Help - Search - Member List - Calendar
Full Version: Kaip prieiti išpažinties
Supermamų klubas > Poilsis, pomėgiai ir šventės > Religija
Pages: 1, 2, 3
4fun
Kreipiuosi i praktikuojancias katalikes ar tas, kurios patiria ka nors panasaus...Zodziu, jau daug metu noriu issivalyt savo siela nuo nuodemiu nastos, bet niekaip neisdristu... Tiesiog kiekviena karta 'supasuoju' pries stodama i eile prie klausyklos: atrodo, na kaip as dabar su visom bobulem pasnibzdom pasakosiu keleto metu savo nuodemes kunigui, ar isgirs, ar supras, ar negausiu barti visu akivaizdoj bigsmile.gif , galu gale gi uzstabdysiu sita 'konvejeri' ir visi atkreips i mane demesi blush2.gif O ir ant kunigo-didelio 'puritono' nenoreciau pataikyt, juk ju paziuros irgi ne visais aspektais vienodos. Dar noriu pasakyt, kad del kai kuriu dalyku, na kad ir kontraceptiku vartojimo ir pan., as negaliu sutikt su baznycia ir negaliu priverst saves 'gailetis' del tokios nuodemes-kaip tokiu atveju su sazines saskaita doh.gif ?
o juk taip norisi pajust ta tyruma ir sielos lengvuma, kuri jausdavau vaikystej griztant namo po kaledeniu pamaldu ...
_Smalsutė_
Nesu "praktikuojanti katalikė", bet tarstelėsiu žodelį, ką manau.

Mano manymu, einant išpažinties po daugelio metų, tikrai nėra gerai tas "konvejeris". Aš siūlyčiau pasiieškoti kunigo, kuris priimtų atskirai (gal net ne prie klausyklos, o išpažinčiai skirtame kambaryje), pernelyg nespaudžiamas laiko. Netgi dėl tų savos ir bažnyčios nuomonės nesutapimų geriau nuoširdžiai pasikalbėti su kunigu, nei nutylėti atliekant išpažintį - juk pastaruoju atveju tai vistiek daugiau ar mažiau, kaip sakoma, gulės ant sąžinės, tai kam tada išvis ta išpažintis?
Satja
QUOTE(4fun @ 2006 10 17, 18:01)
Kreipiuosi i praktikuojancias katalikes ar tas, kurios patiria ka nors panasaus...Zodziu, jau daug metu noriu issivalyt savo siela nuo nuodemiu nastos, bet niekaip neisdristu... Tiesiog kiekviena karta 'supasuoju' pries stodama i eile prie klausyklos: atrodo, na kaip as dabar su visom bobulem pasnibzdom pasakosiu keleto metu savo nuodemes kunigui, ar isgirs, ar supras, ar negausiu barti visu akivaizdoj  bigsmile.gif , galu gale gi uzstabdysiu sita 'konvejeri' ir visi atkreips i mane demesi  blush2.gif O ir ant kunigo-didelio 'puritono' nenoreciau pataikyt, juk ju paziuros irgi ne visais aspektais vienodos. Dar noriu pasakyt, kad del kai kuriu dalyku, na kad ir kontraceptiku vartojimo ir pan., as negaliu sutikt su baznycia ir negaliu priverst saves 'gailetis' del tokios nuodemes-kaip tokiu atveju su sazines saskaita doh.gif ?
o juk taip norisi pajust ta tyruma ir sielos lengvuma, kuri jausdavau vaikystej griztant namo po kaledeniu pamaldu ...
*


na nemanau, kad reikia eiti pas kuniga, as to nedarau. Tiesiog pati asmeniskai bendrauju su dievu... o jei tau to atleidimo su kunigo pagalba vistik reikia, tai apsilankyk visuotiniuose atlaiduose... Na tai -mano nuomone...
miliute
Manau ispazintis tikrai yra laaabai reikalinga. Tai kaip dvasinis gydymas.
Papasakosiu is savo patirties. Vaikysteje buvau tevu vedama i kataliku baznycia.Daug kas ten buvo nesuprantama,nuobodu,neidomu. Veliau,uzaugus drauge pakviete i kita baznycia,kur man labai patiko,viskas buvo gyva,linksma. Ten buvo aiskinama,kad ispazintis nebutina,na galima pasipasakoti draugui. Taciau tas galima taip ir likdavo tik "galima".Nes galvoji,na ka cia,Dievas gi mato mano sirdi ir atleidzia. Kai susipzinau su savo vyru, baznycia palikau,nes vyras labai daznai sakydavo,kad cia zmones daro eilini bizni ir tiek.
Kai ivyko mano gyvenime labai didele tragedija,buvo labai sunku, tikraja ta zmodzio prasme nemiela gyventi. Per Marijos radija isgirdau (visiskai atsitiktinai) pamoksla apie dvasini isgijima, apie vidini islaisvinima, ir tai mane labai stipriai paliete. Vakare,suguldziusi savo pupas,atsisedau prie stalo ir rasiau tai ka noreciau pasakyti kunigui.Rasiau ir verkiau, o kartu labai laukiau kada gi isaus tas rytas. Isklausiusi ta pamoksla, pasiskambinau i Bernardinu baznycia (Vilniuje) ir paklausiau kada galeciau atvaziuoti ispazinties. Buvau labai nustebinta,kad ispazinties buvo klausoma ne prie "budeles",o koplyteleje,atsisedus ant suolo kartu su kunigu.
Negaliu nusakyti zodziais kaip tada jauciausi,koks dziaugsmas viduje buvo po to,koks skaidrus ir aiskus dangus buvo isejus is baznycios,kokia dangiska ramybe tvyrojo kiekvienoje mano kuno lasteleje,AS ISGIJAU. Neliko tu skauduliu,kurie vis islysdavo ir griauzdavo,keldavo nerima ir pan.
Todel drasiai sakau,kad gydytis reikia ne tik fizini skausma,bet ir dvasini.Bet geriau gydyti tada,kol jis dar netapo skausmu, o tik sopuliuku,kuri jauciam,kad yra,kad reikia gydytojo. Kaip gerai,kad mes toki puiku turim!
Nes nuodeme uzdaro kelia Dievo malonem,mes vis labiau ir labiau prisipurviname savo dvasioje ir tampa sunku,todel reikia nusiplauti,nuskaidrinti savo sielas,atiduodant,ispazistant tuos sopuliukus,kurie sunkina musu kvepavima ir neleidzia jaustis laisviems.Dievas myli mus ir nori padeti mums,todel pasitikekim juo,leisdami jo malonems ateiti i musu gyvenima,ispazindami nuodemes ir gailedamiesi del ju.
Noriu pasakyti,kad ispazinciai reikia pasiruosti,apmastyti apie ka kalbesite,kad butu lengviau.Dievo dvasia tikrai padrasins,pakels ir duos ryzto.Nes tik nuskaidrindami savo sielas,artesime prie jo malones,prie jo palaiminimu ir gyvenimo pilnatves.
SEKMES!
Saran
ką man daryti? man reikalinga ne išpažintis savo tikrąją esme, - t.y. nuodėmių atleidimas,- o tiesiog pokalbis, kad išsiaiškinčiau, kas aš esu, ko aš vis blaškausi šiam pasauly, kad suvokčiau vertybes ir gal net savo klaidas. pas kunigą norėčiau, bet nedrįstu...
Satja
QUOTE(Saran @ 2006 10 18, 14:14)
ką man daryti? man reikalinga ne išpažintis savo tikrąją esme, - t.y. nuodėmių atleidimas,- o tiesiog pokalbis, kad išsiaiškinčiau, kas aš esu, ko aš vis blaškausi šiam pasauly, kad suvokčiau vertybes ir gal net savo klaidas. pas kunigą norėčiau, bet nedrįstu...
*


tokių kunigų -reta... o ir tie patys išvyksta svetur...
_Smalsutė_
QUOTE(Saran @ 2006 10 18, 14:14)
ką man daryti? man reikalinga ne išpažintis savo tikrąją esme, - t.y. nuodėmių atleidimas,- o tiesiog pokalbis, kad išsiaiškinčiau, kas aš esu, ko aš vis blaškausi šiam pasauly, kad suvokčiau vertybes ir gal net savo klaidas. pas kunigą norėčiau, bet nedrįstu...
*


