paniskai bijau kad kas vaikui neatsitiktu cia biski pakosti man jau viskas,uzsigavo vel lekiu,net negaliu palikt vaiko uosveniai-bijau dar ne ka padarys nusiverks.Ciajau nebesveikai pati suprantu,ja visi myli zinau.O as savo saulute labai myliu,ir bijau del jos kad kas tik nenutiktu.Jauciu kad pati baigiu issekti.Bet jei palikciau vis galvociau kaip sekas.
Gal todel kad turejau stipru sukretima....

Sveikute,

Seip kiekveina bijom...bet buna ir man, kad net krupteliu nuo savo minciu: pagalvoju, kad jei ten tas tai taip ir anaip gali blogai atsitikti, net ziauriai bijau vaika leisti prie lango (mes penktam aukste gyvenam), atrodo iskris, kad ir langas gerai uzdarytas....ir net vyrui bijau palikti ir daznai jei pati galiu issiversti tai net neprasau niekeno pagalbos einu visur su jais ir darau viska su jais...na bet tenka ir palikt...bet manau, kad reikia paciai save valingai nuo toi gydyt..
Gali but, kad ir bet koks sukretimas turi tam ytakos
Laikykis

oi ir as visko ziauriai bijau, ziauriai. va dabar geriau akademines atostogas pasiimciau nei palikciau kam nors priziuret, nes nepaziures kaip as, nepamaitins, nepamigdys nu vien zo esu ligone siuo klausimu