As visada ziuredama i leliukus, zinojau, kad noriu, tik tam reikejo sutikt ta zmogu, su kuriuo nori tu vaiku. Dabar abu norim, norejom nuo pradziu, tik neskubejom, o dabar tik laukiam kada lauksimes .
Mano drauge turi mergyte, tai vis saktdavo ne noriu, o reikia, tipo tuoj 30m.
Myli ja, bet vis zyzia kiek dasidejo problemu, nei kur isvaryt normaliai. Nesuprantu as jos .
Man kaip norejos turet mylima vyra gyvenime, taip pat norisi ir to mazuliuko...

As ir labai noriu vaikelio nesvarbu kas butu mergyte ar berniukas,manau kad jau tam esu pasirengusi ir isitvirtinus gyvenime,noriu vaikelio panasaus i vyra

mes labai laukiame savo mazyles,nors ir pries pastojant turejome tik basa buta,bet dabar jau viska susitvarkeme,jei nebuciau pastojusi tai jauciu dar ilgai butume buto nesusitvarke Ir dabar beliko tik sulaukti tos dienos kaip jau galesim rupintis savo dukryte

Vakelio kodel norime?
Vaikelis tai juk dalelyte musu paciu...Tai juk tokia palaima, isnesioti,pajausti ta meile savyje...bendrauti su dar tik uzsimezgusia gyvybe ...laukti ir galvoti kas bus mergyte ar berniukas,pirkti rubelius ir zaisliukus skirtus tik siam angelui kuris yra tavyje.....pamatyti jo plakancia sirdele ....ir zinoti kad jis yra tik jusu ir kad jis jus vadins paciais graziausiais zodziais pasaulyje...mamyte,teveli....Dieve mes taip norime to vaikelio ir yra daugybe tam paaiskinimu...Bet visu pirma tai yra ,kad mes norime tos dalelytes musu meiles, kuri gimtu,augtu,brestu ir butu panasi i mus..... kad ziurint i ta stebukla galeciau sypsotis ir galvoti kokie mes buvome laimingi.....

Manau,kad si tema be reikalo uzvesta.. Nemanau,kad atsiras labai jau daug merginu,kurios nebenori vaikelio.. Reikia dziaugtis jei tavyje uzsimezge gyvybe.. Zinoma, buna situaciju,kad nelaiku ir neplanuotai,bet betkuriuo atveju tai turetu buti DZIAUGSMAS

Priežasties negalėčiau pasakyti, nes tikriausiai tas noras toks natūralus ir prigimtinis, kad jį nesugalvojau, o tiesiog visu kūnu pajutau. Pirmiausia susiradau tinkamą "tėtį", įsimylėjau, ir dabar jau nėr kur dėtis, kai ima virpėt širdis, pamačius kienonors kūdikį ar nėštukę. Jau taip norisi turėt bendrą savo ir mylimojo atžalėlę, kurią mylėčiau, kuria rūpinčiausi, džiaugčiausi...

Kai buvau maža buvau lyg berniokas, nors mama nuolat bande sudominti mergaitiškais dalykais, bet aš to niekaip nepriimdavau - tevai tyliai bet giliai nerimavo kad gal nebus many to motiniško instinkto. BET kai sutikau savo žmogu, savo antraja pusele ir ši begaline musu meile, visa tai kaip raktas atrakino many visus motiniškus instinktus - norim mažiuko, kad galetumet jam duot visa savo meile... ir kai jis/ji užaugs irgi padarys žmones aplink save (savo antraja pusele, vaikučius) laimingus myledamas juos.

Na manau , kad visos mes vaikelio norim beveik dėl tų pačių norų , tikrai nemanau , kad vaikelio norėjime yra kas nors savanaudiško , nes vaikus gimdai ne sau , o kad kažką paliktum po saves ir kad jis gyventų

Kodel mes norime vaikelio?
Man atrodo, kad mes su vyru taip smarkiai mylime vienas kita, tiek jau susikaupe tos meiles, kad tiesiog pasidare butina ja pasidalinti su treciu
Norisi tikros, tvirtos seimos, norisi mokinti maza zmogeliuka geru dalyku, norisi pasakoti jam pasakas ir labai-labai myleti))))