O kodėl nedrįsti? Pamėgink sau atsakyti į šį klausimą... Argi kunigo pašaukimas nėra padėti žmonėms, juolab į juos besikreipiantiems? Ir neklausyk jurelės mirksiukas.gif , kad jei jau maža, tai kone ir neverta ieškoti. Štai kad ir miliutės minėtoji Bernardinų bažnyčia - ten, kiek žinau, tokiu reikalu galėtum eiti nors ir pas bet kurį iš brolių (gal net nebūtinai pas kunigą, jei labai nedrąsu). smile.gif Nežinau kaip kitur, bet Vilniuje rasti gerą kunigą tikrai nėra sudėtinga. Tad linkiu pasiryžti, kitaip ta mintis kuo toliau, tuo labiau neduos ramybės. 4u.gif
Papildyta:
QUOTE(jurale @ 2006 10 18, 18:25)
tokių kunigų -reta... o ir tie patys išvyksta svetur...
*


Blogas kunigas, jei prisirišama prie jo, o ne prie jo skelbiamo tikėjimo...
Reiktų geriau dėkoti Dievui, kad ir kažkas svetur turės tokį nuostabų kunigą, užuot bumbėjus, kaip blogai, kad mus paliko. mirksiukas.gif
Satja
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2006 10 18, 21:14)
O kodėl nedrįsti? Pamėgink sau atsakyti į šį klausimą... Argi kunigo pašaukimas nėra padėti žmonėms, juolab į juos besikreipiantiems? Ir neklausyk jurelės mirksiukas.gif , kad jei jau maža, tai kone ir neverta ieškoti. Štai kad ir miliutės minėtoji Bernardinų bažnyčia - ten, kiek žinau, tokiu reikalu galėtum eiti nors ir pas bet kurį iš brolių (gal net nebūtinai pas kunigą, jei labai nedrąsu). smile.gif Nežinau kaip kitur, bet Vilniuje rasti gerą kunigą tikrai nėra sudėtinga. Tad linkiu pasiryžti, kitaip ta mintis kuo toliau, tuo labiau neduos ramybės. 4u.gif
Papildyta:

Blogas kunigas, jei prisirišama prie jo, o ne prie jo skelbiamo tikėjimo...
Reiktų geriau dėkoti Dievui, kad ir kažkas svetur turės tokį nuostabų kunigą, užuot bumbėjus, kaip blogai, kad mus paliko. mirksiukas.gif
*


tiesiog konstatuoju patį faktą...
miliute
Labai tau pritariu,Saran,kad nerimas del visokiu buties klausimu,del asmenybes klajojimo,saves ieskojimo,niekad neduoda ramybes. Va butent ispazintis-atviras,nuosirdus pokalbis,tavo mintis pakreips teisinga kryptimi. Nes ispazintis lyg tai apvalo nuo nezinomybes,issklaido nerima ir ateina supratimas apie tai kaip gyventi. Tai islaisvina.
Tai sunku nusakyti,bet eidama ispazinties,as irgi tikejausi vidines tvirtybes,nes nejutau pagrindo po kojom.Negaliu pasakyti,kad dabar kiekviena diena zinau kaip gyvensiu ir kas manes laukia,tikrai ir vel is naujo karts nuo karto iskyla klausimai,vel nerimas.Bet tikrai tikiu,kad atviras pokalbis apie tai,kas dedasi tavo viduje,tarytum viska sudelioja tvarkingai i lentyneles,kas buvo ismetyta ir neaisku.
Labai noriu tave padrasinti ir pasakyti,kad drasiai gali pasikliauti broliais Bernardinais.Jie tokie neoficialus ir savi. Be to zinok,kad tu kalbedama atiduodi tai kas tavo viduje Dievui,o brolis Bernardinas tarnauja Dievui visu savo gyvenimu nuolankiai ir istikimai.Jis tam cia su tavimi,kad padetu tau pagauti Dievo istiesta ranka,kad remiantis Dievo zodziu tu galetum tvirtai stoveti ant koju.Kad visi tau iskile klausimai surastu atsakyma.
Noriu pasakyti,kad kreipiausi ir lankiausi taip pat pas psichologa labai ilgai.Ir kiekviena karta isejus is ten,klausdavau saves ko as cia einu,jeigu niekas nesikeicia.
Todel tik tikejime,tik nuolankiai atveriant savo sirdi Dievui,keiciasi viskas,nes Jam nieko nera neimanoma. Savo gyvenimo atveju galiu liudyti visiems,kad Dievas taaaip isgydo ir dar tooookiu dziugiu dalyku padovanoja,kad pries tai ne svajoti nebuciau isdrisusi. thumbup.gif
Satja
QUOTE(miliute @ 2006 10 18, 22:43)
Labai tau pritariu,Saran,kad nerimas del visokiu buties klausimu,del asmenybes klajojimo,saves ieskojimo,niekad neduoda ramybes. Va butent ispazintis-atviras,nuosirdus pokalbis,tavo mintis pakreips teisinga kryptimi. Nes ispazintis lyg tai apvalo nuo nezinomybes,issklaido nerima ir ateina supratimas apie tai kaip gyventi. Tai islaisvina.
Tai sunku nusakyti,bet eidama ispazinties,as irgi tikejausi vidines tvirtybes,nes nejutau pagrindo po kojom.Negaliu pasakyti,kad dabar kiekviena diena zinau kaip gyvensiu ir kas manes laukia,tikrai ir vel is naujo karts nuo karto iskyla klausimai,vel nerimas.Bet tikrai tikiu,kad atviras pokalbis apie tai,kas dedasi tavo viduje,tarytum viska sudelioja tvarkingai i lentyneles,kas buvo ismetyta ir neaisku.
Labai noriu tave padrasinti ir pasakyti,kad drasiai gali pasikliauti broliais Bernardinais.Jie tokie neoficialus ir savi. Be to zinok,kad tu kalbedama atiduodi tai kas tavo viduje Dievui,o brolis Bernardinas tarnauja Dievui visu savo gyvenimu nuolankiai ir istikimai.Jis tam cia su tavimi,kad padetu tau pagauti Dievo istiesta ranka,kad remiantis Dievo zodziu tu galetum tvirtai stoveti ant koju.Kad visi tau iskile klausimai surastu atsakyma.
Noriu pasakyti,kad kreipiausi ir lankiausi taip pat pas psichologa labai ilgai.Ir kiekviena karta isejus is ten,klausdavau saves ko as cia einu,jeigu niekas nesikeicia.
Todel tik tikejime,tik nuolankiai atveriant savo sirdi Dievui,keiciasi viskas,nes Jam nieko nera neimanoma. Savo gyvenimo atveju galiu liudyti visiems,kad Dievas taaaip isgydo ir dar tooookiu dziugiu dalyku padovanoja,kad pries tai ne svajoti nebuciau isdrisusi.  thumbup.gif
*


