Konizacija - tai pažeistos gleivinės išpjovimas lazeriu. Man tai darė privačiam kabinete šeštadienį, su pilna narkoze. Operacija uztruko apie pusę valandos. Po to mane pažadino ir aš išvažiavau namo. Mašiną, žinoma vairavo vyras, užlipau į penktą aukštą, tą dieną daugiau pamiegojau ir pirmadienį į darbą. Jokio skausmo aš nejaučiau, komplikacijų nebuvo. Tiesiog tos vietos neturėtų skaudėti, nes ten nėra nervų. Todėl moterys nesikreipia pas gydytojus, nes kam kreiptis jeigu neskauda...
Auges, man labai gaila, kad tau ši procedūra skausminga. Tačiau neramink savęs, kad tai dar nepavojinga ir dar galima laukti, negydyti ir pan. Jeigu yra nors mažas procentėlis, kad žaizdelė gali suvėžėti, nelaukim, mielosios, kol gali būti per vėlu... Jeigu vienas gydytojas sako, kad tai dar nepavojinga, kreipkimės pas kitą, kad išgirstume keleto specialistų nuomonę. Na man yra labai svarbi mano gydytojo nuomonė, nes jis onkologiniame dispanceryje operuoja moteris, kurios kažkada galvojo, kad tai nieko blogo, kad galima laukti. Tačiau laukti tikrai nėra ko - žaizdelė pati neužgis ir ateityje supiktybės. Tokia ta realybė.
radau visai įdomų straipsniuką:
http://medicina.kmu....09/0209-02l.pdf
Labutis,
labai noriu paklausti - ar žaizdelę išpjovė peiliu?
Man pjovė peiliu elektriniu, o po to nesiuvo ji taip ir liko,
bet dabar as kraujuoju, pas gydytoją važiuoju kiekvieną dieną sako neblogai, bet nesuprantu ar turiu dar kraujuoti - šiandien lygiai savaitė? Šiaip kiek suprantu visom tik tepliodavo?
Ačiū, kažkaip negaliu forume taip drąsiai klausti, lyg ir nesu tundra, bet kažkaip neramu
labai noriu paklausti - ar žaizdelę išpjovė peiliu?
Man pjovė peiliu elektriniu, o po to nesiuvo ji taip ir liko,
bet dabar as kraujuoju, pas gydytoją važiuoju kiekvieną dieną sako neblogai, bet nesuprantu ar turiu dar kraujuoti - šiandien lygiai savaitė? Šiaip kiek suprantu visom tik tepliodavo?
Ačiū, kažkaip negaliu forume taip drąsiai klausti, lyg ir nesu tundra, bet kažkaip neramu
QUOTE(Auges @ 2005 10 19, 11:47)
Kaip viskas praėjo? Ar labai baisu buvo?
Pati operacija baisi tikrai nebuvo - tik baimės akys didelės buvo. Šiandien lygiai savaitė po operacijos - bet jaučiuposi gan prastai, nežinau, gal taip turi būti, gydytoja sako, kad gyja, bet truputi neramu. Sako, kad reikia gulėti, bet guliu jau visą savaitę, kažkaip maniau, kad viskas bus sparčiau, bet
Žaizdelę man išpjovė - elektriniu peiliu, o ne lazeriu, dabar laukiu atsakymo
QUOTE(kastaneda @ 2005 10 20, 09:28)
Pati operacija baisi tikrai nebuvo - tik baimės akys didelės buvo. Šiandien lygiai savaitė po operacijos - bet jaučiuposi gan prastai, nežinau, gal taip turi būti, gydytoja sako, kad gyja, bet truputi neramu. Sako, kad reikia gulėti, bet guliu jau visą savaitę, kažkaip maniau, kad viskas bus sparčiau, bet
Žaizdelę man išpjovė - elektriniu peiliu, o ne lazeriu, dabar laukiu atsakymo
Žaizdelę man išpjovė - elektriniu peiliu, o ne lazeriu, dabar laukiu atsakymo
Na man irgi savaitę liepė gulėt, o dabar va jau daugiau kaip mėnuo po operacijos, bet iki šiol turiu gyventi "šiltnamio" sąlygom: kelt iki 5kg galima, jokių pirčių, baseinų, lytinio gyvenimo. Siūlai dar nevisi nutirpę. Bet šiaip savijauta gera. Man blogiausią buvo tai, kad kai "darė vietos" operacijai, šiek tiek plyšo audiniai, tai teko siūti ne tik pati kaklelį, bet ir kitus audinius, va tie siūlai man daugiausiai nepatogumų ir sudarė. O tos šiltnamio sąlygos man gręsia bene iki gruodžio mėnesio apžiūros pas ginekologe, ir onkocitologinio tepinėlio paėmimo vėl. Pradedu bijot.
