Pasikalbejom su kitomis mamomis 7+ skyrelyje apie mokinukus valgytojus, ir nusprendziau kreiptis i psichologe pagalbos.

Maniske saldytuvo nesluoja. Bet tik todel, kad is viso nemegsta valgyti
Del maisto man visada stresas. Norejau uzsakyti jai pietus, kad valgytu kaip zmogus, bet bijau - nees nieko. Is principo... Dabar duodu dienai 3-3.50, kad nusipirktu ka nori valgyti. Tai raportuoja, kad viena diena valge pica, antra - 'mazyli' - bulviu kose, keptos mesos gabaliukas ir kazkokia darzove (kurios tikrai nevalge ). Racionas nekoks... Bet kur garantija, kad ir ta valgo??? Gal sokoladkem viska isleidzia? (uzuominu buvo rasta, bet vaikas labai samoningas - gal daznai taip nedaro?) Gal paknebina ir draugams suseria?

Kai buvo mazesne, ejom ir pas psichologa, ir pas gastroenterologa, sake, turetu isaugti, gastroenterologe neneige, kad gali buti ir jo srities problema. Na, kiekiai maisto kartais truputi padideja, bet tik makaronu, ryziu, blynu, aisku, saldumynu...
As manau, kad didele problemos dalis - mano kalte. Jei maza spjaudavo koki maista, daugiau nebesiulydavau. Tai dabar visiska stagnatore...
Per prievarta nieks neiseina. O gal mes per daug demokratiski?

Ama, mes buvom nusprende daryti tevelio, mano ir vaiko dienas paeiliui. Tuomet darydavau valgyti visiems ta pati patiekala vakarienei. Tomis dienomis, kai gamindavau tai, ko nori vyras arba as, vaikas paknebinedavo biski atbulais dantim ir viskas. Bet paskui pradejau stebeti, ka jis pusiau su beda suvalgo ir dazniau tai gamindavau. Tai po truputi jis priprato ir prasilauze.
Labiausiai jam patiko principas, kad "jo" diena mes su vyru esam priversti valgyti tai, ko nori jis, nors mums ir "neskanu", pvz. manu kose (nes aksciau jis zyzdavo "kodel as turiu valgyti tai, ko norit jus, nors man neskanu"). Gal tai, kad jo nuomone irgi "svarbi", padejo jam prasilauzti...

Man atrodo, vaikas valgo tai, kas jam buvo siuloma nuo kudikystes. Vakai gi - baisus stagnatoriai Mano vyro jaunelis, anksciau valge tik keturis patiekalus - blynus, bulviu kose, desreles (tik vienos rusies) ir pica. Tik tiek, ir nieko daugiau jam negalejai isiulyti. Pradejau gaminti vis kitokius patiekalus ir siulyti paragauti. Tiesiog, sakiau, kad nieko kito nebus, nes penkiems atskirai neprigaminsi. Tai jis ir nevalgydavo, vis sakydavo, kad nealkanas, o paskiau surasdavau, kad kokia bulka grauzia. Tada pradejau maitinti, kaip koki leliuka Susitardavom, kad dabar suvalgys, kas pagaminta, o pvz. vakarienei iskepsiu blynu. Pamazu , per trejus metus jo racionas prasiplete iki kokiu desimties valgomu patiekalu . Nors darzoviu iki siol neima i burna. O zmogeliui jau devyneri. Taip ir isaugs pomidoro burnoj neturejes Bet as nenuleidziu ranku

Kasiopeja, jusu seimynos ideja puiki! bet tegu man nesiulo valgyti sriubos is pakelio
Turbut del to valgymo nuo kudikystes bedu ir prisidarem. Nes antroji dar pribaigia, ko vyresnele nesuvalge - stengemes istaisyti klaida
O jusu zmogiukai nebande maisto pilti i kriaukle/geles/klozeta?

Ama,
Svarbu, ar yra normalus vaiko svoris pagal ugi, ar kraujas geras. Jei taip, tai reikstu, kad valgo pakankamai. Atrodo, kad tarp jusu atsirado kazkas panasaus i kova.
man atrodo, kad tai nera Jusu kalte, kad jus nebesiulydavote kudikysteje to maisto, kurio vaikas nenoredavo. (rekomenduojama kudikius prie naujo maisto pratinti palaipsniui).
Gal Jums padetu nuspresti, kaip elgtis su dukra, jei prisimintumete, kaip Jus vaikysteje jausdavotes, kai tevai siulydavo valgyti tai, ko jus nenorite, kaip elgdavosi jusu tevai ir koks ju elgesys jums tada atrodydavo geriausias.

Aciu uz atsakyma. Dukros svoris yra keliais kilogramais mazesnis nei priklauso pagal ugi, jos ugis truputi lenkia vidurki, o svoris truputi nesiekia vidurkio (pagal lenteles).
Tiesa sakant, man sunku prisiminti, kaip reaguodavau, kai man kisdavo maista, nes buvau labai neisranki, ir tik viena karta prisimenu gincus del sriubos (tuomet man nedave nieko kito, kol apsizliumbusi suvalgiau, ir tai buvo mociutes "ismislas"). Mama gamino prastai, ir mokyklos valgyklose niekada nekildavo problemu.

Del sriubos, mane vaikysteje mama sugebedavo labai diplomatiskai apgauti
Budavo, suvalgau puse lekstes sriubos ir daugiau ne sauksto. Tada mama mane is pradziu ikalbinedavo, prasydavo suvalgyti likuti, nes juk tik pora sauksteliu beliko. As, aisku, pradedavau aiskinti, kad liko maziausiai desimt! Tada ji ramiai sakydavo "lazinames. AS sakau, kad liko 5 saukstai, tu sakai, kad 10. Matuojam?" Na, o matavimas budavo toks, kad sriuba saukstas po sauksto atsidurdavo mano pilve. Kai suvalgydavau tuos 5 saukstus, triumfuodama puldavau aiskinti, kad "va matai, as buvau teisi, ten buvo 10!". Tada mama apsimesdavo, kad netiki ir liepdavo man toliau "matuoti"... arba pvz. po 5 sausktu lekstej likdavo koks varganas saukstelis sriubos, tai ji pabaigti man jau nebebudavo moraline trauma... taip ir susivalgydavo sriuba ir as visai nesijaudavau "prievartaujama" valgyti, atvirksciai, dziaugdavausi mamai irodziusi "savo tiesa"

mano 3 metų berniukas valgo gana nenoriai, mes tada pasakojam, kad reikia valguyti, kad tada užaugsi stiprus , didelis, rodau tėvo nuotraukas mažo ir jau užaugusio, jam patinka filmuko"drakonnų" kova heroh\jus Songokas, kad jis toks stiprus, tai irgi prikuriu pasakų, kad Songokas valgo tą ir tą, dėl to toks stiprus...
tai jo\is tuo patiki ir kažkiek suvalgo....

as su saviskiu del maisto vargau nuo mazu dienu, vargo turiu ir dabar......nenoriai valgo, jei nepriverstum tai alkanas butu visa diena, turiu galvoti visokiu budu, kaip priversti, kad nors kiek kazko paragautu, svoris normalus, bet ir vitaminus geria, o noras valgyti neatsiranda,einu i parduotuve irji veduosi, renkasi toki maista, koks patinka, sutinku, nes zinau, kad kitokio net neparagaus, ypac mesisku patiekalu