QUOTE(Prrreciouss @ 2010 01 20, 19:55) Esu ne is savanaudisku zmoniu, ir "pagyventi del saves" nemoku ir nenoriu, noriu gyventi del kazko, todel vienintelis dalykas sauna i galva tai buti mama ir gyventi del savo vaiku, noriu kad gyvenimas taptu prasmingas   ar ne perdaug "noriu" viename sakinyje nesavanaudiskam zmogui? QUOTE(Penktadienis @ 2010 02 12, 11:43) Netaikau asmeniškai, tiesiog man labai keista jau kelintąkart skaityti ir klausyti: "Gyventi tik dėl savęs perdaug egoistiška". Nu kame tas egoistiškumas? Gal kaip tik egoistiškai elgiamės gimdydami vaikus. Juk norime, kad MŪSŲ gyvenimas taptų prasmingas, norime MES PATYS tapti tėvais, sulaukti džiaugsmo SAU matydami šypsenas ir žingsnelius... Tiesiog pamąstymui  Labai geras ir protingas pastebėjimas,pilnai sutinku  Bet gal sutinkat,kad auginti vaikus tai ne tik šypsienos ir pirmieji žingsneliai,bet ir bemieges naktis,vaikų ligos ir t.t Todėl man atrodo,kad dėl savęs mes gimdom vaikus kad matyti kaip jie auga,džiaugtis jų laimėjimais,pasiekimais,o kitą dali galima pritaikyti gimdom,nors žinome kad bus nelengva  Aš pirmą gimdau nežinodama kaip bus sunku nuo nuovargio,nuo nežinojimo kas vaikeliui yra kai jis ištysai verkia. O kitą gidmžiau žinodama,kad bus sunku,bet kokia laimė turėti mažą stebuklėlį...
QUOTE(Ksėna @ 2010 02 15, 23:06) Labai geras ir protingas pastebėjimas,pilnai sutinku Bet gal sutinkat,kad auginti vaikus tai ne tik šypsienos ir pirmieji žingsneliai,bet ir bemieges naktis,vaikų ligos ir t.t Todėl man atrodo,kad dėl savęs mes gimdom vaikus kad matyti kaip jie auga,džiaugtis jų laimėjimais,pasiekimais,o kitą dali galima pritaikyti gimdom,nors žinome kad bus nelengva Aš pirmą gimdau nežinodama kaip bus sunku nuo nuovargio,nuo nežinojimo kas vaikeliui yra kai jis ištysai verkia. O kitą gidmžiau žinodama,kad bus sunku,bet kokia laimė turėti mažą stebuklėlį...Labai daug gyvenime tokių dalykų, kurie teikia daug džiaugsmo, bet kartu ir vargo, pvz.: nuosavas verslas, mokslinė veikla, namo statybos, kad ir iš prieglaudos paimto šuns auginimas... Bet dar negirdėjau tokių teiginių, kaip kad "perdaug egoistiška gyventi jau įrengtame bute, aš stataus namą, nes nesu savanaudis žmogus" 
Pabodo jau mudviem, norim isleist y pasauly maza atzalele
QUOTE(munyt @ 2008 09 15, 14:49) sveikutes, as irgi viena is tu, kur vis sau uzdavineja ta klausima, ar laiku ar ne savanaudiskai ir pan. mano problema ta, kad pastruoju metu nesijauciu laiminga, nors kaip ir viska daugiau maziau turiu. visad buvau seimos zmogus ir norejau savo seimos. gal todel manau/tikiu, kad maziuko atejimas i seima butu tai, ko man labiausiai truksta, nebaisu man ne tu bemiegiu naktu nei kitko. bet va imu ir galvoju, jei as dabar pati su savim negaliu susitart ir but laiminga, tai ar bus vaikutis laimingas, ar sugebesiu jo laime pasirupinti? del to savanaudiskumo, tai gyvenime mes dauguma dalyku darome savanaudiskai, netgi santuoka, juk tuokiames ne tam, kad galvojame tik apie antra puse, kaip jam maista gaminsime, skalbsime, dovanosime dovaneles, mylesimes su juo, net jei noro nebus ir t.t. manau, kad apie visa tai aisku galvojame, bet manau visos ir visi tikisi