mamikes, lendu pas jus patarimu. mano leliukui 15 menesiu, viskas su juo gerai. geras ramus vaikelis. bet va labai jau nedrasus. mazesniu uz save bijo, is jo kiti atima zaislus o jis net nesipriesina, arba ka nors kito pradeda veikt arba verkia. jei kas labai jau aktyviai kalbina, tai visas isitempia ir labai labai verkia. siaip jis labai protingas ir atsargus, nieko nelauzo nemeto, viska labai atsargiai ir protingai daro, pagal amziu daug ir aiskiai kalba, nu bet labai jau baikstus. nezinau ar cia jau psichologo reik ar isaugs? papasakokit ar jusu baikstuoliai pasikeite, isdrasejo?

Manasis irgi toks buvo.Labai pergyvenau,bet visada jį girdavau, drąsindavau, aiškindavau,tarkim stengdavausi pastumti ten kur reikia.O dabar mums tuoj trys metukai ir jaučiu kad jis išsilaisvina nuo savo vaikiškų baimių ir nedrąsumų.Tik liko labai jautrus.Pasikeitimus labiausiai pradėjau jausti kai pradėjo į darželį eiti.Manau kad būdamas vienas su bendraamžiai jis įgauna pasitikėjimo savimi ko labiausiai ir trūksta mamyčiukams .

maniskis maziukas buvo drasus, linksmas, vienu zodziu"guvas vaikas",o kai paaugo labai pasikeite, tapo baikstus, nedrasus, net nezinau kodel ?

mano maziui ne uz kalnu jau trys metukai, kai buvo mazesnis buvo nedrasus isikibdavo i mane ir viskas ar kas kalbina, ar zaidzia o jis ne tik su sese. bet laikui begant diena po dienos tapo drasuolis vyras.

Pirmasis nuo iki 1.5 metu buvo kaip cigonas, o po to nukrypo i kita krastutinuma - pradejo baidytis net ir nelabai svetimu. Dar ir dabar drovus liko (kai reik kazko paprsyt), o tarp bendraamziu - aiskus lyderis.
Antrasis (3 su trupuciu) - apskritai be baimes jausmo. Jam autoritetu nera. Tiesa, pastaruoju metu nebe taip greit leidziasi i kalbas su svetimais (kuo dziaugiuosi), bet vis tiek zmoniu jam labai reik.
Ir suprask, kad gudrus, kodel jie elgiasi vienaip ar kitaip..

Mano sūnus ir buvo ir yra labai drasus, bendrtaujantis vaikis. Bendrauja su visais vaikais ir suaugusiais. Tas nėra labai gerai. Pailiustruosiu konkrečiu pavyzdžiu. Gyvenam mes šalia Kauno miestelyje. Einam kartą iš vietinės parduotuvėlės namo, pro šalį rioglina chronius. Mano vaikas iškėlė ranką ir "Labas, drauge!". "Labas" - atsako chronius. Na ir ką, po to sekė paaiškinimai, su kuo draugauti, su kuo - na, bet kiek iš to naudos, nežinau...
O mes su vyru vaikystėje buvome labai nedrąsūs.

aciu merginos paguodet, lauksiu pasikeitimu.

Na o maniskis tai buvo ir drasus ir kartais bailiukas! Bet as manau tai labai normalu! Pirma karta kompanijoje budavo labai nedrasus,ilgai stebedavo,o jau antra karta toje kompanijoje jau vos ne lyderis!
Zdurela,o tavo sunelis dar per mazas buti drasuoliu!Jam dar viskas pakankamai nauja,kada gi zmogiukas pradejo vaikscioti,dar ne viskas apeita,isbandyta! Pamatysi virs 3 metuku suksi galva,ar jau ne per drasus pasidare!
Maniskis irgi dabar eina visus kalbina,su visais is eiles sveikinasi,ypac vyresnius vaikus! As beje save prisiminiau,buvau lygiai tokia pat jau po mokyklos laiku kazkada draugiu pulkas sedejome kavineje ir prisimineme kaip susipazinome! Tai pasirodo as visas pirma uzkalbinau,prisistaciau Labai dziaugiuosi turedama daug puikiu draugu!

