tik liudna, kad vyru, tokiu, kaip cia pavaizduota, labai daug, tik gal mes to nepastebime. ir niekaip nesuprantu mamos reakcijos, kaip ji galejo atstumpti tikra dukteri vien del to, kad ji taps mama, juk tai taip nuostabu
Full Version: Tiesiog gražu
Labai grazu
tik liudna, kad vyru, tokiu, kaip cia pavaizduota, labai daug, tik gal mes to nepastebime. ir niekaip nesuprantu mamos reakcijos, kaip ji galejo atstumpti tikra dukteri vien del to, kad ji taps mama, juk tai taip nuostabu
Visas kancias, pazeminima, ir skausma atperka mazas stebukliukas. Zinok, kad siame gyvenime esi tikrai ne viena tu turi JI savo vaikuti.
net uz sirdies sugriebe
 dziaugiuos,kad moteris pasakojime vis delto apsisprende teisingai  kad daugiau tokiu moteru butu,kurios sugebetu apsisptresti ... 
Labai gražu...Kaip sakoma-teisybė nugalėjo
 .Vyrai niekada nesuprato ir nesupras, ką reiškia turėti gyvybę savo isčiose  .Tai nuostabu, kad herojė atsispyrė visoms negandoms ir turi nepakartojamą dovaną-kūdikį
nuostabi istorija, ašarėlės nuriedėjo, bet džiaugiuosi, kad viskas gerai pasibaigė
Gerbiu tokias motinas
Esu grieztai pries abortus,ir neisivaizduoju kaip yra galima nuzudyti nekalta zmoguti,kuris taip pat nori gyventi,nori dziaugtis,nori myleti,nori kvepuoti,nori begioti,.... Tevams pasakyti:ACIU,UZTAI,KAD ESU!Labai susigraudinau skaitant,myliu myliu myliu vaikucius,ypas kudikelius TAI MUSU STEBUKLAI Pripildantys musu gyvenima dziaugsmo...
QUOTE(Linutelia @ 2006 08 01, 00:24) Gerbiu tokias motinas Esu grieztai pries abortus,ir neisivaizduoju kaip yra galima nuzudyti nekalta zmoguti,kuris taip pat nori gyventi,nori dziaugtis,nori myleti,nori kvepuoti,nori begioti,.... Tevams pasakyti:ACIU,UZTAI,KAD ESU!Labai susigraudinau skaitant,myliu myliu myliu vaikucius,ypas kudikelius TAI MUSU STEBUKLAI Pripildantys musu gyvenima dziaugsmo...  as visa gyvenima buvau pries ir tikrai visada busiu, nes aborto darymui tikrai nera jokiu priezasciu o istorija graudziai grazi
Labai grazus pasakojimas.Dziaugiuosi kad ta moteris issaugojo savo kudikeli. Bet yra vienas bet ar visos kurios pasisake kad niekada nedarytu aborto tikrai jo nedarytu jei suzinotu kad kudikis kurio laukiasi gims invalidas ar psichiskai nesveikas?
istorija tikrai grazi ir tikiuosi, kad pades merginom, moterims, mamoms apsispresti
igimdymo puse .sita istorija primine ir mano tevus, nes mane auklejo labai grieztai  ir buvo kalama i galva  , kad jei susilaiksiu vaiku kol nesusituoksiu, tai isvarys is namu arba merems finansiskai (studiju metais), todel merginos baime zinau  , taciau as visada laikiausi nuostatos, kad jei pastojai, tai reiskia, kad laikas
... nieksas....
Gražiai parašyta, tik gaila, kad taip nutinka.
