Mano vaikinas (3,5 m.) turi nematomą draugą, su kuriuo nuolat kalbasi, žaidžia, kovoja ir t.t. Tas jo "draugas" jam pataria ką daryti/nedaryti, kas galima/negalima, kas leidžiama/neleidžiama. Ir tai jau tęsiasi beveik 1,5 metus. Nežinau, kaip reaguoti: ar negirdėti-nematyti, ar tas fantazijas palaikyti, ar drausti ?

Maniškei greit penkeri, bet ji taip pat nuolatos bendrauja su "savo pasaulio draugais" - tai jos pačios sąvoka. Padėjo su jais "bendrauti" jau seniai ir iki šiol "tebebendrauj'. Kartais darželyje įlenda su žaislu kokiame kamputyje ir prasideda "bendravimas". Ir namuose mėgsta žaisti ne viena, o su "savo pasaulio draugais". Prie stalo, jei ji pradeda kalbinti mane, aš pasakau, kad noriu pavalgyti ramiai. Tada ji atšauna: "Tai aš kalbėsiu su savo pasaulio draugais". Na o tada jos sėdėjimas prie stalo būna ilgas...
Kaip mes reaguojame? Niekaip. Yra kaip yra. Tegu "bendrauja". Svarbu, kad nesipyktų...

Mano dukra turi tariama sese. "O mano sese Migle sake...." Didelis autoritetas. Ta sese viska moka, viska zino... Jei tik ka nors paklausi ir kur ta ar ana zinai ar ismokai - atsakymas vienas ir tas pas: "sese ismoke, sese sake".

nu tik nesijuokit,bet atsimenu aš vaikystėje irgi turėdavau "išgalvotų"draugų.
tai būdavo tik tada,kada mane tėvai palikdavo vasarą seneliams,kaime.ten man trūkdavo bendraamžių,neturėdavau su kuo bendrauti ir tt.
o mieste,kieme ir darželyje nieko panašaus nebūdavo..
tad gal vaikams trūksta bendraamžių?trūksta bendravimo?o jei ir darželyje tokie dalykai darosi,gal tiesiog nepritampa prie vaikų,gal neranda tokių draugų kokių nori?

nu ir faini jūsų vaikai ypač tas, kuris zuoką pažįsta
maniškė neturi nematomo, bet ji irgi kalbasi su tokia kiaule taupykle

Jei tas draugas dalyvauja tik žaidžiant žaidimus, tai nieko. Juk vienas vaikas negali žaisti komandinio žaidimo. Bet vis tiek jau signalas, kad vaikas jaučiasi vienišas, todėl išsigalvoja nesamų draugų. Tėvai turėtų atkrepti dėmesį ar pakankamai skiria laiko vaikui, jo dvasinei būsenai, gal daug dirba, gal skyrybos ar dar kas nors. Gal vaikas bendrauja tik su aukle ir nelanko darželio, gal kieme neturi draugų. Jei turi draugų, bet būna tėvai neleidžia pasikviesti jų į namus. Tai ką vaikui vienam veikti? Tik sugalvoti sau draugą, kuris patars, padės bėdoje, visada bus šalia.
Tėveliai, būkite dėmesingi savo vaikeliui, žiūrėkite kad turėtų tikrą sau artimą draugą vaiką. Blogiausiu atveju nupirkite kokį gyvūnėlį, tegu jis tampa draugu.

