Sveiki, nors ir labai nesinori, taciau tikriausiai jau galima teigti, kad isiliejau i Jusu buri. Su vyru mes dar neissiskyreme, taciau gyvename atskirai. Turime maza (1 metu) vaikuti. del jo ir del savo geroves dabar labaiusiai ir rupinuosi, rasau cia ir kreipiuosi Jusu patarimo.
Vyras pareiske, kad jausmu nebeliko is karto po gimdymo. Visaip bandziau gelbeti situacija, dabar galiu teigti, kad padariau viska, kad isgelbeciau santuoka. Viska, ir gal net per daug... Deja niekas nepadejo. Is pradziu tikejau, kad viskas blogai del to, kad mes skirtingi, mes neskirti vienas kitas, as neatitinku jo lukesciu. Paskui suzinojau, kad jis man esant nesciai susirado bednradarbe "guodeja", kuri ji labai supranta ir aiskina, kad jis turi buti laisvas, nepriklausomas, o vaikas - ne kliutis, dabar kiti laikai. Keista, bet po to kai viska suzinojau man palengvejo. ir jis truputi pasikeite, pradejo abejoti, kelis kartu sake, kad nori bandyti gyvent kartu, bet keistis visai nenorejo. Taigi jau savaite kaip jis issikrauste, tipo nusprendeme skirtis.
Dabar jis vaikstineja pas mus su sunum beveik kiekviena vakara, buna iki nakties, iseina tik nakvoti i savo buta. Ateina tada kai nezaidzia krepsio, nevaziuoja kur nors su bendradarbiais, nezvejoja. zodziu ateina kada nori, buna kiek nori. Vaika jis aisku myli, su manim irgi elgiasi kaip ir normaliai (aisku sitiek prisis...), siek tiek rupinasi musu buitimi, kartais leidzia sau man paaiskinti kaip as turiu augint vaika. Pries svetimus netgi vaidina, kad mes seima ir niekas nepasikeite. Jis dabar gyvena taip kaip norejo, lyg ir seima yra, bet dideliu isipareigojimu mums nera, ateina kada nori, iseina irgi. Pabuna, pazaidzia su vaiku, bet miegu, nakti keliuosi prie jo tai as.
Dabar del ko as i Jus kreipiuosi. noriu kaip nors susitarti su juo del vaiko lankymo. Kad ir vaikas nenukentetu ir man butu gerai. Klausiu Jusu patarimo.
Tie jo lankymaisi, laisvas gyvenimas, buvimas su mumis, tada kai lieka laiko nuo linksmybiu mane nervina. as nenoriu kliudyti jam matytis su vaiku, zinau, kad vaikui tevas butinas, taciau man svarbus ir mano interesai. as taip pat nenoriu priimti sprendimu, vien remiantis tuo, kad jam pakenkti, apsunkinti gyvenima. Labai bijau, kad tuos jo atejimus kada nori ir kiek nori leidziu tik del to, kad dar turiu vilti. Ta viltis, durniu motina mane jau uzkniso negyvai. noriu atsiriboti nuo jo, gyventi savo gyvenima, kad neskaudetu, nenervintu.
Atsiprasau uz padrikas mintis. Prasau, kad atsilieptu tos, kurios su tuo susidure. Kaip Jus sprendete sia problema? Zinau, kad vaiko interesai svarbiausi, taciau mano psichine sveikata irgi man labai rupi. Is anksto dekoju.

Mano vaikui jau 2,3 m., bet dar nieko nesugalvojau Žinau, kad tik pradėsiu kelti reikalavimus arba nustatysiu griežtą lankymo laiką, tai lankymai retės, nes "Jis užsiėmęs ir Jis negali kada nori ateiti. Jis ateina, kai turi laisvo laiko". O aš, suprask, nebeturiu teisės planuot savo gyvenimo, jei esu gera motina ir noriu, kad vaikas turėtų tėtį... Bet suprantu, kad tik pati kalta

Nu čia dabar Kodėl kalta??? Tai jis turi derintis, o ne tu. Jau ir taip savo visą laiką ir gyevnimą skiri vaikui. O jei jau teikiasi ateiti, tai tegul teikiasi ir pasiderinti. Nieks nesuteikė jam teisės ateiti tada kada ja norisi.