taip-Dievas daro stebuklus, taciau tikejimas ir ispazintis per kuniga- yra skirtingi dalykai...
Saran
daug kartų ėjau išpažinties į tradicinę bažnyčią, vis tikėjausi tarsi praregėjimo, kaldavau sau į galvą klūpodama prie klausyklos, kad turiu įtikėti, pajusti tai, ką sako kunigas. bet dažniausiai tai būdavo tik vos ne išmoktas a lia moralas, kad reikia vaikščioti į bažnyčią kas sekmadienį, atleisti savo artimui ir pan. ir viskas bus gerai. nieko man nepalengvėdavo. tai savęs klausdavau, gal aš netikiu?tikiu dievu, bet tas tikėjimas daugiau protiškas suvokimas, o to tikrojo giliojo tikėjimo širdimi nėra, tiesiog nemoku. gal ne kiekvienam duota? tai kaip dovana savotiška - mokėti tikėti, kaip ir mokėti mylėti ir tą meilę išsaugoti.
noriu labai surasti tokį žmogų (gal net nebūtinai kunigą), kuris sugebėtų mane atverti. bet ne išklausymo man reikia, ką gali pasiūlyti psichologai su savo psichoanalize. bijau, kad ir kunigai (bent daugelis) tik tiek ir tepadaro. man reikia kažko sukrečiančio, kas mane tarsi pažadintų iš dabartinės bejausmės būsenos. nuoširdžaiai pavydžiu tiems, kas moka džiaugtis trupinėliu, nenuslysta paviršiumi pamiršdami esmę...
Rock
QUOTE(Saran @ 2006 10 19, 14:06)
daug kartų ėjau išpažinties į tradicinę bažnyčią, vis tikėjausi tarsi praregėjimo, kaldavau sau į galvą klūpodama prie klausyklos, kad turiu įtikėti, pajusti tai, ką sako kunigas.
nieko man nepalengvėdavo.
*



Tikrai ne visi atranda esmę ritualuose, apeigose, religijoje. Gerai, jei yra tokių, kieno tikėjimas dalyvaujant tokiuose ritualuose tik auga, didėja.. Bet tai nėra priimtina visiems.. Gal neieškok bendro kelio su visais, ieškok savo kelio.. O šiaip tai tikėjimas yra širdyje, ir kas jį turi, visada nešiojasi su savimi... Nebūtina tam, kad pasijusti tikinčiu, nueiti į bažnyčią...
Saran
[quote=Rock,2006 10 19, 13:46]
neieškok bendro kelio su visais, ieškok savo kelio..



ačiū už atsakymą. nuoširdžiai. bet toks patarimas - vėlgi gryna abstrakcija. aš vis ieškau, esu ilgame ieškojimų, savęs analizavimo, pagalaiu savigraužos kelyje. bet atsakymo ne tik kad nerandu, bet dar labiau įsinarplioju.gal aš pernelyg daug kapstausi? gal tie, kurie neturi kada net atsikvėpt nuo darbų, tiek daug nesikankina, jiems aiškesnis pasaulis?gal taip , kaip man, nutinka dėl per gero gyvenimo?soti, šiltai apsirengusi, bet niekaip nerandu pasitenkinimo, vis dėl kažko graužiuosi, vis kažkas negerai, bet tai ne ta geroji graužatis, vedanti į progresą, neapkerpėjimą, o naikinimasis...
Papildyta:
[quote=Rock,2006 10 19, 13:46]
neieškok bendro kelio su visais, ieškok savo kelio..



ačiū už atsakymą. nuoširdžiai. bet toks patarimas - vėlgi gryna abstrakcija. aš vis ieškau, esu ilgame ieškojimų, savęs analizavimo, pagalaiu savigraužos kelyje. bet atsakymo ne tik kad nerandu, bet dar labiau įsinarplioju.gal aš pernelyg daug kapstausi? gal tie, kurie neturi kada net atsikvėpt nuo darbų, tiek daug nesikankina, jiems aiškesnis pasaulis?gal taip , kaip man, nutinka dėl per gero gyvenimo?soti, šiltai apsirengusi, bet niekaip nerandu pasitenkinimo, vis dėl kažko graužiuosi, vis kažkas negerai, bet tai ne ta geroji graužatis, vedanti į progresą, neapkerpėjimą, o naikinimasis...
Brūkšniukas
Ir aš retai einu... nors esu "praktikuojanti". Kartu su vyru kas sekmadienį einame į mišias, jis ir meldžiasi rytą-vakarą. O aš taip negaliu: nevisada norisi melstis, ne visada noriu eiti į bažnyčią, ne visuomet....bet dėl vyro galima ir nueiti. Man net kartais atrodo, kad jam lengviau, jis į viską žiūri paprasčiau. O aš viską imų į dūšią, dėl visko nervuojuosi. Jis ir išpažinties eina reguliariai ir matematiškai: sąžinės sąskaitą persiskaito, valandėlę kitą pamąsto, prie "būdelės" ir gerai. O aš jaudinuosi, galvoju, o pas kunigą išgirstu atidirbtas frazes ir nieko asmeniško. Ir aš norėčiau rasti kunigą, kuriam būtų duotas gebėjimas pažvelgti giliau ir patarti. Patarti kaip susitvarkyti gyvenimą, susitvarkyti save... Nes tie pamokymai: kas sekmadienį eik (einu), poterius kalbės (kalbu) o kas iš to - pati savęs nevirškinu ir ką, nieko? Žinau, kad sąžinę reikia valyti, net nuo piktų ir liūdnū minčių. Vienas pažįstamas kunigas (pas jį neičiau - jis per daug mane pažįsta, būtų nemalonu) patarė: "žinai, sako, dulkes valai juk kas dieną, o kai vištos pritupi. Sąžinė nusipelno to paties". Teisingi žodžiai, bet valios pas mane tam nėra. verysad.gif
Rock
"aš vis ieškau, esu ilgame ieškojimų, savęs analizavimo, pagalaiu savigraužos kelyje. bet atsakymo ne tik kad nerandu, bet dar labiau įsinarplioju.
kažko graužiuosi, vis kažkas negerai, bet tai ne ta geroji graužatis, vedanti į progresą, neapkerpėjimą, o naikinimasis..."




O tu tikra, kad tau reikia šiuo atveju religijos ar kunigo, ar išpažinties?... Man rodos padėtų atviras pokalbis su kažkuo, kuo tu pasitiki, arba tai galėtų būti netgi nepažįstamas žmogus, nes kartais nepažįstamam lengviau atsiverti. Man pasirodė, kad nerandi "rakto" į save... Šį raktą turi atrasti pati, ir nei vienas, nei kunigas, nei psichologas tau jo neįteiks, bet užvesti ant kelio gali...
Zitlali
QUOTE(Saran @ 2006 10 18, 13:14)
ką man daryti? man reikalinga ne išpažintis savo tikrąją esme, - t.y. nuodėmių atleidimas,- o tiesiog pokalbis, kad išsiaiškinčiau, kas aš esu, ko aš vis blaškausi šiam pasauly, kad suvokčiau vertybes ir gal net savo klaidas. pas kunigą norėčiau, bet nedrįstu...
*


Tau reikia psichologo konsultacijos, o ne kunigo smile.gif
Saran
betgi nepadeda tie psichologai.jie tik išklauso. ne išklausymo man reikia. man reikia tikėjimo. tikėjimo ne tik dievu. apskritai viskuo: pirmiausia savimi, po to kitais, gyvenimo tikėjimo.
žmogus prisipažįsta tuos dalykus, kokius nori prisipažinti. ir nebūtinai tik nuo kitų slepiama kažkas. dažnai ir sau bijai prisipažinti tai, kas, tavo manymu, neatitinka kažkokio susikurto idealo, normos ar pan.tada gyveni lyg kokiuose gniaužtuose. iš jų norisi išsivaduoti, bet tu jų kaip ir nepripažįsti esant. užburtas ratas.ir todėl kasdien vis labiau klimpsti į savo paties duobę.atrodo, priėjai aklavietę. jau nori išsikapstyti, bet nepajėgi, per ilgai sau melavai, bijojai, kišai kaip strutis galvą į smėlį.ar kas tave besupras? sakys, pati juk klampiniesi.
Grazinga
Biski pavydziu Bruksniukui tokio pamaldaus vyro smile.gif Saunu, kad vyras sau leidzia nertis i gyva bendravima su dievu per malda. Taip buna gerokai reciau nei tarp moteru ir laikoma kazkuo butent "bobisku", nors visi lygus, tad nelabai suprantu kas cia taip susigalvojo skirstyti.

