stai radau paskutineje "Moteryje" ir labai patiko. Pasidalinsiu ir su jumis  :D

ADAPTUOTA ABĖCĖLĖ TĖVELIAMS
(pagal žymaus psichoterapeuto Franko Pittmano rekomendacijas)

APLINKA
Nesigraužkime, kad negalime suteikti vaikui tokių sąlygų augti, kokių trokšta mūsų meilė. Pati ji yra geriausia aplinka.
Baimė
Šiukštu, nenaudokime jos kaip auklėjimo priemonės. Verčiau išmokykime vaiką liautis bijojus kai kurių dalykų.
Gėda
Negėdinkime vaiko, kad šis nepranoksta bendraamžių ar daro mums gėda prieš kitus. Noras, kad jis pralenktų kitus ar įtiktų kitiems – tai mūsų pačių bėda.
INDĖLIS
“Kas daugiau rūpinasi vaiku, kas labiau jį myli – tu ar aš?” Neįsivelkime į šias varžybas ir neprikaišiokime sutuoktiniui, kino indėlis didesnis. Tai tik pablogins santykius.
KALTĖ
Neverskime vaiko jaustis kalto dėl to, kad nepakankamai mus myli. Išmokykime jį jaustis kaltą tik tuomet, kai žeidžia kitus.
LYTIS
Nemokykime savo atžalos tų tradicinių nesąmonių: kas jam, kaip berniukui (mergaitei), draudžiama ir leidžiama, dera ar nedera. Lytis yra ne rėmai, o galimybės.
MEILĖ
Mylėkime vaiką besąlygiškai. Būtent tada, kai jis, regis, mūsų nepakenčia, jam labiausiai reikia beatodairiškos, patikimos meilės.
NUTOLIMAS
Augdamas vaikas neišvengiamai tols ir vis labiau priešinsis mėginimams jį kontroliuoti ir globoti. Leiskime jam suaugti.
PRIVILEGIJOS
Nelaikykime savo vaiko pasaulio bamba. Nesuteikime jam teisių ir privilegijų, kurių neturi kiti šios žemės vaikai.
SMURTAS
Neturime teisės mokyti vaiko smurto ir prievartos, smurtą ir prievartą naudodami prieš jį patį.
ŠIURKŠTUMAS
Šiurkštus ir įžeidžiamas elgesys išauklės žmogų, kuris keršys žeisdamas kitus. Su griežtumu dera ne šiurkštumas, o švelnumas.
VILTYS
Vaikas neprivalo nei pateisinti vilčių, nei įgyvendinti svajonių, nes šios – mūsų, o ne jo. Negadinkime jam vaikystės, mėgindami per jį antrąkart išgyventi savo paties patirtį.

[glow=red,2,300]GRAZU  :'([/glow]

as pasikabinau tulike  ;D. te dauk kabinu visokiu idomybiu kad pasiskaityt prisedus aciprashant reikalo prispirtam... ;D ;D ;D

Gerą vietą suradai  ;D Tokia filosofiškai nuteikianti vieta  :

Manyciau, kad tureti saraseli taisykliu vaikuciams apie elgesi su teveliais irgi nepakenktu...   ;D

Bea, gal dar turi tokiu taisykliu? Juk sio lapo neuzteks, kad isauginti vaikus dorais pilieciais.

Šaunuolė Bea!

kai Emis pasiciumpa mano lupdazi ar nagu laka tai tada dristu priestarauti vienam punktui  ;D

tėvai gali padaryti tiek daug, jeigu tik žinos ‘’stebuklingas’’ taisykles:

1. Leiskite vaikui pasirinkti.

Tėvai turėtų pasirūpinti, kad ir visai maži vaikai galėtų pareikšti savo nuomonę kai kuriais klausimais. Pvz., 2-ų metukų vaikas gali pasirinkti, ką valgys per pietus—sriubą ar daržovių mišrainę. 7-ų metų vaikas pats gali išsirinkti, kokią vaikams skirtą laidelę jis žiūrės. 15-os metų paauglys pats tegul nusprendžia, ar jam nebus šalta lauke be kepurės. Tėvams gali atrodyti, kad tai smulkmenos, tačiau vaikui jos itin reikšmingos, ugdančios jo savarankiškumą.

2. Puoselėkite šiltus santykius.

Šiltas grįžtamasis ryšys yra laimingos vaikystės garantas. Kad vaikas išmoktų tinkamai bendrauti su kitais žmonėmis, jis ‘’turi praeiti tėvų mokyklą’’--, kurios pagrindas—pozityvi bendravimo su tėvais patirtis. Įsidėmėkite—vaikas nusipelnė būti išklausytas. Ypatingai svarbu parodyti vaikui, jog jūs jį suprantate.