Naujoke2006, jeigu skirsitės, skyrybų metu teismo pagalba sutarsite dėl vaiko lankymo.

as cia suprantu "kalta", ta prasme, kad jei pati savim nepasirupinsi, tai niekas ir nepasirupins, jei pati sau neissikovosi ar nesusitarsi sau palankiu salygu, tai jis pasidarys sau taip kaip geriau jam. del to as ir klausiu Jusu kaip Jus pasidarete sau patogiau, kaip susitarete su vyru. suprantu, kad su kai kurias tarkis, nesitark, bet manau yra ir sukalbamu.



Papildyta:
ta as suprantu, bet nelaukiant skyrybu as noreciau susitarti dabar. O be to ir skyrybu metu salygas nustato abi puses, vat as ir noreciau nuspresti teisingai, ne "ant piktumo" jam, bet kaip man ir vaikui geriau. O kaip man geriauas nelabai ir zinau, esu pasimetus. Gal kam nors tai jau praeitis, praeitas etapas?

O gal reiktu paprasciausiai jums pasikalbeti labai atvirai tarpusavyje. Ir pripazinti sau, kad tikrai nededi i ji jokiu vilciu. Atviras pokalbis labai daznai padeda, nes pasirodo, vyrai kartais kai kuriuos dalykus priima savaime suprantamais, nors taip nera ir atvirksciai.

O as nesuku galvos jau.Kadangi vyras irgi ateidavo, kada jam patogu ir kada jis turi laiko, is pradziu pykau, o dabar dzin.Kai jis paskambina, kad ateis, o as , tarkim, tuo metu turiu kitu planu, taip jam ir pasakau-musu nebus namuose, sorry, kita karta ateik.
Ir tais atvejais, kai paprasciausiai nenoriu jo matyti akyse, pasakau taip pat.
Jei jis butu geras tevas, butu kitaip...
Deja..Esu priversta su juo bendrauti del vaiko.Bet neleidziu, kad ta prievarta mane smaugtu .
Vaikas jau siaip ar taip nebeturi pilnos seimos ir normalaus biologinio tevo.

Mes su ex sudareme pradzioj neoficialu grafika, dabar jau teismui nunesem tvirtinti - Kas antra savaitgali jis pasiema vaika, ir kiekviena savaite po viena darbo diena iki vakaro
Gal pades

Kokius turite susitarimus del vaiko matymosi su tevu, ir ar esate patenkintos? Aisku kiekviena situacija individuali, bet ar geriau ilgiau, bet reciau ar dazniau, bet trumpiau tevui matytis su vaiku?

Pas mus nerasytas grafikas: kas antra savaitgali pasiima tevas ir vezasi i savo seima. Esame visi patenkinti:vaikai-nes pasimato ir pabendrauja su tevu jo aplinkoje, as-nes pailsiu bent pora savaitgaliu per menesi ir galiu skirti laisvalaiki tik sau, tevas-nes jis turi galimybe be mano dalyvavimo ir itakos dalyvauti vaiku auklejime, pasiziureti, kokie jie yra is tikruju.
Teismo sprendime grafikas buvo numatytas kitoks.

pas mus nera jokiu grafiku, leidziu vaikams matytis su tevu kada tik jie nori ir jis gali, ar pas mus ar pas ji, savaitgaliais visada vaikus pasiima tetis, keliauja pramogauja ir t.t. manau ne trukmeje ar daznume esme, esme nore pabuti su vaiku 100 %

O jus noretumete tik pabuti su vaikais?

jo ir kad tas noras nebutu priverstinis ir apsimestinis

Mano dukra matosi su tėvu be jokių grafikų, bet tik tada, kai noras yra abipusis, o ne vienpusis. Prievartoms nepasiduoda, šiuo atveju žodžio reikia nėra

mano maziuke negali pasigirti kad ji bendrauja ar ja lanko tetis, jis jau metai jos nemates ir nesidomi...LIUDNA

nieko baisaus
gerai kad turi mama kuri ja rupinasi

Mano sunui penkeri, ir iki siol puikiai bendravome, bet paskutiniu metu jis nerodo ipatingo noro susitikti. Iki siol mes eidavome visur, dabar kvieciu, ir jis daznai sako, jog nenori, nespesime ir panasiai. Pas mane irgi nesiverzia. Neramu...