Nes labai vienas kitą mylim jau, kai tik pradėjom draugaut, MB vis užsimindavo, kad galiu per daug nesisaugot, nes su manim jis tikrai norėtų vaikučio. Bet tada sąlygos vakiukio atėjimui buvo nekokios , o dabar, kai tik įsigijom savo butą tai jau laukiam nesulaukiam, kada pas mane pilvelyje kas nors apsigyvens

zinau kad noriu, o kodel negaliu pasakyt, nes nezinau bet zinau kad labai noriu

Vaikelio norisi todel kad matyt kaip jis auga, kai jis laimingas ir juo rupintis. Kaip jis krykstauja =]

noriu... jau tris menesius tiesiog kliedziu.. mirstu, kai pamatau gatvej, parduotuvej vaikutu. taip noriu pakalbint, paglostyt, priglaust. bet belieka tik nusisypsot, ir kaip dziaugiuos, kai vaikiukas tau nusisypso atgal...
noriu, nes kazko tikrai truksta... kazkaip jau atsibuvom dviese, reikia trecio, kaip kazkas sake, kuris ropotu teveliu lovoje ir guguotu...
sirdutej turiu tiek daug meiles, kad reikia man ja su kazkuo pasidalinti dar... ne tik su busimu vyru...
motinystes instinkata tikriausiai turiu nuo tada, kai pradejau kalbeti visais noredavau rupintis...
noriu rupintis ir dabar is meiles ir su meile... noriu savo vaikutyje matyti mylimojo akis..
Papildyta:
vajei, kiek klaidu padariau tikriausiai is to susijaudinimo

norim, nes galvojam kad jau laikas ji tureti

Ir mes norim Ech, o priezasciu yra daug : noriu pajusti ta stebukla savyje, l. smalsu kaip ten viskas buna, noriu pamatyti ji savo isciose, noriu kad turetume ta stebuklinga jungti tarp manes ir vyro, na priezasciu yra daug Tiesiog tureti maza reksniuka yra jega

Kad laikas vaikelį tureti, pati širdelė kužda
O kai jis atsiranda, tai supranti, kad visas gyvenimas skirtas jam , ir gyveni dėl jo Nes jis tai viskas - ką turi gyvenime brangiausia

Net nežinau kodėl- ir negalvoju. kol neturėjom vaikelio tai kažkaip ir negalvojau, kad noriu jų kažkaip nereikėjo ir tiek. Ir visiškai nenorėjau. O dabar kai pasižiūriu į savo princesę, tai... O kai kurią čia dieną pagalvojau, kad gal jau vėl laukiuosi, tai širdis vos iš krūtinės neiššoko, akims pasidarė karšta, norėjosi, kuo greičiau įsitikinti, kad aš teisi arba ne...

visą gyvenimą žinojau, kad man šeima svarbiau už karjerą. kad vaikelis būtinas šeimoje. bet deja, ne visoms lemta iškart užsimanius tapti o kai nepastoji ne vienus metus, tas noras yra daugiau nei begalinis, tiesiog dedi visas jėgas ir eini dėl to stebukliuko.
gyvenimo be vaikų neįsivaizduoju, yai yra pats geriausias dalykas gyvenime

Aš visada jų norėjau, man jie daug džiaugsmo ir laimės atneša. Neįsivaizduoju savęs be vaikų Turime jau du ir galvojame apie trečią

Kazkaip sunku vienareiksmiskai pasakyti, kodel noriu vaikelio. Tai yra gamta, kada protu nesuvokiama, o taip norisi. As iki 24 metu nenorejau ir vien tik nuo minties apie vaika, man darydavosi pikta. Paskui, matyt, suaugau kaip moteris ir dabar labai noriu. Bet noriu ne protu, tas noras visa mane apemes... Net sunku paaiskinti. Jau pora kartu jauciau didelius sukretimus, kai suzinojau, kad mano drauges laukiasi. Taip sunku buvo... Taip sirdele spaude. Pirmas vyras visuomet sakydavo, as dar per jaunas vaikams. Issiskyrem... Dabartinis draugas lyg ir noretu, bet taip ir nesuprantu - jis nori ar nenori. Nors vaikus tai labai myli, matosi is jo zvilgsnio. As toki silpnuma jauciu kaip paimu kudikeli ant ranku, tokia begaline meile... Toks noras priglausti savo mazuliuka prie krutines ir apglebti, apsaugoti nuo viso pasaulio... Net ir dabar jauciu ta nora ir poreiki priglausti vaikiuka prie krutine, kad ir ne savo....

o as is vis kvaila...

gyvenu su vaikinu jau treti metai, jis turi jau suneli keturiu ir vaiku jis nelabai nori . o man 23 ir pradejo motinystes instinktai guguoti... labai noriu kudikio... seimos... panasu, kad mano vaikinas dar nera tam pasiruoses, o as vistiek noriu... ir esu pasiryzus net vienisa mama buti...susikurti seima is dvieju - mamos ir vaikucio....