Mano vaikinas taip turėjo tariamą draugą kiškį Kvanką, o pats taip pat buvo ne Taurius, kiškis Rodžeris (sakėm, kad jei važ. į Ameriką, tai vardas labai pritaps, t.y. į visa tai žiūrėjome natūraliai su jumoru ir l.pykdavo kai vadindavome jo vardu), o kai visai mažiuko kas nors paklausdavo vardo, tai pasivadindavo Toyota. Viskas pasibaigė pamažu kai pradėjo lankyti darželį, kadangi atsirado galimybė daugiau pabendrauti su vaikais. Galbūt trūko draugijos, nes ištisai būdavome kartu ir su vaikais retai bendraudavo.
Nors po šiai dienai pilni namai kiškių (žaislų)...

ne tik tada kai demesio permazai, bet ir tada kai demesio per daug, atsiranda tie dargai. "Kovos" su tuo nemazai budu, geriausias budas - susidraugauti su tuo draugu, ir patiket kad istiesu egzistuoja.
Greitu laiku pagrindiniam puslapy bus idetas straipsniukas apie isgalvotus draugus.

jau kokią savaitę mano jaunėlis 4metų aiškina, kad jis turi nematomą draugą kad jis gyvena su mumis, mums yra nematomas, kad tai rudų su juodu plaukų vyras-paskui aiškina, kad metų tieki kiek jam, ūgis jo panašus apsirengęs margom kelnėm ir marškiniais... kad jis miega kartu su mano vaiku vienoj lovoj... kad kartais įlenda į brolį ir jį patį ... kalba labai tyliai... kai vakar paklausiau, o kur jis dabar?-atsakė, va sėdi ant sofos šalia mūsų... nu pasijaučiau trumpai sakant nejaukiai... vaikas kalba taip rimtai, jog atrodo kad tai tiesa... esu girdėjusi, kad vaikai kartais išsigalvoja tokius nematomus draugus... tačiau kame to priežastis???? kaip elgtis tokiu atveju??? neigti? žaisti tą jo žaidimą? ar dar ką? o gal imti tikėti vaiduokliais???

ačiū vija, nepastebėjau tos temos... tik ten pasiskaičius negalėčiau to pritaikyti savo mažiui-nu gi nevenišas jis-turi brolį, kurį pastoviai audžia, ir aš pastoviai namie su juo...be to pastoviai mūsų namai pilni vaikų draugų-kaip koks vaikų darželis jau kas kas bet tas velniūkštis vienatve nesiskundžia-jo visur pilna... o patylėt negali nei pusės minutės...

Rigedora

Matyt cia ne vienisume esme... Maniske irgi atrodo prisibendrauja, kiek to laiko vienai telieka, pora valandeliu vakarais... Man kartais net atrodo kad jai net daugiau noretusi pazaisti vienai...As ir pati prisimenu turejau nematomu draugu ir gan ilgai... Matyt cia kakzokios kitos priezastys.
Beje Auges minejo kakzoki straipsni apie tuos "nevidimkas" tituliniame, bet as to titulinio niekad neziuriu, gal kas buvo? Idomu kaip ta reiskini aiskina psichologai?

Va visai sviezias straipsniukas apie isivaizuojamus draugus, deja anglu k.
Galiu imesti santraukele, jei kas angliskai neskaitot.

Ir pasirodo nieko cia baisaus tie draugeliai

http://www.startribune.com/stories/389/5159826.html

Man karta bendradarbe pasakojo, kad jos vaikas turejo ta isivaizduojama drauga. Tai liko jis isgyvendintas paprastu budu - visi pradejo ji "matyti" ir rodyti ji vaikui uz pavyzdi Tipo, o tavo draugas tai viska suvalgytu O tavo draugas tai niekada nesigincija Vat teip draugas prarado aktualuma

Bet tuo atveju buvo butent draugas. Na, zaisdavo su juo, tardavosi... O kaip tavo, Rigedora, vaikis i ta vyra ziuri?

Maniškis irgi turi draugą - zuikį (gal reikėtų rašyt Zuikį), ir gyvena jie abu jo kaime . Ir viskas jų kaime ne taip, kaip pas mus - ir troleibusai važinėja, ir tualetai ne tokie ir dar daug daug daug visokių kitokių dalykų. Bet namanau, kad tai būtų blogai - veikia vaiko fantazija, galbūt jis jaučiasi saugesnis, nes ne visada gi mes, suaugusieji, sugebam vaiką teisingai suprast, ne visada reaguojam taip, kaip mažius tikisi. O čia - visada 100procentinis palaikymas ir atitikimas. Jiems matyt to reikia. Galbūt mūsų mažiai yra jautresni, todėl ir turi įsivaizduojamų draugų.