Rodykit demesi savo daznesniais skambuciais, domejimosi jo hobiais... tokio amziaus vaika labai lengva palenkt i savo puse, tiesiog ji myledami ir jo nepamirsdami. Del susitikimu susitarkit visi bendrai, jei tai imanoma- jus, jusu buvusi zmona ir vaikas.
Grazu klausytis tevu, kurie nepamirsta savo vaiku ir jais rupinas, nors ir negali visada but salia ju...

Aciu uz atsakymus ir palaikyma.

labai gerai atsakė SIRDUKAS- reikia domėtis vaiko ineresais, hobi.
penkeri metukai-pats tas amžius, kai vaikas suvokia, kad egzistuoja noriuuuuuu ir pradeda manipuliuoti tėvais.
...susitikite su Jūsų draugais, kurie turi vaikų, su kuriais bendravote iki tol, kol buvote pilna šeima...šio pasiūlymo neatmestų joks penkiametis.
kai kalbate telefonu-klauskite ką sūnus norėtų nuveikti artimiausiu metu, kokios jo svajonės... ir po kiek laiko pasiūlykite realizuoti svajones lyg tarp kitko.
tik kuo labiau dinamines, ne komercines

o trumpi susitikimai tiek pat vertingi, kaip ir ilgi. (nebent yra žmogus, kuris atima visą vaiko dėmesį)

O man tai neliūdna, nors sūnelio biologinis jau penkeri virš metai net nepaklausia ar vaikas gyvas ir sveikas. Pradžioj pykau, o dabar tai ne , tegul dėl savo elgesio kaltina save (panašu,kad tai įvyks tik gilioj senatvėj ). Ne tas tėvas kuris prisidėjo prie apvaisinimo, reikia domėtis vaiku, jo poreikiais ir norais, reikia rūpintis ir mylėti. . Nebūti šalia labai lengva, o pareiti į mažą širdutę-sunku.

puikiai tave suprantu. pas mane tokia pati situacija. pati skambinu ir prasau jog aplankytu,bet jis vis negali

mes su vyru skiriames, bet vaikas dar mazas, galvoju apie ju susitikimus, vaiko buvima su tevu... as bijau, nepasitikiu juo. nuo kokio amziaus siulytumet leisti vyrui imtis pas save vaikiuka? dabar tai lanko pas mane, kada nori ir kiek nori...

Mano kleckas taip pat nuo gimimo auga be tevelio,kol buvo maziukas tai lankydavo mano namuose,netgi leisdavau ilgesniam laikui apsistoti,nes esame is skirtingu Lietuvos miestu tai kiekviena diena neprivazynesi.O pirma karta beveik savaitei daviau issivezti kai sunui buvo kazkur 1.7 metuku.Labai pergyvenau,beperstojau skambineti,nes kazkaip atrode,kad nedaziures,kur pargrius ar susimus,pergyvenau kaip jis svetimoj aplinkoj adaptuosis,ar neverks,ar ramiai miegos,nu bet labai klydau.Vaikui labai patiko,gryzo zymiai labiau savim pasitikintis,linksmas (gal kiek pakudes,nes tevelis jo neverte kosiu valgyt),patenkintas,net keista buvo.Manes pasiilges beveik nebuvo,tik ileke i kambari prie savo masinu ir viskas Dar ilgai pasakodavo kur vaziavo,ka veike su tetuku.Ir nuo to karto vis dazniau duodavau tai 3 dienom,tai 5 dienom.Sunelis tevelio laukia issiziojes ir sako,atvaziuos tete duosim gazo
Didziausias pliusas tas,kad pabuves su teveliu vaikutis zymiai labiau savimi pasitiket pradejo,drasesnis tapo,vyriskesnis toks,atsirado savarankiskumas,tik pats tik pats.Pradejo taisyti masinas savo (kadangi mate kaip tetukas tvarke savo autombili) vienu zodziu ima pavyzdi is tevelio.As tuo dziaugiuosi,kad tik taip butu ir toliau.Gal nesvarbu visgi kiek ir kada atvaziuoja tetukas,svarbu,kad su meile ir su noru.

