Laba diena, įdomu pasiteirauti, ar fiziologiškai įmanoma jausti tą momentą, kada įvyksta apvaisinimas, o po to kai vaikiukas implantuojasi gimdoje. Kokie buvo nėščių mamyčių pojūčiai? Dėkoju už atsakymus.

Sveika,
Abejoju ar galima tai pajausti.
Na,isivaizduok tu uzsikretei gripu,bet simptomu dar nera ir tu nezinai,kad rytoj jau turesi temperaturos.
Praeina trys paros,kol apvaisintas kiausinelis pasiekia gimda ir ten isitaiso. O,jau paskui viskas vyksta zaibiskai. Ir dar po keturiu dienu jau galima bandyti daryti nestumo testa.

Labai daznai moterys, kurios jau laukiasi sako jauciusios ir zinojusios apie nestuma dar net neprasidejus pirmiesiems jo pozymiams.Kas tai per nuojauta? Mistika? Pasidalinkit savo patirtim, bus idomu

laba, as pradejau itart kai pasireiske zveriskas alkis, nors lelyte buvo planuota ir yra labai laukiama bet buvo tokia mintis kad pataikem kai tik pradejom dirbt prie sito projekciuko bet ir abejoniu buvo begale. idomu kaip buvo kitom.
be to pries pastojant apturejau persileidima tai zinau tikrai kad gryzo tas pats vaikas kuris isejo, va sito as paaiskint negaliu tiesiog zinau

idomi temele deja man jokios nuojautos ir neprireike - mes planavom savo leliu, tai jau zinojau, kad bet kuria diena gali "uzkibti" o del kitos nuojautos, tai galesiu pasakyti tik po gimdymo... visi sako, kad turesiu berniuka, taciau kazkur giliai pati sau manau, kad gal visgi apsirinka. na, bet nebedaug liko laukti, kada galesiu isitikinti

Labutis labutis
Na dideli alki galima jau priskirt nestumo pozymiui. Nors as turbut negaleciau pagal tai spresti, mane toks zveris alkis pagauna pries mmm visada. Tada mano organizme vesi didzioji kaloriju karalyste
Labai smagu kad antras nestumas sekmingas, linkiu pagimdyti nuostabiausia kudiki
Papildyta:


Dekui
Visiskai suprantama, kad planuojant nuojautu nereikia, tiesiog isitaisys vaikiukas pilvelyje kada ir taskas
Bet na juk yra moteru kurios sako, kad savo kunu ir siela pajaute,kad ju pilvely kazkas apsigyveno, anksciau testu, speliojimu visu, raugintu agurkeliu, pykinimu,mm velavimu ir pan. O gal tai tik mitas ?

Mes dukrytės laukėme 12 m. Kai pastojau, ir žinojau kad esu nėščia, susapnavau sapną, kuriame mačiau savo vaiką ir jį šaukiau vardu. Kai gimė dukrytė (nors vyro giminėje gimsta tik berniukai ir visos tetulės pranašavo sūnų), pamačiau tą patį veidelį, kurį ir sapnavau ir be abejo žinojau kokį vardą duosių - tą patį kuriuo šaukiau sapne. Visus 9 nėštumo mėnesius žinojau kad gims dukrytė, žinojau kokia ji bus. Taip ir atsitiko.

Sveikutes. Labai idomi tema.Papasakosiu ir as musu trumpa istorija.
Savo vaikeli planavom. Apsilankiau pas gydytoja, pasidariau tyrimus, nutraukiau kontraceptiku vartojima, emiau gerti vitaminus ir laukti, kada prasides nauja gyvybe. Gydytoja man garantavo, kad maziausiai 3-4 men nepastosiu, nes 7 metus vartojau kontraceptikus. Praejo menuo, atejo sv.Valentino diena. Gal labai banalu-nesiginciju, bet kita ryta vyrui pasakiau "vakar mes pradejom savo vaikeli". Nepraejo pilnai ne menuo, o testas rode, kad vaikelis isikure Kadangi labai skrupulingai vedziau menstruaciju, santykiu kalendoriu, gydytoja patvirtino, kad pastojau butent ta vakara
Juk mes turim "sesta" jausma, ko cia stebetis, kad zinom, jog mumyse auga nauja gyvybe