3. Skatinkite domėtis daugybe dalykų.

Kai kurie tėvai linkę laikyti vaiką tarsi moliu puodžiaus rankose. Jie dar negimusį kūdikį ima ‘’lipdyti’’ ir jaučiasi atsakingi už rezultatą. Tai siaubinga . Tėvai negali iš anksto žinoti, kas patiks jų vaikui, tačiau jie gali pasiūlyti daug įdomių dalykų, o čia jau pats mažylis tegul apsisprendžia, ko gi jis iš tikrųjų nori. Pasak, D. W. Winnicott’o ‘’Kiekvienas kūdikis auga pats. Jis turi savyje gyvybės kibirkštį—šis impulsas gyventi, augti, vystytis yra vaiko esybės dalis, su kuria jis jau gimsta, ir mums nebūtina suprasti, kaip tai vyksta. Pvz., pasodiname narcizo svogūnėlį vazone ant palangės ir tikrai žinome, kad svogūnėlis išaugs į narcizą be mūsų pastangų. Tereikia tinkamos žemės ir tinkamo laistymo, visa kita įvyks savaime, nes svogūnėlis jau turi savyje gyvybę.’’ Aišku, vaikų priežiūra kur kas sudėtingesnė už narcizų auginimą, tačiau pavyzdys rodo, kad kūdikis, kaip ir svogūnėlis, vystosi, nepriklausomai nuo mūsų.

4. Mokykite atsparumo.

Tėvai turėtų išmokyti savo vaikus tinkamai išreikšti pyktį, išmokti adekvačiai priimti pralaimėjimą, mokėti džiaugtis savo sėkmėmis, neužgaunant kito žmogaus jausmų.

5. Sukurkite šeimoje laimingą atmosferą.

Ypatingai svarbu, kad patys tėvai sugebėtų išsaugoti savo dvasinį stabilumą ir harmoningus santykius šeimoje. Dar gulėdamas vežimėlyje kūdikis, kuris net nemoka kalbėti, tampa ‘’savotišku šeimos santykių ekspertu’’: jis savo mažoje galvelėje jau ima formuoti bendrą pasaulio vaizdą: ar tėvai pykstasi, ar jie gerai sutaria, ar...jie mane labai myli...

6. Jei vaikas susipyko su draugais, reikia atsargiai, neįkyriai bandyti pasišnekėti, kantriai jį išklausyti, jei jis norės kalbėti ir sudominti jį sumaniais klausimais, o tada pasakyti savo nuomonę apie kivirčus tarp draugų ir nejučiomis daryti vaikams įtaką.

7. Ką nors padarius, nesuversti vaikui kaltės (ar aš nesakiau), nesigriebti pamokymų, patarimų nesidėti viską geriau žinančiais, verčiau pasikalbėti apie vaiko įžeistus jausmus, jo liūdesį, apmaudą, kartu pasvarstyti, kaip tokius jausmus įveikti, pamokyti juos pereiti prie išgyvenimų, minčių, jausmų. Tokie pokalbiai atveria tėvams vis naujus vaiko bruožus.

8. Neauklėti fizinių bausmių jėga.
Kodėl kas nors turėtų mušti mažą, vos pradėjusį vaikščioti vaiką? Juk jam tada nebelieka nieko kito, kaip pradėti nekęsti už jį didesnių ir galingesnių.

‘’Receptas’’: Laimingas vaikas—laiminga šeima.
Patarimas, kaip vartoti šiuos ‘’vaistus’’: auginti savo vaikus taip, kaip jums liepia širdis, yra bene geriausias. Jei ignoruosite įvairius ‘’mokymus’’ ir nuolat remsitės savo sveika nuovoka, geriausiai išnaudosite savo galimybes išauginti laimingą ir sveiką vaiką.

Bet daugelis tėvų visiškai nenutuokia apie vaikų elgesį ir discipliną, - teigia ekspertai, apklausę per 1000 tėvų, auginančių jaunesnių negu 6 metų vaikų. Mes auginame vaikus, kurie reaguoja į įvairias situacijas išgąsčiu ir baime; vaikus, kurie negalės suvokti, kad ne viskas yra įmanoma, nenorės laukti savo eilės ar gerbti kito poreikių.

ir dar:
"1.
Neribokite vaiko judrumo.
Judant vystosi ne tik raumenys, kaip dažniausiai manoma, bet ir nervų sistema, jausmai bei mąstymas. Aktyvus vaikas labiau išsivystęs už tinginį ir tylenį. O ką daro tėvai? Nuo gimimo kala į galvą: „Nenukrisk, nepastumk, nesudaužyk…" Mokykloje vaikai privalo sėdėti it mietą prariję, nors kiekvienas psichologas pasakytų, kad kuo daugiau vaikas juda, tuo mažiau pavargsta ir lengviau išmoksta dėstomą dalyką.