QUOTE(ENIGMA @ 2004 10 24, 16:02) Ka cia be pasakysi, toks gyvenimas....  Zinau istorijos tesini.....  Po 10 menesiu nesimatymo, kai vaikams (pas mano seseri dvynukai) beveik 5 menesiai, labas as sugryzau.....  Deja moterys po tokiu ivykiu keiciasi ir buna tada skaudu ne joms , o jiems, nes jie praranda teise matyti vaiko zvilgsi, vaiko pirma sypsni, pirmus zingsnius, jie praranda daugiau, nei moteris apsispresdama gimdyti.... Ir del to man asmeniskai dziugu, taip dziugu, kad galeciau pavadinti net piktdziugiskai dziugu, jie praranda save, net ne galimybe buti salia vaiko, o savo oruma, vyriskuma, o svarbiausia teviskuma, tad kas daugiau nukencia ar moterys gimdydamos vaikus, ar vyrai atsisakydami juos auginti.... Dilema - bet zinau tik viena, kad vaikus mes gimdome sau, o ne vyrams..... vienareikšmiškai - labai jaudinanti, graudžiai graži istorija aš tikiuosi, kad niekada nepakliusiu į tokią situaciją, o jei vis tik pakliuiau, tikiuosi sugebėsiu priimti teisingą sprendimą, tokį kaip ir istorijos herojė 
QUOTE(grafienė @ 2005 03 09, 14:10) o mama kodel taip reagavo kodel nepalaike? kaip suprantu naujoji mamyte nebe sesiolikine kokia Tikrai, o kodėl mama nepalaikė dukros? Sugraudino iki širdies gelmių ši istorija.
susigraudinau
Ir graudu, ir džiugu, kad buvo priimtas geras sprendimas.
QUOTE(ENIGMA @ 2004 10 24, 14:02) Ka cia be pasakysi, toks gyvenimas.... Dilema - bet zinau tik viena, kad vaikus mes gimdome sau, o ne vyrams..... 100 proc. pritariu 
Sugraudino ir tuo pačiu sužavėjo stipri moteris sugebėjusi nepalūžti ir išsaugoti tai- kas mums, moterims, gyvenime yra brangiausia
Nesuprantu nei tokių vyrų, nei tokių mamų, ypač mamų, nesuprantu, kaip galima šitaip nusisukti nuo savo vaiko...Kada žmonės pagaliau supras, kad nėštumas, ateinantis į pasaulį kūdikis, yra ne problema kurios reikia atsikratyti, o džiaugsmas ir stebūklas, kurį reikia saugoti. Kad vaikelio gimimas visada yra pačiu laiku ir nevarbu ar esam karjeros viršūnėje, ar dar kokios priežastys, juk ne mes, tėvai, o mūsų kūdikis pasirenka kada ateiti į šį pasaulį... Gerbkim jo pasirinkimą....
Net apsiverkiau darbe...
Labai graziai papasakota. Dziaugiuosi uz autores ryzta ir stiprybe. To linkeciau visoms moterims.
iš pradžių beskaitant pasidarė liūdna
Bet istorijos atomazga mane labai nudžiugino Visoms besilaukenčioms stiprybės ir teisingo pasirinkimo
Grazi ir labai graudi istorija...
Nuostabi istorija...Niekada sau neatleisciau jei buciau jos vietoje ir tai padaryciau...Bet ji saunuole.pasielge sauniai.sugraudino mane..
Grazi istorija nors ir nepanasi i tikra.
niu ka, eilini karta apsiverkiau
ir vel kai maniskis siandien grizes is zvejybos pamatys mano pabegusi tusa, sakys, niu kas tau dabar vel negerai 
Glazu glazu labai glazu
dziaugiuosi, kad tarp vyru yra ir isimciu, na ne tokiu kiauliu 
GRAŽUUUUUUUU
Persmelke si istorija kiaurai, kaip beprotiskai sunku turetu buti tokio likimo moterims, stiprybes joms, tikejimo.
nu ir istorija
nera zodziu... temos autore (neabejoju, kad jai paciai tai ir atsitiko, nes tik tai isgyvenes zmogus gali tai graziai aprasyti) tikrai didvyre. as buciau suskydus.. tokioms paminklus reikia statyti. lenkiu savo galva pries tave! tu saunuole.
