Turiu gerą humoro jausmą.Visad maniau,kad spręsti problemą lengviau ne verkšlenant,o šypsantis.Kad kiekviena syk verkti ar pykti-apsunkins galvelę ir trukdys kokybiškai spręsti.Kad tik nusiraminus,galima aiškintis,ieškot būdų...Bet skaitau(netyčia radus) temą,kur aiškiai mama pavadinama "nerimta".Taip.Palyginti su nuolat šaukiančiu ir "duodančiu į kuprą"tėčiu-gal ir nerimta.
Ar paauglys berniukas tai taip supranta?Ar tik mergaitėms suprantamas ramus,šmaikštus pokalbio turinys?O nejau berniukui reik griežto riksmo ar niukso i šoną?
Tai kodel pas mamą klausia apie brendimą ir pasakoja apie meilę panelei?Apšvieskit,prašau...kame čia tas NERIMTUMAS?

Atleis perskaiciau tavo pamastyma,bet nelabai supratau minti.Gal gali truputi aiskiau isdestyt?

Nesuprantu,kodėl atrodau lengvabūdė mama?Žinoma mane retai mato labai piktą irzlią.Visad stengiuosi išklausyti ir patarti.Nesakau,kad manęs vengia,kad pasipasakoti...anaiptol-pasipasakoja.Bet ,kai sūnus uzvedė naują temą...joje radau jo pasisakymą "mama nerimta",todėl jis kreipiasi į tėtį.Tai ir ieškau kaip tai aš nerimta,jei pamokas tikrinu,griežtai paliepiu praustis prieš miegą irsusitvarkyti daiktus.Tik va pastebėjau,kad klausoma,kai tėtis pasako"ko tu motin jo prašai šimtą kartų...duok per kuprą tuoj išgirs".pastebėjau,kad ima ir sutapatina mane su bendraamžiais-tai kumštelia i pašonę"ei",tai pirštu baksteli i petį"klausyk"pasako.Sykį paklausiau:"ar supranti,kad aš tau mama,o ne bendraamžė draugė,ir,kad su mama elgiamasi pagarbiai,nestumdoma ir nekumščiuojama"Atsakymas buvo tyla.Po kiek laiko vėl užsimiršta ir t.t.

Na nemoku aš būti pikta surūgusi žiežula.Nejau mano linksmas budas sutapatinamas su lengvabudiškumu,nerimtumu.Ką daryti,kaip atrodyti sūnui,kad esu normali reikli mama...kad klausytų.O ne kikendamas darytų ką daręs,kai sakoma"jau laikas eiti miegoti,prasau į vonią praustis"Jam 11 metų.

Maniskis tecio labiau klauso, daugiau prisibijo, jo zodis grieztesnis. Bet tuo paciu ir duksta abu, ir juokauja, ir pablevyzgoja, ir pakrizena, ir is manes linksmai pasisaipo . Su teciu nesigincija praktiskai niekada, jei paniurna, tai tik tyliai arba mintyse , o su manim pasigincija. Bet su manim ir atviresnis, pasipasakoja viska - kas gerai, kas blogai, tariasi ivairiais klausimais. Mudvieju santykiai artimesni, manes visada pasiilgsta, jei ilgiau nesimatome. As griezta, reikli mama tose situacijoje, kuriose matau reikala tokia buti, o siaip irgi esu siek tiek vejavaike . Nuo tecio niekada nera gaves lupti. O as ne karta esu berzines koses ikretusi. Tik tas jau labai seniai bebuvo, mat maniskiui jau 13 metu

Supranti, kai esi tokia, kokia esi, tai sunus su tavimi atsipalaiduoja ir jo elgesys tada tampa kitoks, nei su grieztu tevu. Jis taves nebijo, o tevo prisibijo. Tiesiog tavo elgesys vaikui viska sumaise - tu jam ir drauge, ir mama viename asmenyje. Gal todel jam kartais sunku suprasti, kurioje situacijoje kaip elgtis, kiek jis gali sau leisti ir pan. Tiesiog taip jau yra - grieztu tevu vaikas visada prisibijo ir todel kitaip su jais elgiasi, daugiau klauso, neatsikalbineja. Paprasciausiai nustatyk vaikui ribas - kas galima, kaip galima, ko negalima ir pan. Paklausk, ar jis noretu, kad tu butum tokia, koks yra tetis? Ziurek ka atsakys

