Pirmadienio (09.13) vakara kaip priklauso nuejome miegoti apie 11val…miegu ir sapnuoju, kad skauda, kad su kitomis sveicaremis guliu kazkokioje patalpoje ant zemes ir visoms saremiai..tipo – gimdome…taip begimdydama pabudau 2val ir galvoju – nu ir sapnelis! Jeigu is tikro taip ir bus – yra sansu ir iskesti… staiga – ups! O kodel man ir dabar skauda – juk pabudau? Praejo… guliu ir galvoju, ka visa tai reiskia… vel skauda… nu ne, galvoju, nieko nebus, tik nesakykit, kad as tikrai gimdysiu…. Apsiverciu ant kito sono ir bandau miegoti… deja deja, kazkodel uzmigti visai nesiseka.. skausmas nera nepakenciamas, bet ikyrus ir neleidziantis atsipalaiduoti.. na gerai, kad jau taip, galvoju – paskaiciuosiu… pasiimu laikrodi…mazdaug kas 6-7 min… ir kas keisciausia – net labai reguliariai.. nu galvoju – virsune… bet gi vidurys nakties, negi zadinsiu dabar vyra? Atsikeliu, susirenku savo pagalves ir einu i kita kambari… vyras zinoma pabudes klausia kas cia darosi, sakau tu dar miegok, kazkas vyksta, bet jei ka – pazadinsiu… jis nelabai patenkintas, kad as issikraustau i “kazkur”, bet mano supratimu nera prasmes dabar abiems nemiegoti… taigi guliu as kitame kambaryje ir kantrai skaiciuoju tarpus tarp tu saremiu (jau patikejau, kad tai tikrai jie) lyg nuo to skaiciavimo jie gali imti ir praeiti… ir taip iki 5 ryto… tada, kadangi taip niekas ir nepraejo, nusprendziau palepinti save siltu dusu… tingejau leistis pilna vonia vandens :)prisidusinau iki kaklo ir ka jus manot? Praejo? Ogi nei per kur..tik pablogejo… laikrodis rodo, kad skausmas sugrizta kas 4 minutes ir as nusprendziu, kad pats laikas paskambinti ligoninen… akusere maloniai paklausineja keleto smulkmenu (nuo kada, kaip daznai, kelintas vaikas…) ir sako gerai, atvaziuokit – patikrinsim… nu ka gi – vaziuoti tai vaziuoti… laikrodis rodo jau po 6 val..zadinu vyra ir sakau atrodo gimdysiu
jo kazkaip ta zinia nesuzavejo, bet is lovos islipo greitai (o tai jam visai nebudinga 
) zodziu, kol mes neskubedami atsikelem, susiruosem ir t.t., tai jau ir beveik 8 valanda atejo – pats blogiausias laikas darbo diena vaziuoti link Ciuricho, nes visur kamsciai buna..bet nutareme, kad geriau kelyje, nei namie sedeti ir isvaziavome..aisku, kelione uztruko, as jau visai graziai kvepavau ir vis galvojau, ka ten veikia tas mano kaklelis ir kiek jis leido sau atsidaryti (jeigu is viso tai daro…) nuvaziavome i ligonine (prakeikiau kiekviena kelyje sutikta duobe, nors is principo CH keliai lygus kaip ledas! Tik tada man taip nebeatrode ) taigi mes jau apziuros kambaryje.. uzdeda pamatuoti sirdele ir susitraukimus… as vis pakvepuoju uzejus saremiui..jie vis stipreja ir darosi tikrai bjaurus… sirdute plaka kaip priklauso, paziurejusi i antra kreive akusere nusistebi,kad “jau visai neblogus saremius turiu” (ta kreive saremio metu sokteli iki 70-80…) patikrina kakleli… sako labai labai trumputis, atsidarymas mazdaug 1-1,5 cm… na tai, sako “kaip norit: galit pasilikti, galit vaziuoti namo, bet manau kad siandien pasimatysim.. gal po pusvalandzio, gal po 4 valandu, bet sugrisit…siaip dar per trumpi saremiai (apie 30-40s), galit atvaizuoti,kai bus apie 1min”… taigi as nusprendziu, kad noriu namo… vel masinoje kratomes per “duobes”… o saremiai vis dazneja, bent jau man taip atrodo, ir stipreja… vyras vis klausineja ar as nepersigalvojau ir ar jam dar nesukti atgal, bet mes griztame namo… na, tada jau kas ka – as uzvalgau sultinio, pasokineju ant kamuolio, paguliu, pasivaikstau, uzsuku i supermama o tie nieksai saremiai vis stipreja.. jau darosi net bloga nuo ju, nuspredziame isbandyti vonia… siltas vandenukas tikrai padeda, ypac paties saremio metu, nes daug lengviau judeti…taip praguliu gal valanda ar kiek panasiai ir lipu lauk… saremiai kas 3 min, o kiek tesiasi net nezinau – darosi per sudetinga skaiciuoti taigi nusprendziame, kad vaziuojam atgal… nusikratome I ta ligonine, as jau gniauzau viska ka randu po ranka ir kvepuoju (stengiuosi kaip galima tyliau 