Del ispazinties ir geru kunigu. Ziurint is kokio miesto esat. Geru kunigu yra ir patarima gali duoti. Bet va geriau kai patarima duoda pazistantis zmogus. O ispazinties tai Vilniuje galima keliauti pas pranciskona Ramuna Mizgiri, pas joanitus brolius kunigus, kiekvienas tikrai yra be galo gilus ir tikrai nebus praleista pavirsium noras buti nuosirdziu ir isgirstu. Vilniuje dirbo kunigas Laimonas Nedveckas. Dabar jis Kupiskio rajone, Aliazave dirba, galima vaizuoti pas ji. Nuostabus zmogus. Reiktu isanksto susitarti, manau.
Vilniuje dirba jezuitai: tevas Tamosaitis, nuostabus kunigas ispazinciai ir patarimams butu Stasys Kazenas. Pastarasis yra labai man padejes kai dar dirbo Kaune.

Dievas yra asmuo. Baznycios mokyme, per daugybe amziu, nusistovejo tam tikros tradicijos, taciau atsiliepti i jas ar ne, manau galima apsispresti tik gerai isigilinus ir taip pat turint glaudu rysi su Dievu. gilia pagarba ir pazinima bent to, ka galima zinoti.

Sekmes smile.gif
Zitlali
QUOTE(Saran @ 2006 10 23, 13:04)
betgi nepadeda tie psichologai.jie tik išklauso. ne išklausymo man reikia. man reikia tikėjimo.  tikėjimo ne tik dievu. apskritai viskuo: pirmiausia savimi, po to kitais, gyvenimo tikėjimo.
žmogus prisipažįsta tuos dalykus, kokius nori prisipažinti. ir nebūtinai tik nuo kitų slepiama kažkas. dažnai ir sau bijai prisipažinti tai, kas, tavo manymu, neatitinka kažkokio susikurto idealo, normos ar pan.tada gyveni lyg kokiuose gniaužtuose. iš jų norisi išsivaduoti, bet tu jų kaip ir nepripažįsti esant. užburtas ratas.ir todėl kasdien vis labiau klimpsti į savo paties duobę.atrodo, priėjai aklavietę. jau nori išsikapstyti, bet nepajėgi, per ilgai sau melavai, bijojai, kišai kaip strutis galvą į smėlį.ar kas tave besupras? sakys, pati juk klampiniesi.
*


Ar esi buvusi pas psichologa ar psichoterapiauta, kad taip kalbi? biggrin.gif Manau, kad ne.. Kodel sprendi, kad jie nepadeda? Matai , jei turi isankstine nuomone pati nebandziusi, tai vargu ar kunigas tau pades tuo labiau smile.gif Manau tau depresija, kaip ir daugeliui sitame forume smile.gif Neisizeiskit, bet pati cia ejau atsakymu ieskoti ir suradau, kad atsakymas manyje, o ne kuniguose ar kituose zmogeliuose smile.gif Sekmes ! 4u.gif
aistluka
QUOTE(Zitlali @ 2006 10 23, 17:02)
Ar esi buvusi pas psichologa ar psichoterapiauta, kad taip kalbi? biggrin.gif Manau, kad ne.. Kodel sprendi, kad jie nepadeda? Matai , jei turi isankstine nuomone pati nebandziusi, tai vargu ar kunigas tau pades tuo labiau smile.gif Manau tau depresija, kaip ir daugeliui sitame forume smile.gif Neisizeiskit, bet pati cia ejau atsakymu ieskoti ir suradau, kad atsakymas manyje, o ne kuniguose ar kituose zmogeliuose smile.gif Sekmes ! 4u.gif
*



Būna atvejų, kai geras kunigas padeda geriau, nei psichologas. Žiūrint, ko žmogui reikia.

Būna ir taip, kad psichologas puikiai išmano savo sritį, bet suvokia, kad čia dar ne viskas, ir pats savo gyvenimui ima ieškoti tikėjimu grįstų atsakymų. Ieško ir randa.

Visi esam skirtingi. Tai kas padėjo man, nebūtinai padės kitam.

Saran, jei nujauti, ko tau reikia, ieškok toliau. Yra žmonių (pvz., jėzuitai, ir ne tik jie), kurie organizuoja visokias rekolekcijas. Po jų lengviau susigaudyti, ko gyvenime nori. Na, žodžiu, sykį jau pradėjus, varyk iki galo. Ieškok, kol rasi. Sėkmės!
Raminta*
QUOTE(4fun @ 2006 10 17, 18:01)
Kreipiuosi i praktikuojancias katalikes ar tas, kurios patiria ka nors panasaus...Zodziu, jau daug metu noriu issivalyt savo siela nuo nuodemiu nastos, bet niekaip neisdristu... Tiesiog kiekviena karta 'supasuoju' pries stodama i eile prie klausyklos: atrodo, na kaip as dabar su visom bobulem pasnibzdom pasakosiu keleto metu savo nuodemes kunigui, ar isgirs, ar supras, ar negausiu barti visu akivaizdoj  bigsmile.gif , galu gale gi uzstabdysiu sita 'konvejeri' ir visi atkreips i mane demesi  blush2.gif O ir ant kunigo-didelio 'puritono' nenoreciau pataikyt, juk ju paziuros irgi ne visais aspektais vienodos. Dar noriu pasakyt, kad del kai kuriu dalyku, na kad ir kontraceptiku vartojimo ir pan., as negaliu sutikt su baznycia ir negaliu priverst saves 'gailetis' del tokios nuodemes-kaip tokiu atveju su sazines saskaita doh.gif ?
o juk taip norisi pajust ta tyruma ir sielos lengvuma, kuri jausdavau vaikystej griztant namo po kaledeniu pamaldu ...
*


Iš tiesų verta eiti pas jautrų ir gerą kunigą. Toks tikrai nepasmerks, bet nuoširdžiai padės ir džiaugsis. Juk "danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atsiversti", Lk 15,7. Jei kažko nelaikai nuodėme, nenutylėk, bet atvirai kaip pačiam Dievui, pasipasakok kunigui apie visas abejones. Kaune nuostabus kunigas Kęstutis Rugevičius Vytauto bažnyčioje. Nebijok, sese, Tavęs labai laukia ir ilgisi gailestinga Dievo širdis.
Zitlali
QUOTE(Raminta* @ 2006 10 23, 23:16)
Iš tiesų verta eiti pas jautrų ir gerą kunigą. Toks tikrai nepasmerks, bet nuoširdžiai padės ir džiaugsis. Juk "danguje bus daugiau džiaugsmo dėl vieno atsivertusio nusidėjėlio  negu dėl devyniasdešimt devynių teisiųjų, kuriems nereikia atsiversti", Lk 15,7. Jei kažko nelaikai nuodėme, nenutylėk, bet atvirai kaip pačiam Dievui, pasipasakok kunigui apie visas abejones.                                                                                                Kaune nuostabus kunigas Kęstutis Rugevičius Vytauto bažnyčioje.                                                                                            Nebijok, sese, Tavęs labai laukia ir ilgisi gailestinga Dievo širdis.
*


skamba kaip sekta
Papildyta:
QUOTE(aistluka @ 2006 10 23, 19:04)
Būna atvejų, kai geras kunigas padeda geriau, nei psichologas. Žiūrint, ko žmogui reikia.