2.
Daug bendraukite su vaikais.
Mažylis atranda pasaulį nuolat klausdamas: kas? kur? kodėl? kada? kaip? Tiesą sakant, jis sprendžia tas pačias problemas, kaip ir patys protingiausi filosofai. O ką atsako tėvai? „Užaugsi – sužinosi", „Daug žinosi – greit pasensi". Į kiekvieną klausimą reikia atsakyti, nors tai ir reikalauja kantrybės. Tačiau kai vaikas paaugs, verta skatinti jį ieškoti sprendimų savarankiškai. „O kaip tu pats galvoji?" – paklauskite. Ir būtinai išsiaiškinkite – teisus jis ar ne.

3.
Neatsisakykite vaiko pagalbos.
Mažylis veržiasi padėti, o išgirsta: „Pasitrauk, sudaužysi", „Netrukdyk, susižeisi". Jam pasiūlomas tik tarno vaidmuo: atnešk, paduok, palaikyk. O toks darbas nuobodus, nieko neatrasi. Tegu vaikas mokosi kartu su jumis. Juk tik taip perduodama patirtis.

+ geri patarimai http://www.supermama.com/nuo1iki3/savigarba.html

ir priesaikos tėvams iš Žvirbliukės nurodytos svetainės :
Dešimt priesakų tėvams



1. Nelauk, kol tavo vaikas taps tokiu, koks esi tu ar tokiu, kokiu norėtum, kad jis būtų. Padėk jam tapti ne tavimi, o savimi.

2. Nereikalauk iš vaiko užmokesčio už viską, ką jam padarei. Tu davei jam gyvenimą - kaip jis gali tau atsidėkoti? Jis duos gyvenimą kitam, tas - dar kitam, ir tai yra negrįžtamo dėkingumo įstatymas

3. Neišliek ant vaiko savo nuoskaudų, kad senatvėje nevalgytum sausos duonos. Ką pasėsi - tą ir pjausi.

4. Nežvelk į vaiko problemas iš aukšto. Gyvenimas duotas kiekvienam pagal jo jėgas, ir, būk tikras, kad jam sunku ne mažiau, nei tau, kadangi jis dar neturi patirties.


5. Nežemink.

6. Nepamiršk, kad patys svarbiausi žmogaus susitikimai - tai susitikimai su vaikais. Skirk tam daug dėmėsio - mes niekada negalime žinoti, ką atrasime vaike.

7. Nesikrimsk, jei negali kažko padaryti savo vaikui. Susirūpink tada, kai gali, bet nedarai. Atmink, dėl vaiko padaryta nepakankamai, jei nepadaryta viskas.

8. Vaikas - ne tironas, valdantis visą tavo gyvenimą, ne tik tavo kūnas ir kraujas. Juk vaiką tau davė Gyvenimas ir tu turi saugoti ir vystyti jame kūrybinę ugnį. Tai mamos ir tėvo meilė, kuri augina ne "mūsų", "savą" vaiką, bet sielą, duotą saugoti.

9. Mokėk mylėti svetimą vaiką. Niekada nedaryk jam to, ko nenorėtum, kad kas nors darytų tavo vaikui.

10. Mylėk savo vaiką visokį - neturintį ypatingų gabumų, lydimą nesėkmių, užaugusį. Bendraudamas su juo - džiaukis, nes vaikas - šventė, kuri kol kas su tavimi.

