mes su draugu draugaujam jau pora metu, metus kartu gyvenam, sutariam gerai, bet jis vis dar nepasiruoses. bandau suprast, bet moteriska logika tokiu dalyku niekaip neikerta.

Kiek jums metų?

Tavo draugui tiesiog labai patogu, jis yra parūpintas, tai yra apskalbtas, pavalgydintas ir tavo dėmesio sulaukia daugiau, nei per pasimatymus, nes daugiau laiko praleidžiat drauge...O ko jam keisti šią padėtį?
Pas mus tokia pat situacija, jam 27 man 22, jau metai kaip kartu gyvenam, ir 5 kaip darugaujam, bet jam taip pat dar anksti, tačiau anksčiau spaudžiau, o dabar nustojau, nes nematau reikalo, amn irgi gerai pasidarė, nors jei pasiūlytų tuoktis, apsidžiaugčiau, norėčiau būti jo teisėta žmona, bet yra kaip yra...
Iš tikro niekas nepasikeistų, man nereikai nei tos baltos suknelės nei didelio pokylio...
Teko su juo apie tai kalbėti, jis juokais atsakė, kad bijo jog aš pasikeisiu į blogąją pusę, kaip kad buvo keliems jo pažįstamiems

Na tiek to, kai pats labai norės, aš pasispardysiu, ilgai ilgai galvosiu , aišku proto ribose

sitas klausimas beveik duoda atsakyma man 20, jam 19. tik kad mes gyvenimo vetyti ir metyti, tai subrende ne pagal metus. bet man tada iskyla klausimas: na gerai, esi dar labai jaunas, bet jei jauti, kad jausmas tikras, neabejoji partneriu, tai ko delsti?
Papildyta:


nei baltos sukneles, nei pokylio nebutu
esme cia kiek kita. man painus tas santykis. jis dar labiau susipainiojo, kai del finansiniu aplinkybiu siuo metu gyvenam atskirai. jei vis dar gyventume kartu, tai gal ir nebutu situ noru, nes gyventi kartu buvo labai gera ir nieko netruko. tiesiog noretusi iprasminti ta musu santyki. juk jautiesi atsakingas uz zmogu. tai is esmes esi seima ir nesi tuo pat metu.

Man dar geriau!
Bendraujame daugiau nei 5 metai, esam gyvene kartu 1m, siuo metu skiria atstumas, bet Lietuvos ribose.
man 32, jam 31 ir vis dar nepasiruoses tuoktis!!!!
neva baiminasi nesugebesiantis islaikyti seimos, nors abu turim darbus ir tikrai gaunam nemazas algas.
jau kartais pati nebesuprantu ar noreciau teketi jei pasiulytu, nes ir jausmai vesta dideliu greiciu, o kurstymo nera.
tai kada ateina vyrams supratimas, kad esi pasiruoses kurti seima?

Jei jum tik 19-20 metu, manau tikrai dar anksti galvoti apie santuoka, reikia dukti ir dziaugtis laisvu gyvenimu... tokio amziaus ir as dar buvau nepasiruosus o vyram tas pasiruosiimas ateina juk daug daug veliau...

pasakysiu kaip buvo man.su savo ex draugavom 2 metus ir tik tada abu nusprendem kad jau butu laikas apie seima pagalvot taigi nuskambejo mendelsono marsas ir netrukus paaiskejo kad vedziau ne ta zmogu su kuriuo draugavau ir tikrai per mazai ja pazinojau taigi po pusantru metu su dideleis piktumais issiskyrem ir dabar galiu pasakyti tiksliai jai dar kadanors tektu vesti
man reiketu tikrai nemazai laiko kad apsispresciau tureciau su isrinktaja pagyventi nemaziau penkis metus kad buciau visiskai tikras ir netycia po sydu nerasciau pasislepusios dar vienos raganos

na as rasiau, kad mes ne pagal amziu subrende. nelabai suprantu, ka reiskia tas jusu issidukti ir kodel tureciau tai daryti
Papildyta:


liudna patirtis bet mes jau metus kartu gyvenom ir tikrai kartais net labai sunkiom salygom, ir depresiju, ir visokiu kitokiu bedu daug buvo, tai tikrai zmogu pamatai. ir kaip kritinese situacijose elgiasi, ir kaip kasdien. zinoma, zmones keiciasi, tai negali zinot, kas bus po keliu metu.