Būna ir taip, kad psichologas puikiai išmano savo sritį, bet suvokia, kad čia dar ne viskas, ir pats savo gyvenimui ima ieškoti tikėjimu grįstų atsakymų. Ieško ir randa.

Visi esam skirtingi. Tai kas padėjo man, nebūtinai padės kitam.

Saran, jei nujauti, ko tau reikia, ieškok toliau. Yra žmonių (pvz., jėzuitai, ir ne tik jie), kurie organizuoja visokias rekolekcijas. Po jų lengviau susigaudyti, ko gyvenime nori. Na, žodžiu, sykį jau pradėjus, varyk iki galo. Ieškok, kol rasi. Sėkmės!
*



Pritariu tau, tik nesuprantu zmoniu, kurie fanatiskai viska prikisa Dievui, kad neva Dievas tave isgelbes, pasitikek Dievu ir t.t. ir t.t. Pirmiausia turi savimi pasitiketi savimi, ne Dievu, jis uz tave visko nesutvarkys. O ir baznycia man tam tikra sekta, jeigu jau atejai tik siaip pasibuti, bet ,,neatsiversti" i ju tikejima, tai jau esi priesas ir kazkoks apsimetelis. Per daug viskas pagoniska pasidare, kazkokia stabmeldyste.. Atrodo, kad baznycia, kunigai ir visokios pamaldos yra Dievas, bet taip nera.. Kunigai tie patys zmones. Nepatinka kai bruka per prievarta savo isitikinimus ir nepaklausius ar pasigincijus esi apsaukiamas bedieviu. Negali tureti kitos nuomones kaip tik tokia kokia jis tau persa. Dirbu tokioj sferoj, kur tie patys musu brangiausi kunigeliai leidzia tukstanciais ateje pinigus. Is vis per daug apie juos zinau. Isnaudoja vargses tetulytes ir silpnavalius zmones, kad tik itraukti i ta baznycios sekta.. Ne visi tokie, bet didzioji dauguma tai tikrai. Tik siaubingai man grazus zmogus ir siltas yra vienas kunigas, kuris Afrikoje gyvena tokiam kaimelyje ir uzsiima su vaikais. Tas zmogus svyti. Bet tokiu LT manau vienetai.
#Antradiene#
aš kažkodėl iki šiol nesupratau..kame tas palengvėjimas po išpažinties..niekada to nebuvau pajutusi ir nebeinu jau senai.
buvo keletas tokių momentų mano gvenime, kai ir pati sau sunkiai galėjau atleisti, o dar nuėjus kunigas pirštu pabadė, bet jokio sprendimo nepasiūlė, tik tiek, kad išrišimą davė...bet nepalengvėjo kažkaip
aš irgi pavydžiu to tyro tikėjimo, to palengvėjimo, kaip kai kurios rašo, bet nebuvo pas mane jo.
gal tikrai tikėjimas iš aukščiau turi ateiti, ne iš žmogaus pastangų.
Kaip ir meilė...

aistluka
QUOTE(Zitlali @ 2006 10 24, 10:12)
skamba kaip sekta
Papildyta:
Pritariu tau, tik nesuprantu zmoniu, kurie fanatiskai viska prikisa Dievui, kad neva Dievas tave isgelbes, pasitikek Dievu ir t.t. ir t.t. Pirmiausia turi savimi pasitiketi  savimi,  ne Dievu, jis uz tave visko nesutvarkys. O ir baznycia man tam tikra sekta, jeigu jau atejai tik siaip pasibuti, bet ,,neatsiversti" i ju tikejima, tai jau esi priesas ir kazkoks apsimetelis. Per daug viskas pagoniska pasidare, kazkokia stabmeldyste.. Atrodo, kad baznycia, kunigai ir visokios pamaldos yra Dievas, bet taip nera.. Kunigai tie patys zmones. Nepatinka kai bruka per prievarta savo isitikinimus ir nepaklausius ar pasigincijus esi apsaukiamas bedieviu. Negali tureti kitos nuomones kaip tik tokia kokia jis tau persa. Dirbu tokioj sferoj, kur tie patys musu brangiausi kunigeliai leidzia tukstanciais ateje pinigus. Is vis per daug apie juos zinau. Isnaudoja vargses tetulytes ir silpnavalius zmones, kad tik itraukti i ta baznycios sekta.. Ne visi tokie, bet didzioji dauguma tai tikrai. Tik siaubingai man grazus zmogus ir siltas yra vienas kunigas, kuris Afrikoje gyvena tokiam kaimelyje ir uzsiima su vaikais. Tas zmogus svyti. Bet tokiu LT manau vienetai.
*



Vienetai visur, visose srityse. Ir gerų gydytojų vienetai, Ir gerų mokytojų, ir t.t.
Pagal Bažnyčios mokymą (visos Bažnyčios, ne pavienio kunigėlio), mes, pakrikštytieji, esame lygiaverčiai Bažnyčios nariai, kaip ir kunigai, vienuoliai. O ir mūsų švytėjimas, švelniai tariant, ne kažin koks biggrin.gif Ech, Duok Dieve, gerų kunigų, gerų pasauliečių, ir mums bent lašą panašumo į tą kunigėlį Afrikoj (nežinau, ar tą patį turim omeny, bet gal ir tą patį). O aš Kaune tikrą kunigą radau (R.Kuprį, kol kas Vilijampolės bažn.). Randi žmogų – randi lobį, ane?

Beje, o kur tu dirbi?
_Smalsutė_
QUOTE(Zitlali @ 2006 10 24, 10:12)
Pirmiausia turi savimi pasitiketi  savimi,  ne Dievu, jis uz tave visko nesutvarkys.
*


O kas tas "savimi"? Argi ne to paties Dievo duotas kūnas, protas, jėgos ir t.t.? 4u.gif Taigi bet kuriuo atveju tikintis žmogus, mano manymu, pirmiausia turėtų pasitikėti Kūrėju. Tai žinoma nereiškia, kad maldos žodžius: "Padėk man", galima prilyginti: "Padaryk už mane". biggrin.gif
Papildyta:
QUOTE(Zitlali @ 2006 10 24, 10:12)
jeigu jau atejai tik siaip pasibuti, bet ,,neatsiversti" i ju tikejima, tai jau esi priesas ir kazkoks apsimetelis.
*


