(iš mano dukrytės dienorasčio)
2006 06 28...
Turėjai ateiti per Jonines, šiandien jau 28-ta diena, o jokių gimdymo požymių. Mes su tėčiu nekantraujame...
Labai labai norim Tave pamatyti ir vis raginame, kad lįstum lauk iš to pilvelio... Matyt ten tau labai gerai, kad niekur neskubi...
Šiandien eisiu pas pilvelių gydytoją-reiks paprašyti, kad kaip nors Tave paragintų...
Nueinu pas gydytoją-viskas ferai. Eilinį kart +1kg, spaudimas kaip pas kosmonautą, gimdymo požymių nerasta...Prisiprašau, kad apžiūrėtų atidžiau...
Lipu ant taip vadinamo "malunsparnio" gydytoja tikrina kaklelį... Matau kaip jos akys pasidaro didelės ir apvalios.
-Negi neskauda, nejauti sąrėmių?-paklausia.
-Ne,-atsakau,-o ką turėčiau?
-Atsidarymas kokie 4-5cm. Greit jau supsi savo mažylę.
Namo lekiu kaip ant sparnų. Galvoje viena mintis, kad pagaliau pamatysiu savo mažąją spardukę, kurią jaučiu jau nuo 12-tos savaitėlės...
Namie tėtis guli sau ant lovos , snaudžia. Kaip pasakau, kad Tu jau pakeliui ir iki rytojaus tikrai susitiksim visą jo ramybė kažkur dingsta.
-Varau mašinos,- sako
Bet kadangi sąrėmių dar nejaučiu, tik pamaudžia kaip per mėnesines tai niekur neskubu. Vaikštau po namus iš vieno galo į kitą, kad kaklelis nesugalvotų užsidaryt, retkarčiais prisėdu prie kompo, ką nors parašinėju į pamėgtąjį "Supermama.lt".
Maudimas darosi kažkoks reguliarus. Paimu popieriaus lapą, bandau fiksuoti "17:03, 17:13, 17:23, 17:33, 17:41..."
Parodau lapą tavo tėčiui.
-Kas čia troleibusų maršrutas?-paklausia jis, bet akys.
-Ne sąrėmiai.
-Bėgu mašinos...
-Nereik,-aš niekur neskubu. Patirties turiu-kol gimė Tavo sesėnuo sąrėmių pradžios iki susitikimo 12 valandų praėjo...
Vėl sėdu prie kompo, rašinėju postus į SuperMamą, raginu dar vieną neštukę prisijungt prie gimdymo...
Kažko pradėjo dažnai varinėt į tualetą, nespėju lakstyti
18-45, prasideda TV3 Žinios, aš vėl bėgu į WC. Staiga kažkas kliūst... Nubėgo vandenys...
-Bėk mašinos!-rėkiu iš ten.
Nuo tada viskas vyko labai greit... Tėtis greit išlėkė į garažą, su tavo sesė atėjo pabūt diedukas... Greit čiupom tašes ir išlėkėm į kiemą... Važiuojam į Kauną... Sąrėmiai vis dažnesni ir palydimi vandens nutekėjimu... Jaučiuosi labai šlapia... Ką žmonės pagalvos kai tokia išlipsiu iš mašinos....
Kaunas.Klinikos. Išlipu iš mašinos ir išsiskietus šlepsiu prie durų. Priemime užmeta akį, "Viskas aišku" pasako... persirengiu "supermadingus marškinėlius" ir dar madingesnį chalatą... Kylam į gimdyklą... Einam į palatą...
Palata graži-euroremontas, per radio tašką groja kažkokią romantišką melodiją.
Atsigulu į lovą, uždeda ant pilvo diržą ir girdžiu kaip plaka Tavo širdutė... Taip greitai ir garsiai... Aš bijau, o Tu dar labiau... Juk nesupranti kas darosi, kodėl išbėgo visas vanduo ir kodėl Tave stumia lauk iš tokio patogaus namelio...
Ateina gydytoja...
-Noriu epidūro,- sakau. Jau girdėjau iš kitų mamkų, kad labai palengvina gyvenimą... Dėja atsakymas buvo neigiamas- tipo atsidarymas jau 7-8 cm ir greit susitiksiu su mažyle...
Žinia, kad greit susitiksim buvo labai mieli širdžiai. Nusprendžiau, kad vieną kart išgyvenau be epidūro išgyvensiu dar kart...
Sąrėmiai dažnėja, skausmas stiprėja, lakstau po palatą kaip kvaiša retkarčiais įsakau tėčiui masažuot nugarą... Vėliau nugarą reik masažuot vos ne pastoviai...
Ateina gydytoja, klausia ar noriu tuštintis... Suprantu kad noriu, dar suprantu, kad iki susitikimo lieka visai mažai laiko.
Guluos į lovą, kuri akimirksniu virsta gimdymo stalu, tavo tėtis šalia. Prasideda didysis darbas...
-Kai užeis sąrėmis- stumk,-sako gydytoja.
Sąrėmis. Stumiu, kažką darau ne taip, gydytoja aiškina, stengiuos klausyti. Stengiuos, kad Tau būtų lengviau.
Nespėju pailsėti, o vėl sąrėmis, vėl stumiu, girdžiu Tavo tėčio ir gydytojų raginimus"dar", "stipriau", pačiai atrodo, kad jau nebegaliu, kad jau tuoj plyšiu...
-Per sekantį sąrėmį gims galvytė,- sako gydytoja-pakaušiukas jau matyt. Nori pasižiūrėt?
Žiūrėt nenoriu. Noriu,kad viskas greičiau baigtųsi, noriu jau laikyti savo mažylę...
Sąrėmis. Stumiu. Akyse juoda. Žinau, kad reik pasistengti, kad Tau būtų kuo lengviau gimti... Jaučiu kaip gimsta Tavo galvytė... Reik neskubėti... Kenčiu-nestumiu... Žinau, kad per sekantį sąrėmį bus viskas baigtą. Stipriai įkvėpiu. Sąrėmis...
Matau kaip gydytoja paima Tave į rankas, girdžiu Tavo pirmą verksmą... Džiaugsmo ašaros spaudžia gerklę...
-Sveikinam sveika mergytė,- pasako gydytoja, padėdama tave ant krūtinės...
Jaučiu Tave ant krūtinėstokią šiltutę ir minkštutę, glostau tavo mažą galvytę... Aš tokia laiminga...
_labas ,Andryte,- sakau Tau,-Aš Tave labai labai mylėsiu...
Va taip Tu atėjai 2006 metų birželio 28 dieną 21 val 21 min
Sverei 3820g
Tavo ūgis 50cm