Pries ka cia lenkiat galvas dabar?! Pries moteri kuri vos tik suzinojus jog laukiasi ta pacia minute eme nekesti savo vaiko
 O po to pasmerke vyra jog sis atseit nenori kudikio?! Juk ir pati ji nenorejo vaiko, necituosiu kaip ji siame rasinyje vaikeli savo isvadino.. ir nepasidare aborto tik todel kad bijojo atseit zudyti.. matosi tik tiek kad moteris turi psichologiniu problemu, mama jos nekokia, vyras irgi.. suprantu sunku, taciau nereikia cia didvyrei jaustis kad aborto nepasidare, sau vaikeli pasigimde, idomu tik ar iskiepys meile, siluma jam.. kad neaugtu tokioje saltoje aplinkoje kuri ja pacia supo...Papildyta: ....kodel Dievas siuncia vaikus toms kurios ju nenori, o ne toms kurios svajoja apie leliuka....
taip jau yra, kad vaikuciu nesusilaukia arba labai sunkiai susilaukia tos seimos, kurios laaaabai ju nori .......toks jau tas gyvenimas.......svarbu, kad myletu mama svo stebukliuka...............
Pradžia tikrai graži, o tos dramos neskaičiau...
Na sužinojusi apie netikėtą nėštumą, galima sutrikti...juk žmogus tokia sudėtinga būtybė, turinti labai platų, gilų ir neaprėpiamą jausmų pasaulį...ir kaip jame viskas užplūsta, kartais patys negalime suvokti...tačiau svarbiausia tai, kad moteris atsitokėjo, kad suprato, jog ta gyvybė - tai žmogus, kuris gimęs turi dėkingumą akyse, jog leido jam gimti...Šaunuolė, kad nepasimetei ir atsilaikei
Būtum savęs nekentus, jei būtum tapus tokia pat kaip , netgi negaliu pavadinti jo vyru, taikliai pasakei - šunsnukis
net baisu pagalwot
nematyti kaip jis auga, negirdeti, nejausti...nelaikyti.... uzjauciu jus labai...
nei smerkiu, nei teisiu tas moteris, kurios pergyvena tą.. visko pasitaiko..
bet skaitant istorija, tebūnie ji tikra, ar išgalvota, už širdies suspaudė kažkas.... gražu ir liūdna..
Graudziai grazus pasakojimas
 Kai MB pasakiau, kad laukiuosi, jis pasiule pasidaryt aborta.Tikrai nesitikejau tokios reakcijos, nes iki to jis labai norejo vaiku.Siaip ar taip as niekada negaleciau to padaryt, o jo pasakymas, kad ten juk dar net ne gyva butybe, pakeite nuomone apie ji kardinaliai. Siaip ar taip dabar laukiu nesulaukiu kada pasimatysiu su savo stebukliuku ir tikrai ne minutei nebuvau sudvejojusi savo poelgio teisingumu. QUOTE(puuupi @ 2008 04 27, 23:51) Graudziai grazus pasakojimas Kai MB pasakiau, kad laukiuosi, jis pasiule pasidaryt aborta.Tikrai nesitikejau tokios reakcijos, nes iki to jis labai norejo vaiku.Siaip ar taip as niekada negaleciau to padaryt, o jo pasakymas, kad ten juk dar net ne gyva butybe, pakeite nuomone apie ji kardinaliai. Siaip ar taip dabar laukiu nesulaukiu kada pasimatysiu su savo stebukliuku ir tikrai ne minutei nebuvau sudvejojusi savo poelgio teisingumu. na ir kaip toliau su vyru sutariat po tokiu zodziu? jauciu nezinau ka savajam padaryciau isgirdus tokius zodzius 
QUOTE(puuupi @ 2008 04 27, 22:51) Graudziai grazus pasakojimas Kai MB pasakiau, kad laukiuosi, jis pasiule pasidaryt aborta.Tikrai nesitikejau tokios reakcijos, nes iki to jis labai norejo vaiku.Siaip ar taip as niekada negaleciau to padaryt, o jo pasakymas, kad ten juk dar net ne gyva butybe, pakeite nuomone apie ji kardinaliai. Siaip ar taip dabar laukiu nesulaukiu kada pasimatysiu su savo stebukliuku ir tikrai ne minutei nebuvau sudvejojusi savo poelgio teisingumu. o tai tu vis dar su juo?
Gyvenime visko buna ir dar visko bus,tiesiog reik tiketi,kad ateis ir grazesnes dienos...