Aš pati vaikystėj turėjau tokį draugelį Tikėsit ar ne... Aš turėjau begemotą, tokį šuns dydžio begemotą Mama iki šiol visiems pasakoja,kaip aš maža buvau "prisigalvojus" apie jį O man ji ir dabar juokingai atrodo,koks "prisigalvojus", jis buvo TIKRAS, kiek pamenu atsirasdavo jis tada,kai pati to norėdavau.Suaugusi moteriškė sakysit. o taip nusišneka Sakykit ką norit,kad aš ,bet tai mano tiesa

Nors ir ne taip greitai kaip zadejau, bet visgi idetas jau strapsnis apie nematomus vaiko draugus pagrindiniame puslapyje.
http://www.supermama.lt/content/view/474// - stai cia

Maniškė ''draugą" įsigijo būdama vienerių,tai buvo Antytė ir gyveno po lovą.Dažniausiai mus apsilankydavo kai mergaitė gulėdavo lovoje.Mes ta "draugyste" pasinaudojome ir kai mažoji nenorėdavo valgyti,tai valgydavo tik už Antytę.Kai nenorėdavo miegoti tai migdydavo savo Antytę.Vieną kartą būdama jau trejų,per tv pamatė krokodilą čiumpant antį,tai ją labai sukrėtė ir kelias savaites pašokusi iš miego šaukdavo Antytę. Vėliau "draugė išėjo pas kitą vaiką,bet po šeimos nelaimės tuoj pat persikraustė atgal.Aš nieko prieš tą tariamą draugę neturėjau,paprasčiausiai mačiau,kad ji mergaitei reikalinga.Dėl dėmesio trūkumo? Nežinau. Visą laiką aukojau dukrai.Gyvūnų taip pat turėjo(šunį ir paukštelius).

maniskis irgi turejo drauga, tik jis keisdavo pavidala, tai drugelis, tai paukstis, bet parodydavo, kur jis miega ar kur tupi. kai darzelyje buvo atsiradusi itampa del aukletoju ir vaiku santykiu, tam draugui vis "vilkas sparnus nuplesdavo" ir aisku labai skaudejo. kai isejome is darzelio, drugelis atsirasdavo reciau ir vel sveikas. Vienas momentas, kad jis tiesiog guli vakare lovoje ir pasakoja ir kartais atsako sau rimtu suagusiu balsu. bet siuo metu vel nieko tokio neber. kai paklausiu, kur draugas, tai suzinau, kad namo iskrido

Aš irgi vaikystėj panašų draugą turėjau - meškiną Tik ne su juo kalbėjau, o apie jį draugams pasakodavau

As irgi beveik nebegirdziu apie maniskio draugeli Zuoka , bet ir neklausineju kur jis prapuole. Karta neseniai vaikas isgirdo mus su vyru kalbant apie A.Zuoka, tai paklause "Jus cia apie mano drauga kalbat?" , vadinasi nepamirso dar...

Skaitau ir juokiuosi Originalus vaikas Maniskis tokiu draugu neturi, uzsukau i sia temele, nes perskaiciusi jos pavadinima prisiminiau drauges pasakojima apie jos 2-3 m. dukrytes TOKIA drauge Gabriele. Pamenu, labai stebejausi, nes nekada apie tai nebuvau girdejusi. Bet ta atveji buvo galima paaiskinti, nes kai tai mergaitei buvo 2 metukai, staiga mire jos mylimas tevelis. Dar gal 5 metus ji pasidedavo tevelio nuotrauka po pagalve, o Gabriele siek tiek kompensavo praradima...