Apie bet kokio amziaus vyra tinka vienas senas aforizmas: vyras - isdidus paukstis, kol i sikna nespiri, neskrenda
gali buti nepribrende, perbrende, gamofobai (del isisaknijusio mito del laisves prardimo ir raganu egzistavimo), iskrypeliai, islepeliai, nudegeliai etc...

labai saunus ir teisingas aforizmas

Pirmiausia jūs gal apsispręskite ar gyvenate kartu ar negyvenate. Įdomu kaip jūs tą subrendimą įsivaizduojate? Kad vaikinas jau atsedėjęs, o jūsų 4 abortai suteikia teisę spręsti apie gyvenimą? Šiaip subrendimu galima laikyti pasiruošimą atsakyti už savo veiksmus šeimoje. Jei jūsų draugas sako, kad nepasiruošęs - jis nesubrendęs. Ir nieko čia tokio.
Jūsų nore kuo greičiau apsivesti matau vien tik baimę, kad jūsų draugas jus paliks. Ir greičiausiai tai atsitiks realybėje, nes tokiame amžiuje tikrai reta draugystė virsta į santuoką.
Ką jums daryti? Padarykite kvailystę - pastokite. Tuomet jūs išsiskirsite po 3 metų, sugadinsite gyvenimą trim žmonėm.
O šiaip tokioms subrendusiom aš patariu eiti su lėlėm pažaisti, o ne ženytis.

Jūs ištekėjusi? Ar vis dar ieškote neišdidaus? Sunku turėtų būti gyventi su tokiu požiūriu.

Istekejusi. Susiradau isdidu. Nugalejau Poziuris 'pritiunintas' prie patirties

ką čia prirašei dabar O kas suteikia teisę spręsti apie gyvenimą kiekvienas turim tokią teisę
mano nuomone tokiam amžiuj nei vienas vyras nebūna pasiruošęs vesti ( na nebent reikalas yr) ir nieko čia keisto

Tai vat aš ir paklausiau autorės, kaip ji nusprendė, kad jau yra "subrendusi" šeimos kūrimui ir atsakomybei už ją.
Papildyta:

Taigi jūs susiradote 20-metį, pribrendųsį, neperbrendųsį, negamofobą, neiškrypėlį, neišlepėlį, nenudegėlį, spyrėte jam i šikną ir jis jus vedė? A rimtai? Su tokia laime ir laisvėje...

Ne visai... Tokiu nebuna....(tada ir spardytis nereiktu) Kaip ir tobulu moteru (isskyrus Mere Popins, of course). Susiradau nudegeli gamofoba. Laisve ir laime relatyvu. Mes abu jas ikeiteme

Labai idomus samprotavimai. Tik nesuprantu kam aukotis? Ir juolab vyra spausti kad jis Jus vestu? Tikrai nereiketu zemintis. Vyrai kurie bijo santuokos, su jais nereiketu prasideti. Jie juk susiras tokias pacias moteris kurioms irgi nereikia. O tau siulyciau pasidairyti i tokius, kurie nori tureti santuoka. Primenu, kad susituoke labai jauni gyvena santuokoje laimingai. Todel amzius cia yra ne prie ko. Svarbiausia kokios smegenys funkcionuoja vieno ir kito galvose.