skaitau ir pavydžiu...gal kada nors ir pas mus taip bus...gal, (nes dabar nieko nėra)nors tėvelis aišku kito profilio

as ir to bijau, kad gerai nepriziures ir pan. Jau dabar kai reik iki centro kur palekt valandziukei ir mamai palieku suneli - tai sirdis spurda, kaip patrakus ir kas 15 min skambinu klausti ar viskas gerai. O jei vaiko nematyt pora ar daugiau dienu - atrodo isproteciau

nebijokit, šis instinktas su laiku praeis.
jei tėtis yra pareigingas, atsakingas žmogus, su juo vaikui bus labai labai gerai.
tai tik Jūsų mažas pavydas, kad vaikui gal bus geriau, nei su jumis.
žiūrėkite iš šalies į save-vaikutis nėra Jūsų nuosavybė. tai ne daiktas, kuriuo manipuliuojama keršyjant tėtei ar atvirkščiai.....tėvai irgi myli savo vaikus(tik mamyčių jau nebe)....va to moterys nenori pripažinti.

Zinau, kad jis labai myli sunu, niekada juo nemanipuliuociau.
jau susitaikiau su mintim, kad jis manes nebemyli, nors kiekviena diena raso sms kad yra kitaip, bet... tai jau kita istorija...

Sveikos mamos, kurios vienos auginate vaikučius
Norėjau paklausti kaip jums pavyko išspręsti vaiko lankymo problemą, kai vaiko tėvas beveik nelanko vaiko, neima jo (ar jų) nei savaitgaliui, nei nakvynei, nei atostogoms, nei pan.
Mano atveju, mano vaikų tėvas pasimato su vaikais per šeimos šventes, ar kartą per mėnesį kelioms valandoms nuveda juos į kavinę. Vaikų į savo namus nekviečia, nes turi Rotveilerio kalaitę.
Ar yra čia tokių, kurioms pavyko priversti vaiko tėvą atlikti savo pareigas (norėčiau pabrėžti, kad šiuo atveju ne alimentų mokėjimą turiu omeny)? Jei taip, tai kaip tai padarėte?

P.S.: esu šios temos autore, todėl prašau tuščias diskusijas palikti už šios temos ribų, čia norėtųsi išgirsti tik konkrečius faktus ir konkrečią patirtį

Labutis, as irgi auginu dvynukus ir esu panasioj padety , kaip ir tu, tik musiskis aplanko kas antra sekmadieni.Stiprybes tau .Supratau tik tiek, kad jej nenores tai ir nelankys

2-3 savaites pas teva karta metuose. Siais metais nepasimatys, tetis turi rimtesniu reikalu. Taip pat jokiu skambuciu, SMS ar internetinio bendravimo (arba labai labai retai). Priversti teti bendrauti su vaiku? Deja, o ir koks tikslas.
O vaikas teti myli. Sunui neidomu, ar bus mokami alimentai, ir del atsauktu atostogu nepyksta, ir jokiu dovanu is tecio nebelaukia. O apie teti kalbame gerai.
Iskart po skyrybu ir as skambindavau ex, stengiausi "priversti" bendrauti su vaiku, skambindavau, jei vaikas sirgdavo ar kas gero nutikdavo. Taciau nei tada, nei dabar jam tai neidomu. Buvo susikaupe nuoskaudu del tokio tecio bendravimo su sunum, taciau pripratome, atleidome, nesistebime. Jis vis tiek tevas. Atvirksciai, pateisiname, pagiriame ji.
Ir suprantu, kaip kartais sunku nepykti ir atleisti ex, jei iskaudintas lieka vaikas. Taciau as ne teiseja.

tiesiog patiniski instinkai pas juos jie elgesi pagal gamtos desnius arba kad sazine perdaug negriauztu o priversti neimanoma as jau su tuo susitaikiau

bet gal kam teko kreiptis pagalbos i teisma ar dar i kokia kita instancija?
Papildyta:


Tikslas ne del bendravimo, o del atsakomybes. Nes iseina, kad vaiko islaikymas perpus, o auklejimas ir rupinimasis, tik vienam is tevu. Kalbu ne apie tevo bendravima su vaiku, o apie tevo teisine pareiga buti atsakingam uz tai, koks isaugs jo vaikas. Vaiko auklejimas ir rupinimasis juo kasdieneje buityje yra labai atsakingas ir nelengvas darbas. Si darba kartu su mama turetu atlikti ne vien tik samdomos pagalbininkes ar seneliai, bet, pirmoje eileje, abu tevai vienodai.