...

dar geras saitas, kaip mokyti vaiką gero elgesio, manierų ir t.t. : http://www.solnet.ee/sol/006/m_000.html
Ir lietuviškai patarimai: http://www.psichika.lt/pat8.html

As tai tualete anglu zodzius pasikabinau reikia jau naujais pakeist
Sitie sarasiukai darzelyje visai tiktu

Kadangi žinote visas taisykles prašau patarti, kaip reikėjo reaguoti (ir ar iš viso reikėjo reaguoti) tokioje situacijoje:
Per paskutinį pusmetį su dukrele ne kartą susidūrėme su giminaitėmis, draugėmis, ir stebėjome kaip jos maitino krūtimi savo vaikelius. Dukrytė žaidžia su savo lėlytėmis-kūdikiais. Migdo, rengia ir t.t. "Dabar reikia pamaitinti" - deda kūdikį prie savo "krūties". Čia aš atkreipiau dėmesį (paklausiau, ką čia darai?) ir, žinoma, "maitinimą" sugadinau (dukra susigėdo mažumėlę). Laukiu jūsų komentarų.

tai normalu sakyciau, o kas cia tokio? vaikai gi daznai megdzioja tai ka mato aplink save. buvo ir pas mus panasiai, tik paklausiau ar skanu vaikeliui, ar kazkaip panasiai

Ačiū Lengvute už šiuos postus

Senoje užrašų knygelėje radau surašytus AUKLĖJIMO MITUS, kurių autoriaus, gaila, nepasižymėjau:
1. VISŲ PIRMA TURIME PASIRŪPINTI VAIKAIS.
Išskyrus kelerius pirmuosius gyvenimo metus, vaikams nėra reikalingas nuolatinis dėmesys - kaip ir maisto perteklius. Per didelis dėmesys taip pat yra labai kenksmingas, nes trukdo išaugti iš infantilaus egocentriško amžiaus periodo.
2. ŠEIMA - TAI DEMOKRATIJA.
Jei tikite, kad vaikai klausys jūsų, tai jie taip ir darys. Visai nesvarbu, kokie logiški ir teisingi bus jūsų paaiškinimai, vaikams jų tiesa vis tiek atrodys vienintelė. Protingiau būtų be jokių grasinimų ar atsiprašymų pasakyti: "Todėl, kad aš taip pasakiau".
Tiesa yra ta, jog šeima iš tikrųjų nėra demokratija. Vis dėlto kažkas šeimoje turi priimti sprendimus, ir geriau, jei tas kažkas yra suaugęs žmogus.
3. NAMŲ ŪKIO DARBUS TURI ATLIKTI TIK TĖVAI.
Vaikai yra pilnateisiai šeimos nariai. Taigi jie taip pat turi atlikti tam tikrus namų ruošos darbus. Skirti namų ruošos darbus vaikams derėtų pradėti nuo trejų metų (pasikloti lovą, padengti stalą...). Šio amžiaus vaikai jau nori būti pagirti už gerą darbą. Visos užduotys ne tik padeda vaikams pasiruošti tapti suaugusiais, bet ir išmoko vertinti tėvų pastangas išlaikyti švarius ir jaukius namus.
4. NUSIVYLIMAS KENKIA VAIKAMS.
Tik patirdami nesėkmes, išmokstame joms atsispirti. NE padeda formuoti vaiko charakterį. Mes įpratiname savo vaikus prie visiškai netikusių materialinių standartų, kurių jie negalės laikytis suaugę. Viską, ko vaikai užsigeidžia, jie gauna ne dirbdami ir aukodamiesi, bet reikalaudami ir manipuliuodami.
5. KUO DAUGIAU ŽAISLŲ TURI VAIKAS, TUO GERIAU.
Dažnai perkami masiškai gaminami žaislai, kurie neugdo vaiko kūrybinio mąstymo.
6. MANO VAIKAS NEŽIŪRI PER DAUG TELEVIZORIAUS.
Televizoriaus žiūrėjimas slopina iniciatyvą, smalsumą, vaizduotę ir dėmesingumą. Visai protinga neleisti vaikui žiūrėti televizoriaus bent kol jis pradės eiti į trečią klasę ir jau mokės gerai skaityti.

Tai ne rekomendacijos, bet šiaip tinka pamąstymui apie auklėjimą savo šeimoje.

labai idomiai jus cia rasot, o ka patarkit daryti, jei yra tokia situacija
ateina pas mus sveciai, sedim kalbames, o mano dukra vis i pokalbi isikisa, mat ir ji nori pasikalbeti. As jai paaiskinu, kad palauktu kol mes baigsim pokalbi ir tada ji gali pasakyti ka norejo, bet regis, kad ji nelabai supranta, kodel as neleidziu jai isiterpti.

