manos sūnus, gimus sesei, praso dažnai panešioti, pamaitinti, geria arbatą iš buteliuko su čiulptuku, nors pats buvo užaugintas be buteliuko, įsilipa į sesers lovytę, kai pasakau tu mano mažiukas, jis įsižeidžia ir sako aš nemažiukas.....
kaip reaguoti ? iš pradžių ėmėm gėdinti sakėm uždėsim pampersą, nes tu mūsų mažiukas, dabar į tai nekreipiam dėmesio ir tai, atrodo, jam pradeda atsibosti, t.y. jau nereikia buteliuko, tik dar vargina , tas jo verkšlenimas, mane panešiok, man paduok, naktį keliasi duktė valgyti tai ir jis verkšlena, kad nori valgyti....
kaip elgtis, ar drausminti , ar tiesiog pakentėti ir jam nusileisti, kreipti dėmesį į jo norus ir gal visa tai susitvarkys?

Gimus broliukui ar sesutei mazi vaikai patiria stresa, nepriklausomai nuo to, kaip gerai vaikas buvo ruostas sesutes ar brolio gimimui. Tik jam gimus vaikas supranta, kas tai is tikruju yra. Kai vaikas patiria stresa, vienas is mechanizmu, kaip ji iveikti, yra vadinamas regresu. Tai reiskia vaiko laikina grizima i ankstesne raidos stadija: jis pradeda elgtis kaip maziukas, gali noreti valgyti is buteliuko, kad ji panesiotu, ir pan..Vaikas grizta i ankstesne raidos stadija, kad ten pasisemtu jegu ir iveiktu iskilusi sunkuma.
Jus galite jam padeti iveikti sunkumus leisdama kartais pasijausti maziuku.

O kaip elgtis kai "sumažėja" penkiametis? Specialiai švepluoja, vaikšto isikibęs i mamos sijoną, vis prašo panešiot, pamaitint.... Iš esmės niekas nesikeitė. Jis jauniausias , daugiau vaikų neturim. Vienintelis leliukas yra pusbrolis, bet manau kad tiek aktyviai nebendraujam kad galėtų pasireikšti pavydas. Nebežinom kaip reaguot....

Pas mus irgi panasi situacija. Jaunele labai sekmingai manipuliuoja savokomis "didelis-mazas", pvz., nenori mautis kelniu pati - "aukletoja sake, kad as mazyte ", o kai reikia kokiu didesniam skiriamu privilegiju, trypia kojomis, kad ji didele
Dabar darzelio grupeje ji viena maziausiu, todel ne vienas "dickis" ja maza pavadina. Gaunasi kaip ir kovos su vejo malunais...