu gimdymą su laukiančia kasdienybe po jo

Ausko žodžiai Oi kaip aš suprantu..mane irgi ne gimdymas atbaido, bet gyvenimas po jo Ypač jei gimsta nenuorama O ir niėštumas man nebuvo malonus, todėl gimdymo laukiau kaip savotiško išganymo
Ir dabar ta mamos širdis tokia jautri, pergyvenanti dėl tos naujos gyvybės, atsakomybė, rūpestis, noras būti gerai Mamai...Daug sunkiau ir sudėtingiau viskas už tą skausmą, praeinantį ir pasimirštantį..

Nereikia bijoti gimdymo, tikrai nereikia, as abu kartus gimdziau naturaliai, abu greit ir be plysymu ir be siuvimu ir su juoku, tik pirma karta juokiausi per saremius iki gimdymo, o antra kart visa laika, net akusere sake gana juokauti, (dar perpeti nusispjove, tipo kad blogai paskui nebutu nuo tiek juoko).
dabar turiu du ir labai noriu trecio, bet jis dar neuzsakytas, bandom bandom bet neiseina:(

Galima ir juoktis, ir dainuoti. Čia viskas priklauso nuo požiūrio Į gimdymą ir į gyvenimą apskritai

Aš irgi per sąrėmius, kol jie nebuvo skatinami savo juokelius laidžiau..Akušerė nuo to buvo geros nuotaikos. Atėjo kitą akušerė, iš kito aukšto pasigirti, kad moteris ką tik pagimdė dukrytę, o aš ten tokia gimdykloj patenkinta, aišku vėl savo sąmojį kažkokį ką tik "suskėlus". Pažiūrėjo abi į mane ir sako "oho sąrėmiai (na, ten tas aparatas kažkokius skaičiukus fiksuodavo ir kreives brėždavo), o jūs tokios geros nuotaikos"..et, gaila, kad tą nuotaiką man po to oksitocino lašeline sugadino