gauti kazka atgal, ir tas kazkas turi buti vertas tiek, kad nusprestum tuoktis. sventai tikiu, kad zmones stengiasi daryti daugybe dalyku del kitu, bet galiausiai jie vistiek tikisi gauti atgal jei ne, kad ir paprasta aciu, tai bent vidini pasitenkinima. manau, kad panasiai ir su vaikais. kazkas cia rase, kad vaikus gimdome ne sau, o tam, kad jie gyventu, cia ne visai sutinku, juk vaikai negali pasirink ar ateit i gyvenima ar ne, mes cia gana viensaliskai nusprendziam.. ir velgi nemanau, kad tame yra kazkas blogo, nes nusprendziame ju tureti, nes esam pasiruose juos myleti, rupintis ir padeti eiti tuo nelengvu gyvenimo keliu. na ir vel pasikartosiu, tikimes atgalios gauti, tuos pliupsnius juoko, sypsenu, mazu rankyciu apkabinimu ir pan. dalyku.. p.s. trumpiau issakyt nuomones nepavyko  Patikek manim, renkasi vaikai ir dar kaip renkasi, ir tas noras mumyse tureti vaikeli atsiranda is ju, nes jie veikia mus is anapus, "ipucia" mums nora 
Noriu, nes neįsivaizduoju savo gyvenimo be vaikučio, mūsų, be mūsų atžalos
 laukiam be galo be krašto kada ta laimė ateis.....deja, ne viskas taip greit gaunas...
teisingai...kad pats waikelis ipucia tau nora padet jam ateit i pasauli
 net priwerte susimastyt  oj painus tas musu pasaulis ir pats zmogus sunkiai suprantamas,esme tik ta kad sawas krauja syra swentas ir ne wiena snenori isnykt laike,norim palikt bent maza dalele sawes kitiems
Jau seniai mano galvoje sukasi mintis apie vaikelį... Senokai save pagaunu, kad žiūrėdama į veidrodį kartais bandau įsivaizduoti kaip atrodysiu su pilvuku...
tapti mama man atrodo labai naturalu... O kadangi mes su vyru norime kaip min 3 vaikučių, tai su pirmu jau laikas pradėti, nes man jau 23 m. Labai laukiu kada tapsiu 
O mes tiesiog tam "subrendom"...
Anksciau norejosi pagyventi "tik sau"... Pirmiau norejosi atostogu, naujo TV, dar kazko... o dabar jau atrodo be to naujo seimos nario kazko truksta... Nezinau is kur tas noras atsirado, bet matyt atejo savas laikas
niekada apie tai nesusimasciau
norejom ir tiek,baisiai neplanavom,tiesiog laukem,bus nebus,pavyks nepavyks ,o kai teigiama NT pamaciau net nustebau kaip cia taip  bet tik dabar supratau koks stebuklas yra tas mazas zmogutis ir kaip tik jos truko mano gyvenime
kas mano vyro viduj dedasi susijusio su vaikeliu as napapasakosiu, bet galiu papasakot kodel vaikelio norejau as
savo vyra myliu lb stipriai ir kazkaip lb norajau jam padovanoti kazka tokio kas butu tik musu ir lb ypatingo ir taip gime mintis apie vaikeli malonu zinoti, kad po sirdimi nesioju kazka maziuko ir ypatingo
Nežinau kokios priežastys gali būti egoistiškos ...
Tai galimybė pasėdėti namie, gauti pašalpas? Tokių priežasčių planuodama vaiką tikrai net nesvarsčiau ... Tiesiog ateina laikas pirmam vaikeliui ... Pagyvenus kurį laiką dviese, ateina laikas savo santuoką įprasminti, pasidalinti savo meile su dar vienu žmogučiu ... Dabar jau pradedame galvoti apie antrojo vaikelio planavimą. Pagrindinė priežastis būtų ta, kad nenorime jog mūsų mažytė augtų viena, nenorime ir didelio amžiaus skirtumo, nes nuo to priklauso vaiko auklėjimas. Manome, kad taip sveikiau, geriau vaikui ir mums ...