sveikutes
Mano leliukas netyciukas
Kazkas sirdelej kirbejo kad pastojau, bet nesitikejau kad taip is tiesu ir bus. Na buvo labai keista kad pradejo kritinet spaudimas, nes niekad gyvenime tokiais dalykais nesiskundziau. Tapau labai nervinga, nuotaikos keitesi kas akimirka, buvau pikta... Kadangi rukiau pradejo vimdyt nuo cigareciu kvapo... Labai galva svaigdavo. O visai sumerimau kai mmm suvelavo 5d Vis dar naiviai tikejausi kad nepastojau, bet kai mmm velavo 12d daktare nustate mazdaug 6sav. .
Neturejau jokios nuojautos kad esu nescia. Buvo viena vienintele nuojauta, kad nesioju berniuka (ir sapnuodavau kad sunu turiu). Echo du kart tai patvirtino.
Ir stai sausio men turetu gimti mano mazylis

Rekomenduoju, jei domina ši tema, pasiskaityt Žarskaus knygas, juose labai daug pavyzdžių apie dvasinį nėštumą. Deja, tuo pasigirti negaliu, nors pirmą mėnesį pastojus turėjau normalias mėnesines, testas buvo neigiamas, tačiau nenurimau ir po kelių dienų pakartojau testą, na ir ką gi... Laukiuos

O mes savo antra leliuka "gaminom" pora metu ir niekaip nesigaudavo. Bet viena diena uzejau i parduotuve, ir praeidama netoli darzoviu- vaisiu skyriu pajutau stipru greifruktu aromata. Ir negalejau patiketi, kad is taip toli as jauciu greifruktus, iskarto nusipirkau aisku. Grizus namo papasakojau viska vyrui, tai musu mintys sutapo, kad greiciausiai busiu pastojus. Tai taip ir buvo, po poros dienu pasidarem testuka ir valio, taip lauktas musu leliukas galu gale uzkibo

as pajutau dar neatejus mmm laikui, krtine kaip akmuo pasidare ir kazkas pasamoneje kirbejo. net MB pasakiau as laukiuosi, bet jis mane nuramint bande kad pirmiausia mmm sulaukciau o tik paskui stresuociau nors streso ir nebuvo tik neapsakoma ramuma. o dabar jau turiu ta zmoguti ant ranku

Labai malonu mamytes, kad paraset savo ispudzius
Dabar lauksim tikrai mistiniu pasisakymu, jei tokiu bus.
Kas tiesa tikrai,kad moteru inuticija yra nepakartojama..

Mes irgi buvom tai patyrę , todėl kai jau pastojau antrąkart jaučiau tai Nesidariau jokių testų, tiesiog pajaučiau kad laukiuosi. Sirgau dar tris menesius, bet nė trupučio neabejojau, kadaš jau ne viena Visi šnairai žiūrėjo, netikėjo... bet aš tiesiog žinojau, džiaugiausi ir baisiai pergyvenau, kad nebūtų kaip pirmąkart.. todėl nuvažiavau į Grybą, pasidariau echoskopiją ir jau po pusvalanduko paskambinau savo vyrui į darbą ir su džiaugsmo ašarom pranešiau, kad su mūsų lelium viskas gerai, jis tvirtai ir patogiai įsitaisęs mano pilvely...
Dabar mes turim nuostabų sūnelį ir esam beprotiškai laimingi
Ir nieks lai nedrįsta paneigti, kad motiniška nuojauta neegzistuoja.

Mes labai norejome kudikelio - skaiciavausi dienas, matavau temperatura, norejau isitikinti, kad vyksta ovuliacija Taigi per viduriuka ir "taikeme". Viena vakara, tarsi koks vidinis balsas, dar sianakt pabandykit ir jau bus viskas padaryta ka galejote.. Taigi "bandome" - po to negaliu uzmigti, maudzia pilva, su manimi tarsi kazkas darosi, uzmiegu tik paryciais ir tas sapnas... Pakyla mano temperatura ir tas nenugincyjamas jausmas - kad nescia.. Po to dar neskubu dziaugtis, bet kiekviena diena vis aiskesnis jausmas, intuicija, zinojimas - as nescia! Ejau pas gydytoja tik patvirtinimui, nesulaukus tariamu mmm.. dabar auginame pati nuostabiausia pasaulyje angeleli