nu jau labai gražus pasakojimas
aukit sveikutės ir didutės

kaip gražu nu . Aukit didelės ir sveikos

kaip gražu aukit didutės

Sveikinu, aukit sveikos

Super

atrodo jau tiek laiko praejo, bet skaitydama vistiek pasizliumbiau

Kokere daug daug svekatytes ir laimes jum, ir dar karta sveikinu Andryte 3 menesiuku proga

Stiprybės ir sėkmės visai šauniai šeimynai
Gražu

Sedziu ir zliumbiu LAbai grazi istorija, pilna laukimo ir meiles
Aukit grazutes, sveikutes

nuostabus pasakojimas...

Grazi istorija

Ačiu visoms už šiltus atsiliepimus...

labai grazu

Labai labai gražiai aprašyta. Apsiverkiau nereALIAI
AUKIT SVEIKOS IR DRŪTOS

oi kokia grazi svelni istorija,auki mazute

Labai graziai ispasakota Augink grazuole mergyte, sekmes

Tikrai labai grazi istorija... As dabar tik jomis ir gyvenu Kazkaip padrasinanciai veikia

grazu

Sveikinu
jausminga istorija........

Mano sunelis gime 2006 06 22

Grazu, toks jausmas, kad dar karta gimdziau, kol skaiciau tavo pasakojima. Gerai , kad viskas praejo be komplikaciju, kaip supratau , greiciau gimdymas vyko ir visa jo eiga, o gal ir netaip skaudejo kaip pirma karta ? As sakiau, kad antra kart tik su epiduriniu gimdysiu...

Aciu Kokere, kad pasidalinai tokia grazia ATEJIMO istorija... Aukit sveikutes ir laimingos

Aš ir buvau po pirmos gimdymo su epidūrų gimdyt... Bet nespėjau Prie kompo užsisedėjau-jei ne vandenys būčiau prie kompo ir pagimdžius

labai graži istorija