Sveiki,

nebežinau ką daryti su savo 1 m. ir 3 mėn. dukryte. Beveik nieko nenori valgyti, nors kas keičiausia, tas maistas jai tikrai patinka.
Iliustruodama parašysiu kaip vakar ją pagaliau pamaitinau. Vakarienei buvo tokia mėsiška košė. Paklausiau ar nori košės, ji sako Ne!! (kaip visada) tada vaik6to aplink ir šneka niam niam ir rodo, kad nori sėstis ant taburetės. Pasisodinau ant kelių, į rankytę daviau šaukštuką, ir kitu šaukštuku bandau duoti košę. Riksmas ir klysmas neišpasakytas. Tada šiaip ne taip ant lūpyčių uždėjau truputį košės. Pajutusi skonį iš karto nustojo rėkti ir mielai prarijo tą košę. Duodu kitą šaukštuką - vėl rėkia, nenori. Tada porą kartų pademonstravau kaip skaniai mama valgo košę.Po truputį pradėjo valgyti ir suvalgė gal 15 šaukštukų, o jai tai labai gerai.

Nežinau, ar gali būti kokios psichologinės priežastys - vaikas tikrai nori valgyti, maistas jai skanus, bet dažnai jo net neima į burną, arba suvalgo kokius 2 šaukštelius - ir viskas.

Bandom visokius būdus - ir skystą košę iš buteliuko duodam, ir tėtis šoka valgdinant, ir mane arba tėtį šauktuku maitina valgydama.

Pastebėjau, kad seilinukas jai nelabai patinka, vos pavalgius prašo nuimti. Gal nebedėt seilinuko? bet ir be seilinuko nenori...

ir svoris jos amžiui ir ūgiui per mažas - 9 kg - svarbiausia, kad svoris neauga jau kokius 5 mėnesius.

Yra keletas produktų, kuriuos ji mielai valgo - putpelių kiaušiniai, dešrelės, tokie sausi vafliukai - taleriai, duoniukai, geria sultis, pieno mišinuką, dažniausiai neblogai valgo jogurtą - praktiškai viskas.
Labai daug prirašiau, bet norėjau kuo išsamiau apibūdinti situaciją
Labai ačiū už atsakymą)

Susidaro ispudis, kad mergaite nori valgyti, turi apetita, tik kazkaip protestuoja pries valgyma apskritai (lyg protestuotu pries tevu paliepimus). Atrodo, kad Jus teisingai elgetes toje situacijoje su kose. davete paragauti, ir ji nusprende, kad valgys.
Aprasytos problemos panasios i tokio amziaus vaikams budingus pasikeitimus- kai jie suvokia, kad gali sakyti "ne" ir kad taip jie gali itakoti aplinkini pasauli, t. y. sako "ne" ne del to, kad nenori is tikruju, o todel, kad pajaustu, jog gali kazka keisti, sakydama ne (nes per prievarta pamaitinti neimanoma). Del to jos "ne" ir yra toks priestaringas: is vienos puses sako nenoriu koses, is kitos- sedasi ant taburetes, ir Jus matote, kad ji nori valgyti.
Galima pagudrauti, kvieciant valgyti- leisti vaikui paciam pasirinkti, pavyzdziui- su kuriuo sauksteliu valgysi kose, o is kurios lekstutes- truputi reiktu pagalvoti, kaip tose situacijose leisti jai paciai pasirinkti kazka, tuomet tarsi nebeliks pries ka sakyti "ne".