Aš apie savo intuiciją geriau patylėsiu Darbavomės 2-3 mėnesiukus, ir vis atrodė kad JAU, neigiamas testo rezultatas labai sugadindavo nuotaiką Ką gi, vieną rytą visiškai netikėtai susizgrimbu kad jau reiktų vėl pasitikrint, užsimetu suknelę, vaistinė čia pat. Ir testas jau rankoj, o nosis žemai nuleista, mat dabar jau įsitikinus kad testas neigiamas, kažkas mum negerai su vyru ir t.t.... Pasidarau testą, palieku vonioj, nueinu pasikuist virtuvėj, po to prisimenu kad vis gi reik pasižiūrėt ką testas rodo Testas rankoj, akyse viskas susilieja, nieko nesuprantu, teigiamas atsakymas apsižliumbiau iš laimės ir nežinau nei ką čia man dabar daryt, nei kaip jaustis- žodžiu fantastika

Na as tai abiem nestumams prasidejus jutau kad ivyko JAU,net nepasidarius testo,nu tiesiog jutau,ir be testo galejau pasakyti kada tai ivyko,nors nieko panasaus i koki kalendoriu nevedziau.Tiesiog PO TO,praejus dienai galejau pasakyt kad jau ivyko,nu tiesiog kazkas viduje sake.
O del lyties su pirmu tai net nezinau,buvo visokiu minciu,kazka konkretaus negalejau pasakyt,gime mergaite.
O antra karta net nepastojus dar labai norejau berniuko,ir vardas is kazkur atsirado,dar net nepradetam,apie mergaite visiskai jokios minties nu ir ka paziurejus echo,man pasake kad mergaite nu nustebus esu,ir niekaip nesusitaikau su mintim kad savo reikia jau vadinti kitaip ne berniukisku vardu,o ir sapnuoju tik berniuka ir vadinu net sapne tuo vardu.
Nu tikrai kazkokia mistika....
Na pamatysim kas gims.

Kad egzistuoja kazkoks sestas jausmas ar kazkas panasaus esu isitikinus 100 % . Vaikelio neplanavau nes su draugu esam nesusituoke,ir net gyvenam skirtingose Baltijos pusese. Metu pradzioje susiruosusi aplankyti drauga pajutau keista jausma . Nezinau is kur pradejo kilti tos mintys kad grysiu namo ne viena, net kalbeti mintyse su busimu lialiu pradejau. Pradejau galvot,kad stogas vaziuoja . Nuojauta neapgavo- sunyciui jau 18 dienu

Kaip ir yra tokių, kurios net nenutuokė, kad yra nėščios net 7-8 savaites Pvz. aš

O man taip nutiko, kad dar nei mmm nevėlavo, o aš kažkokiu būdu tiksliai supratau, kad esu vėl , nors saugojomės ir antro taip greit tikrai neplanavom, bet kažkokiu mistišku būdu tiksliai žinojau, kad esu tai dabar lauksim rezultatų MISTIKA..... ne kitaip

[ o del kitos nuojautos, tai galesiu pasakyti tik po gimdymo... visi sako, kad turesiu berniuka, taciau kazkur giliai pati sau manau, kad gal visgi apsirinka. na, bet nebedaug liko laukti, kada galesiu isitikinti

[/quote]

Aš irgi turiu keistą nuojautą kad pas mus gims mergaitė

Sveikos ,

As irgi turejau keista nuojauta, kad jau pastojau.
O buvo taip: keleta menesiu bandeme pastoti ir niekaip nepavykdavo. Vienu metu kazkaip pradejo mausti sona, kaip nesava jauciausi, zinojau, kad kazkas su manimi vyksta, nusprendziau nueiti pas ginekologe del visa ko. Gydytoja apziurejo ir patikino, kad as sveika, kad viskas gerai ir palinkejo kantrybes bandant. O man vis tiek kazkas krebzda. Po poros sav. nusiperku nestumo testa, o sis nieko nerodo. Po savites vel nusiperku - Yra
Pasirodo atejau pas gydytoja ka tik pastojusi, bet aisku, dar nieko nesimate.
Pradzioje nebuvau isisamoninus, kad tai nestumas, bet kazkaip pasamoningai matyt jauciau.
Beje, kaip viena kolege jau cia rase, apie dvasine nestumo puse labai idomu pasiskaityti Aleksandro Zarskaus knygoje "As iki gimimo".

