Tikiuosi, kad nesikartoju. Bent jau neradau tokios temos. Mano vyras, kaip ir dauguma šiais laikais ruošiasi kitų metų pradžioje išvykti uždarbiauti į užsienį. Jo gali nebūti kokį pusmetį, gal ir ilgiau. Kaip paruošti tam sūnų, kuris prie tėvo yra labai prisirišęs. Mano tėvai gyvena tame pačiame mieste, tai gal senelis iš dalies galėtų kompensuoti "vyriško bendravimo" trūkumą? Beje, vyras šiuo metu nedirba ir daug laiko, kol mažasis ne darželyje, jie praleidžia kartu, nes aš dirbu pamaininį darbą kitame mieste ir gana mažai būnu namie

Tavo situacija ne is lengvuju. Maniskis isvyksta daznai, bet ne ilgiau kaip 4-5 dienom, bet ir tai buvo pradzioje nelengva, nors dukra prie to 'pripratusi' nuo gimimo. Budavo asaru, isteriju, nes vaikas labai prisirises prie tecio. Nors is tiesu gal musu situacija ir sudetingesne, vaikas taip traumuojamas praktiskai kiekviena savaite . Geriausia berniukui sakyti tiesa.

Aš ir nesiruošiu jam meluoti, tik noriu patarimo, kada pasakyti, dabar ar prieš išvykstant, kokiais žodžiais vaikui paaiškinti, ko ten tėtis važiuoja, kad jam nesusidarytų kompleksas, kad tėtis išvažiuoja todėl, kad jis buvo nepaklusnus ir pan. Nežinau, kaip kitiems, bet mano sūnui frazė"trūksta pinigų" visiškai nieko nesako. Juk neaiškinsi vaikui, kad tėtis išvažiuoja uždirbti pinigų jo žaislams, saldainiams ir pan. Tuo labiau, kad vis tiek taupysime buto remontui ir pan., todėl sūnus tiesiogiai nepajus pinigų pagausėjimo.

Langana, tai gal ne tu viena, o jus abu su vyru suseskite ir pasikalbekite su berniuku pries kelione . Na jei tu kalbesi kai vyras jau bus isvykes, tai bus kaip ir tecio nusimuilinimas, vaikui dar sunkiau

Suprantu, kad kalbėtis reikia prieš kelionę. Va tik norėjau psichologės patarimo, kada (dabar pradėti, ar prieš pat kelionę) ir kokius argumentus tokio amžiaus vaikui pateikti

Musu panasi situacija - tik mes dar aisku labai mazutes, bet tetuka labai mylim, taip ir vadina ji maze - TETUKAS... o gyvenam taip - pora menesiu kartu, pora atskirai...va dabar kartu iki Naujuju, o poto vel vaziuosim su maze Lietuvon iki pavasario...
Mes tai visa laika ziurim nuotraukas su tetuku, apie ji kalbam...
Kai susitikom - maze net nutirpo ir visa diena nuo jo neatlipo...

Ka padarysi - bet znokit, kad vaikai greiciau pripranta prie permainu, jei jus tam protingai paruosi - jus jau didesni - gal tikrai butu gerai psichologo konsultacija jei tai pirmas kartas