net nezinau kodel ) ir slapcia tikiuosi, kad ten kazkas gero vyksta… o naivume! Patikrina kakleli – o jis sauniai atsidares 1,5-2cm!! nu galvoju aciu… ir taip per 4 val??!! Tai kiek man reikes kankintis iki 10cm? dar siulo pasivaikscioti kur nors, bet man jau ne iki vaiksiojimo…todel palydi mus i gimdykla… gaunam pati kruciausia kambari (nes visi kiti jau uzimti buvo 
) su didziule vonia ir visais kitais priciudais… beda tik, kad I vonia as ir ziureti nenoriu, kaip, beja, ir bet kur kitur guliu ir kvepuoju… vis dazniau..vis garsiau, nes skaudeti ima vis labiau ir labiau…ka ten labiau – ziauriai skauda! Vyras aiskina akuserei, kad jeigu dar labiau pabloges, tai noresim epiduro..si sako gerai, tada suorganizuosiu, paims dabar krauja, kad poto laukti maziau reiketu ir t.t.. laukiam, kol ateis to kraujo.. o kadangi be manes tuo paciu metu gimdo dar 5 ar daugiau, tai akuseres nespeja lakstyti is vieno kambario I kita..atsiprasineja tik, bet kas man is to?... pagaliau ateina to kraujo… man jau blogai, as jau nedvejodama sakau, kad noriu epiduro…ir greiciau!!! O jie issiuncia krauja (laboratorija kretimame pastate, pagrindineje ligonineje) deja, panasu, kad ten niekas niekur neskuba… atsakymo tenka laukti mano supratimu visa amzinybe – apie valanda… as jau sunkiai begaliu kenteti ir tarp saremiu maldaujanciom akim ziuriu I vyra… siaip tai gaila man jo, kai dabar pagalvoju… ir padeti jis niekuo negalejo..aisku, moraline parama ir jo rankos buvo neikainojama pagalba – viena tikrai nezinau ar buciau istverusi…esu be galo jam dekinga… 
taip besikankinant ateina kazkoks anesteziologas ir pasako ”dziugia” zinia: kraujo tyrimas blogas, rado per daug leukocitu ar ko ten ir per didele rizika daryti epidura… tipo, jis negali tiek rizikuoti infekcijos galimybe… kai isgirdau – maniau isprotesiu… bet, sako, to tyrimo negana, mes dabar paimsim dar kraujo ir padarysim kazkoki kita, ir jeigu tas bus geras – tada darysim…nuostabu.. o jei nebus geras? Na, tada sako akuseres tures kokius kitokius nuskausminimus naudoti, tipo vaistus ar panasiai… bet kad man jau ne karta kazko leido ir tai nicnieko nepadejo..nei laso! Taigi issiuncia I laboratorija mano krauja..o as jau su dievais kalbuosi: visa drebu lyg nuoga buciau siaures asigalyje, nezinau is kur, bet atsirado nesuvokiamas asaru kiekis, kuris tikraja prasme liejosi laisvai.. ir kvepavau..kiek pavykdavo… garsiai.. kosmaras..nelinkiu niekam… nutaikiusi keleta ramesniu sekundziu vis sakiau vyrui, kad tegul daro ka nori – cezari ar is viso numarina,bet as daugiau nebegaliu… na, nezinojau, kad gali sitaip skaudeti…dar labiau nezinojau, kad galima tai nors ir bunant tik pusiau samones busenoje iskesti…nors man atrodo as nebekenciau… dabar as apskritai atsimenu tik fakta kad BUVO LAAAAABAI BLOGAI… o kiek blogai – nesuvokiama… vienu zodziu tas antras tyrimas aciu Dievui ir visiems sventiesiems ar ateiviams kas jai labiau tiki buvo geras ir viso labo po 4 val laukimo as gavau ta issvajotaji epidural!!! Buvo kazkur apie 5 val popiet. Taigi praktiskai sustabde gimdymo veikla, nes nebuvo sansu kad as issedesiu ramiai, tada subade mano nugara, patikrino ar gerai veikia ir paliko mane visa laiminga ir besisypsancia dar patikrino kakleli – atsidarymas buvo apie 3cm. nu ka, guliu, galvoju gal net numigsiu… aha, tuojau pat… po kokiu 10 min jauciu, kad skauda..negali buti, bet skauda beveik ne maziau! Bandau kvepuoti.. kuri laika pavyksta kenteti, po to kvieciam akusere….vyras sako, kad niekas cia neveikia – skauda! Padidina doze… ramu..kokias 5-10 min… ir vel kvepuoju, vel kenciu… nu kazkoks kosmaras – tai kam man tas