O man tai buvo taip, laukiau kol ištekėsiu visokias užuomenas vyrui daviau netiesiogines aisku, nu ir pagaliau buvo vestuves, dabar jau dveji metai kaip susituokę, ir dabar galvoju kokio velnio mes tuokėmės, nu aiišku yra vaikas tai dėl jo ,nu , bet nieks nepasikeitė(nu gal dabar rečiau mylimės , bet čia neaišku dar?) mylim vienas kitą taip pat, o prie viso šito būtų ir krūva litų ant vestuvių išleistų Yra kaip yra laimingi buvom nesituokę laimingi ir susituokę Nu čia visai nieko nepasakiau

pasakei, daug tipo nesituokit - liks pinigų

Bet is kitos puses, vestuves - pats geriausias pinigu isleidimo pateisinimas Ar tai butu svente ar kelione. Del to apsimoka teketi net keleta kartu

nu užeikit čia ir pamatysit kad ženytis iš vis blogybė

Jums 20 ir 19. Tokiam amžiuj, sakyčiau, vedybos labai neįdomus dalykas, bent man taip atrodė...Studijos, kelionės, darbo paieška, ir ... nuotykiai

Mes ženijomės 25 ir 27. Vyras pasiūlė .Bet kartu nebuvom gyvenę

o nuo ko vyro pasiruošimas vesti priklauso? Nu, kad ne "iš reikalo" vestuvės būtų. O galas žino...

Sakyčiau, panelė ar moteris turi kažkokio šarmo turėt...Kad vyrukas galvą pamestų

O buna moteru be sarmo? vadinas, esama blogu lakmusu...

a galai žino dėl tų moterų šarmo aš gi motera, man vyrai rūpi

Kaži kokios ten reakcijos vyksta, kad iš šarmo su laiku rūgštis pasidaro...

Kokios kokios... Sudedamosios dalys keiciasi... Ne be diedisko valentingumo. As rugsteju, mano diedas riebeja, bo mieliuper daug i subtsancija deda, o reakcija.... kc, alus - katalizatorius: mano rugstejime ir diedo riebejime. ( )
Tikriausiai sestadieni ner prie kompo ko ilgai sedet, raisos mintys eina (atrodo, medini pradziuginsiu savo vienatve vsmyslie, patvirtinsiu jo teiginius apie vienisa durna boba savatgaly prie kompo... )

cia taip juokingai isejo klausimas ir nepasitenkinimas tai pms'inis buvo ir va kaip tik po keliu dienu buvau pavadinta busima zmona.

nagi nagi su smulkmenom prašom
kas, kur, kaip ir kada

Paskaiciau cia ir va pati sau pagalvojau- na o kas cia labai pasikeicia gyvenime po to mendelsono marso? Ogi nieko

Aisku, kiekvienai is musu yra savi prioritetai. Taciau man didelio skirtumo nera, tik va problemeles prasideda del bendro biudzeto, pinigu taupymo bendram reikalui ir pan. Praktiska siela neleidzia savu pinigeliu deti i kazka neapsidraudus
Vat ir noreciau paklausti, kaip poreles gyvenancios kartu sprendzia siuos klausimus?

Lietuvos teise visiskai gina ir sugyventinius.

labai idomu - ar reiketu kokia notariskai patvirtinta sutartele sudaryti ar kaip ten ?

Tai palengvintu skyrimosi atveju. Nes kitaip reikia daug irodineti, kad bendra uki vedet ir kiek prie jo prisidejot (cekiai, saskaitos...). Atrodo (gal kas pasikeite...)

man tai tokie klausimai net neiskilo cia jau, kaip sakei, kiekvienai is musu savi prioritetai draugas musu bendro gyvenimo pradzioj dar bande skirstyt cia mano, o cia tavo, bet greit taip labai naturaliai susitarem, kad kas mano, tas ir jo, o kas jo, tai ir mano(gal kad abu prie materialiu dalyku neprisise per daug). ir man tai labai gerai man rodos, kad tas skirstymas i tavo ir mano, tarp zmoniu siena pastato.
Papildyta:


tai kad nemegstu apie tokius asmeniskus dalykus pasakot

man rodos, kad tas skirstymas i tavo ir mano, tarp zmoniu siena pastato.