Kadangi musu mazius yra planuotas, tai dar neatejus mmm jau zinojau, kad , nors pavyko ne is pirmo menesio... Aplinkiniai pastebejo tik tiek, kad "paastrejo" mano liezuvis, nieko nenutyledavau viska pildavau, ka galvodavau, net paciai teko kelis kartus issizioti nuo savo pasakymu Bet su laiku tai praejo

deja nepajutau nei pirma nei antra karta

Mane tai nuojauta aplankė. Tai buvo beveik prieš metus
Po eilinės Kūčių vakarienės pas vyro močiutę eilinį kartą traukėme į Bernelių mišias. Aš nesu religinga. Einu, nes tai gan smagus įvykis, be to iš pagarbos močiutei…Mišios buvo kaip visada, man irgi "mišios" – ima miegas, skauda nugarą ir kojas. Atsiremiu į vyrą, jis mane apsikabina. Tada stojo tyla (skirta pamąstymams) ir aš netikėtai pajutau neapsakomą šilumą, neapsakomą begalinę meilę ir ašaros pradėjo tvenktis akyse. Kaip vėliau sužinojau, vyras pajuto kažką panašaus. Tai buvo pastojimo akimirka. (Gal atrodys ir keista, juk mes nesimylėjome bažnyčioj bet greičiausiai tai ką veikėme pirty prieš Kūčių vakarienę, tapo kūnu )
Po šio įvykio ilgai kankino nuojauta, bet vis tildžiau vidinį balsą.
Apie tai išsamiai galima paskaityti Žarskaus knygose
Bet mane dar labiau nustebino mano vyro nuojauta. Jis man ir pasiūlė pasidaryti testą, nes kažkas paikeitė mano akyse

As jokios mistines istorijos nepapasakosiu, kad laukiuos pranese veluojancios menesines, patvirtino testas. Visgi kone 100% isitikinus, kad pastojau butent ta diena ir ta karta, nors su vyru kone kasdien. Butent tas kartas visada stovi akyse pagalvojus apie

Nors mes esam neplanuoti, bet tarsi kazkas is auksciau sutvarke taip, kad nesunaikinciau uzsimezgusios gyvybes O buvo taip. Per sueiti MB kaip niekad dali savo DNR paliko manyje . Na man taip keista buvo, kodel anksciau jis taip nedarydavo. Buvau jam uzsiminusi, kad ant dienu turi prasideti mmm, o kadangi pries mmm kaip ir nevaisingos dienos, tai jis ir "atsipalaidavo". Dar is senesniu laiku turejau Postinoro tablete, kita diena jau 100% buvau pasiruosui ja isgerti, bet MB atkalbejo, sako kam tu cia organizma draskysi, juk vistiek neturejo uzkibti, na as irgi taip pamaniau, ir nebegeriau.
Pradejau nerimauti, kai nebepasirode mmm Nors nebuvau dar pasiruosusi nestumui, apgaudinejau save, kad cia kalbut koks sutrikimas, bet giliai sirdy jauciau, kad kazkas mezgasi. Apimdavo toks nepakartojamas jausmas - pilvo srity kutenimas malonus, tarsi drugeliai skraidytu. Zinoma, padidejes apetitas, paastrejes sudirgimas. Testas patvirtino mano nuojauta.

busimas tetukas zinojo ka daro ir sako

Sveikinimai!