Suprask ,kai su vaiku bendrauji kai jo bendraamžė:kartu juokaujat,krečiat "nesąmones" ir t.t ,ilgainiui vaikas įpranta taip elgtis ir jau nevaldomai su tavim bendrauja kaip su klasioku.
Labai geras dalykas yra kai tampi savo vaiko draugu,tačiau reikia šiek tiek nusibrėžti ribas kiek tas draugavimas gali leisti.Jei ir pokalbiuose ir elgesyje leidai vaikui ,nuo mažens būti kaip bendraamžiui tai jis taip ir įprato elgtis.
Kad būti griežta nebūtinai reikia rėkti ,mušti ir t.t o ,kad būti vaiko draugu - nereiškia,kad juokaujam apie viska ir visada-kaip klasiokai.

Na mamao svisada atlaidesnes ir svelnesnes.
Kazkada skaiciau viena straipsni apie vaikus tai ten patys vaikai sake,kad mama pazaidimams,o tetis kazkas rimto.Tai zinok ne tu viena tokia.O vaikas maziau klauso gal ir todel kad mama mato dazniau negu teti ir jau zino kaip paspaust gerumo,atlaidumo mygtuka.

.Tai zinok ne tu viena tokia.O vaikas maziau klauso gal ir todel kad mama mato dazniau negu teti ir jau zino kaip paspaust gerumo,atlaidumo mygtuka.

Tikiuosi....ir visdelto butu gerai,kad maziau kartot reiktu...labiau isgirstu.
Aciū jums.
O jūs rašykit rašykit...aš dar sugrįšiu.

Manau, kad tapti paauglių drauge 100 procentų nėra gerai pačiam vaikui. Riba turi būti užbrėžta. Man asmeniškai nepatinka, kai subrendusios moterys prisimoko pauglių žargono ir jį naudoja ar rengiasi paugliškai, ar net savo paauglių dukrų rūbais. Dažniausiai netinka tokie rūbeliai pauglių mamytėms. Paugliui abu tėvai turi atrodyti stiprūs, pasitikintys savimi, išlaikyti, o ne lyg "vienas iš jų tarpo".

Atsikalbinėja vaikai artimiausiems žmonėms, tiems kuriais pasitiki. Tai mamai ir kliūva daugiausiai, nes mama už tėvą dažniausiai artimesnė.

Dzovi, iš to, ką parašei, susidaro įspūdis, kad esi gera linksmo būdo mamytė, nėra reikalo jaudintis, kad esi "nerimta". .

Na išskyrus linksmą būdą....jokių ten žargonų ar rūbų nepritinkančių dėvėti.Jau čia tai griežtai savo stilius ir jokių maivymųsi jaunimo tema.

Sveikute, ziuriu turim bendraamziu- maniskis Joris 2005 09 28. Kaip auga tavoji princese???

spidergirl...o kur tu bazuojies...kokioj temoj?Mes dažniausiai rugrėjukų pokalbiuose.Kažkaip ten tamstos nesu mačiusi-užsuk,būsi patenkinta.Ten mūsų daug.

Bendraamžių kampelis,Rugsėjo vaikai.Ieškok mūsų...bus smagu jei apsilankysi.

pas mane problema ta pati,tik va aplinkybes visai kitokios. tuoj paaiskinsiu...
as kaip ir antri metai esu "naujai iskepta mama" savo vyro sunui. jam dabar septyni o man kaip ir 22 .tai ir karts nuo karto kumstuku niuksteli i pasone ar dar kokia isdaiga iskrecia. bet nepiktybiskai.
pradzioj bijojau ka ir besakyt, kad tik tu dar trapiu santykiu nesudauzyciau,(o ir vaikucio buvo gaila-mamyte tikroji papuste padus kai tik rado gersni ir turtingesni varianta.ir berniukas liko 2m su teveliu)
tai va,bet dabar kai tik labiau isijaucia-griestas stop.yra pasakyta,kad zaidimai yra zaidimais iki tam tikros ribos.aisku kartais uzsimirsta bet siaip viskas super!

Maniske manias nelamai girdi... pasakau susitvarkyk kambari, ji tiesiog atsauna: "Jo, gerai tuoj" arba "nu rytoj" Kartais tvarkosi du menesius... Kai rikteliu tai isgirsta... nors pastaruoju metu ir pati kartais pakelia tona... Taciau jeigu pasako teis tai sventa...

