Šiandien Mokytojo diena . Ta proga gerai būtų prisiminti ir geru žodžiu paminėti mokytojus. Džiaugiuosi , kad šiandien DELF-is spauzdina straipsnį apie Justą Mažeiką Neblogai jį pažystu tai nori ir jus pakviesti paskaityt tą straipsnį, o taip pat papasakoti apie jūsų sutiktus gerus mokytojus. Straipsnį rasite čia
Pamislijau, istraukele is to straipsnio dar ideti ...
Ištraukos: Mokytojas Justas: mano klasė visas pasaulis Pasaulis mūsų klasė, o jame gyvenantys žmonės mūsų mokytojai. Vadovaudamasis šiuo principu Justas Mažeika keliavo į skurdžiausias pasaulio šalis mokyti vaikų ir suaugusiųjų. ..... Teorinės žinios negyvos, jos įsikūnija tik panaudotos. Ir ne po visų mokslų, o mokantis, nes paskui informacija susiniveliuoja, užsimiršta. Įsivaizduokite mokytoją be praktikos jis nemoka dirbti su klase, turi pildyti daugybę popierių, patenka į didžiulę mokyklą, kurioje administracija riboja jo laisvę... Va, aš neseniai savo klasę savaitei išsivežiau į Molėtų observatoriją, nes mūsų šių metų geografijos pamokų tema yra Žemė kaip gyvoji būtybė. Kartu su mokslininkais, astronomais aiškinomės, kas yra visata, iš kur ta Žemė atsirado. Per savaitę pamatėme, kokia visata beribė ir koks stebuklas, kad Žemė išvis atsirado. Tačiau, esu tikras, man tą savaitę davė tik todėl, kad dirbu netradicinėje mokykloje. Observatorijoje mokėmės ir anglų kalbos, kitų dalykų, nes mokant geografijos galima paliesti ir fiziką, chemiją, istoriją, kitus dalykus. Vakaruose toks mokymas labai populiarus. Ypač privačiose mokyklose. Integruotu mokymu Valdorfo mokyklos garsėja visame pasaulyje, susieja ne tik skirtingus dalykus, bet ir meninį ugdymą, humanistinius mokymo metodus. Gavau labai svarbų suvokimą: jeigu užsisklęsi - nerasi atsakymų į esminius gyvenimo klausimus. Manau, kad darbas Afrikoje man atvėrė širdį pasauliui ir žmonėms, padėjo suvokti, kur yra mano vieta. Galų gale patikėjau, kad aš daug galiu, o tai didžiulė jėga. Dabar sutinku labai daug įdomių žmonių, bet tik todėl, kad pats esu atviras. Jeigu nenupjausime šakos ant kurios sėdime, pasaulis bus, koks yra, save įsivaizduoju Lietuvoje, kaime, mokytojaujantį, o gal net vadovaujantį mokyklai, auginantį bites (šią svajonę jau įgyvendinau tėvų sodyboje turiu kelis avilius), žaidžiantį su vaikais. ...... Keli komentarai: http://www.delfi.lt/news/daily/education/a...64484&com=1 Dalis komentaru : liuta, daliuta@centras.lt., 2006 10 05 08:14 Sveikinimai ir sėkmės linkėjimai Justui - didelės širdies ir švarios minties Žmogui nuo mažeikiškių. Su malonumu prisimename Tavo ir brolio Lino mums dovanotą laiką ir bendravimą šviesuolio Šalvos Amonašvilio seminare. Yra žmonių, kuriuos negatyvi mokyklinė patirtis išmoko bei paskatina siekti pertraukti tą baisią, vaiką žlugdančią grandinę, suregztą iš absurdiškų taisyklių, suaugusiųjų ambicijų, netolerancijos... Vienas iš tokių yra Justas. Ištvermės ir sėkmės Tau JUSTAI sunkiame pasirinkime - DUOTI. Visus kitus komentatorius ( taip pat tam tikra prasme neformalius mokytojus) sveikindama su kiekvieną žmogų paliečiančia švente - Mokytojo diena linkiu patirti GERUMO įžvalgos teikiamą džiaugsmą. Brone,Moletai,observatorija, 2006 10 05 17:34 Justas ne viska pasake... Jis sia vasara (liepos pab. rugpiucio pradz.) chia surenge dvieju savaiciu 100 vaiku (13-17 