Sveikutes,
Papasakosiu jum apie savo nuostabu mazyli, jam jau greit bus 4metukai. Jis nuostabus, kaip ir kiekvienai mamai savas vaikas...
Buvo visko ir baimiu ir drasos, kaipciasi jis pagal savo laika ir mastysena. Kiek zinau kiekvienas vaikas issauga is mamayciuko amziaus..Bet musms ir darzelis padejo...pradejom lankuti nuo 1.5metuko. Visko buvo ir as verkiau ir jis, bet dabar yra labai konikabilus ir draugiskas...Aisku buna, kad nauju zmoniu prisibijo, na bet kai susipazysta su naujoku jo gyvenime, tai butinai reikia parodyti ka jis sugeba....na ir pradeda nertis is kailio...
seip kai ilgiau su manim pabuna namie tai buna sunkiau man kazkur iseiti..sunkus issiskirimas, bet pakalbam, kaip draugai ir sutariam..ir apsisukus jam viskas gerai

ei , papasakokit dar kas nors apie savo bailiukus plyzz man labai idomu

Nutariau ir as papasakot apie savo kompanija. Mano vyresnysis,jam dabar jau trys metukai,iki pusantru metu buvo labai geras ramus vaikas,net negali sakyt ar jis ko bijojo ar visai nieko,eidavo ir bendraudavo su visais. Paskui stipriai keitesi,daresi ne toks ramus,ir daresi bailesnis. Jis paniskai bijo kai tetis ar net kas nors kaimynystej grezia graztu,bijo svetimu dedziu-jei pas mus koks uzeina,tai jis is savo kambario gali net neislysti. Mazasis irgi dar pries pora menesiu buvo labai drasuolis,o dabar vis kabinas man i koja ir slepias. O kartais gatvej visiems praeinantiems atia rodo. As niekad nezinau kada jie bus drasuoliai,o kada lis man po sijonu,kaskart vis kitaip elgias.
Buvo pas mus sveciuose mergaite,kuriai neuzilgo bus penki metai,tai pro duris iejo isikniaubus i mamos kelius ir dar koki pusvalandi niekaip nenorejo bendrauti. O ji siaip yra labai drasi ir ne pirmakart pas mus,bet tasyk jai taip uzejo ir viskas.
Taip kad tu dar labai nesijaudink,gal tas tavo nerimas ir vaikeliui persiduoda,del to jis jaucias nesaugus. O siuo metu jis dar toks mazytis ir tik dabar daugiau pradeda suvokti kitus kaip svetimus. Buna kad vaikai ne is sio ne is to isigasdina ir turi praeit kiek laiko kad jie vel imtu elgtis iprastai

Nu kad dar maziukas, jam dar ti mamos ir dar, kartais, tecio reikia.... Mano dukryte dabar 4 metuku, eina i darzeli labai noriai ir bendrauja su draugais be problemu, bet iki 2 metu, kol nepradejo lankyti darzelio, visai pas nieka ant ranku nejo, bijojo kai kas ir pakalbindavo. Reikejo 1.5 men. kol galejau palikti darzelyje.Netgi su teciu budavo sunku palikti, pabegdavau kai miegodavo arba isverkdavo pusvalandi prie duru atsistojusi. Dziaugis , kad toki ramu vaikuti turi, paskui augdamas ismoks ir apsiginti. Bendraukit su panasaus amziaus vaikuciais ir patarciau neiti pas joki psichologa.

Mano vaikas ir dabar nera labai drasuolis,nors jam jau 4metai,na,jis nebijo zmoniu,bet su suaugusiais mieliau bendrauja,nei su vaikais,nes jo prigimtis svelnesne.Ateityje su tokiais vaikais patiems tevams maziau problemu,bet ptys vaikai sudetingiau prisitaiko naujoj aplinkoje,ilgiau stebi aplinkini pasauli,nieko cia nepadarysi,visi esam skirtingi.Tokie vaikai yra intelektualesni,o intelektualams visad sudetingiau prisitaikyti iprastoj aplinkoje,reiketu su vaiku uzsiimti individualiai,bet ir neatitraukti nuo visuotines aplinkos,stengtis labai letai ji iintegruoti visuomeneje,nesukeliant jam soko,jei jis nori kuri laika pabuti vienas,reikia paisyti jo noru,tik nepajutes prievartos,vaikas suaugs su ji supancia aplinka ir joje isitvirtins