gimdžiau Kauno krikščioniškuose GN.Mūsų su vyru svajonė turėti leliuką galėjo likti tik svajone,kadangi daktarai davė tik 1proc.,kad išvis pastosiu.bet pastojau.kadangi Kaune turėjaunuostabią gydytoją tai važinėjau iš Alytaus.nėštumas buvo sunkus.Ruošiausigimdyti klinikose,bet atvykus į klinikas buvau labai nemaloniai pareikšta,kad savo kūdikio tonusus turiu sekti pati,o iš kur aš galėjau žinoti juk tai pirmas nėštumas.O aš tik norėjau sužinoti kiek dar galiu drąsiai vaikščioti,nes tada buvo terminas man gimdyti.Supykusi ant daktarų nutariau su vyru važiuoti įKGN.beto aš dar tada pati vairavau mašiną.Nuvažiavus į KGN man iš karto prijungė aparatą kur žiūri vaisiaus tonusus.Apžiūrėjusi gydytoja pasakė,kad rodo sąrėmius ,bet aš nieko nejaučiau.Tuomet turėjau sutikti,kad mane apžiūrėtų ant"kėdės".Apžiūrėjusi pasakė,kad kaklelis yra atsidaręs per tris pirštus,man iš karto baimės akys didelės Žiauriai bijojau.Pasakė,kad galiu atvažiuot naktį.Laukė bemiegė naktis.Ryte turėjau važiuoti į dienos stacionarą.Nuvažiavau ryte,vėl laukė ta pati procedūra,tik tuomet jau gydytoja pasakė,kad kaklelis atsidaręs per septynis pirštus.Nutarė manęs jau neišleisti,bet aš dar buvau nepasiruošus gimdyt,kadangi nieko nebuvau pasiėmus,tad jos mane išleido.Ką vėl sėdau už vairo ir išvykau atsivešt daiktų ir pasiruošt gimdymui.akys buvo pilnos baimės.Vyras buvo nusprendęs gimdyme nedalyvauti,nes bijojo labiau nei aš.Paskutinę minutę persigalvojo dalyvauti.Kainuleido vandenis sąrėmių beveik nejaučiau,tik paskutinį pusvalandį prieš gimdymą.Buvau be galo pavargusi ir už tai ,kad gaučiau nors 5 min.pasnausti būčiau atidavus bet ką.Ir štai gimdymas.Be deguonės kaukės neapsėjau tad vyrui teko man ją dėti.Jis iš mano žvilgsnio suprasdavo kada nuimti.Paskutinę minutę vyrui pasidarė bloga,kai man kirpo.Jis išėjo.ir tik tada sugrįžo kai mūsų dukrytė gulėjo man ant pilvo.mes iki paskutinėsminutės nežinojom ką turėsim.mums gimė nuostabi dukrytė.Kaip mat atsirado daug jėgų,galėjau kalnus nuverst,bet ne ilgam.Jau kai galėjau atsikelt nutariau susitvarkyt.Vyras liko su dukrele ant rankų,nes mane perkėlė i kitą palatą.Aš išėjusi iš vc atsijungiau tiesiog kolidoriuje.Vyras viską matė,bet negalėjo padėti.Labai man padėjo sesutės.Kai atsigavau likau su dukryte viena.Visą naktį pražiūrėjau į miegančią mažylę.Ji buvo tiesiog miegantis angeliukas.Už tai ,kad mūsų tėtis buvo per gimdymą toks šaunus nusprendžiau dukrytę vadinti Roberta,nes tėtis Robertas.Gimė mažylė 3,126kg.,o ūgio 50cm.Taip ir išsipildė mano svajonė kada nors tapti mama.Jau galiu dabar pasakyti,kad esu pati laimingiausia mama.

sveikinu labai grazi istorija

nu kaip fainai auktis sveikos ir dideles. pasirodo ir 1 proc. dar daug reiskia

Šaunuolis vyras, kad persigalvojo ir dalyvavo gimdyme.

saunuolis tevelis,kad nepabugo ir dalyvavo gimdyme o tau ir dukrytei linkiu,kad butumet sveikos,stiprios ir laimingos

Džiugu, kad viskas baigėsi laimingai, išsipildė jūsų svajonė ir dabar turit mažylę Sveikatos jums ir sėkmės!!

greiciau ir man tas stebuklas, bet neiseina
Meiles jums ir demesio
Aukit sveikos ir stiprios

grazu ir stebuklinga, aukit stiprios ir laimingos.

laukimas visada būna pats ilgiausias,bet labai malonus.Aš tokio malonumo laukiau 7 metus.Stiprybės tau ir tikėjimo

Skaitau ir jaučiu, kad ašaros kažkur viduje jau kaupiasi
Nu labai faina tavo istorija, robertosmama
Labai smagu, kad tėvelis nepabūgo ir padėjo tau tokiu atsakingu metu. Sveikinu jus visus tris

Labai grazu, skemes jums

grazi istorija

uz svajoniu issipildyma

Smagu Sveikinu issipildzius svajonems Visada reikia tureti vilti,nors kai kartais atrodo jog tai neimanoma

sveikinu sulaukus issvajoto angeliuko