metu) stovykla. Tai buvo ne shiaip sau "pagyvenimas"palapine se! Kiekvienas vakaras teminis: liaudies dainos, senieji paprochiai ir amatai, bitininkyste. Jo brolis supazhindino su Indija ir joga. Buvo 20 vaiku ir is Danijos. Jus kiekvienas pagalvokit, ar ryztumetes organizuot tokia stovykla?! Jie abu su drauge 2 sav pries vezhe ir deliojo kiekviena daikteli, kad tik butu idomu ir naudinga, o kai stovykla baigesi, vel viska rupestingai krove i priekabele ir tvarke aplinka."Jauni ir energingi"- vis pagalvodavom su vyru. O vaikai kokie drausmingi buvo! Ju nesigirdejo, o nepamirshkit-100! Tai ne pedagoginio studentai. Atvazhiuoja 10 studentu, tai nors kelkis kitur gyvent-ishtisi gerimai,rekavimai ir mashinu kauksmas per naktis... Sekmes Justai ir geros kloties tavo mamai Irutei. Ir as, 2006 10 05 15:36 Jei kiekvienas vaikas, per 12 metu mokykloje sutiktu bent pora tokiu mokytoju, daug kas gyvenime butu kitaip. Nemanau, kad tokiu bunant ymanoma ilgai isbuti standartineje mokykloje, kur popierius svarbesnis uz vaika. Noreciau dirbti tokio zmogaus vadovaujamoje mokykloje lile, l.kovalevskiene@ignet.lt, 2006 10 05 11:30 Dieve, kokiais laikais gyvename, kad didžiausią nuostabą sukelia tikro Žmogaus gyvenimas. Sėkmės tau Justai, kad ir kas beatsitiktų. Na o kaime gyvenimas gali būti daug prasmingesnis ir tikresnis nei didžiuliame ir chaotiškame miesto skruzdėlyne - svarbu mylima veikla ir artimų žmonių, draugas ratas.
Mamytės
Labas.
www.day.lt - pabandyk ten, prie poezijos yra eilerasciu pagal metu laikus. Gal 3 kl. kiek ir per rimti, bet verta paziureti.
hm... kazkodel man jo neatidaro...
O apie ziema!!!
Cia biski apsivagiau is kito forumo Žiema Važiavo žiema ledo tiltu Ir vežėsi pusmaišį miltų. Ir džiaugėsi: bus kaip iš rago Sausainių, riestainių, pyrago. Gulėsiu viena sau po uosiu Ir valgysiu. Niekam neduosiu. Užkliuvo jos ratai už vėjo, Ir miltai visi išbyrėjo. Vaikai atsikėlę iš miego Už lango pamatė daug sniego. Kai sniegas jau laukus nukloja Kai ūžauja lauke šiaurys Kalėdų senis atlinguoja Nes laukia jo vaikų būrys. Mažųjų niekad nepamiršta Senelio mylinti širdis Keliauja jis per pūgą tirštą Kalėdos beldžias į duris. Eglute parnešiau iš miško Eglutei ašara ištryško. Suskubom nešti žaisliukus, Dabinti snaigėm spygliukus. Maža eglute neliūdėk, Spindėk visais žaislais, spindėk. Kiškutis šoka su vilku, Eglutė tarė - čia jauku. Eglutė spindi, žaižaruoja, Vaikučiai šoka ir dainuoja. Už lango sniego pusnys guli, O mūs eglutė nebeliūdi Baltos sniego kepuraitės Apdengė žalias eglaites. Mesk, žiemuže, snaigę purią, Padabink ir man kepurę. Rogės skrieja nuo kalnelio Kalėdų seniui duokim kelią. Atveža jis pilną maišą Dovanėlių ir ragaišių Nesustok seneli šalti Sniego baltus miltus malti. Besmegenį nulipdysim, Ir kieme jį pastatysim. Padabinsime eglutę Su žaisliukais ir žvakutėm. Apie ją ratelį šoksim, Ir dainelių daug išmoksim. Vytė Nemunėlis Rudnosiukas Ten miške ,kur eglės ošia, Po pušim sena sena Buvo meškinas rudnosis, Rudnosienė- jo žmona. Ir turėjo jie meškiuką,- Rudnosiuką kaip ir jie,- Buvo jis dar be kelnyčių Ir begiojo tik namie. Vakare,kai tėtis grįžta, Kai visa šeima namuos, Sėdi jis šiltam namely, Klauso pasakų mamos. Nors už durų švilpia vėjas, staugia vilkas už langų,- Rudnosiukui su tėveliais Šilta ,gera ir smagu.