Mums is pradziu norejosi pagyventi sau:), be jokiu rupesciu, miegi kiek nori, eini kur nori:) o dabar kazkaip per daug monotoniskas tas gyvenimas pasidare, tai po truputi pradejom galvoti apie maziuka:) tiesa, vyras labiau nori nei as, bet kas daugiau gali padaryti mylima zmogu laimingu, jei ne padovanotas kudikis:) sekmes visoms belaukiancioms ir begalvojancioms
Manau, vaikas ne žaisliukas. Aš ir jo noriu, tik dažnai nežinau dėl ko, sunku įvardyti. Tačiau noriu, gal dėl to, kad turėčiau ka mylėti, kuo rupintis, kas būtų mano gyvenimas.
Papildyta: Rasmike pirmiausia reikia norėti pačiai to vaiko, o mylimas žmogus palauks, svarbiausia kada pati busi pasirengusi tapti mama. QUOTE(Agnete191 @ 2010 07 08, 09:22) Manau, vaikas ne žaisliukas. Aš ir jo noriu, tik dažnai nežinau dėl ko, sunku įvardyti. Tačiau noriu, gal dėl to, kad turėčiau ka mylėti, kuo rupintis, kas būtų mano gyvenimas. Papildyta: Rasmike pirmiausia reikia norėti pačiai to vaiko, o mylimas žmogus palauks, svarbiausia kada pati busi pasirengusi tapti mama. tai ka ir sakau, pirma pati turi isitikinti, kad nori:) gerai, kad vyras gerbia mano nuomone:) tai dar kol kas susilaikom nuo vaikiuku:)
Apie tai, kad slapta noriu vaikelio man pasake psichologijos destytoja dar universitete. Ji tai nusprende is mano piesinio. Uzduotis buvo nupiesti save, as nupiesiau save maza maza vidury oro balionelio
. Is tikruju pagavau save daznai mastancia apie mazyli. Kai pagimdziau, pirma mintis buvo "kam man viso to reikejo''  . O dabar mastau apie antra... Manau, motiniskas instinktas stipresnis uz baime ir abejones. Vaikas mums leidzia patirti galbut iki siol nepatirtus jausmus: nuostaba, pasididziavima, nerima, svelnuma, laime.
Negaliu apsispresti
Turiu mergyte 3.5metuku, kuria labai sunkiai auginu. Po savaites nuo gimimo gulejom ligoninei po lasiline, po puses metu vel lasilines, maitinimas kas dvi valandas ir dien ir nakti iki 4men. , paskui kas 3valandas iki 6men., o dar veliau kas 4 (bet cia jau normalu). Budama 2metuku vaikas sulauze sau koja numesdama televizoriu tai du menesiai su gipsu prasikankino, jau nesneku apie tai kaip buvo mums visiems sunku psichologiskai, kiek asaru kartu su ja islieta (kiekviena karta kaip prisimenu vel norisi verkti). Jau nesneku apie smulkmenas, kurie buvo ir dar bus. Mano mergaite yra laaaaaaabai aktyvi, kartais pagalvuoja gal net gi hyperaktyvi. Neperseniausiai pradejau galvoti apie 2vaikeli. Kaip ir norisi, bet kai pagalvoju, kad gali buti tokie pat sunkumai, tai atsoka visa fantazija. Paskui uzklumpa mintis, kad tos bedos smulkmena, nes labai noriu, kad dukryte turetu sesute ir kaip ir laikas, bet vyras sako: "tu nori, kad as mirciau". Sako, kad kai nama pasistatysim tai is karto, bet kol mes ji pastatysim praeis da pora metu tai bus jau didelis skirtumas tarp vaiku. Nors musu finansine padetis tikrai leidzia tureti 2vaikus.Tai vat ir nezinau ka daryti. Kartais pagalvoju, gal patiliukais pastoti, bet man vyro nuomone irgi yra labai svarbi.