Mano sūnui 4 metukai, o nematomas draugas atsirado neseniai, tikriausiai tai susiję su broliuko gimimu ir darželio pakeitimu.
Jo draugui viską tėvai leidžia, jis turi motorolerį ir pan. Sūnus pasakoja tokias nebūtas istorijas, kad net nežinojau, kaip elgtis. Vieną dieną jis užlipo ant palangės, kai jam paiškinau, kad negalima, kad gali nukristi, o dar blogaiu per langą iškristi, jis pareiškė, kad jo draugui tėvai leidžia. Vakare jis kalbėjosi telefonu su savo draugu, davė ir man pakalbėti su jo tečiu, tai aš tokį moralą apie lipimą ant palangių atrašiau, pareiškiau, kad jis elgiais labai neatsakingai leisdamas savo vaikui lipti aukštai ir pan. Kitą dieną jis man sako, kad ir jo draugui negalima lipti ant palangiu.
Kai pradėjome daugiau apie tą draugą kalbėti, aš aplinkui per aplinkui paklausiau ar jis supranta, kad tas draugas tai fantazija. Jis atsakė taip, ir pridurė aš neturiu draugų. Aš sakau tu turi - Karolis ir t.t. o jis atsakė aš neturiu draugų Kaune (mes gyvename Kaune). Nežinau ką daryti visi draugai, kurie gyvena Kaune visai neturi vaikų.
Gal čia yra vaikučių, kuriems tiek pat amžiaus ir jie neturi draugų.

Na, mano vyresnysis taip pat išsigalvoja tokius dalykus. Pirma galvojau, kad Ovidijus tik žaidžia, bet... Buvau kiek nustebusi, nes mano vaikas nėra jau toks mažas. O pastebėjau tai tik mieste. Buvom su Ovidijumi mieste, nes norėjau nesupirkti ką nors nėščiai moteriai. Taip, taip buvau nėščia. Nuėjom į parduotuvę ir pradėjau ieškoti drabužių. Aš atsisukus į vaiką pamačiau kaip jis šnekasi su savimi. Jo žodžiai buvo tokie: - Ne, aš nenoriu. Taip, čia jau geras variantas." Aš jam ir sakau: - Ovidijau, tau viskas gerai?" - Taip, mama. Susipažink su mano draugu." Tiesą pasakius aš vos nenukritau. Rimtai pagalvojus, jis juk turi tų draugų ir ateina jo bendraamžis pusbrolis, bet niekaip nesuvokiau kodėl taip yra. Taigi jau žadėjau vesti jį pas psichologą, bet nusprendžiau palaukti dar kelias dienas. Praėjo tos dienos kaip valanda. Man buvo labai smalsu ar jis dar turi tą "draugą". Taigi ir paklausiau: - Ovidijau, o kur tavo tas draugas? " Jis į mane pasižiūrėjo kiek piktokai ir pasakė: - Žinai, mamyte, aš su juo nebedraugauju." Pamąsčiau ir pasakiau: - O kodėl jau taip? " Vieną akimirką aš pamaniau, kad jis pravirks, bet tuoj pat man atsakė: - Aš, mamyte, viską girdėjau ką sakei tėveliui. Aš nenoriu niekur eiti. " Ir nubėgo į savo kambarį. Man buvo aišku, kad jis girdėjo mūsų su vyru pokalbį, bet man atrodo, kad tas pokalbis pakeitė vaiko protą. Manau, jis įsivaizdavo, kad mes jį išvešim kažkur toli. Taigi dabar Ovidijus jau nebeturi tų draugų (tikiuosi), o dabar turi ir sesutę Dianą. ;}

Mano vyresnele, kai jai buvo trys, taip pat turejo du isgalvotus draugus, berniuka ir mergaite. Per daug mes i tai demesio nekreipem, tragedijos is to nedarem, gime sesyte, tai visi draugai is kart isnyko!