Oj, kokie eilerastukai...
gal dukrai mokykloje pravers...
Bet jei nori laimėti konkursą, tada siūlyčiau išmokinti Kosto Kubilinsko eilėraštį apie senį šaltį. Jis ilgas, bet jaučiu, kad visi iš koto išvirstų išgirdę
Na kur prasideda: Ledo rūmuose nuo seno Senis Šaltis sau gyveno Ir turėjo jis anūką Šaltanosį Ledinuką. Gerai tesiu Ledo rumuose nuo seno Senis saltis sau gyveno Ir turejo jis anuka Saltanosi ledinuka Geras buvo tas anukas Saltanosis ledinukas nesuruges nesustyres, Bet kur eina ten ir girias. Moku kalti ledo tiltus Moku malti sniego miltus Zuiki puiki uspustyti Ezi kezi uzmigdyti... Miega varles pustazandes Ir barsukas kietasprandis. Ka barsukas?As ir meska Kai paspaudziu-Sonai braska... Visa zeme, jei noreciau As susaldyti galeciau! Vienakart per sniego puga Saltis vedasi anuka O anukas Ledinukas Rateliu Su snaigem sukas. Ziuri -vazy sedi ponas, Nuo arielkos net raudonas, Ir i kailinius storiausius Storas ponas isirauses, Ir kelius,ir ilgas kojas Zebru kailiais apsiklojes. Sast anukas Ledinukas Ir po zebru kailiais brukas: Saltanosis, Saldo pona Sala Bala Pono nosis... Ir nuo ranku Ligi koju Ponas kaulan suragojo. -Na matai,-anukas girias,- Ar,seneli,as ne vyras: Moku kalti Ledo tiltus, Moku malti Sniego miltus. Zuiki puiki- Uzpustyti- Ezi kezi- Uzmigdyti Ir susaldyt stora pona, Nuo arielkos net raudona. Visa zeme ,jei noreciau , As susaldyti galeciau.. -Na jau ,na!-jam Saltis sako.- Dar tau girtis neuzteko. Tau susaldyt zeme knieti, O susaldyk tu valstieti. Paziurek-tenai uz valkos Pagiry jis kerta malkas. -Chi!-nusijuoke anukas.- As nebuciau Ledinukas, Jei valstieti paleui traka Nesusaldyciau i raga. Ka valstieti!Jeigu meska Kai paspaudziu -sonai braska. Pasigyre ,na ir dumia Pas valstieti i pakrume. O valstietis-malkas kerta. Kirvis skamba.Darbas verda: Uzsimoja Ir kad tvoja, Tai net skiedros islekioja. Meta pirstines i sali: -U ta ta!Karsta dienele!- Vienas sau valstietis sneka, O jo rankoj kirvis zvaga. Ledinukas Galva kraipo. Pasiziuri. Pasisaipo. Ir galvoja :"T susalsi Ir kirvuko nepakelsi. Va ,ir bus tada,zmogeli,- "U ta ta !Karsta dienele..." Ir sutelkes visa rusti, Jis pradejo salti pusti. Kakla rankom apsivijo. Tuoj skrebuciai apsersnijo, Tuoj ir usai apsarmojo, O Saltutis pagalvojo: "Na ,dar viena salta gusi, Ir ,vargseli, tu prazusi, Suragosi kaip tas ponas, Nuo arielko net raudonas..." Ir nusokes nuo pusnyno, Vel jis pusti pamegino: Griebia ausi,griebia nosi, O valstietis nusikosti Ir kiek gali Stuobri engia, Net susales Kirvi spengia. Baltas baltas tartum pukas Tupsi saltas Ledinukas- Ciupt uz koju,ciupt uz ranku Ir i anti isirango, Bet valstietis nesusala, Tik i kelma pleista kala. Saltas sniegas zaizaruoja. Karstas prakaitas garuoja. Pagaliau zmogus prasneko. -Na ir karsta cia prie trako! Kur tas saltis pasidejo, Duotu gusi salto vejo. Ledinukas net pasoko, Vos is apmaudo nesprogo Ir,sutelkes visa rusti, Vel pradejo smarkiai pusti. O valstietis be skrebuciu Krauna malkas ant roguciu. Baiges darba , ant kelmuko Atsiseda,uzsiruko... Pailsejo,pasedejo Ir per giria nugirgzdejo. Senis Saltis atlingavo: -Kur valstietis? -Nuvaziavo! .Na ,matei dabar ,suneli, Ka zmogus ir darbas gali. Tau susaldyt zeme knieti... Ka ten zeme!Jei valstieti Saldei saldei tu prie silo- Ne susalo,o susilo... Nors valstietis apserksnijo.