sveiki,labai noreciau gauti patarima,nelabai eina susibendrauti,mokykloje gauna daug pastabu uz nedrausminga elgesi,kai paklausiu kodel taip elgiesi ,jis pasako kad cia ne jis o kiti vaikai ji stumde ar dar ka nors,jis niekada nebuna kaltas,dar kasdien pradejo nest blogus pazymius,kai pradedu aiskinti kad tai blogai jis vel ka nors atsauna i savo puse,pasako pasistengsiu ir kita diena vel tas pats,jau pradejom bartis,jis tada uzpykes sako visada tokius nesiu ir visada neklausysiu,mokytoja sneka kad nesistengia,nedaro pazangos,o as nebezinau kaip elgtis,ka daryti,nes jau kasdien su vaiku bendraujam kaip priesai,neleidziu uz tai ziuet tv,bet jam ne motais,jis is vis nereguoja kad blogai tai ir net nesistengia pasikeist

Labai gražu ir nepelnytai primiršta

Aš prisidedu prie vaiko ir klausiu, o kodėl negalima įsiterpti? Vaiko asmenybės negerbimas, neigimas, jis yra kažkas nesvarbaus, todėl tegu tyli?
Jeigu jis jau yra šalia, vadinasi priklauso šnekančiųjų grupei.



Čia labai sudėtinga ir kompleksinė situacija, reikėtų įtraukti ir specialistus... Reikia taisyti daugelį dalykų, o juos įvardinti galima tik gerai ištyrus situaciją ir aplinkybes.

O tai kai ateina sveciai vaikus reikia is namu isvaryt, kad galetum pasikalbet be ju isikisimo? As manau, kad su vaiku is anksto reikia aptarti bendravima, kai yra sveciu. Mano supratimu, tai turetu buti viena is namu taisykliu.

Labai teisingai pastebėta, kad reikėtų kurti taisykles. Vaikui reikia paaiškinti, kad yra tam tikros taisyklės, kurių visi turėtų laikytis. Taisykles reikėtų kurtio visiems kartu ir vaikui paaiškinti kiekvienos taisyklės svarbą. Tada nekils jokių klausimų. Taip pat kartu su vaiku reikia nutarti kokios bus bausmės už taisyklių nesilaikymą. Mano manymu, vaikams tikrai nederėtų kištis į suaugusiųjų pokalbius...nors vaikas ir yra šeimos dalis, bet tėvai turi ir savo gyvenimą. Vaikas, kai ateina svečiai turėtų užsiimti savo reikalais.

nepykite,bet primena tarybinius laikus..kai vaikai atlike ant kedutes sveciams repertuara..turedavo netrukdyti teveliams Mano seimoje budavo kitaip..vaikai netrukde atejus sveciams,jie yra musu seimos dalis,tad jie man bet kokiu atveju yra svarbiausi
Aisku..visada butu patogiau..atejo sveciai,vaikai po kambarius issilakste,niekas netrukdo,gali bendrauti kiek nori

Na kam tie krastutinumai Vaikai ir neturi trukdyti, bet man asmeniskai atrodo nemandagu (tiek ir suaugusiam, tiek ir vaikui) kistis i pokalbius, kuriuose "nedalyvauji".

na as manau kad turetu buti tam tikros taisykles.vaikas aisku nori pasirodyti pries svecius,atkreipti demesi.todel manau teisingiausia butu vaika ismokyti nepertraukti,kai sakykim teta kalba,isklausyti,o tada pasakyti ka norejo.taigi pasisakes vaikas turetu nubegti zaisti,atkreipe demesi,daugiau sedeti ir klausyti suaugusiuju neidomu.na as taip manau.pati pamenu kai tik pas mama ateidavo kokia drauge,mes nuolat landziodavom i virtuve,tai gert,tai valgyt tai dar kokiu mirk-gyvenk klausimu dabar mano ziogui 2 metai,pradedu pastebeti,jeigu tik su kuo nors sneku,jam butinai reik pertraukti mus ir kazko paklausti,bandau aiskinti,kad reik palaukti kol pabaigsiu sneketi ir isklausysiu ji,bet jis dar to nesuvokia taciau neketinu nuleisti ranku ir tikiuosi kada nors supras

kazkaip manau kad visur eizistuoja aukso viduriukai ... gi galima leisti pasisakyti - o po to issiusti zaisti... o tas pats landziojimas i kambari kai yra sveciu - taigi tarsi zaidimas.. man atrodo kuo maziau kreipsi demesi - tuo greiciau atsibos... ..o jei jau tikrai piktybiskas elgesis pasidaro - tada galima ir kalbetis apie bendravimo taisykles ir pan..

Mano nuomone reikėtų paaiškinti vaikui , kad taip elgdamasis jis kenkia tik sau .
Papildyta:

jei įsiterpia turėtų žinoti ir vartoti posakį " ar galėčiau įsiterpti ? " bent jau pradėti pratintis vartoti .