Kur čia taip? blink.gif Turiu draugų labai įvairiose bažnyčiose ir mielai nueinu pas juos "šiaip pasibūti" kad ir į pamaldas, bet dar niekad neteko patirti, kad kažkas pultų mane "atvertinėti". g.gif
LinguLingu
Mielosios, ispazintis prasideda nuo gailescio suzadinimo.
Pabandykit namie, prie degancios zvakes, pasieme 10 Dievo isakymu, pabendrauti su Dievu tiesiogiai.Tiesiog jei nezinot mintinai, skaitykit juos ir apsistoje ties kiekvienu pamastykit ir prisiminkit tuos , kuriuos iskaudinot ar faktus, kurie sukele pasekmes, paprasykit tu zmoniu atleidimo mintyse ir sirdyje ir nuosirdziai gailekites , noredamos susivokti ir keistis vidujai.Nieko neimanomo nera, kaip ir kazkuri auksciau yra rasiusi, kad kas tinka vienam tas netiks kitam, tad dalinkimes patirtimi ir isgyvenimas, ir nesisvaidykim isminties perlais, kuriuos vistiek sues kiaules....
Nega
Kažkiek metų nebuvusi išpažinties per dėdėd laidotuves ryžausi tą padaryti. Dėdė buvo labai pamaldus, šviesus žmogus, ir tiesiog negalėjau jo šitaip neišlydėti. Ėjau pas nuostabų kunigą, kuris labai pakylėtai priėmė mano išpažintį, ir sakė, kad angelai danguje džiaugiasi kartu su manimi. Po išpažinties dar mintyse labai karštai meldžiausi, nuoširdžiai apgailėjau visas savo kaltes.
Palengvėjimas buvo nerealus. Ne tik nuo pačios išpažinties, bet ir nuo tos vidinės maldos, nuo pasiryžimo kiek įmanoma mažiau kartoti savo klaidas.
Esu dėkinga savo mirusiam dėdei, kuris netiesiogiai mane pastūmėjo atsinaujinti.
Pritariu LinguLingu, kad labai svarbu vistą išgyventi širdimi- ir gailesčio sužadinimą, ir atgailą, ir tvirtą pasiryžimą stengtis eiti šviesos keliu. smile.gif
#Antradiene#
QUOTE(LinguLingu @ 2006 10 24, 18:32)
Mielosios, ispazintis prasideda nuo gailescio suzadinimo.
Pabandykit namie, prie degancios zvakes, pasieme 10 Dievo isakymu, pabendrauti su Dievu tiesiogiai.Tiesiog jei nezinot mintinai, skaitykit juos ir apsistoje ties kiekvienu pamastykit ir prisiminkit tuos , kuriuos iskaudinot ar faktus, kurie sukele pasekmes, paprasykit tu zmoniu atleidimo mintyse ir sirdyje ir nuosirdziai gailekites , noredamos susivokti ir keistis vidujai.Nieko neimanomo nera, kaip ir kazkuri auksciau yra rasiusi, kad kas tinka vienam tas netiks kitam, tad dalinkimes patirtimi ir isgyvenimas, ir nesisvaidykim isminties perlais, kuriuos vistiek sues kiaules....
*



visiškai sutinku su visom Tavo mintim
..tik ką norėjau pasakyti, kad tuo gyvenimo momentu neturėjau laiko ieškoti gero kunigo, nuėjau kaip pasitaikė taip...o kadangi ir anksčiau nebuvau labai daug džiaugsmo patyrusi po išpažinties bažnyčioje, tai pamažu mokiausi pati savarankiškai, pati - kaip sakoma akis į akį su Dievu ir savo sažine mintyse pasikalbėdama - sau atleisti. Lygiai taip pat, mintyse (jei ymanoma ir realiai) su žmonėmis, kuriuos įskaudinau susitaikyti, apgailėti, pasiryžti. Žinoma kaip krikščionei gal ir vertėtų nueiti išpažinti kunigui ir gauti išrišimą. Bet tai būtų sausas ritualas ir tiek. Gal turėsiu laiko kada daugiau pabandysiu kažko savo sielai artimo paieškoti. Dabar kai trūksta dvasiai kažko paklausau per Marijos radiją laidų, tikrai gerų dalykų išgirstu, kol kas tenkina ir užtenka to.
Lin*
Sveikos, a as prie to pačio blush2.gif Man labai patiko bažnytelė aš ja atradau Vilniuje Trakų gatvė leistis žemyn pro Lenkų bažnyča ir toliau truputuka paejus yra bažnyčia nedielė as kažkaip ten niekad nebuvau užklydus tai ten išpažinčių klauso atskyrai ne bendroj bažnyčioj o patalpos atokiau ten ramiai sau pasikalbet su kunigu Labai faini jaunatviški ir tikrai supratingi taigi man labai patiko ir pačios mišios
Saulutuke
Ispazinties reikia eit pries save,mano manymu.Ir ne pas kuniga, o pas savo sazine. duoti isrisima sau,nesmerkiant, o ramiai analizuojant,keiciant,kas buvo padaryta negerai. wub.gif Nesupratau niekuomet ispazinties liturgijos,kodel as turiu eit pas kazkoki, gal dar didesnio nuodemingumo nei as pati frukta,ir jam destyt,ka as padariau ne taip.
atleisk sau ir nebekartok to paties- va cia yra liturgija thumbup.gif
aistluka
QUOTE(Saulutuke @ 2006 11 10, 18:38)
Ispazinties reikia eit pries save,mano manymu.Ir ne pas kuniga, o pas savo sazine. duoti isrisima sau,nesmerkiant, o ramiai analizuojant,keiciant,kas buvo padaryta negerai. wub.gif Nesupratau niekuomet ispazinties liturgijos,kodel as turiu eit pas kazkoki, gal dar didesnio nuodemingumo nei as pati frukta,ir jam destyt,ka as padariau ne taip.
atleisk sau ir nebekartok to paties- va cia yra liturgija thumbup.gif
*



Gražiai sugalvojai, Saulutuke, tik... 4u.gif bepigu, kai dar yra jėgų duoti sau išrišimą. Kiek žmonių, tiek gyvenimų. Būna, kad niekaip negali sau atleisti. Ir ištaisyti klaidas jau pervėlu. Kai kuriais atvejais jauti, kad net nepadoru būtų guostis, kad bent pasimokysi iš savo klaidų (tiesiog perdidelė tavo mokymosi kaina teko kažkam). Kartais nuo tų įvykių, veiksmų ir jų sukeltos kaltės ir stogas žmogui ima važiuoti. Tada ir praverčia išgirsti, kad Dievas tau atleido. Ne tas "fruktas", o Dievas. Kunigas neatleidinėja, čia ne jo kompetencija. Jo kompetencija tik paskelbti, kad Dievas tau atleido.

Ir aš prieš daug metų buvau nusprendus, kad man išpažinties nereik. Draugė paragino: "tai dabar gal jau ir nueik". Nuėjau. Ir, aišku, pasakiau, kad man išpažintis – kaip šuniui penkta koja. Išaiškinau, kad kai reik patarimo, tai ir be kunigų turiu, kur eiti, teologinių žinių už kai kuriuos kunigus turiu daugiau, o su Dievu santykius aiškintis mieliau tiesiogiai. Taigi išklojau savo pamąstymus ir jokiu būdu neužbaigiau gailesčiu, nes nematau, ko čia gailėtis. O kunigas išklausė ir net nebandė moralizuoti. Papasakojo apie savo įvairiausius etapus ir kaip keitėsi išpažinties poreikis. Net vienu metu suabejojau, kuris kuriam išpažintį atlieka (savo gyvenimo detalių tai neporino, neužkrovė nepakeliamom naštom). Mano dideliam nustebimui po išpažinties išėjau kitokia. Ir nuo to laiko, jau daugiau kaip 10 metų, kiekviena išpažintis man būna labai naudinga (nors prisiruošiu tai arba 2 kart metuose, arba 1 kartą per beveik 2 metus blush2.gif )