Aciu
Zinok, man irgi taip atrodo
Bet jis tvirtina, kad tikrai ne tycia "vaika uztaise" Nors jis lialiaus labai nori

su abiem nestumais jauciau kazka zinojau kad as jau ir zinojau kad nebus mmmm nezinau kodel bet jauciau

aš pajutau praėjus gal porai dienų po ovuliacijos. Vaiką planavom pusę metų...ir visus tuos pusę metų kas mėnėsį dar net neatėjus mmm laikui "jau jaučiau" ir darydavausi testus..ir vis nieko.
Bet tą kartą buvo kažkas kitaip, tas jausmas buvo kitoks nei anksčiau. O pajutau per sesija, prisimenu birželio 19 dieną 8 ryto turėjau egzaminą, ryte dar ne karšta...o aš belaukdama koridoriuje prie auditorijos visa degiau ir dusau, vos nenualpau, ko su manim niekada gyvenime nebuvo, nuejau kažkaip iki tualeto ir veidrodyje pamačiau baltą savo veidą. Ir nepriskiriau viso to jaudinimuisi prieš sunkų egzą ir jau įėjus į auditoriją, atsisėdau toliau nuo lango, su ta mintim, kad nesedėčiau ant skersvėjo (nes dažniausiai vasarą palieka duris atidarytas) nes galiu pakenkti vaikeliui paskui gydytoja paskaičiavo, kad butent ta dieną ir užsimezgė manyje gyvybė

as pajutau,kad jau,nzn,kaip,bet pajutau ir pagal mano skaiciavimus as pagimdziau,tada kada ir pasiskaiciavau,o gydytoju nuomone su mano nesutapo o siaip sako,kad vaikelis tevus pasirenka ir juos kuri laika stebi,gal tai kvaila,bet ir ta stebejima jauciau sedi viena namie ir jauti,kad kazkas tave stebi,net nejauku budavo,tikiu,kad tai mano mazius mane rinkosi

Čia mano istorija, tiesa ji dar be pabaigos. Nuo vaikystės esu ligų maišelis, o dabar man jau 26-eri, neturiu vienos kiaušidės, o ir likusi- policistinė. Gydytoja sakė kad teks skatint ovuliaciją. Su vyru planavom, kad gerai būtų jei iki vasaros pastočiau. Tad nustojom saugotis. Sekančią naktį po sapnavau sapną, kad ant savo liemenuko pamačiau pieno. Nesu nieko panašaus sapnavusi. Ryte kažkaip keistai jaučiaus. Iškart supratau ką "prisapnavau". Nors dabar dar tik 15 cd, visa savo esybe žinau, kad laukiuosi. Mėnesiniu laukiu (nelaukiu) per Kūčias. Vyrui sakiau kad jaučiu 80%, kad laukiuos. Tai būtų pati nuostabiausia Kalėdinė dovana! Tikras stebuklas! Požymių jokių dar nejaučiu, bet tiesiog žinau...

P.S. Aš praktikuoju meditaciją, ir visą tą dieną po sapno jaučiau virš galvos kaip didžiulį piltuvą, galvos svaigimą, panašiai jaučiaus per stiprią meditaciją. Pagalvojau, kad turbūt "angeliukas" iš dangaus nusileido. Kitą savaitę darysiu testuką. Tik tam, kad vyrui įrodyčiau.

Nu tai ir mes labai lauksim testuko rezultatu,butinai parasyk! Sekmes!

meciau kt ir is karto pastojau.
nuojauta biski buvo. bet siaip sapnai buvo pranasiski. Vyro tevas mire pries pora menesiu. ir as ji du kartus sapnavau. karta jis paklause rodydamas i mano pilva, ar ten niekas negyvena? sakau ne. jis pasake, nieko greit gyvens, ir prispaude ranka man prie pilvo.
Antra karta sapnavau ji vel, bet nieko nesnekejom, jis tik pasake as dar cia salia musu, dar negali iseiti, turiu cia reikalu. na tie reikalai matyt buvo mano pilvelio gyventojas. nes jis labai lauke ir norejo anuku.
o prie testo daryma sapnavau kad dariausi testa ir parode dvi juosteles. o daktare pasake kad veikeliui 3 savaites. siand einu pas daktare, suzinosiu tiksliai. bet manau taip ir bus.. pati jauciu kiek jam laiko.