Grazu stebeti mazylio augima, jo pasiekimus ir isdaigas

Tai palauk kaip ten tai tu vel??? Tikekimes kad taip

sako kai zkogus mirsta gimineje tai dazniausiai gimsta naujas vaikelis.kaip tariamas pakeitimas. is pradziu tuo netikejau.bet pries 2 metus mire mano mama ir as kazkaip noriu leliaus.galbut kazkiek uzpildytu jis tustuma man ir kitiems.kai mire mano dedes teta tai jie susilauke mergytes.tai ji is pradziu labai buvo panasi i teta ir tikrai po laidotuviu ji gime ir kazkaip dede su zmona legviau pergyveno tetos mirti.

Noriu, nes pajutau, kad jau esu visiskai subrendusi buti mama. Man 25 m., su vyru kartu jau 9 metai. Bet aisku, kai nori, tai ir negauni... belieka tiketis, kad stebukliukas jau ne uz kalnu

norėjau vaikiuko nuo 19-20metų, deja susilaukiau tik 24m. o kodėl norėjau? gal todėl, kad meilės buvo tiek daug,kad norėjau ją atiduoti savo kūnui ir kraujui, sutikau tokį žmogų, kuris taip pat norėjo savo meilę padalinti mažąjam kūriniui. ir tiesa - tos meilės dar per kraštus liejasi - todėl jau dirva ruošiama antram, kažkaip širdis trokšta ir trečio, o dėl ketvirto - su vyru derėsiuos ))))

As labai myliu savo vyra (tikiuos, kad ir jis taip pat mane labai myli ), tai ir leliuko noriu nuo jo. Dazniausiai pirmagimiai buna panasus i tecius , tai ir noriu dar viena zmogeliuka i savo sirdute priimt

As taip pat susigraudinau perskaiciusi... O tavo zodziai, kad nori isgirsti zodzius Mamyte, as tave myliu - taip griebe uz sirdies!!!! tikrai nuostabus turi buti jausmas, kai tau tai pasako!!!!

As ir girdejautoki posaki,ir pirma karta jis man isipilde kai susilaukiau sunelio,o po keliu menesiu mire mano senelis Pies kelis metus ,vienas po kito mire mano abu senelei ir dede,deja i gimine per tuos kelerius metus ne vienas naujagimis neatejo ,ir nezinai zmogus kuo tada tiketi

Noriu ,nes jau laikas...nes mes abu norime nes mes i vaikus galveje koki syki uzsiziopsoja dar ipulsim kurnors O MB is vis sake jai iki kitos vasaros nepastosim tai parsinesiu is gatves Nugi sakau uzdarys tave i policija uz vaiku pasisavinima Nu tai stengemes kad atsirastu...Eidamas miegoti kartais jis sako "Pareik namo,mes taves jau laukiam"

kodel? todel kad apie tai pagalvojus mano sirdyje ima kilti keistas karstis, norisi tarsi islieti ji aplinkui, toks neapsakomas geris ir tokia gera savijauta. Todel kad mano vyras begalo nori vaikucio, jis sako " a staip noriu pinti jai kasas, as ir pampersus keisiu, tau nereikes nieko daryti tik pagimdyk mums ". Todel kad tai yra tavo kunas tavo kraujas kad tai yra mazas zmogus atejes i tavo gyvenima jo sutvarkyti. Todel kad tureti vaika tai yra tapti mama ir teciu, o tai jau savaime nuostabu. Todel kad pasakyti pirmiejo zodziai, va butent pirmieji yra skirti tau. "mama" " teti" Todel kad tas mazylis ar mazyle yra vertas/a kad jam butu suteikta viskas kas geriausia. Kodel norime vaikelio? todel kad tai yra tiesiog zodziais nenusakomas jausmas ir patyrimas, todel kad sis vaikelis yra laukiamas

ir as pagalvojau, kodel? ogi darbo gerai mokamo norime del finansu, del geresnio materialinio gyvenimo o leliuko del gerensio dvasinio gyvenimo as taip manau. vaikai mus tobulina dvasiskai. o tai yra gyvenimo esme.

