mano sūnui 12m. jaučiu jo paauglystės pradžią. visada pykstamės dėl melavimo ir beprotiško tinginiavimo. jeigu jo ,, nestumdyčiau ir netraukyčiau", tai gulėtų kaip Vingių Jonas. kaip man su tuo kovoti?
maniskiui, nors dar tik 11, bet irgi daug ko pritingi daryti, tenka graziai kalbinti ir kazka zadeti, o jei nepadeda ir tas, tada kai jis ko papraso, as nereaguoju, sakau, kaip tu, taip ir as su tavimi elgsiuosi, tas kazkiek padeda
turbūt čia toks amžius,mano brolis dabar 14 metų,tai kiek atsimenu tai jis jau senokai labai tingi,niekad kambario savo nesutvarko,pamokų nedaro,o ir rūpi tik kompiuteriniai žaidimai ir žvejyba.grįžta po pamokų,namuose tik močiutė (tėvai grįžta iš darbo vakare),tai jos visai neklauso,nieko nepadeda,grįžta ir laksto laukais...
Bet ar jis visame kame toks? P.s.va šiandien mokykloj buvo eilinės fulios rungtynės. Per lietų, per purvą - toks purvinas viščiukas. O koks laimingas
Pas mus problema kita - "jai tai nepriklauso". Norisi, kad seima butu kaip ir sava bendruomene, kur kiekvienas vienas kitam padeda, o vyresnele labai skaiciuoja, kas "jai", o kas "ne jos reikalas". Is tikruju darosi pikta. Kaip zmogutis tampa zmogumi?
|