Noriu vaiko, nes labai labai myliu vaikus
Nuo mazesns begdavau prie kiekvieno vezimelio Ir dabar myliu visus vaikus, brolio, pusbrolio, drauges...Manau tik su vaikais gyvenimas prasmingas-kas gali buti nuostabiau uz vaiku juoka, ju isdaigas ir tyruma, vaikisku rankyciu apkabinima ir dregna bucinuka O ka jau kalbeti, koks dziaugsmas isgirsti, kai vaikas pavadina tave MAMA 
QUOTE(Skine @ 2010 07 10, 18:47) Noriu vaiko, nes labai labai myliu vaikus Nuo mazesns begdavau prie kiekvieno vezimelio Ir dabar myliu visus vaikus, brolio, pusbrolio, drauges...Manau tik su vaikais gyvenimas prasmingas-kas gali buti nuostabiau uz vaiku juoka, ju isdaigas ir tyruma, vaikisku rankyciu apkabinima ir dregna bucinuka O ka jau kalbeti, koks dziaugsmas isgirsti, kai vaikas pavadina tave MAMA Labai viskas grazu...,bet manote TIK to vaikui ir uztenka...
Aš kitokia. Nebėgu paskui vaikus ir gatvėj neatsisukinėju į juos.
Bet vaiko labai noriu. SAVO vaiko. Kodėl? Nes tai įprasmina gyvenimą mano ir mano mylimo žmogaus. Sujungia mus visam laikui. Nes tai mūsų kūrinys, mūsų kraujas, kuris mus džiugins ir su kiekviena dienele leis mums jaustis reikalingiems. QUOTE(Ilgaplaukė @ 2010 07 10, 18:52) Labai viskas grazu...,bet manote TIK to vaikui ir uztenka... Nesupratau, ka savo komentaru norejai pasakyti  Cia buvo klausiama, kodel nori vaiko, o ne klausiama ka vaikui duosi ar ko uztenka. Vaikas -didele atsakomybe, bet as jau esu tam subrendusi seniai. Galiu vaikui duoti viska. QUOTE(pasislėpkim @ 2010 07 12, 13:54) Aš kitokia. Nebėgu paskui vaikus ir gatvėj neatsisukinėju į juos. Bet vaiko labai noriu. SAVO vaiko. Kodėl? Nes tai įprasmina gyvenimą mano ir mano mylimo žmogaus. Sujungia mus visam laikui. Nes tai mūsų kūrinys, mūsų kraujas, kuris mus džiugins ir su kiekviena dienele leis mums jaustis reikalingiems.
QUOTE(Skine @ 2010 07 12, 19:36) Vaikas -didele atsakomybe, bet as jau esu tam subrendusi seniai. Galiu vaikui duoti viska. Gal gali paaiskinti ...ka reiskia "galiu viska duoti..."...