QUOTE
Konizacija - tai pažeistos gleivinės išpjovimas lazeriu. Man tai darė privačiam kabinete šeštadienį, su pilna narkoze. Operacija uztruko apie pusę valandos. Po to mane pažadino ir aš išvažiavau namo.
Man darė ligoninei su spinaline nejautra, ligoninėj gulėjau savaitę, nedarbingumo pažymėjimą turėjau lygiai mėnesį, būtų dar pratęsę jeigu nepasiprašyčiau į darbą.
QUOTE
Auges, man labai gaila, kad tau ši procedūra skausminga. Tačiau neramink savęs, kad tai dar nepavojinga ir dar galima laukti, negydyti ir pan. Jeigu yra nors mažas procentėlis, kad žaizdelė gali suvėžėti, nelaukim, mielosios, kol gali būti per vėlu... Jeigu vienas gydytojas sako, kad tai dar nepavojinga, kreipkimės pas kitą, kad išgirstume keleto specialistų nuomonę. Na man yra labai svarbi mano gydytojo nuomonė, nes jis onkologiniame dispanceryje operuoja moteris, kurios kažkada galvojo, kad tai nieko blogo, kad galima laukti. Tačiau laukti tikrai nėra ko - žaizdelė pati neužgis ir ateityje supiktybės. Tokia ta realybė.
Tačiau nereikia kategoriškai teigti kad visos žaizdelės yra priešvėžinė stadija,ir jas iškarto reikia pjaut, šaldyt ar dar ką daryt. Tai nėra taip.
QUOTE
radau visai įdomų straipsniuką:
http://medicina.kmu....09/0209-02l.pdf
http://medicina.kmu....09/0209-02l.pdf
Šis straipsniukas man labai padėjo pasiruošti operacijai, ir konkrečiam pokalbiui su gydytoja (šitą nuorodą dėjau prieš porą puslapių )
Dar šiek tiek norėčiau pridurt.
XMamaX, aš tikrai neagituoju nesigydyt, nesitirt, užleist ir t.t. Bet paniškai bėgiot per gydytojus ir ieškot sau ligų irgi neišeitis. Va sakai nueikit pas vieną, jeigu ne eikit pas kitą. O jeigu ir antras pasakys kad nebūtina gydyt? Bėgsi per gydytojus tol kol prigasdins ir pasakys operuotis būtent pas juos? Aš esu sveiko gydymosi šalininkė, jeigu taip galima pasakyt. Negalima ieškoti sau ligų. Reikia susirasti kompetetingą gydytoją, kuriuo pasitiki, ir pas jį lankytis nuolat, o ne "prabegom". Aš turėjau įgimtą žaizdelę, t.y. turėjau ją 25 metus. Iki gimdymo, nuo 15 metų reguliariai vaikščiodavau tikrintis kas metus. Po gimdymo - kas pusę metų. Ir kas pusę metų man imdavo onkocitologinį, kol surado pakitimus.