Istorija liudna,gyvenimiska,linkiu niekam to nepatirti...
graziai aprasyta istorija
 nezinau as niekada negalvojau apie aborta, nemanau kad ir sugebeciau zudyti savo paties uzmegsta gyvybe, nesmerkiu ir tu kurios juos yra pasidariusios- tiesiog as ju nesuprantu ir tiek o mamytei dideles stiprybes auginant maziuka 
O man šita istorija pasirodė visai neliūdna, graži labai ir laiminga
Tik autorės mamos nesupratau O šiaip tai pasielgčiau taip pat, tik gal eičiua pas gine ne mirties palatos ieškot o ultragarso nuotraukytės Jei vyrui vaiko nereikia, man nereikia tokio vyro tada
Mano mama man nuo 15 metu aiskino, kad jei as pastosiu - ji manes issizades....
As nepastojau, labai saugojausi, nesenai istekejau.... Ir tik dabar mama pasake, kad nieko tokio nebutu padariusi.... Sake, kad norejo, kad galvociau ka darau....
Gyvenime viskame yra prasme... ir tai ka darome, ir tai kas bus...
Gyvenimas mus tik moko, mus tik augina...
Gražiai papasakota istorija su gražia pabaiga
Aišku ir geriau galėjo būti - vyro palaikymas itt. Bet mama, taip nusprendusi, liko laiminga ir ne viena
QUOTE(pukelis @ 2004 10 22, 16:26) Prieš akis plyti ežeras. Jame dvi salelės, lyg du kalnai. Kaip seniai besedėjau prie vandens. Gal niekuomet taip ir nesėdėjau? Mažutes bangelės teliuškuoja, daužosi į lieptelį, vinguriuoja, sukūriuoja, laižo mano kojas. Suošia nendrės, jos visai šalia, galiu pasiekti ranka, tačiau visiškai nenoriu to daryti. Matau kaip plonyčiai stiebeliai linguoja, kartais sukteli, kartais sustoja, aprimsta ir vėlei šoka savo šoki: pirmyn - atgal - aplinkui. Kaip gerai, kad vanduo toks šiltas, galiu sėdėti įmerkusi kojas. O jei ten, gelmėje, gyvena kokia didžiule žuvis? Grybštels už mažojo kojos pirštelio, vieną antrą sykį ir įtrauks gilyn. Būtų baisu. Šypteliu, bet kojų neištraukiu. Gerai, kad naktis šilta, visai nenoriu vilketi megztinio. Jo siūlai graužia mano odą. Maloniau sėdėti štai taip, vilkint tik maudymosi kostiumelį. Kažkurią akimirką net jaučiuosi kaip undinė, ką tik išnirusi iš paslaptingų vandens gelmių, sėdinti ant drėgno akmens ir rankoje laikanti veidrodį. Jame atsispindi mano siela Ten tolumoje, tamsia juosta tęsiasi miškas. Kai kur iškylęs aukštesnis medis. Dieną jis džiaugiasi tik jam vienam skirtais saulės spinduliais, o naktimis stebi miegantį ežerą, tarsi saugo Kaip gražu išgirstu verksmą, kūdikio kūkčiojimą. ö ö ö Koks jausmas užplūsta kai sužinai, jog esi nėščia? Pirmiausia, aptemsta akyse, vėliau gerklėje atsiranda nemalonus skonis, suspaudžia krūtinę, negali ištarti nė žodžio. Tampi nebyle. Tą akimirką suparalyžuoja kūną. Imi suprasti kokia fizinė kančia kankina invalidą, kai kojų nebejauti, žemiau pilvo tik pora sunkių kaladžių. Tiesą sakant, visas kūnas tampa nebegyvas, tik kažkur viduje tuksena širdis ne, ne viena širdis, jų čia dvi Koks tas gyvenimas kartais būna beviltiškas . Niekuomet neleidžia užmigti, tarsi kipšas kasmet prigalvoja naujų šunybių. Krečia jas netinkamu laiku, tyčiojasi, mėgaujasi tuo. Lyg būčiau bandomasis triušis. Vaikas. Kažkokia nauja gyvybė . Ir sugalvok tu man, pradėti augti mano viduje. Keistas jausmas. Pirštais liečiu