Tai va, kad mes abu dideli individualistai- abu dirbam, abu uzdirbam ir nors gyvenam kartu jau antri metai (kartu -4metai), kazkaip labai sudetinga susitarti del visu tu finansiniu dalyku..
Uz maista, gyvenimo islaidas ir visus kitus niuansus susitarem moketi per puse
Taip ir darom, bet kuo toliau gyvenam, tuo labiau poreikiai dideja, kazkaip sudetinga atskirti ir padalinti- kas mano, o kas jo
Del paciu vestuviu, tai irgi kurijozas- laiko nerandam
Bet velgi, pasnekam- o kas pasikeis po to? Juk su savo asmeniniais pinigeliais nenoresime issiskirti vistiek...
Jis nenores prasyti is manes benzinui (jei pinigai bus pas mane), o as nenoresiu prasyti kosmetikai ar apatiniui trikotazui is jo Bet kuriuo atveju, jei pinigai yra bendri, tai kiekviena pirkini reikia aptarti, kad nebutu skriaudos ir t.t. Bet man tai galva neisnesa, kodel tureciau tartis del batu kainos sumos su savo vyru, jei jiems as tikrai uzsidirbu, ir kosmetikos ar dar kazko kito- t. y. neplanuoto dalyko... brrr kai pagalvoju apie tai...
Nezinau, gal abu kazkokie egoistai esam... arba kaip kad sakei- jau prisirisom prie materialiu dalyku...
Pasidalinkit patirtimi- KAIP JUS TVARKOTE TUOS FINANSINIUS DALYKUS SEIMOJE

Mes kol ukio nebuvo, nieko ir nedaliojom. Ir dziaukites ir nesiparinkit. Taciau ateina laikas, kai kazkaip taupai, moki kreditus, augini vaikus. Tada ateina toks dalykas kaip 'pinigine nasta' ir 'cash flow planvimas'. Esi priverstas, jei nori turet, sakykim, sodyba ne gaivaliskai pripirktu batu spinta

na mes vienu metu, kai buvom nusprende pataupyt, tai sutarem, kad gyvenam is jo algos, o mano taupom. tai pagal poreikius kiekvienas pasiimdavom pinigu smulkiems pirkiniams, sumoket uz buta, maista, etc. nesitardami. tardavomes tik del dideliu pirkiniu, kuriems pinigu dazniausiai jau prireikdavo is taupomu pinigu.

Elementari chemija....... Užbyra gyvenimo druska ant to moteriško šarmo ir pradeda rugštis skirtis.......

O cia prie ko???
O siaip tai jau kazkur tai girdejau- kartojiesi ?

Mes moterys subręstam anksčiau už vyrus , o tai daug ką pasako. Taip kad kai jau jie suauga pagaliau ,tai tada ir pasiperša . Tik reikia apsišarvuoti kantrybe ir laukti ...

Prie baldų komplekto..........



Kartojimas žinojimo motina........

O blyn, aciu uz baldu komplekta
O del tos motinos, kuri kartojasi ir zinojimo, tai galiu pasakyti, kad greiciau atbukti bekartodamas gali, o ne suzinoti
Cia siaip sau prisitaikiau

Nu tai labai norėčiau sužinoti kodėl, bet čia kaip matau tik moteriškės bando nuspėti Jei nepasiruošč tai ir neverskit ateis laikas ir pasiruoš, o kitiems ir neateina