T.y. 25 metus žaizdelei nieko nesidarė, o staiga atsirado pakitimai . Aš nežinau koks faktorius įtakojo šiuos pakitimus. Jie tiesiog atsirado. Gal tai buvo netinkama kontracepcija (makšties žiedas)... gal tai buvo kažkoks aplinkos poveikis... nervai... ar dar kažkas. Niekas nežino, todėl ir sakau kad pas gydytojus vaikščiot reikia, tačiau nelakstyt per gydytojus ieškant ligos.
XMamaX, aš tikrai neagituoju nesigydyt, nesitirt, užleist ir t.t. Bet paniškai bėgiot per gydytojus ir ieškot sau ligų irgi neišeitis. Va sakai nueikit pas vieną, jeigu ne eikit pas kitą. O jeigu ir antras pasakys kad nebūtina gydyt? Bėgsi per gydytojus tol kol prigasdins ir pasakys operuotis būtent pas juos? Aš esu sveiko gydymosi šalininkė, jeigu taip galima pasakyt. Negalima ieškoti sau ligų. Reikia susirasti kompetetingą gydytoją, kuriuo pasitiki, ir pas jį lankytis nuolat, o ne "prabegom". Aš turėjau įgimtą žaizdelę, t.y. turėjau ją 25 metus. Iki gimdymo, nuo 15 metų reguliariai vaikščiodavau tikrintis kas metus. Po gimdymo - kas pusę metų. Ir kas pusę metų man imdavo onkocitologinį, kol surado pakitimus.
T.y. 25 metus žaizdelei nieko nesidarė, o staiga atsirado pakitimai . Aš nežinau koks faktorius įtakojo šiuos pakitimus. Jie tiesiog atsirado. Gal tai buvo netinkama kontracepcija (makšties žiedas)... gal tai buvo kažkoks aplinkos poveikis... nervai... ar dar kažkas. Niekas nežino, todėl ir sakau kad pas gydytojus vaikščiot reikia, tačiau nelakstyt per gydytojus ieškant ligos.
Auges, nereikia taip smarkiai reaguoti. Ir nesutinku su pasakymu, kad lakstymas pas gydytojus yra ligos ieškojimas, žaizdelė jau yra liga. Na o tau noriu palinkėti sekmės ir stiprybės.
Ir dar dėl tų gydytojų - poliklinikos gydytoja man liepė dar palaukti, o onkologas liepė operuotis, aš patikėjau juo ir nusprendžiau nerizikuoti. Na tiesiog aš myliu save ir gyvenimą.
Ir dar dėl tų gydytojų - poliklinikos gydytoja man liepė dar palaukti, o onkologas liepė operuotis, aš patikėjau juo ir nusprendžiau nerizikuoti. Na tiesiog aš myliu save ir gyvenimą.
QUOTE(XMamaX @ 2005 10 20, 10:52)
Auges, nereikia taip smarkiai reaguoti. Ir nesutinku su pasakymu, kad lakstymas pas gydytojus yra ligos ieškojimas, žaizdelė jau yra liga. Na o tau noriu palinkėti sekmės ir stiprybės.
Ir dar dėl tų gydytojų - poliklinikos gydytoja man liepė dar palaukti, o onkologas liepė operuotis, aš patikėjau juo ir nusprendžiau nerizikuoti. Na tiesiog aš myliu save ir gyvenimą.
Ir dar dėl tų gydytojų - poliklinikos gydytoja man liepė dar palaukti, o onkologas liepė operuotis, aš patikėjau juo ir nusprendžiau nerizikuoti. Na tiesiog aš myliu save ir gyvenimą.
Gal tik taip atrodo kad aš labai reaguoju, ne . Aš tiesiog išsakau savo poziciją ir patirtį. Nors ir lieku prie nuomonės kad pati žaizdelė nėra liga.
Ačiū už linkėjimus. O gyvenimą aš irgi labai myliu
QUOTE(XMamaX @ 2005 10 20, 10:52)
Auges, nereikia taip smarkiai reaguoti. Ir nesutinku su pasakymu, kad lakstymas pas gydytojus yra ligos ieškojimas, žaizdelė jau yra liga. Na o tau noriu palinkėti sekmės ir stiprybės.