QUOTE(Ilgaplaukė @ 2010 07 12, 20:04) Gal gali paaiskinti ...ka reiskia "galiu viska duoti..."... Įsiterpsiu. O ar manot, kad mažiems vaikams reikia labai daug? Vaikui vienodai ar jis turės vardinį šliaužtinuką ar jų turės 5 ar 10, ar vaikui augant yra svarbu kiek žaislų jis turi, ar jam reikia paties gražiausio vežimėlio? Viso to reikia jų tėvams, o mažyliams reikia tėvelių meilės ir mamytės pienuko. QUOTE(pasislėpkim @ 2010 07 12, 22:47) Įsiterpsiu. O ar manot, kad mažiems vaikams reikia labai daug? Vaikui vienodai ar jis turės vardinį šliaužtinuką ar jų turės 5 ar 10, ar vaikui augant yra svarbu kiek žaislų jis turi, ar jam reikia paties gražiausio vežimėlio? Viso to reikia jų tėvams, o mažyliams reikia tėvelių meilės ir mamytės pienuko. Na gal tada apsilankykite mazyliu parduotuvese...,ir "pastebesite" kokios gi ten kainos... na nezinau kiek ten nesvarbu...(na siais laikais isauginti...vaikuti,tikrai prabanga...,deja tik meile tikrai sotus nebus...),ar manote,kad nekokybiskas" vezimas bus vaikuciui patogus... ,visai neseniai maciau kaip maziuka(sedinti) veze tokiam senoviskam vezime,na baisu...,vaikas suriestas kaip koks kamuoliukas...,manote jo sveikatai nekenkia toks va vezimas...,labai abejoju...,yra tevu ,kurie perka ne tik grazu,madinga,bet ir patogu vaikuciui...,o kur matete,kad tokie kainuotu mazai... Na del zaislu...,na toks ispudis ,kad nebuvote parduotuveje...,nes paprasciausiu zaisliuku kainos tikrai "kandziojasi"...,o del meiles...manau nesuklysiu sakydama,kad visi tevai savus vaikus myli...,bet va del pienuko...,ar manote,kuri mama negali( del ivairiausiu priezasciu...) duoti pienuko ir maitina misinukais,yra prastesne mama,ar savo vaiko nemyli...
Pirmąjį vaikelį pasikvietėm todėl, kad jau buvo atėjąs laikas-abu išsilakstę, prisilinksminę, o ir ne jaunikliai jau buvom- ir tai gimus mažučiui kartais kantrybės pritrūkdavo ir dar pagalvodavau, kad gal dar vistik per anksti (nors jau 28m), o antrasis užkibo visai neplanuotai, man dar maitinant pirmąjį- dvejonių buvo....bet tas jausmas, kad aš vėl
- nepakartojama , deja, organizmas dar nebuvo atsistatęs ir po kelių savaičių mažiukas nuo mūsų pabėgo...o jau buvau prisisvajojus, kad va, turės mažiukas sesę, vienu metu du užauginsiu, vienas vargas taip sakant , o poto karjera, kelionės...bet yra kaip yra...
QUOTE(Ilgaplaukė @ 2010 07 12, 22:40) Matau, kad skaityti tarp eilučių nemokat, tai ir diskutuoti nebėra stimulo. Be to tema juk ne tokia ir nesuprantu prie ko čia kišat tas materialybes, kai klausiama kodėl norit vaiko..
Kazkaip as irgi manau, kad klausiama kodel norite vaikelio? O ne ar galiesite islaikyti vaikeli finansiskai? Nes jei jau planuojama ir laukiamas maziukas, tai manau ir teveliai tam finansiskai pasirenge yra ir galvoja tik apie dvasiskus dalykus daugiau
Nelabai supratau, koks jau ten toks prastas tas senoviskas vezimas
QUOTE(Ilgaplaukė @ 2010 07 12, 22:04) Gal gali paaiskinti ...ka reiskia "galiu viska duoti..."... Ir materialine ir nematerialine prasme
QUOTE(ssanta @ 2010 07 13, 16:45) Kazkaip as irgi manau, kad klausiama kodel norite vaikelio? O ne ar galiesite islaikyti vaikeli finansiskai? Nes jei jau planuojama ir laukiamas maziukas, tai manau ir teveliai tam finansiskai pasirenge yra ir galvoja tik apie dvasiskus dalykus daugiau Nelabai supratau, koks jau ten toks prastas tas senoviskas vezimas Svarbiau dvasine tvirtybe is tiesu Kiek zinau merginu, atrodo ir pastojusiu ne laiku-anksti- padaro dar didesnes karjeras Suspeja ir sekmingai mokslus baigti ir isidarbina sekmingai  Vaikai suteikia tokio stimulo zengti i prieki.Anksciau galvojau, kad svarbiausia tvirtas pagrindas...bet pasirodo ne tai svarbiausia, nes kai jau apsisprendi, kad jau gali vaikeli islaikyti, jis nebenori kazkodel ateiti. Vaikai pasirenka patys , kada jie nori ateiti-planuok neplanaves, norek nenorejes... QUOTE(Skine @ 2010 07 13, 19:26) Svarbiau dvasine tvirtybe is tiesu Kiek zinau merginu, atrodo ir pastojusiu ne laiku-anksti- padaro dar didesnes karjeras Suspeja ir sekmingai mokslus baigti ir isidarbina sekmingai Vaikai suteikia tokio stimulo zengti i prieki.Anksciau galvojau, kad svarbiausia tvirtas pagrindas...bet pasirodo ne tai svarbiausia, nes kai jau apsisprendi, kad jau gali vaikeli islaikyti, jis nebenori kazkodel ateiti. Vaikai pasirenka patys , kada jie nori ateiti-planuok neplanaves, norek nenorejes...