Išpažintis yra kažkas daugiau, nei tik tradicija, paprotys ar draugiškas pasišnekėjimas.
Saulutuke
QUOTE(aistluka @ 2006 11 10, 19:38)
Gražiai sugalvojai, Saulutuke, tik... 4u.gif bepigu, kai dar yra jėgų duoti sau išrišimą. Kiek žmonių, tiek gyvenimų. Būna, kad niekaip negali sau atleisti.
*




O vat gerai pasakei- kiek zmoniu ,tiek gyvenimu thumbup.gif thumbup.gif
sesuoToma
O as pasiguosiu, kad negaliu nueit ispazinties tada, kai norisi, nes gyvenu ne LT ir elementariausiai nemokeciau zodziu suregzti anei angliskai, anei ... Tad kai bunu Lietuvoj, stengiuos bent trumpam nubegt i Katedra ar kita miela vaikystes baznytele bent trumpai maldai, atogreziui i save, susikaupimui nors tiek, kiek leidzia laikas ir palydovai... Pavydziu jums, kurios gyvenat gimtineje. As tik dabar pradedu suprasti, kiek daug netekau, palikus viska del mylimo zmogaus. Labai pasiilgstu nuostabiu lietuvisku melodingu giesmiu, lietuvisko pamokslo, kurio kiekviena zodi iki asaru suprantu... O karta is tiesu cionykstese pamaldose patekau tiesiog i panika, kad nebeatsimenu lietuviskai atitinkamu liturginiu maldu zodziu!!! As, kuri nuo pat kudikystes augus prie altoriaus, o veliau prie vargonu... blush2.gif unsure.gif verysad.gif
ruta_zalia
Jeigu zmogus jaucia poreiki ir palengvejimo po to, jis turi eiti ispazinties. Asmeniskai as, po ilgo laiko tikrai neiciau i bendra eile baznycioje, o geriau ramiai susitarciau su parapijos klebonu ir paskirtu laiku ispazinciau savo nuodemes.
Kadangi man labai daug tenka bendrauti su nuostabiu klebonu (tenka tvarkyti parapijos popierius),o ispazinties eiti negaliu nes kaip sako gyvenu nuodemeje, dar nesusituokusi, mes su juo nuosirdziai, atvirai ir daug kalbame, gyvenime niekuomet nesikrepciau i jokiu psichologus, tik jam patikeciau savo bedas, esu isitikinus, kad visuomet man pagelbetu savo pamokanciu zodziu.
Linushi
as asmeniskai tikiu, kad yra Dievas ir net labai...bet kas liecia ispazinti, tai neinu...nzn, kodel...bet manes netraukia eit...aisq ateis laikas kai reikes eit...bet jauciu kazkokia prievarta...
LinguLingu
QUOTE(Linushi @ 2006 11 17, 17:22)
as asmeniskai tikiu, kad yra Dievas ir net labai...bet kas liecia ispazinti, tai neinu...nzn, kodel...bet manes netraukia eit...aisq ateis laikas kai reikes eit...bet jauciu kazkokia prievarta...
*



Ar galetum placiau bei smulkiau papasakoti apie ta pojuti?Esu kazka panasaus isgyvenusi.Buciau dekinga bigsmile.gif
Linushi
QUOTE(LinguLingu @ 2006 11 17, 19:15)
Ar galetum placiau bei smulkiau papasakoti apie ta pojuti?Esu kazka panasaus isgyvenusi.Buciau dekinga  bigsmile.gif
*



na net nzn kaip pasakyt, tiesiog jauciu kad yra kazkokia jega, kuri palengvina gyvenima...jei labai sunku, tiesiog paprasai, kad padetu ir pan...ir po keliu dienu tikrai rytojus prasvieseja...nzn gal cia ir nuo pacio zmogaus toks tikejimas pagerina rytdiena...bet as tikiu, kad tai kazkas daugiau...smile.gif
LinguLingu
QUOTE(Linushi @ 2006 11 20, 09:48)
na net nzn kaip pasakyt, tiesiog jauciu kad yra kazkokia jega, kuri palengvina gyvenima...jei labai sunku, tiesiog paprasai, kad padetu ir pan...ir po keliu dienu tikrai rytojus prasvieseja...nzn gal cia ir nuo pacio zmogaus toks tikejimas pagerina rytdiena...bet as tikiu, kad tai kazkas daugiau...smile.gif
*



Lygiai kaip ir as - dekui, kad pasidalinai 4u.gif bigsmile.gif
andreja
Jau daug metų nebuvau išpažinties.. verysad.gif Vaikystėje tekdavo dažnai nueiti.Prisimenu tą vidinį lengvumą po išpažinties biggrin.gif Bet dabar kažin ar išgyvenčiau tą patį g.gif .Jau nesureikšminu nuodėmių išvardijimo garsiai blush2.gif
Juk galim bendrauti su Dievu tiesiogiai,be tarpininkų-kunigų. mirksiukas.gif
aistluka
QUOTE(andreja @ 2006 12 04, 20:57)
Jau daug metų nebuvau išpažinties.. verysad.gif Vaikystėje tekdavo dažnai nueiti.Prisimenu tą vidinį lengvumą po išpažinties biggrin.gif Bet dabar kažin ar išgyvenčiau tą patį g.gif .Jau nesureikšminu nuodėmių išvardijimo garsiai blush2.gif
Juk galim bendrauti su Dievu tiesiogiai,be tarpininkų-kunigų. mirksiukas.gif
*



Bendrauti su Dievu tiesiogiai yra būtina! biggrin.gif

O išpažintis savo darbą padaro, net jei nieko neišgyveni 4u.gif
atenamarija
Pastaruoju metu tai dažna mano pasvarstymų tema-apie dievo priesakus,išpažintį.Išpažinties nesu buvusi daugybę metų,norėčiau,bet neisivaizduoju kaip tai atnaujinti,pas ką eiti ,kad pavyktų užmegsti tą tikinčiojo ir kunigo ryšį.Ar reikėtų "suinventorizuoti"visus nusižengimus,ar pakanka nuoširdaus pokalbio laisvuose rėmuose.Gal ir neblogai praktikuoti bendravimą su Dievu patiems,bet stipresnis emocinis ir dvasinis apsivalymas vyksta per išpažintį. huh.gif
aistluka
QUOTE(atenamarija @ 2006 12 06, 20:25)
Pastaruoju metu tai dažna mano pasvarstymų tema-apie dievo priesakus,išpažintį.Išpažinties nesu buvusi daugybę metų,norėčiau,bet neisivaizduoju kaip tai atnaujinti,pas ką eiti ,kad pavyktų užmegsti tą tikinčiojo ir kunigo ryšį.Ar reikėtų "suinventorizuoti"visus nusižengimus,ar pakanka nuoširdaus pokalbio laisvuose rėmuose.Gal ir neblogai praktikuoti bendravimą su Dievu patiems,bet stipresnis emocinis ir dvasinis apsivalymas vyksta per išpažintį. huh.gif
*



Žiūrint, kur gyveni...
Aš tik Kaune žinočiau, kur eiti. Vilniui gal bandyčiau pas Jonitus, bet ten turėtų būt ir daugiau tinkamų. O jei kokiam kitam Lietuvos kampe, tai visai nežinočiau. Jei ne paslaptis, parašyk, iš kur esi, gal atsilieps išbandžiusių. O aš tai vieną kartą paslapčia tiesiog gerai įsižiūrėjau į kunigo veidą, ir pasidarė aišku, kad tiks. Bet ne visada veidas viską parodo...
klopedija
QUOTE
aistluka,2006 12 07, 10:02
Aš tik Kaune žinočiau, kur eiti.