epiduras galvoju, jeigu is jo jokios naudos?! Vel kvieciam akusere..ji sako – nekentek tiek daug..sakyk.. aisku, nebus visai be skausmo, bet tam ir yra epiduras, kad skausmas pakenciamas butu.. aha, sakau gerai…. Ir po 20 min vel kvieciam akusere vel padidina doze..net nezinau, kiek kartu kartojosi ta situacija… staiga man atrodo, kad as jau noriu stumti.. issikvieciam vel akusere, si patikrina kakleli ir sako “oi, ne, dar nestumk, negalima…dar tik kokie 4-5cm”..nu galvoju amen… vel padidina doze ir palieka… turint galvoje, kad gimdo ten visos ir visur, tai ir issikvietus ji kartais neateina kokias 10min… zodziu nieko nebelieka, kaip kvepuoti toliau… skauda..labai…ta prasme LAAABAI … saremiai kasm inute,m kartias sokteli virs 100... o kaip su epiduru, kuris turetu padeti?.. aisku lasina ir skatinamuosius…zodziu, kankinames toliau dar kokia valanda…pagaliau apie 8val vel issikvieciam akusere..si dar karteli padidina doze, kvepuoti galiu jau kiek ramiau…sakau – nieko negaliu padaryti – noriu stumti…! na gerai, sako, patikrinsiu dar karta… tuo tarpu as pajuntu, kad kazkas nubega… sakau gal vandenys? Vis tik jau kokie 6cm tikrai turetu buti… ji puola ziureti, sako taip, vandenys, gleives visokios…. O kaklelis?... o Dieve! Sako puiku, kai tik noresi – stumk!... Kaip tai stumk? Vyras klausia - tai ka, jau 10cm? pasirodo –TAIP! 5cm per paskutine valanda! negaliu patiketi savo ausimis… sako leliukui iki laisves beliko koks 1 cm, sako jau matau plaukucius… is to dziaugsmo net verkti nebeturiu jegu ateina banga – stumiam…praeina – pailsim…po kiek laiko liepe atsigulti ant sono, kad leliukui lengviau butu..sako, ar nori pamatyti galvyte? Nu kas per klausimas – aisku, kad noriu..taigi sekancio stumimo metu padeda veidrodi ir matau kazka tikrai panasaus i slapius gleivetus plaukucius… bet tas vaizkas kazkaip sukelia kitokius jausmus ir blasko susikaupima, todel stumti taip gerai neiseina… pasakau tai ir veidrodis dingsta… toliau kartojasi tas pats: ikvepiam, stumiam, pakvepuojam, ikvepiam, stumiam, pailsim….. tarp stangu ziuriu I vyra ir klausiu ar jis gali patiketi, kad tuojau visa tai baigsis ir mes turesim mazuti zmogiuka..ir kad tuo paciu viskas presides… visas musu naujas gyvenimas trise… jis netiki..as irgi.. tai atrodo per daug nerealu… girdziu, kaip akusere sako vyrui, kad stai, galvyte poilsio metu jau nebesislepia atgal, jau puse jos islindo ir kad sekanciu stumimu turetu visa pasirodyti… placiai atsimerkiu ir stumiu… ziuriu islindo kazkoks mazas pailgas kamuoliukas, nuo jo numove vandenu maisa… dar vienas stumimas ir manes klausia, ar noriu kad paguldytu man ant krutines… 21:49 val…. vyras sako “mergyte” ji tokia mazute…ji tokia MAZUTE!.. as negaliu patiketi, kad tai mano, musu vaikutis… vyras nukerpa virkstele… gydytoja maigo pilva, laukia placentos, po to sveikina, po to kazka sako, kad truputi iplyso viduje, kad ji pora karteliu susius… man vis viena..siukit ka tik norit… mes trise ir tai nepakartojama… to negalima isivaizduoti kol neisgyveni… dukriuka tris kartus tikrino pagal APGAR, mazule gavo 9/9/10 balu… kol siuvo, mes bendravome.. susipazinome..grozejomes… bandeme ciulpti pieneli… milijonai jausmu… jokio skausmo, jokios kancios kaip nebuta… mazute pamatavo, pasvere…vyras, padedamas akuseres, pirmaji karta ismaude dukryte… aprenge baltai tarsi mazuti angeliuka ir atidave man… akusere surase ant atvirutes su mazu rankyciu atspaudukais visus duomenis, nufotografavo su polaroidu ir priklijavo pirmaja musu padidejusios seimos nuotraukyte… mes trise… mes seima.. mes laimingi… ar gimdyciau dar? Zinoma! Ir kuo greiciau, kai tik nustosiu maitinti pirmaja … nuosirdziai… 
Net skaudet skaitant pradejo. Bet del tokios pabaigos 
aukit sveikutës 
Su humoru, smagu buvo skaityti! Vargse, kiek prisikentejai! 