Niekad neturėjau svajonių greitai susilaukti vaikų. Tas noras neatėjo pats, kad tiesiog nejaučiu pilnatvės ir noriu vaiko. Pilnatvę jaučiau ir be jo. Bet vyras, su juo kas kitą. Jis labai jo norėjo, tiesiog daug kalbėjomės, ginčijomės, aiškinomės ir t.t. Tada, kad ir kaip kvailai tai skambėtų, sudėjom pliusus ir minusus kodėl anksti ir kodėl jau laikas. Galutinis variantas, turim sūnų.
QUOTE(pasislėpkim @ 2010 07 12, 11:54) Aš kitokia. Nebėgu paskui vaikus ir gatvėj neatsisukinėju į juos. Bet vaiko labai noriu. SAVO vaiko. Kodėl? Nes tai įprasmina gyvenimą mano ir mano mylimo žmogaus. Sujungia mus visam laikui. Nes tai mūsų kūrinys, mūsų kraujas, kuris mus džiugins ir su kiekviena dienele leis mums jaustis reikalingiems. Mums su vyru pasiryzimas tureti vaikeli gime ne staiga, o ilgai brendo. As kadangi niekada nebuvau is 'mamisku' moteru, laukiau, kada manyje naturaliai prabus motiniski inkstintai. Siuo metu jau pradejom planavima ir tikiuosi, kad netrukus sulauksim stebukliuko
Mes turime du vaikus.Ir viena vakara buvome palike seneliams
Sedim namie su vyru dviese...tylu...ramu...neprate mes... Vyras sako:kaip galima gyventi be vaiku? Ir ka veikti? Vaikai-mums yra viskas. Nebutu ju-nebutu del ko stengtis,del ko gyventi...... Tad ryte atsikele iskarto vaziavome pasiimti vaiku,nes namie truksta ju.
Keista, kai žmonės sako 'kaip galima gyventi be vaikų'. Juk ir anksčiau gyveno. Ir jei neturėtų, turėtų matyt kitokios, jiems taip pat mielos veiklos, turėtų ką veikti ir be vaikų.
Keista, kad dauguma tokie užtikrinti tuo 'kas būtų jeigu būtų'. Papildyta: QUOTE(Tamuke* @ 2009 01 27, 10:28) Manau, kad tai retorinis klausimas (klausimas, kuris nereikalauja atsakymo). Ir taip savaime suprantama, kad mūsų misija Žemėje palikti kažką po savęs, pratęsti giminę.. Juk gyvename dėl kitų, o ne dėl savęs (dėl savęs gyvena tik egoistai). O gyventi galima dėl to žmogeliuko, kurį myli besąlygiškai - tai tavo vaikas Gimdyti vaikus yra lygiai tiek pat egoistiška. .. Dažna moteris/šeima sako, mes norim, negaliu pasakyt kodėl, bet norim. Nejaučiu pilnatvės, tad gimdysiu, jausiu. Noriu kuo rūpintis. Noriu dėl ko gyventi. Vis noriu, noriu, noriu... Ar tai nėra egoistiška? Yra. Ir kas sakė, kad egoistai blogi ir negeri žmonės? Kiekvieno egoizmas yra savas ir vis kitaip pasireiškia.
|