- Darbas salcio nesibijo! Baltas baltas tartum pukas Susimaste Ledinukas. Ir nusivede per puga Saltis tylinti anuka. O cia visas Rudnosiukas Ten miške ,kur eglės ošia, Po pušim sena sena Buvo meškinas rudnosis, Rudnosienė- jo žmona. Ir turėjo jie meškiuką,- Rudnosiuką kaip ir jie,- Buvo jis dar be kelnyčių Ir begiojo tik namie. Vakare,kai tėtis grįžta, Kai visa šeima namuos, Sėdi jis šiltam namely, Klauso pasakų mamos. Nors už durų švilpia vėjas, staugia vilkas už langų,- Rudnosiukui su tėveliais Šilta ,gera ir smagu. Šliumpu-šliumpu, šliumpu-šliumpu Rudanosis takeliu- Reiks miške jam apžiūrėti Šimtas bičių avilių. Kad linksmiau būt iškeliauti, Palydės jį ir mama, Rudnosiuką linksmučiuką Sau ant rankų nešdama. -Tėti,-sako Rudnosiukas,- Daug medaus prikopinėk. Bitė jei norės įgelti, Šok iš medžio, bėk ir rėk! Kam man bėgti, kam man rėkti, Man bitelė neįgels: Stori mano kailinėliai- Kur tik lys, ten įsivels. Iš medučio bus midučio, Bus saldainių daug skanių,- Pavaišinsim daug svetelių, Daud žvėrelių giminių. Pavaišinsim vilką-Pilką, Šarką-Tarką, žvirbliukus, Pavaišinsim, apdalinsim Ir gerus žmonių vikus. -Iš medaus nevirsi košės, Iš medaus nebus dešros,- Tarė meškinas rudnosis, Išsikapstęs iš ligos. Tris savaites išgulėjo, Raisčių raiščiai ant akių, O kiek karščio jis turėjo! Šimta dešimt be penkių! Riešutėliais jis maitinos, Voverytės atneštais, Cukrumi apibarstyais, Saldžiam piene išvirtais. Mat, visas bites pardavęs, Susikrapštęs pinigų, Pirko ožką jis iš vilko- Seną, žilą, be ragų... O ožkelė!..Blogo žodžio Negali žmogus sakyt: Duoda pieno Rudnosienei Po du puslitrius kasryt. Piene verda baravykai Ir košelė avižų, Pieną maukia Rudnosiukas, Net žiūrėt į jį gražu! Pažadėjo Rudnosiukui Kartą grybų košės duot- "Eik", jis prašo Rudnosienę, "Eik,mamyt,man pagrybuot..." Ir atsakė jam mamytė: -Vaike, niekų neplepėk. Ne `grybuoja`,`grybauja`,- Taip, kaip reikia, taip kalbėk. Šieną pjauna, morkas rauna, Bulves kasa..-tai žinok... O kol aš iš miško grįšiu, Niekur neik, namus dabok! Pilnas miškas kiškių-piškių, Pilnas varnų, vanagų,- Jei nenori, kad pagriebtų, Nekišk nosies iš namų! -Ti, mamyte,-Rudnosiukas Tarė,- neik tu, negrybauk, Tu krepšelin kiškį- piškį, Varną, vnagą pagauk. -Ne,- kalbėjo Rudnosienė, Dar sustojus tarbdury,- Varnos, vanagai te skraido,- Mus ir grybai us gerai. Kas ten rauda vidur girios, Kas ten verkia:-"Hu-hu-hū..." Net zylutės nusiminę Ir geneliui net graudu.. Ar ten briedžiai taip vaitoja, Ar ten lapės, ar vilkai, Ar kokie šeši sustoję Kaukia negeri vaikai?.. Ne, ne