Joks teismas neprivers lankyti vaiko, jei jis to nenores. O ir kam prievarta kisti tevui ta vaika,nesuprantu Jusu? Per prievarta gi myleti vaiko neprades... Nesuprantu tokiu mamu: Juk kartinate gyvenima ir sau, ir savo vaikui, ir vaiko tevui...

aciu
isties, vienai auginti dvynius yra nelengva, todel vaiku tevo pagalba tikrai praverstu
Papildyta:


Nejaugi galvojat, kad esu tokia kavaila, jei tikiuosi, kad galiu priversti myleti vaikus??? Nei man, nei vaikams, niekam to nereikia. Tad geriau demagogijas apie vaiko ir tevo bendravima cia nepradekite, nes kalbu ne apie meile, o apie pareigos vykdyma.

va uzknis ji toks Jusu lindimas, teisme prisiteis, kad NESIMATYS su vaikais ir visa Jums pareiga bus... Teisiskai tai imanoma. Pinigu tenumes ir viskas. Privalomas yra materialinis islaikymas. O dalyvavimas auklejant ir bendravimas - ne. Jokios savigarbos... Va tokias vyrai ir palieka...

Teisiskai imanoma prisiteisti NESIMATYMA su vaikais?? Nu tokio dar negirdejau
Papildyta:


Wow! Svieto lygintoja..tikrai jau "Griuk negyvas"

p.s.: gerbiamoji, matau nelabai suprantat apie cia kalbama, tai gal geriau eikite, kur galite ka talkovesnio pasakyti

jei jūsų vaikas nusikals, jei reikės atlyginti materialinę žalą, tai tėvas turės tai daryti kartu su jumis.
Tikslių instrukcijų kaip reikia auklėti vaikus valstybė nėra nustačiusi, todėl į tai nesikiša.
Kadangi prašote konkrečių patarimų, tai vienas būtų toks - tegu vaikai gyvena pas tėvą, o jūs su jais susitiksite ir atliksite savo pareigą.

Del pirmo tikrai aciu, nes sito nezinojau
O vaiko teisiu apsauga nesikisa i tai, juk jie turetu ginti vaiko teise bendrauti su abiem tevais
O del trecio, tai turiu pasakyti, kad tai nera nei konkretus, nei apskritai joks patarimas

Ir dar. Vienas postas ir pazadu, dingstu
Kaip jaustis vaikams, brunkamiems per prievarta? Ar Jus vis dar kalat savo vaikams i galvas: "Tetis jus tikrai myli"?...Jie tuo tiki?

eikit Jus palakstykit geriau per pievas
ir kur jus sioje temoje matote vaiku brukima? dar karta paaiskinsiu, cia kalba apie pagalba mamai auginant bendrus vaikus, pagalba ne vien pinigais, bet ir dar viena pora ranku.
gal po vakar galva neverda, tai geriau rimtai..eikit grynu oru pakvepuoti

man po vakar galva visai neverda.
Vaikų teisių apsauga įsikiš, jei bus trukdoma vaikų bendravimui su tėvais. Priversti norėti bendrauti sunku, tam reikalinga motyvacija. Tai, kad jos nėra dabar, nereiškia, kad jos nebus ateityje.
Dėl trečio - tai pats realiausias, greičiausias ir paprasčiausias būdas atsakant į temos klausimą. Jūsų reakcija parodo, kad iš tiesų problema jusyse.

gal galima issamiau?

aš jūsų nepažystu. Dažniausiai būna nesugebėjimas susitaikyti su pasikeitusiu gyvenimu ir nuolatiniai grįžimai į praeities nuoskaudas. Kitas žmogus neatitinka jūsų lūkesčių - bet juk todėl jūs ir išsiskyrėte. Laikas išmokti priimti žmones tokius, kokie jie yra, o ne taip, kaip jums norisi.

butent todel geriau nebespeliokite, o pasidalinkite patirtimi siuo klausimu, jei tokia turite

O ko KONKREČIAI jūs norėtumėte, kad vaikų tėvas darytų?

Jūs norite, kad vaikų tėvas ateitų į namus, aprengtų vaikus, nurengtų, plautų ir lygintų jų drabužius? Ar taip suprantate auklėjimą?
Aš juk pračiau konkrečiai parašyti.

Papildyta:

Pradedu suprasti jūsų buvusį vyrą.

konkretus (syn.: daiktiškas, dalykiškas, apčiuopiamas, apibrėžtas) - daiktinis, realiai egzistuojantis, visiškai tikslus ir apibrėžtas, apčiuopiamas

ir as