Prie ko cia - 'ateina' ar 'neateina' laikas vesti. Vyrams reikia iteigti, kad tu esi pati paciausia , otai ir toliau manys, kad tai- jo mama, kurios blynai skaniausi, sriuba tirsciausia, mesyte minksciausia ir sultingiausia

nezinau kazkaip cia turbut nuo zmoniu priklauso. jus abu turbut tokie esat, kad arba pasitiket iki galo vienas kitu negalit, ar kazkokios a lia priklausomybes bijot
mum pradejus kartu gyvent viskas susikloste kazkaip savaime ir naturaliai. niekad nieko nedalinam i tavo ir mano ir pinigeliai visi yra bendri. as turbut nemokeciau gyvent su atskirais biudzetais cia dabar kaip- apsiperki maisto, buities kazkokiu prekiu, paemi cekius ir po to dalini per puse islaidas
pas mus visi pinigai yra bendri, visada ju kazkiek yra namuose ir kam reikia, tas ir paima nieko nereikia nei atsiklausti nei ka aisku abu zinom kiek yra ir kiek kuris paima.
o del pirkiniu derinimo, tai tikrai nederinsi gi tokiu pirkiniu kaip drabuzis ar batai jis paima, ir sako- pirksiu tepalu ar ka panasaus, ar paimu ir sakau- siandien po darbo prasinesiu per parduotuves, gal ka sau grazaus nusipirksiu.
ir as tikrai nekontroliuoju kokius tepalus ir uz kiek jis perka, o jis kazkaip nekontroliuoja, uz kiek as bliuzkute pirkau, vistiek zino, kad pakankamai smegenu turiu ir nemokesiu uz ja 2000
neisivaizduoju, kodel reikia kito PRASYTI pinigu, jei tie pinigai yra bendri
o del dideliu pirkiuniu, tai bet kokiu atveju derini, nepirksi gi vienas sofos ar saldytuvo
visiskai nematoau sioj stirity problemu, bet man atrodo cia labiausiai nuo abieju poziurio priklauso

Gerai pasakei- tai priklauso tik nuo paciu zmoniu

mes tai tik pradeje darugaut, asisakem sau, kad kas mano, tai - jo, kas jo, tai - mano.... pasitariam del visu pirkiniu ir gerai... kartais uzsimanai "nerealiu " dalyku, o kai pasikalbi, atvesti ir nebereikia....

Ne laike čia problema buvo. Truputis tarp kit ko: du metai, psichologų ir mokslo įrodytą, jog yra pats optimaliausias laikas tuoktis. Žinau nemažai šeimų, kurios nei metus nepradraugavusios susituokė ir dabar vienos perlinio kitos, sidabrinio, o trečios ir auksinio jubiliejaus sėkmingau laukia santuokoje, beje net ir jausmai iki šių dienų ryškūs matosi ir išlikę (viena iš tokių šeimų mano tėvai ir drąsiai galiu pasakyti, jog užaugau idelioje šeimoje, net neįsivaizduoju, kaip labiau gali du žmonės mylėti vienas kitą ir rūpintis vienas kitu ir savo vaikais, nei tai darė ir daro mano tėvai). Beje kaip pavyzdį turiu ir pažystu kelias buvusias poras, kurios buvo pradraugavę iki sabntuokos nuo 5 metų iki 10 metų net ir susituokę išsiskyrė. Todėl mano nuomonė yra tokia kad tikrai nepradraugautų metų daugume šeimos tvirtumas.

aš su savo dabartiniu vyru nesusituokę gyvenom 3 metus Ir nuo pat pirmos dienos viskas buvo bendra net ir butą tuo metu nusipirkom

o mes nesubam tuoktis, nors vasara bus kaip 6metai draugaujam, uztat dar neteko kartu gyvent.... uvo uzsimines kad gal kita vasara tuokiames, bet as atsisakiau, dar reiktu kartu pagyvent...

Pas mus irgi nuo pat pradžių buvo bendra. Iki vestuvių gyvenom5 metus. Ir mes tada butą nusipirkom .Aš nelabai suprantu ką reiškia mano tavo gyvenant po vienu stogu, miegant vienoje lovoje, dalinantis džiaugsmais ir vargais, o vat pinigais tai ne. .Na bet čia kiekvienoje šeimoje savaip, kaip kam geriau, mums vienaip kitiem kitaip

Pritariu , jam taip yra labai patogu . O kam vesti, jei ir taip viską turi . Manau, padėtų ultimatumas : "Arba..., arba...'