bridžiai, ne vilkeliai, Ne kokie vaikai šeši,- Tai meškiukas Rudnosiukas, Jį pažystame visi. Tai meškiukas taip dūduoja Ant storųjų:-Hu-hu-hū.. Rudnosiukas aimanuoja Ant laibųjų:-Ai, baugu... "Niekur neik",- mamytė sakė, O aš jos nepaklausiau... Jei namo nebesugrįšiu, Oi, dar gali būt baisiau.. -Meškiau,- tarė voverytė,- Cit, pakaks, nebedūduok, Aš žinau kur gyveni tu, Na, eime, tik ranką duok! Pilną krepšį baravykų Rado girioje mama. -Visai žiemai pridžiovinsim,- Tarė sūnui ji linksma. O meškiukas Rudnosiukas: -Nedžiovinkim,- sako:- ne! Kumpiai, dešros ir ožiukai Tegul smilksta kamine. Tie `ožiukai`,kur dviem kojom, Kur bėgioja be ragų, Tie `ožiukai`, kur kankina Daug neklaužadų vaikų. Kai pasvils jų ilgos barzdos, Kai pabliaus jie "me-ke--ke", Kiek tik kojos neša, maus jie Pasislėpt kur nors miške. Baravyką pasodinkim Kur kamputį ant grindų- Gal pernakt išaugs iš vieno Man baravykiukai du... Ėmė juoktis Rudnosienė: -Pats grybukas tu esi!.. Kai tave aš pasodinsiu, Man meškiukai Rudnosiukai, Gal išaugs kokie šeši?.. Grįžo meškinas iš girios, Atsisėdo pailsėt,- O už lango kažkas knarksi, Kažkas burba sau, girdėt: "Kur gyvena ta Rudnosių Meškinų visa šeima,- Tas meškiukas Rudnosiukas Ir jo tėtis su mama?.." -O iš kur atkeliavai tu Ir koks paukštis tu esi? Prašom sėst kur nors ant lango, Ką snape čionai neši? -Labą dieną,- tarė varnas Jau nudžiugusiu balsu: Esu mokytojo tarnas. Tamstai laišką jo nešu -Iš tikrųjų! Ką galėtų Man tame laiške rašyt?.. Ir pradėjo Rudanosis Pamažu šiaip taip skaityt: "Nuo pir-mos die-nos rugsėjo Pir-mą sky-rių atdarau, Savo sūnų Rudnosiuką Man atvesti įsakau!" Dar visi viščiukai miega, Kas ten skuba takučiu? Šviečia mėlynos kelnytės Ir krepšelis ant pečių. Tai pradėjo Rudnosiukas Į mokyklą bėgt kas ryt, Su kitais draugais meškiukais A B C rimtai skaityt. Niekad klasėj nesibels jis, Su draugais vilkais nestaugs,- Iš meškiuko Rudnosiuko Tikras meškinas išaugs! O gerumas! O gudrumas! Negali atsistebėt. Ir su moytoju moka Jis gražiai pasikalbėt. Sako:-Mokytojau, kalba Mano skyriaus mokiniai, Kad skaityti jums nereikia- Skaito jūsų akiniai... Bet jei aš juos užsidėčiau, Ar skaitytų už mane? -Kol raidžių dar nepažysti,- Tarė mokytojas:-ne! Vakare, kai tėtis miega, Kai visa šeimanamuos, Eina gult ir Rudnosiukas- Ir šiltoj, minkštoj lovelėj Klauso pasakų mamos. Klauso pasakų ausytės, Mato akys pro miegus: Skrenda skrenda angelėliai, Nešdami vaikams sapnus... (Pabaiga!) Cia is trecio karto pavyko viska nukopijuoti. QUOTE(janone @ 2006 11 22, 11:45) Bet jei nori laimėti konkursą, tada siūlyčiau išmokinti Kosto Kubilinsko eilėraštį apie senį šaltį. Jis ilgas, bet jaučiu, kad visi iš koto išvirstų išgirdę Na kur prasideda: Ledo rūmuose nuo seno Senis Šaltis sau gyveno Ir turėjo jis anūką Šaltanosį Ledinuką. Tęsti manau nereikia Nuuuu galetum ir pratesti,zianau sita eilerasti,bet ne mintinai,gyvename uzusienyje-ismokinciau savo vaikus...