O tai kur? g.gif
LinguLingu
QUOTE(klopedija @ 2006 12 10, 20:13)
O tai kur?  g.gif
*



I BAZNYCIA... blink.gif biggrin.gif
Dievas yra visur ir visame...koks skirtumas kur, daug svarbiau sirdies suminkstinimas ir gailescio uz nuodemes suzadinimas. Mielieji, DIEVAS gailestingas !!!!!!!! bigsmile.gif
aistluka
QUOTE
O tai kur?  g.gif


Vakar nedavė išsiųsti, tai tik dabar...

Na, pavyzdžiui, Vilijampolėje "Gerojo Ganytojo" parapijoje yra toks kunigas Remigijus Kuprys. Jis NEštampuotas. Tikras žmogus. Plačios širdies ir aštraus proto. Filosofijos dr., tik po to į kunigus nuėjo. Jei ieškosi, atpažinsi iš to, kad pasižiūrėjus atrodo, jog prie veido tiktų pypkė biggrin.gif (čia tiesiog išorinis atpažinimo ženklas). Man tai toks kunigas – tikras lobis.

Daug kam Vytautinėje Kęstutis Rugevičius tinka, bet turbūt daugiau tom, kurios nori išsiverkti. Man ne tas stilius. Bet tik man ne, o daug kam tinka.

Dar daug kartų maloniai nustebino kun. Artūras Jagelavičius. Apie jį ėjo kalbos, kad tipo "toks tik pasišaipys", tai tyčia išbandžiau. Viską susakiau nevyniodama į vatą, net, kad man išpažintis – kaip šuniui penkta koja. O jis taip gražiai mane išnarpliojo, taip paprastai, su jumoru ir pagarbiai. Kad net drįsau pasiūlyti savo draugei, kuri keturis metus buvo nebuvusi išpažinties. Išėjo ašarodama ir džiaugdamasi, kad dar tokių būna. Taigi, jei nori nuoširdumo ir pagarbos, šitas irgi tinkamas. Tik nesu tikra, kur jis dabar būna. Anksčiau buvo toj mažojoj "Prisikėlimo" bažnytėlėj, Aukštaičių gatvėj.

Dar vienas jau turbūt nebeprieinamas, nes vyskupu tapo, todėl turbūt darbais užsimušęs. Jonas Ivanauskas. Kažkada jis per paskaitą sakė maždaug taip: "Liūdniausios išpažintys, kai nesusimąstydami, tarsi ataskaitą, pyškina 'supykau, keikiau, melavau...', ir net nebando į savo širdį pažvelgt, o jeigu ateina daug metų nebuvęs žmogus, pasako, ką rimčiau yra pridirbęs, tai sukyla tokia pagarba tam žmogui! Juk kiek jam reikėjo dąsos čia ateiti!"

Girdėjau, kad pas pranciškonus Jurgio Konvente Tėvas Severinas daug kam padeda. Pas jį dažnai inteligentiški menininkai apsilanko. Bet pati pas jį nebuvau, tai nežinau.

Pas kokį jauną jėzuitą dar galima...

Pas kurį benueitum, gali pasakyti, kad norėtum ne prie klausyklos. Galit tiesiog pasivaikščiodami lauke, ar kokią patalpėlę pasiūlytų. Žodžiu, kaip patogiau. Klausykla neprivalomas dalykas.

Tai sėkmės. O jei išbandysi, būtų smagu išgirsti, ar nenusivylei 4u.gif
klopedija
QUOTE
aistluka,2006 12 12, 21:58]O tai kur?  g.gif
Tai sėkmės. O jei išbandysi, būtų smagu išgirsti, ar nenusivylei  4u.gif

Ačiū 4u.gif
Jurgulė

Kodėl klausykla neprivalomas dalykas?
Labiau suprasčiau jei aš su tuo kunigu gan artimi pažįstami, tai tuomet ir galima atlikinėti išpažintį kur kam patogiau, bet jei ateinu iš gatvės visai jo nepažinodama tai argi kunigas sutiks kokioje nors tai vietelėje, tik ne klausykloje išklausyti mano išpažinties. Čia truputį jau ne taip kaip turėtų būti.
_Smalsutė_
QUOTE(Jurgulė @ 2007 01 01, 11:45)
Kodėl klausykla neprivalomas dalykas?
Labiau suprasčiau jei aš su tuo kunigu gan artimi pažįstami, tai tuomet ir galima atlikinėti išpažintį kur kam patogiau, bet jei ateinu  iš gatvės visai jo nepažinodama tai argi kunigas sutiks kokioje nors tai vietelėje, tik ne klausykloje išklausyti mano išpažinties. Čia truputį jau ne taip kaip turėtų būti.
*


Klausykla tikrai nėra privaloma ir tai sakyčiau kaip tik kaip turėtų būti. Aišku priklauso ir nuo konkretaus kunigo, bet yra bažnyčių, kur netgi ir tų klausyklų nelabai yra - gali būti tam skirtas atskiras kambarėlis arba žmonės atlikinėja išpažintį kur nuošaliau pačioje bažnyčioje.
Kutuliukas
QUOTE(aistluka @ 2006 12 12, 21:58)
Na, pavyzdžiui, Vilijampolėje "Gerojo Ganytojo" parapijoje yra toks kunigas ...
*


Apie kunigą nekalbėsiu, tik kad tokia parapija tai kad net labai gerokai ne Vilijampolėje smile.gif

QUOTE(Jurgulė @ 2007 01 01, 10:45)
Kodėl klausykla neprivalomas dalykas?Čia truputį jau ne taip kaip turėtų būti.
*


Viskas čia gerai smile.gif Esmė gi ne baldas, kuris net ne visur būna...Kartais tai atstoja kur nuošaliau pastatyta kėdė pvz. (pvz. VDU salėje per "Gyvųju akmenų" organizuojamas "atsinaujinimo dienas", būna ir bažnyčiose - pačiai taip tekę matyt Ispanijoje didžiulėje Katedroje, dar visiškai apgriuvusiuose bernardinuose per vienas Sekmines Vilniuje ir t.t.) Ne baldas esmė - nors taip - tai susitaikymo vieta. Bet ji esant reikalui gali būti ir kiek kita. Nebūtinai tas "namelis".

QUOTE(aistluka @ 2006 12 12, 21:58)
Pas kokį jauną jėzuitą dar galima...
*


O kuo jauni jezuitai ypatingi? lotuliukas.gif
Jurgulė
QUOTE(_Smalsutė_ @ 2007 01 01, 21:12)
Klausykla tikrai nėra privaloma ir tai sakyčiau kaip tik kaip turėtų būti. Aišku priklauso ir nuo konkretaus kunigo, bet yra bažnyčių, kur netgi ir tų klausyklų nelabai yra - gali būti tam skirtas atskiras kambarėlis arba žmonės atlikinėja išpažintį kur nuošaliau pačioje bažnyčioje.
*


Na gal ne visai priklauso nuo konkretaus kunigo. Jei jau priklauso tai nuo vyskupų sprendimo, nes konkretus kunigas nesielgs taip kaip užsimanys, nes jis yra vyskupo pavaldinys. Bet dar įdomu, o kokioje čia bažnyčioje nėra klausyklų?? unsure.gif
This is a "lo-fi" version of our main content. To view the full version with more information, formatting and images, please click here.
Invision Power Board © 2001-2014 Invision Power Services, Inc.