Niu as tai dar zalia sitam reikale, nes tik vakar "beveik" gavau is gydytojos patvirtnima, jog, panasu, kad taip, bet jau gerokai anksciau pradejau save saugoti, lyg nujausdama.
Aisku, as nelabai gilinausi i ovuliacijos pozymius, bet tokie pozymiai kaip krutines pasunkejimas ir dar toks vienas idomus dalykas, apie kuri perskaiciau supermamoj, kai ivyksta apvaisinimas, siek tiek teplioja. Tuo metu galvojau prasidejo anksciau mmm, bet jos vos tik prasidejusios, tuoj pasibaige, po siai dienai ju nesulaukiu tai man labiausiai ir sukele itarimu

net asara istrysko nuo tavo istorijos
musu lelius neplanuotas buvo, bet labai labai laukiamas, taciau suprantu tavo nora pastoti, nes mano brolis su broliene turi problemu susilaukiant vaikelio .....

visa sirdimi linkiu tau, kad tavo nuojauta pasitvirtintu ir i jusu gyvenima izengtu mazas stebuklelis

Aš susapnavau teigiamą nėštumo testą. Pasitvirtino. O daugiau jokių "pajutau ten siela, kūnu, užpakaliu, liežuviu" nebuvo.

As nieko nesapnavau ar pan. tik kai anksciau veluodavo manesines visada zinodvauvau, kad jos tik veluoja aisku taip ir budavao, bet sikart kai velavao jauciau, kad jau reik pirkt testa ir kagi jis buvo teigiamas

As dar nesulaukus mmm pajutau,kad turbut jau,nes ryte pabudus paziurejau i veidrodi ir akys buvo labai laimingos

Labai įdomi tema
Parašysiu ir aš savo istoriją.
Mano leliaus atėjimas iš vis buvo apipintas mistikos
Mėnesį preš pastojant susapnavau naujagimį ir tiksliai žinojau, kad tai mano sūnus. Po keleto savaičių beplaukiant baidarėmis Merkiu virš galvų praskrido gandras ir numetė plunksną. Net neabejojau, kad ir čia ženklas.
Taigi ėmiau nelaukti mmm, bet deja jos atėjo. Pasirodo visi šie ženklai aplenkė leliuką visu mėnesiu Nes jis tikriausiai laukė geresnės progos ateiti - mūsų vestuvių antrųjų metinių. Tiksliai žinau, kad jis buvo pradėtas būtent mūsų vestuvių metinių naktį
Taigi sapnas ir gandro plunksna tiksliai išpranašavo leliuko atėjimą, o ir nuojauta prieš mmm buvo labai stipri, be to iš kart po pastojimo pradėjo kankinti nemiga
Todėl dabar laukiu ar išsipildys antroji sapno dalis, apie vaikiuko lytį Nors kažkaip nuo pat pradžių savo leliaus kitaip nei berniuku net neįsivaizduoju

Mes su vyriškiu intensyviai bandom jau keletą mėnesių ir niekaip nesisekė.
Gyvenimas paskutiniu metu toooooks sunkus, kad atrodo niekada dar taip nebuvo: sunkiai sergantys artimieji, kuriuos prižiūriu, darbas su viršvalandžiais, stresas, o dar leliukas niekaip neužkimba...
Žinojau, kad stresas dėl to kaltas.

Vieną dieną gryžau iš darbo, priguliau ir taip pravirkau, kad sustot negalėjau. Pati nepajutau, kaip pradėjau kalbėtis su leliuku, kad nemyli mamytės, niekaip neateina pas mus, o būtų man tikra paguoda sunkiame gyvenime...

Va...
O po keleto savaitėlių pasidariau testuką
Nieko dar garsiai nesakysiu, nes tik antradienį eisiu pas gydytoją, kad patvirtintų jog tas nenuorama užsikabino ten, kur reikia