Mano dukrytei 3 metukai paskutiniu metu ji vis pasakoja kad turi labai grazia sese su kasytem jos vardas Skaiva ir kad ji myre lygoninei kad ji su ja gyveno dideliam name su seses teciu jo vardas Vytautas,sese myre nes ja uzdusino kazkas su rankom ir ji buvo lygoninei ja lanke o su ja buvo ir kitu labai baisiu vaiku man zinoikit siurpuliukai per kuna laksto klausiam kiek tavo sesei metu dabar sako 90metu o sakau kai tu su ja gyvenai kiek jai buvo metu sako 4metai
is kur pas 3 metu vaiko gali buti tokiu minciu ir zinoti pvz varda Skaiva nes aplinkoj ji tikrai nekur nesusidurusi su tokiu vardu?????

išsigalvoja ir draugus, ir priešus, ir visokius įvykius. jam reikia chebros ir veiksmo visą parą

Sveikos,o mano mergyte,kuriai tuoj trys metukai,turi savo drauga ,nematoma kiskuti,kuri turi saujoje,ji net man ji rodo,net rankos kartais man neduoda,nes kiskuti nesa kartu maudosi nevisada,bet...turi. ..manau gerai,kai vaikas vaizduote turi aisku,su ribomis..

Ech... net palengvėjo, nes ta dukros draugė Neringa, tiesą sakant mane jau buvo išvedus iš kantrybės Su ja ginčijasi, vis sako, O mano draugė Neringa tą aną ir t.t. Dabar bandau atgamint kada ji atsirado... gal po brolio gimimo

mano mažylis turi ir sesę ir darželį lanko, bet draugą turi. Psichoterapeutė sakė, kad vaiko laki vaizduotė ir patarė paskaityti keletą knygų: Terapinės pasakos; Emocinės raidos įtaka tolimesniam vaiko asmenybės vystymuisi; Vaikas ir šeima

Įdomu, kaip galima uždrausti fantazijas?

Grįžta 8 metų sūnus iš mokyklos, gerokai vėluoja. Atidaro plačiai duris ir sako: "Užeikit visi" .Pasirodo, mintimis kalbėjosi su nematomais kačiukais ir parsivedė juos namo, nes bus jų susirinkimas. Dar pakvietė pelytes, bet joms liepė atsinešti narvelius, kad kačiukai jų nepagautų.
Kitą dieną stoviu gatvėj, laukiu, galvoju apie savo vaiką. Eina pro šalį vienas dar didesnis už maniškį ir šnekasi su neaišku kuo...

Mano drauges sunus 4 metuku, turi isgalvota drauga Zygimanta, ir mes niekaip nesuprantam is kur tas toks draugas tokiu vardu, nes jis nepazysta jokiu Zygimantu, musu aplinkoje tokiu vardu nera drauge aiskinosi bet ir darzelyje nieko panasaus nera. Mums tai aisku siek tiek keista, tik nors tiek gerai, kad tas Zygimantas pasak jo tai labai geras berniukas, cia kaip ir teigiamas herojus, o ne koks blogietis, tai gal cia ir nieko baisaus, taciau vistiek keistai skamba kai jis pradeda pasakoti "O mes su Zygimantu.." "Zygimantas siandien ta ir ana.."

kai pati buvau maza - turejau nematoma drauga berniuka - is Rygos
kodel butent is ten - nzn, is kito miesto, atsiet susiakmbindavom, jis atvaziuodavo pas mane, zaizdavom saskem ir pan ty kai neturejau kompanijos - visada salia buvo jis nors kaip db prisimenu - nei as isivaizdavau jo isvaizda, nei ka. tik kad vyresnis buvo man rodos.
manau nieko blogo cia nera, tiesiog gal vaikas vienisas kiek jauciasi, arba neturi tam tikru momentu su kuo pazaisti ar pan.
Papildyta: