Situacija tokia: turejau meiluzi. Na labai meiluziu gal ir netiktu vadinti, nes iki galo tarp musu nieko ir nebuvo. O nebuvo todel, kad jis vedes. Stengesi buti istikimas savo seimai... Bendravom gal metus, tapom labai gerais draugais, nors jis vis man kartojo, kad reikia mums issiskirti, man kurti savo gyvenima, o jis liks su seima... Zinojau, kad ten yra problemu. Bet ne tik is jo, o is bendru pazistamu, kurie zinoma, nieko net neitare. Galu gale viena diena susedome ir nusprendeme, kad bus abiems geriau, jei nutrauksime si bendravima, kuris niekur nevede Po to beveik metus karts nuo karto pasiskambindavom, bet per visus tuos metus net atsitiktinai nebuvom susitike.... Galu gale, praeita savaite sulaukiu jo skambucio, su zinia, kad jis paliko seima.... Net nutirpo kojos... Jis numete ta zinia, kaip bomba, nieko daugiau nepaaiskines.. Kazkada siomis dienomis turetume susitikti ir jis viska man papasakos... O as jau kelinta diena, negaliu nei miegoti, nei valgyti.... Sirdies gilumoje visada to laukiau, bet dabar labai issigandau... Negalvoju, kad jis paliko seima butent del manes. Nemanau, kad paliko galutinai... Bijau ir pagalvoti.... Nes per tuos metus buvau pradejusi ji ir pamirsti, bet po to zinios supratau, kad labai ji myliu ir labai noriu buti kartu..... BET BIJAU!

Suprantu, kad jautiesi sumisusi, nezinai, ka galvoti. Nesupranti, kas vyksta.

Tau paprasciausiai truksta informacijos, kaip yra is tikruju - kokios priezastys ji paskatino pasielgti, ar tikrai paliko seima. O gal tai laikinas issiskyrimas? Jei tau tai svarbu suzinoti, susitik su juo.

Bet as tavo vietoje vis gi to vengciau. Na, sunku sprest is tavo laisko, koks tas tavo mylimasis, bet rodos jis nera patikimas zmogus. Na, jei jis slapcia susitikinejo su tavim turedamas savo seima, panasiai bus ir jei tu busi jo nuolatine drauge ar zmona. Pamegink pasvarstyt, ar jis tinkamas kandidatas isimylejimui ir bendram gyvenimui. Ar galesi juo pilnai pasitiket?

Jei su juo susitiksi dabar, gali atsigaivint visi buve jausmai (kaip suprantu, tai jau vyksta, bet butu dar blogiau. Bet ar tau to reikia? Geriau kurtum gyvenima su doru patikimu zmogumi.

Bet spresti tau...

Patikimesnio zmagaus uz ji nezinau... Negaliu rasyti detaliu, bet turiu pagrindo tai sakyti. Pazinau ji visai kitoje aplinkoje, ir zinau, kiek p[astangu jis dejo, kad issaugotu savo seima. Butent del to mes ir netapome siaip meiluziais... O as vienu metu net buvau pasiuliusi, kad taip noriu buti su tavim, kad galeciau buti nors meiluze... Aciu dievui, jam uzteko proto ir padorumo to atsisakyti.... Vis sakydavo, kad as nusipelnau visko tik geriausio.... O del ko mes tada isvis bendravom? Nes kartais tai buna stipriau uz musu norus ir protu.... Zinoma, cia niekas neaisku, ir as su juo bandysiu nebendrauti, kol jis galutinai neapsispres, ka daro su savo gyvenimu.

Atleisk, iliuzija, tikriausiai biski skubotai sprendziau apie tavo situacija. Manyciau, tavo sprendimas is ties geras. O si karta verta susitikt vien tam, kad daugiau suprastum, kas vyksta.
Sekmes tau

tavo situacija, suiznojus tokias naujienas yra visai normali. dabar belieka tik susitikiti ir pasikalbeti. o paskui bus taip, kaip lemta

Nieko cia baisaus nenutiko. C'est la vie

Zinau, zinau, kd reikia laukti.... Bet del to ir rasau, kad tas laukimas isvarys mane is proto.... Sedziu darbe, bet negaliu net ragelio pakelti, nes mintys tik apie tai... Svarbiausia, kad daug kartu isivaizdavau ta situacija, kad jis man pasako (nors ir sakydavo, kad niekada nepaliks seimos, sirdies gilumoje vistiek to tikejausi), sapnuodavau, kad as bunu su juo ir jis sako, kad liks su manim..... O dabar nezinau, kaip suvirskinti ta informacija..... Tas faktas, kad iskart man tai pasake. Be jokiu komentaru... Susitiksim, pasnekesim.... Oj, mergos, kaip man ant dusios negera..... Labiausia bijau del savo atgimusiu jausmu jam.... Ir to, kad pasirodys, jog jis mane siaip sau informavo, o is tikruju, net nesiruosia su manim nieko... Suprantu, logikos jokios.... Galu gale jis net nezino, ar as vis dar laisva? Nes as kazkada sakiau jam, jog labiausia bijau, kad jis persigalvos per velai, kai as jau ka nors savo gyvenime turesiu.... ISPROTESIU

Nusiramink. Susitikimas turetu sumazint tavo nerima. Labai daug kas turetu paaisketi, pamatysi.
[COLOR=red]Laikykis

Aciu jums uz palaikyma, nes kai negali su niekuo pasneketi, itampa, rodos, susprogdins.... Butinai parasysiu, kai kas nors bus aiskesnio

Iliuzija, jei turi galimybė, nors įstaigos kolidoriais pavaikščiok, kad "nesprogtum"..., pajudėk, kad ne taip jaudintumeisi.

Iliuzija, tikrai neišprotėsi . Tiesiog tave baugina naujai atsivėrusios galimybės, kurios jau buvo "padėtos į spintą". Kartais gyvenimas verčia daryti staigius posūkius. O dėl to vaikino - atrodo, sąžiningas . Labai svarbu, kad jis nesiskyrė dėl jūsų, o padarė dėl savęs, savo santykių su žmona. Tai yra jums garantas ateičiai, kad jis galės būti nuoširdus su jumis ir mokės atskirti savo problemas nuo jūsų.
Okaip jūsų santykiai klostysis toliau - atskira istorija, kurią jūs greit sužinosit, bet neprivalot apie tai pliurpti visoms forumietėms
Sėkmės

Zinai, Iliuzija, baltai tau pavydziu. Labai noreciau, kad mano mylimasis irgi paliktu seima... bet, kaip bus - nezinia Bet jei atsitiktu taip kaip tau - tiesiog padebesiais skraidyciau... vien del to kad vel atsirado viltis... Juk siaip sau jis tau nesiulytu susitikti

Eurika, nenoreciau taves "valgyti", bet kaip tu gali buti tokia, kad " Kad ir kaip myleciau ta vyra, niekada jo nepasirinkciau" ? Niekada del nieko gyvenime negali buti tikra As suprantu, kad greiciausia esi laimingai istekejusi, ir tau tai tiesiog skaudi vieta. O gal galvoji, kad viena karta susituoke zmones bus visa gyvenima laimingi? Kiek zmoniu susituoke jauni, "is reikalo"? Ir negi tau atrodo, kad viena karta suklydus ir pasirinkus ne ta zmogu turi buti su juo iki gyvenimo galo tik is pareigos? Nepateisinu vyru, kurie kaip drugeliai sokineja nuo vienos moters ant kitos, ir tokie seimu dazniausia nepalieka.... O Iliuzijos atveju vyras paliko seima. Net neaisku, ar del jos. Net psichologe ji ivardijo kaip sazininga zmogu. Ar tu manai, Eurika brangioji, kad vyras TIESIOG privalo buti laimingas seimoje ir jis neturi teises buti suklydes?.... As labai linkiu tau, kad tu su savo vyru gyventum ilgai ir laimingai.... O jei netycia kada nors gyvenime liktum viena (tpfu, tpfu, tpfu), linkiu kad netektu gerti is savo prispjaudyto sulinio....

viskas labai .
tik kodel jus jau savaite nebendraujat?

Viskas buvo labai gražu, kol daskaičiau, kad jūs po tos nuostabios nakties taip ir nebendraujat.... Vadinasi, jis dar nėra galutinai apsisprendęs dėl savo šeimos?... O gal paskambino tau tada, kai buvo susipykęs su žmona, nusivylęs, įžeistas, išsiilgęs tavęs... to gero jausmo...
Žinoma, čia jam spręsti, kaip pasielgti, bet juk meilė vaikui gi niekur nedings, jei jis išeis... Iš tiesų, tokiems teisuoliams, kaip tu sakai, visad sunku priimti tokius skaudžius sprendimus...
Iliuzija, bet aš tikrai nuoširdžiai tikiu, kad jūsų laukia graži ateitis kartu. To ir linkiu, nes tokiai gražiai meilei nuodėmė yra užgesti

Sena istorija bet taip idomu, kaip viskas pasibaige Ak tas moteriskas smalsumas

Ir man Skaiciau skaiciau, tik pabaigoje i data pasiziurejau...

ar as cia kokiam fantastikos skyrelyje, ar cia realiai zmones "svajoja" sugriauti sheima

Jei būtų kas nors iš esmės pasikeitę... Viskas tas pats. T.y. mes vis dar nesame kartu. Jo žmona sužinojo, apkaltino jį, kad paliko ja dėl manęs, pradėjo grąsinti, kad neleis matytis su sūnumi, bandė (?) žudytis ir t.t. Šiandien mes nesusitikinėjame, kad nekelti dar daugiau aistrų. Jis gyvena vis dar atskirai.... Bet žmona vis atvažiuoja patikrinti, ar nėra ten mano automobilio.... Vieną kartą net atvyko antrą valandą nakties. Nežinau, kada (ar) tas košmaras baigsis.... Bet labai noriu, kad baigtųsi...

Sakai "sugriauti"? Gal skaityk nuo pradžios. O gal manai, kad "šeimą" reikia išlaikyti bet kokia kaina? Ir beje, man rūpi mano gyvenimas. Aš žinau, kad su tuo žmogumi būsiu laiminga, ir jį galėsiu tokį padaryti.... Kodėl man turėtų rūpėti moteris, kurios aš net nepažįstu???? Man rūpi jis. Ir jei matyčiau, kad toje šeimoje jis yra laimingas, aš pasitraukčiau.

P.S. Pasikartosiu: aš nesu skyrybų priežastis.

Tikrai baigsis sis kosmaras, tik reikia kantrybes...kurios kartais taip pritrukstame. Laikas yra geriausias gydytojas, kuris sugeba sudelioti viska i SAVAS vietas, taip pat padeda atskirti tikrove nuo iliuzijos Linkiu, kad padetu Jums rasti GERIAUSIA sprendima

Ziurint ka tu laikai seima: jeigu du zmones susaistytus santuokos saitais be jausmo ir noro buti tuose namuose - tada taip ir nieko cia blogo. Jeigu yra SEIMA, o ne du apsiziedave zmones, gali nors ir pati paciausia moteris brautis - jai nepavyks. Sioje situacijoje labai matosi, kad ten jokios seimos nera: viena - isterike (turiu omenyje zmona), kuri nesuvokia, kad savo tokiais zygiais tik dar labiau isslyksti tam vyrui, o kitas - mylintis tetis, kuris paaukos ir savo asmenine laime, kad tik vaikelis ji matytu. Tai cia seima? Cia normalu? Net isivaizduoju kokia slyksti tam vyriskiui buvusi zmona.

Iliuzija , ne tau taikiau shita posta Beje, tavo visi ankstesni pamastymai ir pasakojimai yra labai teisingi ir saziningi tiek jo, tiek jo sheimos, tiek tavo atzvilgiu...

Nesakau, kad TAU turi rupeti nepazistama moteris... As nepazistu nieko, kas zuvo per cunami azijoje, per mokyklos uzgrobima rusijoje, bet man vis tiek rupi Paaukojau pinigu labdarai, ir nemazai, patikek... Taigi, cia nieko neturi bendro su pazisti/nepazisti...

Bet kokioj religijoj, tarpusavio santykiu knygoje, psichologineje teorijoje ar didziosios daugumos zmoniu mastysenoje santykiai su vedusiu/ishtekejusia yra laikoma nuodeme, nuopuoliu, nepagarba sau ir aplinkiniams, zemu dalyku... O kad zmona atvaziavo vidury nakties patikrinti, ar vyras vienas - nekaltinu jos... Ne tu praleidai santuokoje ne vienerius metus, ne tu kartu laukei, gimdei ir auginai vaikus, kurei ateities planus ir t.t.t.t. As nezinau, kaip as pasielgciau tokioj situacijoj... O tu ar zinai, kaip elgtumeisi, jei tavo santuoka ishirtu?

Idomiai atrodo, kai kazkas, net nepazystantis tos moteriskes vadina ja isterike. Ateikit i bet kurios is musu seima, pabandykit atimti is musu vaiku teva ir pamatysit, kaip kiekviena is musu pavirsta berserku. Nesmerkiu tos moteriskes, nes negaliu garantuoti, kad nesielgciau taip pat kaip ir ji. Aisku, dabar tai atrodo nelogiska, bet jei man is krutines isplestu brangiausia ka turiu, nesunku butu pamesti prota...

bet juk niekas is jos vyro neatiminejo gal reiketu atidziau viska skaityti, o paskui daryti isvadas

Žinai, per prievartą mielas nebūsi. Jei myli žmogų - turi jį paleisti. Taip, skaudėtų. Bet kaukčiau viena kaip vilkas mėnesienoj. Niekada, nebijau šito žodžio sakyti - NIEKADA nebėgiočiau ir neieškočiau vyro, nekelčiau scenų kitai moteriškei. Man tai atrodo mažų mažiausiai žema. Nepagarba kitam žmogui, o visų pirmiausia sau. Kaip tai galėtų atrodyti - nubėgi, parsivedi, atsiprašant, kaip ciuckių už pavadėlio namo, užrakini visas duris, įsikabini dantimis ir nagais ir daboji, kad niekur nedingtų? Viešpatie aukštielnikas, motera, apie ką mes čia kalbam? Meilės čia anei kvapo. Geriausiu atveju - egoizmas ir mazochizmas kito žmogaus atžvilgiu. O jis tai ką - neturi teisės jausti? Neturi teisės būti laimingas be tavęs? Niekada nesuprasiu moterų, kurios, norėdamos išlaikyti vyrą, įtraukia į savo nešvarius žaidimus vaikus, kurie negali pasipriešinti. Kurių gyvenime vienodai svarbūs ir mama, ir tėtis. Žema, niekinga ir šlykštu. Per daug myliu savo vaikus ir vardan jų išliksiu ori bet kurioje situacijoje.

Pirmiausia, Summer, visuomet žaviuosi tavo postais Tiksliau, jose išsakyta nuomone.... Ir pritariu visu šimtu procentų Man apskritai nesuprantamas dalykas, kaip vyro sekimas, "saugojimas". Kai suaugęs vyras turi duoti ataskaitą apie kiekvieną savo žingsnį... Apie tai buvo diskutuota tikrai ne vienoje temoje. Ir mano nuomonė išlieka tokia pat: jei žmogus norės - jis išeis. O jei liks su tavim tik iš baimės (kad tu nenusižudytum, kad galėtų matyti savo vaikus, nenorėtų konfliktų, ir t.t.), tai kam tas buvimas reikalingas? Žinoma skauda. Nieks nepaneigs to. Bet jei jį paleisi, yra tikrai žymiai didesnė tikimybė, kad jis sugrįš, negu laikyti jį už trumpo pavadėlio ir nuolat gyventi baimėje, kad pabėgs. Žodžiu, kiekvienas mes gimėme ir mirsime vieni. Ir pats nuostabiausias dalykas pasaulyje yra žinoti, kad tas žmogus yra su tavimi tik dėl to kad jie to nori. O ne todėl, kad jis bijo

P.S. Truputį ne į temą, bet esmė ta....

dar visai neseniai viena,,gyvate,, ilindo i musu su dabar jau ex silta lova. mes issiksyrem., issiskyrem po to, kai dar pries men, vienoje Italijos salu bandem slapta susituokti, tuomet pritruko dokumentu. grizus is Italijos buvo stiprus konfliktas, jis gal paluzo, gal dar kas, as iki siol nzn, bet is senu laiku, islindo ji, tokia gerute, supratinga, nauja, be nuodemes. Mes juk iki tol jau 7 metus kartu buvom, buvo visko.
Taip ji sugebejo isskirti, as gal nekaovojau, bet ne maciau prasmes, o be to per daug skaudejo.
Rezultate: nakti pries vestuves jis skambino ir sake, kad labai bijo, prasesi likti draugais, skasmbino diena nakti ir dar daug kitu dalyku, kurie rode, kur jo sirdis. Taciau.... as braukiau ta linija, istekejau, esu laiminga, jis nzn.
Taigi, manau nepyk, iliuzija, bet kai tu zmona vadini isterike, save kaip jo mylimaja, dristu abejoti. Nereikia jau jaustis tokioms ypatingoms. Kaiop beje ir situacija parodo, permiegojo ir dingo, o su zmona, nei issiskyre, nei, manu issikirs. Jei jam brangus vaikas, tai brangi ir zmona, galbut ne veltui yra posakis: kol vyras myli zmona, myli ir vaika. o ta naktis galejo buti tik noras pasiekti, tai ko norejo.

Pirma. Rask vietą, kurioje aš jo žmoną pavadinau isterike. Aš konstatvau tik faktus, kaip ji elgėsi. Ar tai isterija, ar gynyba, ar kova, ar dar kas nors, palieku spręsti jums, gyvenimui, ateičiai... Galų gale psichologams.
Antra. Perskaityk viską nuo pradžios.
Trečia. Tvirtų santykių negali sugriauti jokia "gyvatė"
Ketvirta. Kaip tavo atvejis parodo, tai kad jis išėjo, tau išėjo į gerą. Juk dabar esi laiminga?
Penkta. Nepritariu nuomonei, kad vaikas yra mylimas tol, kol mylima jo motina. Tai yra visiška nesąmonė. Ir tie vyrai, kurie sugeba mylėti savo vaiką tik tol kol myli jo motiną, yra ne vyrai, o šiukšlės. O mano mylimas žmogus toks nėra....

nei, as cia kazka izeist bandziau, nei mano atvejis toks pat. priedo as juk rasiau, kad tik issiskyres draugas vel bande grizt, tai parodo, kad santykiai kokie ten bebuve,,netvirti,, anot jusu,, , bet buvo rimtesni, nei ,,meile,, tai mano vadinamai gyvatei.
1. kaip bereguotu zmona, manau ne jums iliuzija, spresti. ji gina savo seima, gina vaika, o kaip jai ten iseina, tai jau kita. as irgi nepateisinu metodu:grasinti, ar zudytis.
2. skaiciau as viska nuo pradzios ir manau, kad jums reiketu pasitraukti nuo to vyro. Jei jis taip myletu jus, nebutu brangi seima, jis jau butu su jumis. Kiekviena seima isgyvena kriziu, manau jie taip pat. Jei as isgyvenciau tokia situacija, as tiesiog pasitraukciau nuo jo. Ir jei tikrai jau ten taip blogai, jis issiskyres griztu pas mane, jei ne, vadinasi ir taip aisku.... Nemanau, kad reikia dar labiau kurstyti tas aistras. Juk seimoje yra vaikas.
3. Seimoje, ilgoje draugysteje buna kriziu, juk ne veltui sakoma , kad meile trunka 3, 7 metus. Manau, kai jus turesit kazka brangaus toki laika suprasite.
4. Mano atveju taip , isejo i gera, bet kiek yra kitokiu atveju, kiek vaiku po to kencia.
5. as irgi neviskai noreciau su tuo sutikti, bet gaila daznai tenka toki reiskini pastebet
as jusu nesmerkiu ir neteisiu, tiesiog gaila tiek seimos, tiek jusu. Seima kencia, jusu statusas taip pat tik meiluzes, o tas ,,saunusis,, blaskosi. Manau, jei kad jei tikrai myletu nors viena is jusu , jau seniai butu pasirinkes, gal jis tik egoistas?
as darau tik rielaidas, is salies man taip atrodo. gyventi, ar negyventi su juo, juk spresti juųms.
nuosirdziai linkiu sekmes jums, jei viskas tyra ir grazu, taciau , jei statotes laime, ant kittu skausmo, tuomet manau, kad lazda turi du galus.
visa , tai sakau nuosirdziai ir be pykcio.

Visoms buvusioms, esamoms ir būsimosioms vedusių vyrų meilužėms ir draugėms noriu pasakyti - ant svetimos meilės, laimės ir šeimos griuvėsių naujų nesukursi. Vyrai yra patinai - ieško, kur minkščiau, šilčiau, lipšniau, gražiau, šviežiau, gaiviau - nusunkę savo žmonas eina ieškoti kitų, kol vieną dieną pajunta, kad antgalis nebedirba... tada arba nusigeria arba grįžta namo ir tampa pavyzdingais. Aišku, išimčių būna, bet jos tik patvirtina taisyklę.
O gal tos šeimos jis aplamai nepaliko, o tik nori įsivilioti į lovą - patikėkit, kiek tokių atvejų būna.
Būkim gi pagaliau išdidžios...

Jei nematyčiau aplinkui nei vienos laimingos šeimos, kurias sukūrė žmonės, būtent iš antro karto, gal pritarčiau tavo žodžiams. Bet pasaulis nėra toks idealus, kokio norėtųsi. Nei tu žinai manęs, nei situacijos.... Aš žinau, kad tas žmogus mane myli. Va dėl to esu garantuota 100%. Man geriau žinoti, kodėl aš taip kalbu. Ir iš šeimos jis išėjo prieš tai, kai permiegojo su manimi (beje, daugiau mano iniciatyva. O tu sakai, norėjo įsiversti į lovą Čia greičiau jau aš norėjau....) Kad išėjo TIKRAI, aš irgi žinau tiksliai.
Ai, ko aš čia aiškinu. Yra žmonos, ir yra kitos moterys. Tos blogosios Bet ką padarysi, galvokit kaip jums yra geriau ir maloniau.

labai daug protingų minčių čia išsakyta Net neturiu ką bepridurt Tai kad lauk, viskas išsispręs. Žmoną, kad ir nemylimą, tikrai sunku iš karto palikti. O jei ten nėra jokių santykių ir šilumos, tikrai neverta dėl to graužtis. Gal jūs ir esat skirti vienas kitam?
Beje, skaitau skaitau ir galvoju - gal forume konkurentės taip vadinamos nesišneka Ot baika būtų Viena - temoje "kaip sulaikyti vyrą", kita - "mano meilužis palieka šeimą" , arba "turiu vedusį meilužį"

nesuprantu, kodel iliuzija kreipeisi i foruma patarimo, jei vos tik gavus tau nepatinkanti uzsipuoli: as zinau, as pati padariau, mano iniciatyva. dar, jei ir turejau kazkokiu abejoniu, tai dabar jos pasitvirtina, pati uzsikorei tam vyrui ant kaklo ir dar didziuojiesi tuo. (pati sakei, kad zinodama, jog jis vedes, su juo visus metus bendravai, idomu ko gi is vedusio tikejeis) tikrai tokiu budu laiminga netapsi. o, kad buna antru santuoku, tai si teisi. as vyrui irgi antroji zmona, bet seimos neskyriau.
taigi, duok tam vyrui atsikvepti, leisk pasirinkti paciam, tapti laisvam ar ne. taip liksi nei pati iskaudinta, nei kazka iskaudinsi. dabar labai jau naiviai skamba: jis mane myli, bet nesiskiria
be to, juk pati turi vaika, turetum suprasti ta moteri

Aha, o kitos forumietės patarinėja pagal aplinkybes: paliktai žmonai- ot žertva ta meilužė, spirt jai į sėdimąją; meilužis palieka šeimą- aniuolėlis, kokis geras, kokis padorus, kaip gerai, kad šeimą paliko, sveikinimai ir bučkis; meilužei- žmona ragana, taip ir anaip ją.

va kaip būna, kai visiems norima įtikti

Na visumoje gi aš sakiau - išimtys tik patvirtina taisyklę, gal Tu, Iliuzija, ir esi ta išimtis, bet aš vis dar laukčiau Tavo vietoje - jei labai myli - LABAI TAI IR ĮRODYS.
Ir pati, Iliuzija, suprask, kad ištekėjusios ir besistengiančios išlaikyti šeimą Tavęs nesupras, o kai pačios atsidurs Tavo kailyje - taip pat ieškos patarimo...
Toks jau tas gyvenimas...

Na iš tikrųjų gali būti, kad nemoku aiškiai dėstyti minčių. Nes vistiek kiekvienas pamato, tai ką pamatyti nori. Į forumą parašiau greičiau jau ne patarimo, o tiesiog išsikalbėti, tai kas tuo metu labiausia slėgė. Po too užklausė kažkas, kaip sekasi, tai ir pasakiau.
Matai, nebuvo taip, kad ateinu, nusižiūriu vedusį vyrą, ir užsiimu jo "kabinimu". Kai kurie dalykai, deja, yra stipresni už mus. Labai ilgai mes slopinome tai, kas tarp mūsų vyko, būtent dėl tos priežasties, kad neskaudintume šalia esančių žmonių. Antra, mes buvome ir esame draugai. Mūsų niekada nesiejo VIEN aistra. Dabar mes specialiai nesusitikinėjame. Tol kol viskas kažkaip susitvarkys. Jis labai uždaras žmogus, aš labai gerai jaučiu, kas jį slegia, ir žodis po žodžio traukiu informaciją... Iš to ir sužinojau, kaip su juo bendrauja žmona. Bet tik plikais faktais. Be jokių komentarų, isterikė ji ar kažkas panašaus.
rašau ir galvoju, kurių velnių aš čia teisinuosi. Gal dėl to, kad visuomet buvau prieš santykius su vedusiais vyrais? Ir kad iki šiol neteisinu moterų, kurios šiaip sau, dėl sportinio intereso duodasi su vedusiais vyrais?
Šis gyvenimo momentas yra man labai sunkus, ir gal per daug jautriai į viską reaguoju. Nes čia juk tik internetas.

