Šauni kompanija katė,
Šunelis mažas ir pelė
Susitarė - kai liausis lyti
Sau pramogų prasimanyti.
Katė kilminga, bet laisva,
Jos kilmę rodo uodega,
Nors ją vaikai dažnai kankino,
Tačiau ji savo vertę žino.
Šunelis vieno kiemo sargas,
Jį visada lydėjo vargas,
Na, o pelė, kaip visos pelės-
Jai nesvarbu kur jos urvelis.
Šiaip jau, lig šiol gana dažnai
Daugiau gi priešai nei draugai.
Tik nesiliaujantis lietus,
Juos suvedė tarsi draugus.
Pabodo alkana vaikystė
Tad laikas kartą ir išdrįsti
Surasti sau lovelį šiltą
Ir maisto dubenį pripiltą
Vos tik kailiukai jiems pradžiūs
Jie eis pas Ūlą į svečius
Ten vietos daug ir tėtis geras -
Labai retai ant Ūlos baras.
Naktelę vieną prakiurksos,
Gal gi neprisišauks bėdos.
O gal ir nebeišvarys.
Bestovinčių ties durimis.
Eis šuo pirmasis - jis čia vyras,
Garsiausiai loja, užsispyręs
Teeiną tiedvi iš paskos,
Jei kas kėsinsis, jis užstos.
Lietutis greitai liovės lyti,
-Jau metas,- ragina katytė.
Trijulė stoja į vorelę,
Ir prasibrauna pro tvorelę.
Kieme jau nieko nebėra
Visi viduj o ten tvarka
Į kiemą durys uždarytos,
Bet tai negąsdina pelytės.
Jai durų niekur nereikėjo
Ji eidavo kur tik norėjo
Blogiau šuniukui su kate
Sunkiau bus rasti kur landa
Didesnė nei pelytės urvas
O po lietaus visur toks purvas
Surask, kad geras tokią naktį,
Kai netgi žvaigždės liovės degti.
Bet nėr bėdos be išeities.
Šunelis kiek anksčiau katės
Susiprotėjo, kad spraga
Galėtų būti paprasta.
Kai Ūla eis kieman lėlių
Surinkti smėly pamirštų,
Pro atidaromas duris
Jie ims ir nejučia įlis.
Pasišnekėję su kate,
Šiek tiek palaukė ir tvarka.
Kol lėlytes krepšin sudėjus
Sugrįžo Ūla, jie suspėjo
Ne tik vidun patekt slapta,
Bet ir pelytę rasti čia.
Todėl nelaukdami nakties
Susitarė kas kam padės.
Smagiai krosnelėj spraga malkos,
Mama prie savo puodų tvarkos,
Bet štai prie kojų pamaži
Priglunda šiluma jauki.
Ir tylutėliai odą glosto
Lyg ašara per vėsų skruostą.
Gi žvilgt žemyn- o ten mažytė,
Lyg pūko kamuolys, katytė.
Mama jautri ir nesutriko,
Pamanė, kad kažkas paliko
Šį padarėlį be namų.
Ir tuoj pasiūlė pagardų.
Į dubenėlį pieno šlaką -
Juk alkana, tegul sau laka,
Vėliau dar ir žuvies įdės,
O ant grindų palas paties.
Kad pailsėtų, kad sušiltų,
Kad pasiliktų ir pamiltų.
Kad Ūla būtų ne viena
Gal ir gerai, kad ji jau čia.
Ramiai užbaigę ilgą dieną
Visi į patalą po vieną.
Tiktai katė, pelė ir šuo
Vėl susitiko, kai dubuo
Lig galo buvo išlaižytas,
O juk anie du - be kruopytės.
Ir prasidėjo velniava
Tikra katės nakties drama.
Šuo lyg pasiutęs ėmė loti,
Pelė krebždėti ir šėlioti,
Pakol pažadino visus,
Net tėvas suraukė ūsus.
Kas gi nutiko ramią naktį,
Kaip gi galėjo šuo patekti
Toks murzinas ir dar toks piktas
Iš kur, kieno, kodėl paliktas?
O šuo pamiršo, kad jis vyras
Ir vaiko katę užsispyręs,
Mat ji, užmiršusi bedalį,
Suėdė visą savo dalį.
Įpykę tėtis su mama
Išvijo šunį su kate
Į naktį alkaną ir šaltą,
Tad jeigu rasi kitą kartą
Šunelį besivaikant katę
Žinok jie ieško nepametę
Nei šeimininkų, nei namų
Tiesiog jie nedera kartu.
Kaip ir pelė, nors ir mažiukė
Bet jei urvelyje viečiukė
Kol nepagaus katė kokia.
Na, štai, ir pasaka baigta.
ir is kur toks polekis 
Laukiu nesulaukiu jūsų knygutės vaikams 