smagu... Sekmes! Tik dabar stenkis kuo maziau stresuoti

O aš papasakosiu, kaip gydytoja "atspėjo" mano nėštumą...
Suskaudo gerklę, šoktelėjo temperatūra - nuėjau pas LOR. Apžiūrinėdama sako - "betgi jūs nėščia". Na kad ne.. "Žiūrėkit, ir krūtys pabrinkusios" ... Čia prieš mms, sakau... "Eikit greitai pas ginekologę, tikrai nėščia". Nėščia nebuvau, pas ginekologę nėjau. Sūnus gimė maždaug po pusantrų metų. Dar po kokio pusmečio vėl patenku pas tą LOR. Varto kortelę, matyt, ten buvo įrašius apie "nėštumą", klausia, "na kaip, pagimdėt vaikutį?" Pagimdžiau, sakau... "Na matot, o ką aš jums sakiau, ir dar nenorėjot tikėt..." Taip ir užsilenkiau... Bekvatodama vos išspaudžiau, kad man tą nėštumą nustatė kokius 9 mėn. prieš pastojant. Tada jau abi su daktare vos neuždusom nuo juoko... Gerai, kad buvo su jumoro jausmu ir nesusinervino dėl tokios "diagnozės"...
O aš pati tai sapnavau kažkokius neapsakomus sapnus nuo pat pastojimo... Nieko konkretaus, tik kažkokie jausmai... pojūčiai... lengvumas, šviesa... Pirmo laukdamasi iš karto nesupratau, kodėl taip staiga sapnai pasikeitė, o su antru, vos pirmąkart susapnavus, supratau - jau Toks įspūdis, kad sapnuodavau kartu su lėliuku - tą patį...

oj mergaite, geriau nelauk issipildant sapno, o lauk sveiko ir grazaus leliuko. as irgi "jauciau" kad bus sunus po 2 echoskopo, nes galvyte tokia panasi i techio buvo ir prie zydros spalvos taip trauke... ir ka buvo asaru pakalne kai prie gimdyma patvirtino kad 99 proc. mergaite. nebuvau pasiruosus nes juk turejo buti sunus, panasus i teti, ir kitaip taip pat neisivaizdavu nors sakydavau kad svarbu sveikas leliuksa, vistiek sirdies gilumoj tikejaus sunaus... ir kai gime net neklausiau kas , nes kaip ir sake kad mergaite turi buti...
siaip tai buvo liudna, kad nemokesiu mergos auginti, kad nenoriu kad butu panasi i mane (as tokia ne pati moteriskiausi, nelabai prie visu blizguciu ir t.t.) ir siaip tas atsiliepia ir dabar dar... as vis dar nepripratau ir dideliu tarp musu nera

tai va tokios mano "nuojautos"...

Man testuką reikėjo darytis gruodžio 16 d., bet pagalvojau kad jei užkibo, tai parodys ir keliomis dienomis anksčiau. Aišku atsakymas buvo neigiamas, tą vakarą pražliumbiau... O kitą diną suėmiau save į rankas ir pasakiau sau , kad testukas papraščiausiai suklydo... Nes negali taip būti, kad aš vis dar viena, nes jaučiau visa savimi kad leliukas jau po širdele. Kitą dieną vėl nusipirkau testuką, tada pamačiau vaiduokliuką, pagalvojau "vis ne I", vėliau vėl pakartojau ir pamačiau II. dar pagalvoju kad šį mėn. neblogai daviau užsidirbti farmacininkams

man sokas.... kaip taip gali buti...

beje, norejau dar pasakyti, kad kai pastojau, pirmas savaites man viskas taip grazu buvo... vat lauke lyja, vejas, salta, o man taaaip grazu! nors dar aisku nezinojau, kad uzkibo

na sorry, bet noriu pasakyti savo nuomone...bet manau, kad ne kas kitas, o DIEVAS padovanojo Jums vaikeli ir butent ta akimirka kai buvote Baznycioj....cia ne jokia mistika, ne joks sestas jausmas...as tikiu Dievu, ir tikiu, kad vaikai - jo kuriniai...
Papildyta:
tikiu, kad tik Dievas gali padovanoti vaikeli....
keista...as vis nepastoju jau beveik metai laiko, bet dabar vis sapnuoju keistus sapnus, sapnavau, kad laikiau maza vaikuti..melynais rubeliais...o va, uzvakar, kad krutys buvo isbrinke ir labai dideles...kazkas tai bego... jau man turbut kvakst nuo to laukimo.....

O aš susapnavau lovoje kiaušinio trynį, na nieko neitardama laukiu mmm, bet jų taip ir nesulaukiau na ir mama prieš 2 savaites sapnavusi viščiukus, jau itartinai klausinėjo.