pilvą, žnybteliu, paglostau, smiliumi apvedu ratuku bambą. Kažkada šis mažas plyšelis mane tiesiogiai siejo su motina, kol chirurgo žirklės neperkirpo gyvybės grandinės. Tai tebuvo viskas, kas mudvi siejo iki šiolei Iš moterų klinikos išeinu tylutėlė, net neatsisveikinu su ginekologe. Ši supranta situaciją, jos akyse matau užuojautą. Paduoda lapuką, kuriame užrašytas telefono numeris ir išlydi pro duris. Gatvėse zuja mašinos. Didžiuliu greičiu prašvilpia motociklininkas . Nulydžiu akimis kombinezono aptemptą figūrą ir nuriju seilę. Kresteliu ant suoliuko ir giliai įkvepiu. Stabilią mano padėtį pradeda griauti kūdikis. Nekenčiu jo. Jaučiu kaip viduje, kartu su vaiku, auga neapykanta. Nekenčiu šio benkarto. Dabar čia pat įkiščiau rankas į pilvą ir negyvai jį užsmaugčiau. Už ką? Už tai, kad dar neįgyvendinus planų, užkasiu juos dar giliau. Pamiršiu visiškai ir niekuomet nebeprisiminsiu. ö ö ö Sveikas! Aš nėščia, - kaip ramiai skamba mano balsas. Toks šaltas, stingdantis ir gasdinantis. Jo akys išsiplečia, matau kaip virpteli lūpos, kietai susispaudžia. Veidas susiraukia iš pykčio... Juk mes saugojomės! - rikteli jis. Jaučiu, kad jis bijo. Iš tolo užuodžiu baimės kvapą, persismelkęs pykčiu, kuriuo bando apsiginti. Pyktis niekuomet neapsaugos nuo baimės... Ją išduoda akys. Žinau, kad jis nenori vaiko. Vyras, kurį myliu, dar nepasiryžęs turėti šeimos. Keista, bet tik dabar suprantu, kad jis turbūt niekuomet netaps šeimos žmogumi. Nori, kad tave vesčiau? - paklausia. Papurtau galvą. Tai ko tu nori?! - vėl rikteli. Tavo supratimo ir patarimo, - pratariu ir atsisėdu ant apdriskusios sofos. Jo žvilgsnis tyrinėja mano veidą, turbūt laukia kitokio atsakymo. Jis sako, kad geriausia išeitis - abortas. Užpūsti ką tik įsidegusią žvakę ir ramiai užmigti. Gulėdama šalia jo svarstau apie šį išsigelbėjimo kelią. Jis pats lengviausias. Vienas vizitas pas gydytoją ir tavo vidus vėl tuščias. Palengvėjimas visai šalia. Tereikia rytoj nueiti pas ginekologę. Jis atsisuka į mane. Matau jo užmerktas akis, tyliai šnopuoja. Bandau spėlioti ką sapnuoja, tačiau staiga prieš akis iškyla mažytis berniuko veidas, kopija šalia gulinčio vyro. Juodi plaukai, rudos akutės, apsuptos tamsių blakstienų, skvarbus, hipnotizuojantis žvilgsnis. Sūnus. Ar taip atrodytų mudviejų sūnus? Mažytė mylimojo kopija? Akimirkos regėjimas pradingsta. Užmiegu. ö ö ö Ligoninių kvapas siaubingas. Kvepia mirtimi, nors... turėtų kvepėti gyvybe, juk čia ligoninė, kur gydo, o ne žudo... Atrodo, kai ką pamiršau. Dirsteliu į lapelį, jame užrašytas kabineto numeris. Ginekologė minėjo, kad čia galėsiu susitvarkyti šį reikalą. Žinau, kad tai lengviausia išeitis. Tereikia barkštelėti į gelsvas duris ir pasiteirauti kada galėsiu atsikratyti nereikalingos naštos. Tam teprireikia vos keliolikos minučių: užpildomi dokumentai, gydytoja su kreivais akiniais šaltai šypteli ir paduoda lapelį su data ir koordinatėmis kaip pasiekti žudymo kamerą... Ar aš pasakiau žudymo kamerą? Jis laukia automobilių stovėjimo aikštelėje. Klausiamai kilsteli antakius, o kai parodau lapelį, pritariamai linkteli. Šunsnukis, - dilgteli paširdyje.? Beširdis šunsnukis Važiuosim kur