Pernai lankem darzeli, viska sbuvo lyg ir tvarkoj o po vasaros atostogu nenori i darzeli... kai tik uzsimenu apie darzely prasideda didele isterija, ka man daryti As nedirbu, sedziu namuose, bet manau kad vaikui reikia bendravimo su bendraamziais ir ne neisivaizduoju ka daryti, ar vesti per prievarta, gal apsipras ir bus gerai, ar laikyti namuose per ziema???

Pazystama problema Bet mums taip nutiko, kai draugai darzely pajuokavo, kad mamyte neateis...

Ka dareme... Hmmmm... Visu pirma, ejome i darzeli trumpesniam laikui, kuri vis po truputi ilginom. Antra, i darzeli buvo nesamasi kas nors, kas labai sirdelei miela ir primena namus, pvz sirdele ant kaklo, i kuria isideda dvi nuotraukeles: mamytes ir tevelio, arba kas nors panasaus.

As nezinau, gal jusu problema kitokia. Gal priezastis kita.

Labai padejo ir aukletojos, kurios nuramindavo dukra, pasnekedavo su ja.

Ar vaikas gali atsakyti del ko nenori? Galima su juo pasikalbeti, del ko (jei jis pakankamai didelis). Gal kas nors ivyko atostogu metu, kad nebenori eiti (gal kazka blogo suzinojo apie darzeli). O gal tai paprasciausiai kaprizas- vaikui nesinori keisti iprastos rutinos. Man atrodo, kad reiktu pabandyti nuvesti i darzeli bent pora savaiciu, ir tada nuspresti, ar lankys toliau, ar liks namie.

Na jis per vasaros atostogas tiesiog budavo istisai lauke, su broliu ir dabar jis laukia brolio, kada jis pareis is mokyklos paruos pamokas ir zais su juo o kodel nenori??? sako kad nori buti namuose su manim ir su teciu, eiti su manimi i parduotuves ir t.t ir nezinau ka daryti, kuo toliau , tuo didesni jo kaprizai

Reikalinga skubi psichologo konsultacija Ir cia jau greiciausiai mamytei
Pasakykit jus man ar gali adaptacija prie darzelio trukti du menesius ir ilgiau Jauciu kad labai issekau psichologiskai nuo kasrytiniu isteriju ir kaprizu Vos mazas 2,9m atsikelia pirmas jo klausimas buna-neisim i darzeli? Tada prasideda isterijos
Pries pora savaiciu lyg viskas buvo susistoveje ir namie apsirengdavo ir i darzeli graziai keliavo (na su krizenimais bet be isteriju). O sia savaite vel prasidejo Puola nusirengineti, griuna ant zemes..saukia noriu mamos, o kai prieinu ir noriu apkabinti-stumia baisiausiai. Kai nekreipiu demesio ir einu pro duris ispuola kartu ciut ne zviegdamas Taip visus prikeldami keliaujam i darzelio Grupeje nurengiu bliaunanti, tada graziai duoda bucki ir nukeliauja pas aukletoja Pastoviu uz duru ir paklausau-aukletojos labai svelniai ir greitai ji nuramina-2-3 minutes ir nebegirdziu savo reksnio
Kaip reaguoti, ka daryti? Negi taip bus visa laika? Nelaukiu ryto, nes zinau kad namie bus pragaras ir as i darba isvaziuosiu su bjauria nuotaika. Tiesa-vyras manes ne tik kad nepalaiko, bet ir saukia tiek ant manes tiek ant vaiko (kam tas isterijas ir nenora i darzeli reiskia)

Kazin, ar tai tikrai galetume pavadinti adaptacijos problema, panasiau i sunkuma issiskirti arba tiesiog vaiko kaprizus?
Adaptacijos sunkumu laikytume tai, kad vaikas sunkiai prisitaiko darzelyje likes vienas (Jus rasote, kad aukletoja ji per kelias minutes nuramina), yra miego, valgymo sutrikimu, pasikeicia vaiko elgesys (net nebunant darzelyje nera daug teigiamu emociju, vaikas atrodo prislegtas) ir pan..
Jusu atveju tai labiau panasu i jegos kova tarp Jusu ir vaiko. Situacijai testis galbut padeda ir tai, kad Jusu su vyru nuomones issiskiria (vyras kazkodel rekia ant Jusu), del to vaikui gali ateiti mintis, kad mama bloga ir neteisi, nes vercia eiti i darzeli, juk jis jaucia, kad tetis mamos nepalaiko. Tai labiau panasu i vaiko sunkuma suvaldyti savo pykti ir nepasitenkinima, kai reikia paklusti (rengtis, eiti). Nezinau, kiek tai gali testis, bet situacija padetu spresti tai, jeigu Jus su vyru suvienytumete savo jegas tvarkantis su vaiko kaprizais. Gal paprasyti vyro pagalbos rytais?
Papildyta @ [mergetime]1097668302[/mergetime]
Jurgitele,
vadinasi priezasciu, del ko neiti, darzelyje nera. Tiesiog vaikas zino ir per vasara priprato, kad jam namie geriau. Brolis eina i mokykla, tai ir jis turi eiti i darzeli, nesvarbu, kad pradzioje nepatinka, juk visi turi savo pareigas (tarkime, jei brolis parodytu kaprizus nenoredamas eiti i mokykla, jo nebutu galima neleisti ten eiti).

Valio jau savaite kaip einam i darzeli, kelias dienas pabudavo po pora valandu, o dabar palieku jau ir visai dienai matyt buvo sunku issiskirti su manim, bet darzelyje geriau jam pasirode tikiuosi taip bus visada

Susidureme su problema - du kartus per savaite lankome vaiku ugdymo uzsiemimus kartu su 2,5 m. dukra, uzsiemimai trunka 3 val., vaiku amzius nuo 2 iki 3 m. Uzsiemimu pradzioje vaikuciai su tevais gerai arbata, o paskui kai kurios mamytes isvaziuoja, o kai kurios lieka kartu su vaikuciais. As su dukra is anksto apie tai kalbejau, kad vaziuosiu i darba, o ji pabus kol grisiu. Ji mane isleido, taciau po mokytojos skambucio, praejus vos 15 min. nuo palikimo teko gristi, nes pradejo verkti. Po to pora savaiciu mes is viso apie tai nekalbejom, o pastaruoju metu ji pati pradejo kalba, kad as galiu vaziuoti, o ji liks viena ir neverks, as galesiu isieti su kitu vaiku mamytemis, taciau po tokiu pokalbiu pakeliui i darzeli jokio rezultato - man tik pasakius, kad as iseinu, ji stipriai isikimba i ranka ir pareiskia, kad eis kartu.
Idomi butu psichologo nuomone, kaip tokiu atveju reiketu elgtis. Gal tiesiog nuvesti ir be jokiu arbatos ceremoniju palikti ir iseiti, ar bandyti , kad i darzeli vestu tete ar dar kitaip?
Siaip tai jai ten patinka, dalyvauja aktyviai visuose zaidimuose, dainuoja daineles, o dienomis, kai nevaziuojam i uzsiemimus, namuose buna su aukle be jokiu asaru ir nusivylimo.