O man jau atsibodo barti ir prašyti.Nesiginčija,bet daro savo.Tik ir stebi,kad nusisukčiau,ar virtuvej užsiimčiau valgio gaminimu.Tik ir pastebiu,kad jau sėdi prie kompo žaidžia arba po mokykline knyga pasikišęs komiksus.Nugis aiškiai skaito kai nusisuku.Nes keletą valandų ruošti du pratimus neįmanoma.Kai jau užrėkiu,kad taip nedera,nes pats iš savęs laisvalaikį atima-greit paruošia namų darbus.Vadinasi sugeba.Tik daryt nori tai,kas jam malonu.

O aš jau tuoj kompleksą įsivarysiu....visiems atrodau labai jauna man 26 o sūnui 7. tai daug kas akis išpučia, kai supranta ,kad tai mano vaikas (svetimi žmonės).na suprantu jauna pasigimdžiau bet juk ne paauglė, kaip visiems atrodo..
na kartais perkant alchoholinius gėrimus dokumento paprašo atrodo ir pasidažius ir apsirengus ne kaip mergička bet..... tai ką daryt

Nepergyvenkit, tai tikrai praeis.

manes karta paprase dokumento, o salia stovejus bobulyte gailiai atsiduso: "ach, kad manes kas paprasytu dokumenta parodyt"

Sunku,kai neklauso.Pavargstu prasyti.Kartais grieztai uzriaumoju ir...bijau,kad prie pakelto balso nepriprastu.O tada ką reiks daryt,kai pakeltas tonas jau nebeveiks?

Džiaukis o ne sielvartauk. O be to, koks kieno reikalas kada vaiką pasigimdei? Viena pažystama irgi pirmą vaiką pasigimdė būdama 18-19 m., tai dabar jai 42 m. ir eina su sūnumi, kaip su kavalierium (nes ji pati atrodo jaunai) Ir ji tuom didžiuojasi

Kai vaikui paauglystė prasideda,tai ir visi atsikalbinėjimai lyg ir norma.Visi jie taip daro,ne tik jūsiškiai.O tėtis-dalykas griežtas,čia geriau nejuokauti..tokia paauglių filosofija.Išaugs.

Manau aš irgi būsiu "nerimta" mama

As jau dabar esu tokia, manes visur pilna, ir su vaiku masinom burzgiam, ir smiltyne duodames, ir su jo draugais futbola paspardau, ir rieduciais vazinejames, o kartais net cigaretes perkant papraso dokumento Nors vaikas salia stovi, ir ugis jau jo man iki krutines, o man jau 30 bus tuoj..... Bet as dziaugiuos, kad jaunai atrodau, galiu kvailiot ir kvailiot.
O kas liecia klausymus- tai mane isgirsta tik kai uzrekiu, ir taip yra del to, kad darzelyje istisai triuksmas, ten vieni per kitus garsiau rekia, nes kitaip nesusikalba

Tai labai priklauso ir nuo tarpusaviu santykiu tarp tevo ir motinos. jei mama visuomet nusileidzia ir yra ne seimos galva, tai vaikas tai mato ir gal but supranta tai, kad tevas yra svarbesnis uz mama.

aš irgi taip manau

Man 28, o dukrai 8. Zinau ka tai reiskia, bet nemanau, kad del to reikia liudeti. Kaip sako mano mama - Dziaukis, kai tau bus 100 metu, visi galvos, kad yra 80

As pati atrodau ir jauciuosi jauna. Viena karta, buvo tokia situacija: mano dukra, kai jai buvo 2 metai, gulde i ligonine. Kai atvede i skyriu dukra lakste ir seseles, ruosiancios palata, jos nepastebejo, del to paruose lova MAN, nes pagalvojo, kad i vaiku ligonine guluosi AS

Perkant alkoholi, paklausia ar as turiu 18, o as su sypsena atsakau, kad turiu 28. Dokumento dazniausiai nebepraso.

Na kai dukra maza buvo, gal ir sunkoka buvo, bet dabar del to tik dziaugiuosi. Tikrai tai yra geriau, negu buti 28 o atrodyti kaip 45

Einam su dukra uz rankuciu susikabine, abi jaunos ir grazios