užkąsti? - plati šypsena nušviečia jo veidą. Po velnių, jis juokiasi, įžūliai šypsosi ir siūlo prisikimšti skrandžius. Ir taip jaučiuosi pakankamai pilna, - tarsteliu ir nusisuku į langą. Ką? - kvailai išsišiepia ir suklusta. Po poros sekundžių jo veidas persimaino, akyse vėl švysteli baimės žibirkštys. Bent kada jos gali peraugti į liepsną, galinčią sudeginti mus abu. Nebijok, - vėl prabilu. Jo vyzdžiai išsiplečia. - Nebijok, aš jį nužudysiu. Nužudysiu skamba per daug žiauriai, - kosteli ir nenoromis žvilgteli į mane. Žiauriai? - norisi surikti, bet vis dar kalbu šaltu tonu. - Norisi švelnesnio žodžio? Jis mirkteli . Akyse baimė. Dieve, kaip nekenčiu matyti tai jo rudose akyse. Tai taip žema! Ištrinsiu trintuku tavo pieštuko paliktą pėdsaką, - atsilošiu į sėdynės atlošą ir užsimerkiu. Suburzgia variklis. Mašina trukteli ir pajuda į priekį. ö ö ö Gerai, kad naktis tyli. Tokia ji tik nuostabesnė, žavesnė. Stebiuosi ežeru, gėriuosi juo ir šypsausi. Jis paklaustų kodėl, bet aš neatsakyčiau... Kartais gyvenime sprendimas ateina pačiu netikėčiausiu momentu. Nukrenta iš dangaus ir prilimpa prie sportinio batelio, kad tu jį nukrapštytum, apžiūrėtum ir įvertintum. Kai pasakiau mamai, jog laukiuosi, ragelyje įsiviešpatavo tyla, kuri po minutės baigėsi vienu sakiniu: Negrįšk namo. Taip, ji sviedė tai pykčio pritvinkusiu balsu. Paskui padėjo ragelį ir aš išgirdau pypsėjimą. Apsižliumbti, štai ko man norėjosi. Tėkšti melsvą telefono ragelį į sieną ir garsiai bliauti... Bet to nepadariau... Kai pasakiau jam, kad nežudysiu kūdikio, jis išsigando ir trenkė man. Pulsuojantis žandas kaito, o aš ramiai žvelgiau į jį. Jo akys šoko baimės šokį, o aš triumfavau. Triumfavau nuo savęs, jog sugebėjau priimti sprendimą. Sprendimą, kuris nukrito iš dangaus. Nesuprantu moterų, kurios darosi abortus. O, taip, suprantu jų blaškymąsi ir baimę dėl ateities, bet nesuprantu, kodėl jos tampa žmogžudėmis. Ne, jos lyg savižudės, nes nužudo dalį savęs, o juk tai nuodėmė, ne prieš Dievą (aš juo netikiu), prieš pasaulį, prieš save pačią. Nuodėmė, kurios neatpirksi niekuomet, nes mirusio neįmanoma prikelti. Jis ne sulūžęs daiktas, kurį galima suklijuoti. Jis - tai gyvybė, kuri turi teisę egzistuoti. Vieniša bangelė tekšteli į lieptelį. Šypteliu ir krūptelėjusi atsigręžiu į krantą. Pakilu ir atsargiai pereinu siauru liepteliu, pasilenkiu ties nedideliu lopšiu ir paglostau mažylio galvutę. Jis vėlei sukūkčioja, tačiau nurimsta ir pramerkia tamsias akis. Jose dėkingumas. Matau tai... Aš pati jaučiu dėkingumą, daug kam: mamai, kad mus jungė virkštelė, vyrui, kurio sėkla apsigyveno manyje ir pasauliui, kuris vis dar gyvas... Nesvarbu, jog čia likome tik dviese... labai labai grazu,nes sirdi suspaude
Tam kas išrado abortus, reikėtų galvą nusukti
Graziai ir itaigiai papasakota dazna istorija...Didziausias atpildas - vaikas
QUOTE(&deimantelis& @ 2010 01 18, 17:39) labai labai grazu,nes sirdi suspaude paskaiciau tik pradzia,o apie tas baisybes net nebeskaiciau,tai nesamone kazkokia parasiau
|
This is a "lo-fi" version of our main content. To view the full version with more information, formatting and images, please click here.