esu ištekėjusi, rugseji 2 metai kai mes susituoke, o pries tai 3 metus draugavom, man 21 metai, vyrui 25, ir man jau taip norisi vaikelio, bet dar liko metai studijuoti, sie paskutinieji metai. sakiau vyrui kad gal jau ir galima butu pradet , bet jis sako kad turiu baigt mokslus, ir man protas sako :baik,dar surask koki padoru darba, tada ir darbo patirtis bus ir dekretines, o jausmai, sirdis jau nori,o kodel? todel kad jau laikas, man jau liudna buti tik dviese, norisi trecio, vaikelio, bus idomiau gyvent, busim tikra seima, nes kolkas nesijaucia jog mmes seima, vis delto tiesa jog vaiaks yra seimos pagrindas, seimos tam ir kuriamos kad duot nauaj gyvybe, noriu but mamyte

tu moteris todel ir tas noras atsirado bet juk nebedaug liko laukt iki moslu pabaigos ir galesit ramei planuot nors as jei noreciau pulciau ta pacia akimirka planuot nelaukciau nieko

Vaikai - tai gyvenimo prasmė. Kaip be ju...

Vaikai - vienintelis biologinis musu egzistencijos iprasminimas. Tai vienintele duotybe, atsakanti i klausima, kodel mes cia. Vaiku norisi naturaliai, kaip to norejosi musu tevams, seneliams, pirmajai zmogbezdzionei, dinozaurui...

O aš tai nuo vaikystės svajojau apie vaikus Ir dabar suprantu, kodėl tiek svajojau...

Galiu vardyti priežastis: su SB esame susituokę, turime savo pastogę, darbus. Be to, ir metai savo duoda - nesame tokie jauni, jog nemąstytume apie šeimos pagausėjimą. Kartu - labai norisi atostogų (keista, bet nėštumas man asocijuojasi būtent su atostogomis ). Vyro noras man beveik šventas - o jis mažiuko jau senai nori

Tačiau, kad ir kokios bebūtų priežastys, giliai širdyje jaučiu, jog noriu to mažiuko Savo mažiuko... Nors, skirtingai nuo kitų merginų, nejaučiau silpnybės vaikams, nors auklė visada būdavau gera Va, bet nėštumo teikiamus džiaugsmus, visada norėdavau patirti. Atsimenu, jog jau 10-ies būdama užsikišusi pagalvę su drauge vaikščiojau Nėštumas mane labai žavi - tai tikras stebuklas, t.y. galimybė užmegzti naują gyvybę ir ją išnešioti Be to, taip norisi pradėti lankytis mažylių parduotuvėse, kuriose tiek visokių gražių niekučių yra Norisi ir lėlytės, tokios mažos, kuria galėtum rūpintis ir stebėti kaip ji auga

niekada nesusimasciau apie tai tiesiog norim ir tiek,kad pilnaverte seima butu,kad nauja gyvybe i pasauli paleistume,kad butu dar vienas zmogutis kuri galetume myleti ir dar daug kitu priezsciu

Mes noretumem antro, bet pirmas bandymas baigesi persileidimu, o dabar net nezinau kazkaip nedrasu, nors jau biologiskai atsirado noras ir pirmajai reik sese ar brolio

nes nuostabu girdeti si zodi MAMA,vaikas tai nuostabiausias dalykas zemeje

Na sunku pasakyti kodel? tikriausiai del to kad jau subrendau motinystei bei galesiu apsrupinti savo atzalele kad jam nieko netruktu

Aš irgi jau noriu antro Kažkaip pirmasis dar nėra labai didelis, bet labai noriu turėti dar ir ne vieną Nes labai geras jausmas būti MAMA, smagu, kai eis taip reikalinga, mylima... kai pabundi ryte ir pamatai plačią šypseną, kai Tave apsikabina iš visų jėgų ir sako Myliu ...kas gali būti nuostabiau...