va dar radau
Salomėja Nėris Senelės pasaka Apšerkšniję mūsų žiemos - Balta, balta - kur dairais - Ilgas pasakas mažiemus Seka pirkioj vakarais. Apie klaidžią sniego pūgą, Saulės nukirptas kasas - Apie žąsiną moliūgą, Kur išskrido į dausas. Apie vilką, baltą mešką, Burtus, išdaigas velnių, Apie vandenis, kur teška Iš sidabro šulinių. Apie trečią brolį Joną - Koks jis raitelis puikus. Apie Eglę - žalčio žmoną, Medžiais paverstus vaikus. Kaip našlaitė nusiminus Grįžo tuščiomis atgal... Brenda pušys per pusnynus Ir išbrist niekaip negal! - Pusnynuos nykštukai miega, Aukso žuvys po ledu - Bėga ragana per sniegą, Nepalikdama pėdų. Našlaitėlė gero būdo - O jos pamotė pikta Bet senelė užusnūdo. Ir jos pasaka baigta.
janone,labai aciu tau uz Ledo rumus......
KALEDOS
Per Kaledas man smagu, Nes as gaunu dovanu. Kaledu Senis juk dosnus - Jis aplankys visus visus... Kam jis duos lelyte Barbe, Kam meskuka, masinas, Tiems, kas seneliu tiki, Dar saldainiu i valias Kaledos! Kaledos! Suzibo zvaigzdutes. Kaledos! Kaledos! Mes puosiam eglute. Kaledos! Kaledos! Tai svente didi. Kaledos! Kaledos! Dziaugiames visi! Kaledos! Kaledos! Kloniuos, laukuos! Kaledu senelis jau musu namuos! Kaledos! Kaledos! Jezulis tuoj gims! Visi vaikeliai ji slovinti ims. Kaledos! Kaledos! Taip gera, ramu! Po egle mes rasime daug dovanu.
Sveiki visi,
Stai mums iskilo problema. Skubiai reikia eilerascio arba dainos apie rudeni. Eilerastis turetu buti ilgesnis Is annksto dekoju PaSiIlGuSi NaMu DaRbU...
Ruduo
Uti ti ti šalta, skundžiasi ruduo Kas pasiūs man paltą? Kas kepurę duos? Kojos jau sušlapo, Permerkė lietus Kas iš klevo lapo Man pasiūs batus? QUOTE(janone @ 2006 11 22, 12:45) O cia visas Rudnosiukas Ten miške ,kur eglės ošia, Po pušim sena sena Buvo meškinas rudnosis, Rudnosienė- jo žmona. Ir turėjo jie meškiuką,- Rudnosiuką kaip ir jie,- Buvo jis dar be kelnyčių Ir begiojo tik namie. Vakare,kai tėtis grįžta, Kai visa šeima namuos, Sėdi jis šiltam namely, Klauso pasakų mamos. (Pabaiga!) Cia is trecio karto pavyko viska nukopijuoti. o kas autorius Rudnosiuko
SM eilerasciu lobynas
Apstu eilerasciu ivairiomis temomis. I pabaiga - 4 tema, ir neabejoju, jog ji bus tesiama...ir netaps paskutine
AČIŪ visoms mamytėms
Cia nemazai eilerasciu pagal kategorijas: www.eilerasciai.lt
mum reikia eilerascio pirmokui rugsejoo 1-ajai!!!!!!!!!
|