Ir dar dėl tų gydytojų - poliklinikos gydytoja man liepė dar palaukti, o onkologas liepė operuotis, aš patikėjau juo ir nusprendžiau nerizikuoti. Na tiesiog aš myliu save ir gyvenimą.
Ir dar dėl tų gydytojų - poliklinikos gydytoja man liepė dar palaukti, o onkologas liepė operuotis, aš patikėjau juo ir nusprendžiau nerizikuoti. Na tiesiog aš myliu save ir gyvenimą.
Deja, klinikų gydytojai man irgi liepė nieko nedaryti - tik tikrintis kas 6 mėnesius, bet man buvo neramu, todėl po 3 mėnesių nuvažiavau į onkologinį ir - pasakė, kad jokių kalbų - žaizdą reikia šalinti kuo greičiau
Jie buvo teisūs - išpjovė pačiu laiku, nes sekanti pakopa būtų - vėžys
Mergaitės, nenoriu aš jūsų išgąsdinti, bet taip yra, o žaizdelė įgimta - į kur jie žiūrėjo tiek metų, kad išoperavo paskutiniu momentu?
Beje, gal dėl to, kad susidūriau - aš už onkolgus, jie kitaip mato, bent jau man
Gi negali du gydytojai per mėnesį laiko pamatyti skirtingai? Tik vienas žino kada jau laikas, o kitas? Jam laikas, kai jau vėžys?
QUOTE(Auges @ 2005 10 20, 09:38)
Na man irgi savaitę liepė gulėt, o dabar va jau daugiau kaip mėnuo po operacijos, bet iki šiol turiu gyventi "šiltnamio" sąlygom: kelt iki 5kg galima, jokių pirčių, baseinų, lytinio gyvenimo. Siūlai dar nevisi nutirpę. Bet šiaip savijauta gera. Man blogiausią buvo tai, kad kai "darė vietos" operacijai, šiek tiek plyšo audiniai, tai teko siūti ne tik pati kaklelį, bet ir kitus audinius, va tie siūlai man daugiausiai nepatogumų ir sudarė. O tos šiltnamio sąlygos man gręsia bene iki gruodžio mėnesio apžiūros pas ginekologe, ir onkocitologinio tepinėlio paėmimo vėl. Pradedu bijot.
Auges, nebijok, man vakar gydytoja irgi sakė darys po 3 mėnesių onkocitologinį - tam, kad jie būtų tikri jog viską gerai atliko. O CIN3 - displazija juk pašalino taip, kad nusiramink, juk viską atlikai pačiu laiku
Draugei CIN3 rado prieš 4 metus, po šiai dienai viskas gerai
Negalvok apie tai
QUOTE(Auges @ 2005 10 20, 09:43)
Man darė ligoninei su spinaline nejautra, ligoninėj gulėjau savaitę, nedarbingumo pažymėjimą turėjau lygiai mėnesį, būtų dar pratęsę jeigu nepasiprašyčiau į darbą.
Nelabai supratau, kodėl tau konizaciją darė su spinaline nejautra??? Kodėl savaitę ligoninėj gulėjai?
Gal tau ne konizaciją darė?
QUOTE(Auges @ 2005 10 20, 09:38)
Siūlai dar nevisi nutirpę. Man blogiausią buvo tai, kad kai "darė vietos" operacijai, šiek tiek plyšo audiniai, tai teko siūti ne tik pati kaklelį, bet ir kitus audinius, va tie siūlai man daugiausiai nepatogumų ir sudarė.
Čia išvis nesuprantama. Po konizacijos jokių siuvimų nereikia. Gal tu ne taip supratai: gal ta operacija visai ne konizacija buvo, o Štundorfo operacija? Tada suprasčiau kodėl siūti reikėti, bet šiaip...
Arba kitas variantas - blogas gydytojas. Nepyk, Auges, bet nesu girdėjusi, kad konizacijai siūlo spinalinę nejautrą ir dar siuva. Kažkos košmaras.