Labai ilgai vaikų iš vis nenorėjau. Žaidžiau su draugių vaikučiais, bet apie saviškius negalvodavau. Ir vis stebėjausi, kur gi tas mano motiniškas instinktas.

Paskui atėjo laikas, kai atsirado mano gyvenime labai tinkamas tam reikalui tėtis Ir motinystės instinktas iškart "prasikalė".

Iš pradžių galvojau, kad noriu vaikučio, kadangi visos draugės kaip susitarusios man kas savaitė emailus rašo su antraštėm " Aš pastojau", "mum dvylika savaiciu", "as busiu mamytė" - tai lyg jau buvo suveikęs bandos instinktas "ir aš noriu tokio sijono/kelnių/mobiliako...." Bet kažkaip kuo tokiau tuo labiau suvokiu, kad vaikelio noriu dėl kitų priežasčių.

Labiausiai gal dėl to, kad turiu žmogų, su kuriuo norėčiau būti ir vaikutis būtų mudviejų "projektas" - kažkas labai bendro, savo ir nepakartojamo, panašus į mus ir sakančio "tete" ir "mama".... Kas turėtų tėčio akis ir mamos šypseną.. Arba atvirkščiai....

Kažkas tokio.. nelabai aiškiai man šiandie reikšt mintis gaunasi

as vaikuciu noriu ir dvieju,pirma planuosim greitu laiku,ogi noriu todel kad,esu vienturte seimoje mazai gimines ir labai liudna visada svajojau apie savo seima apie ne viena o du vaikus jei bus galimybes bus ir trecias

Anksciau kai buvau dar visai paaugle apie vaikus galvojau tik tiek kad jie mazi ir kvaili padarai su kuriais maziausiai noriu savo gyvenime susidurti taciau sutikau vaikina...pamilom vienas kita ir po metu draugystes netycia pastojau....sokas ir neviltis tada susipyne mano sirdyje nes buvau visai jaunute (17) taciau jau po keliu svaiciu mano inkstinktai prisikele ir rekte reke kad as ta mazyli jau dabar myliu uz viska labiau deja praradau ji vos 5- ame nestumo menesyje.....asaros liejosi abiem su vyru, sirdys tiesiog plyste plyso....dabar jau praejo beveik trys metai kaip musu angelelis danguje ir mes jau pamazu pradedam planuoti kita mazyli o kodel??? todel kad vien pagalvojus apie kudiki man ima virpeti sirdis norisi verkti ir su diena imti ir ji jau supuoti ant ranku...myleti globoti ir niekam niekada gyvenime neleisti jo iskaudint sakysit as dar jauna??? na tai kas juk mazyliui tai nesvarbu....jam reikia tevu meiles silumos kuria mes galime duoti, nes mes jau dabar ji mylime....dar net nesilaukdami

man 25m. rudeni jau bus 26metukai. turiu drauga, ka tik isigijome nama, aplink drauges, bendradarbe nescios. ir man paciai pradejo lysti ikyrios mintys apie leliuka, tariami nestumai prasidejo, kvailas laukimas nesusirgimo ir tuo paciu neduoda ramybes mintys kad as dar nepasiruosusi tam, bijau to ka tik gimusio kudikelio, jie man tokie trapus atrodo, bijau kad vaikas uzaugs ir nebereikes manes, kad nenueitu sunkeliais, kad jam kas atsitiks. bijau kad negalesiu suteikti geros mokyklos, geru rubu, gero issilavinimo. ir tuo paciu taip norisi pradeti kurti sia gyvybe. kaip pasiklausau kaip mano nestukes pasakoja kaip atrode ju 18sav ar 30 sav besimezgantis vaikiukas taip sirdele suvirpina taip ir kankinuosi viduje su savo dvejonemis labai gera paliko paskaicius jusu mintis ir tikrai manau kad si tema tikrai gera!!!

SVEIKOS,
TIESIOG, NORĖJAU BŪTI MAMA

Viena jau turiu,o visda svajojau,kad du vaikiukus tikrai noriu tureti...Taip pat manau,kad geriau kai nera didelio skirtumo amziaus tarp mazyliu...
Noriu labai ir tikiu,kad bus...

Neįisivaizduoju gyvenimo be vaikų. noriu būt mama