nezinau kas yra, tiesiog labiau jauciu baime o ne liame budama su juo. \laikiuosi pirmojo vaiko. Jis man labai demesingas, rupestingas, is pradziu buvo delkai ko nerimauti, bet dabar nezinau kas yra, \Atrodo jis rodo kad galiu pasitiketi, bet kas tai per jausmas. kodel bijau taip? ne jo, o bijau va konors paprasyti, pasakyti ko reikia man. keista as kokia tai. gal cia nestumas
gAL BUT JIS TAVE YRA ISKAUDINES CIA DAUG GALI BUTI VARIANTU MANAU TU PATI LABAIU ZINAI,BET JEI TAIP BUS SUNKU BUS TAU PACIAI ISTVERTI,GYVENTI.tAIP NESTUMAS DUODA IR SAVO ESI JAUTRESNE IR PAN.Bandyk pasikalbeti su juo paiskink situacija.Reikia ismokti daugiau pasitiketi savimi,viena karta isdrysi o jau antra karta bus lengviau
Kalbames labai daug. Kalbames apie savo baimes, apie savo lukescius taciau jausmas jog kazkas negerai mane tiesiog slegia. Galbut tai kad esu nescia ir bijau kad nesusirastu geresnes, Pas mus 11 metu skirtumas, gal tai tiesiog man atrodo baisu. Nors nejauciu jokio atstumo.
Zinai, ta baime- lyg ir nepasitikejimas savimi. O vyrai ta laabai jaucia! Nenuvertink saves, auksciau nosi, juk TU jam padovanosi kudiki, ne kita, o TU. Gal pas mus Lietuvoj tai maziau vertinama, bet patikek, tai didelis zygdarbis, tu juk daug ko atsisakai. Turi didziuotis savimi, tai ir jis didziuosis, pamatysi. Patarle sako, jei tikesies, kad gali susirast kita, tai ilgainiui ir susiras....
Manau viskas del to, kad tu nescia. Man panasiai buvo. Visa laika nerimas, baimes jausmas. Jei ne del vyro, tai del nestumo ir gimdymo ir apskritai del ateities, jei ne del to, tai vel del vyro. Kadangi mano vyras ne is dusios zmoniu ir tokiom temom sneketi ne megejas, tai man dar blogiau buvo, aisku ir pykomes juooodai. Ir ka gi, vaikui jau beveik 2 metai, o iskyrus nerealius pykcius daugiau nieko neivyko. Ir nebijok, kad prisigalvosi visko ir ivyks, cia butu didziausias absurdas ir tik saves naikinimas, daugiau nieko. Patikrinta daug kartu, buk rami
Suprantu apie ka kalbi. Esame ta seima kuri apie viska kalbasi atvirai ir be jokiu paslapciu. Suprask kad bijau netodel kad nepasitikiu, o todel kad bijau jog nebusiu gera zmona jam ir gera motina vaikeliui musu. Bet ta baime tokia kvaila.
Dekui kad palaikote mane. O tai vienai sunku viska isgyventi. Nurimk, jau vien del to, kad taip pergyveni parodo, kad busi nuostabi zmona ir mama
visos mes norime buti idialiausios mamos,zmonos.Galiu buti tikra kad busi sauni mama!!!!!!!!!!!!!!!as taip pat nerimavau tai to nezinosiu nemokesiu o kai jau turesi savo leliu ant ranku savaime viskas isispres,o ir su vyru viskas bus ok!!!padovanosi zavu leliuku jis dziauksis ir didziuosis tavimi mesk salin tas abejones ir dziaukis,paglostik leliu
Vyrui tai taip pat neiprasta, kaip ir tau. Manau, kad maniskis gal dar daugiau uz mane isgyventu
|