Kazkaip kvailai cia viskas issivyste i vos ne ginca- diskusija. O juk is tikruju ne viena is musu cia net nesame pazystamos. Tikrai, kaip cia kazkas bando uzlenkti neginu tik zmonos pozicijos, vien del to, kad esu istekejusi. Gyvenime pati esu ne vienoje ,,roleje,, buvus ir daug kitu pvz stebejus, taigi,,, toli grazu kalbu tik is zmonos poziciju.
Is tikruju, iliuzija, gal mano pasisakymas buvo panasus i uzsipuolima, taip nera. Is visos sirdies linkiu atrasti tikraja meile, nelikti iskaudintai, nelikti nuolatiniam laukime, gyventi, myleti ir buti mylimai
Tiesiog tiek daug gyvenime aplinkui teko matyti panasiu atveju, ir ka... Dazniausiai likdavo iskaudintos moterys: paliktos arba laukiancios. Buk tvirta, kovok uz savo meile , jei ji to verta, reikalauk savo tvirtos pozicijos is mylimo zmogaus, jis turi apsispresti, ar tu, ar seima, o ne kankinti abi.
Gyvenimas pertrumpas, kad ji paskirtum tik laukimui, neziniai.
Sek mes

Iliuzija, as kazko nesuprantu...ir skaiciau atidziai...jis tau paskambino ir pasake, kad paliko seima. Jei jis tau ta pasake turedamas kazkokiu tikslu...na, siaip retkarciais paskambinantis zmogus be priezasties tokiu naujienu nepraneshineja. Speju, kad jei jis paliko seima, jis ta padare ne ta pacia diena, kai tu ta suzinojai...iki jo "isejimo is namu" , namau buvo daug pokalbiu su zmona, barniu, nesutarimu. Jei zmogus ryzosi palikti sheima, vadinasi jis jau apgalvojes ta zingsni, apskaiciaves, suplanaves kaip viskas bus. Tuo labiau jei sakei jis labai myli vaika, tai neapgalvotu veiksmu neturetu daryti. Ok, jis isejo, jo zmona irgi puikiai zino sutuacija seimoje. Jei jau jinai ji isleido pro duris, tai manau pazinodama ji kaip vyra, sutuoktini, teva, turejo suprasti, kad tarp ju kaip poros viskas baigta...
Man nesusieina galai...ji kelia scenas, grasina, naktim persekioja...del ko? Jis juk ishejo ish namu...negi tada grasinimu nebuvo, negi ji ramiai sedejo prie lango ir lauke kol jis grish?
Kazkokie burtai. Permiegojot ir jusu bendravimas nutruko, atsirado priezastys del ko jus negalit buti kartu, prasidejo zmonos grasinimai, kazkokie absurdai apie neleidimus matytis su vaiku ( duok tam vyrukui paskaityt teisininko skyreli )

Kaip man visa tai pazistama...teko bendrauti su savo ex drauguze...tiek apie save pasaku suzinojau, kad sveikas protas nenesha. o savo buvusiu pasitikejau labiau nei pati savim...

Turejau gera pamoka, todel esu pakankamai itari...ir visokie tokie issikalinejima, staiga atsirandancios kliutys but kartu labai jau keistai atrodo.

Nepyk, kad taip grubiai rashau, tikrai linkiu kad butum laiminga. Bet kartais mes, moterys, net neisivaizduojam ka vyrai del lovos gali prishneket, prizadet.

Patikėk, jei ne ji, tikrai būtų buvusi kita - nebūtinai gerutė, nebūtinai be nuodėmės...Jei jau atėjo laikas pabaigai, jei tas kelias niekur nevedė - jis ir turėjo baigtis, nors tau galbūt ir atrodė kitaip...O kaltinti kažką, kad "išardė šeimą", tolygu kaltinti vėją, kad sugriovė popierinį namelį...

Čia Iliuziją noriu užstoti. jinai ne į forumą kreipėsi pagalbos Pakelkit akis aukštėliau - skyrelio pavadinimas ne "Vyrai ir moterys" Virtualios psichologinės konsultacijos ji norėjo. Tik tų "psichologių" čia ryškiai per daug