DK: 176 straipsnis
1. Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui garantuojamas jo vidutinis darbo užmokestis visose darbovietėse. Vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.
Kaip suprasti vidutinis darbo užmokestis visose darbovietėse?
Full Version: atostogos
Vidutinis darbo uzmokestis visose darbovietese reiskia, kad kiekvienoje darbovieteje eidama atostogu tu turi teise gauti vidutini darbo uzmokesti. PVZ.: dirbi UAB "A". Ten visutinis uzmokestis 1000 litu, ir UAB "B" - 500 litu. Liepos menesi is abieju darbu eini atostogaut, vadinasi is "A" gausi 1000 ir "B" 500. Bendra tavo atostoginiu suma 1500. Nieko protingo, tiesiog istatyme parasyta, kad darbdavys neturi teises tau pasakyti, kad vienam darbe atostoginius gavai, tai as nemokesiu. Juos turi gauti visuose darbuose
Supratau, ačiū. Tiesiog šiaip vartinėjau darbo kodeksą ir užkliuvo
 O viskas daug paprasčiau nei maniau  Dėkui.
O kaip skaiciuojamas tas vidutinis darbo uzmokestis (jei mano atlyginimas nera fiksuotas ir kas men svyruoja)? Ar tiesa, kad tas vidutinis darbo uzmokestis apskaiciuojamas imant 3 paskutiniu men. atlyginimo vidurki? O jei pvz as iseinu atostogu birzelio 21 d., tai imama kovo, balandzio ir geguzes ar kaip? O gal puse kovo, visas balandis, geguze ir puse birzelio?
Skaičiuojant imami 3 paskutiniai mėnesiai prieš atostogas t.y. kovas, balandis ir gegužė.
Noreciau paklausti, ar neisdirbusi pusmecio, kai mokamu atostogu sia vasara nepriklauso, galeciau pasiimti nemokamu?
Kiek girdejau,tai dabar nemokamu atostogu galima pasiimti tik del kazkokios nurodytos istatyme priezasties( universitetinio mokslo, vedybu atveju).Siaip sau imti lygtais nebegalima.
o tai nelengviau nedarbingumo lapeli savaitei ar dviems pasiimti?
Su perkelimu buvo kiek sumakaluota. Praktiskai galejo perkelti be atostogu kompensacijos, taciau panasu, kad nauja darboviete nenorejo moketi atostoginiu uz laika, kai pas juos nedirbai.
Del 6 men. Istatymas numato, kad paprastai darbuotojas turi teise iseiti atostogauti, kai pradirba 6 menesius. Tai reiskia, kad jei darbuotojas susitaria su darbdaviu, tai gali iseiti atostogu ir po 1 menesio. Blogiausiu atveju gali iseiti ne neapmokamu atostogu, o vaiko auginimo iki 3 metu. Tada galetum atostogauti menesi, du, ar kiek nori ir sugrizti is atostogu kai noresi
III. DARBUOTOJO VIDUTINIO DARBO UŽMOKESČIO APSKAIČIAVIMAS
6. Apskaičiuojant darbuotojo vidutinį darbo užmokestį, laikomasi šių nuostatų: 6.1. Skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Darbuotojo vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas iš skaičiuojamojo laikotarpio užmokesčio, priskaičiuoto už atliktą darbą ar dirbtą laiką (jeigu teisės aktuose nenumatyta kitaip), įskaitant visas darbo apmokėjimo rūšis, nurodytas šios Tvarkos 3.1-3.4 punktuose, ir mėnesines premijas. Kai atleidžiamo iš įmonės darbuotojo paskutinė darbo įmonėje (atleidimo iš darbo) diena sutampa su paskutine to mėnesio darbo diena pagal darbuotojo darbo (pamainos) grafiką, šis mėnuo įtraukiamas į skaičiuojamąjį laikotarpį. Kai reikia apskaičiuoti vidutinį darbo užmokestį ir nėra duomenų apie prieš vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo mėnesį einančio mėnesio darbuotojo darbo užmokestį, darbo užmokesčiui apskaičiuoti (išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus, kai su darbuotoju privaloma visiškai atsiskaityti) imami 3 kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš šį mėnesį. Kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra - įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose) turi būti nurodytos profesijos ar darbai, kur gali būti nustatomas toks skaičiuojamasis laikotarpis. Kai vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga dydžiui nustatyti, skaičiuojamasis laikotarpis yra paeiliui einantys 6 mėnesiai, pasirinkti iš 24 mėnesių, einančių iki susirgimo profesine liga nustatymo mėnesio arba iki darbuotojo perkėlimo į kitą, mažiau apmokamą, darbą ar atleidimo iš tos darbovietės mėnesio. 6.2. Vidutinis darbo dienos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį dienų skaičiaus (įskaitant dirbtas poilsio ir švenčių dienas). 6.3. Vidutinis darbo valandos užmokestis apskaičiuojamas taip: skaičiuojamojo laikotarpio darbo užmokestis dalijamas iš faktiškai dirbtų per tą laikotarpį valandų skaičiaus (įskaitant viršvalandžius). Vidutinis darbo valandos užmokestis taip pat turi būti skaičiuojamas tais atvejais, kai darbuotojo faktiškai dirbama darbo diena (pamaina) yra trumpesnė arba ilgesnė negu normalios trukmės (pavyzdžiui, dirbant 5 dienas per savaitę - mažiau arba daugiau kaip 8 valandas kasdien). 6.4. Jeigu darbuotojas įmonėje dirbo mažiau kaip 3 mėnesius (žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga atveju - mažiau kaip 6 mėnesius), vidutinis jo darbo dienos (valandos) užmokestis apskaičiuojamas iš darbo užmokesčio, priskaičiuoto už faktiškai įmonėje dirbtą laiką, ir vadovaujamasi šios Tvarkos 6.2 ir 6.3 punktų nuostatomis. 6.5. Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, neįskaitomos dienos (valandos), kai darbuotojas dėl pateisinamų priežasčių faktiškai nedirbo įmonėje, taip pat piniginės sumos, išmokėtos už tas dienas (valandas), kaip numatyta šios Tvarkos 5.1 punkte. Apskaičiuojant vidutinį darbo užmokestį, laikas, kurį darbuotojas nedirbo pažeisdamas įstatymus ar darbo tvarkos taisykles, taip pat įstatymų numatytais atvejais buvo nušalintas nuo darbo nemokant darbo užmokesčio, prilyginamas dirbtam laikui. 6.6. Premijos, išmokėtos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių laikotarpį (už 6, 9 mėnesius ar metus ir panašiai), į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos imant 1/4 bendros jų sumos per 12 mėnesių, einančių prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Gautas dydis pridedamas prie ketvirčio premijos, išmokėtos vieną iš skaičiuojamojo laikotarpio mėnesių (kai išmokėtos kelios ketvirčių premijos, imama paskutinė), ir suma dalijama iš skaičiuojamojo 3 mėnesių laikotarpio darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo darbo grafiką (jeigu jo nėra - pagal įmonės darbo grafiką). Gautas dydis pridedamas prie darbuotojo darbo dienos (valandos) vidutinio uždarbio, apskaičiuoto pagal šios Tvarkos 6.1-6.5 punktus. Šio punkto nuostatų taip pat laikomasi įtraukiant į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą tantjemas, mokamas teisės aktų ir įmonės kolektyvinės sutarties (jeigu jos nėra - darbo sutarties) numatytais atvejais. Išmokėtos vienkartinės premijos į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra - darbo sutartyje ar įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose) nustatyta tvarka, atsižvelgiant į jų pobūdį ir laikotarpio, už kurį jos mokamos, trukmę. Jeigu tokia nuostata įmonėje nenumatyta, vienkartinės premijos, taip pat vienkartinės piniginės išmokos į skaičiavimą įtraukiamos kaip metinės premijos šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka. 6.7. Tais atvejais, kai vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas žalos atlyginimo dėl susirgimo profesine liga dydžiui nustatyti, į skaičiavimą įtraukiamos visos per 24 kalendorinius mėnesius, einančius iki susirgimo profesine liga nustatymo mėnesio arba iki darbuotojo perkėlimo į kitą mažiau apmokamą darbą ar atleidimo iš tos darbovietės mėnesio, išmokėtos premijos už ilgesnį kaip 3 mėnesių, bet ne ilgesnį kaip 12 mėnesių (6, 9 mėnesius ar metus) laikotarpį, imant 1/4 bendros jų sumos. Gautas dydis sudedamas su premijomis (ne daugiau kaip dviejų ketvirčių), išmokėtomis per skaičiuojamąjį laikotarpį (šios Tvarkos 6.1 punkto ketvirtoji pastraipa), ir ši suma dalijama iš skaičiuojamojo 6 mėnesių laikotarpio darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo (pamainos) darbo grafiką (jeigu jo nėra - pagal įmonės darbo (pamainos) grafiką). Šios nuostatos laikomasi į vidutinį darbo užmokestį įskaičiuojant tantjemas. Gautas dydis sudedamas su darbuotojo dienos (valandos) vidutiniu uždarbiu, apskaičiuotu pagal šios Tvarkos 6.1-6.5 punktus. Išmokėtos vienkartinės premijos, taip pat vienkartinės piniginės išmokos į vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimą įtraukiamos kaip metinės premijos šio punkto pirmojoje pastraipoje nustatyta tvarka. 6.8. Sumažėjus šios Tvarkos 3.1-3.4 punktuose nurodytam darbo užmokesčiui po to, kai darbdavio iniciatyva įstatymų nustatyta tvarka darbuotojui buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo, skaičiuojamasis laikotarpis, pagal kurį apskaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis išeitinei išmokai mokėti, yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, kurį buvo įteiktas įspėjimas apie atleidimą iš darbo. 6.9. Jeigu darbuotojas skaičiuojamuoju laikotarpiu dėl pateisinamos priežasties neturėjo įmonėje darbo užmokesčio, iš kurio pagal šią Tvarką turi būti apskaičiuojamas vidutinis darbo dienos (valandos) užmokestis, jis nustatomas iš skaičiuojamuoju laikotarpiu darbuotojui nustatytos mėnesinės algos (dalijant iš darbo dienų (valandų) skaičiaus pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką) arba valandinio (dienos) tarifinio atlygio, o kai darbuotojui nenustatyti šie dydžiai - kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra - darbo sutartyje ar įmonės vietiniuose (lokaliniuose) norminiuose teisės aktuose) nustatyta tvarka (pavyzdžiui, iš panašių profesijų, pareigybių ar padalinio darbuotojų vidutinio tarifinio ar viso darbo užmokesčio) ir atsižvelgiant į kitas šioje Tvarkoje numatytas sąlygas. 6.10. Jeigu darbuotojas dėl priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, dirbanti moteris - dėl nėštumo bei gimdymo atostogų skaičiuojamuoju laikotarpiu neturėjo uždarbio, vidutinis darbo užmokestis skaičiuojamas iš uždarbio, gauto paskutinius 3 mėnesius, einančius prieš priverstinės prastovos, tarpsezoninio laikotarpio, ligos, atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, ar nėštumo bei gimdymo atostogų pradžią. Ši nuostata taikoma, kai minėtuoju laikotarpiu darbuotojo uždarbis buvo didesnis už darbo apmokėjimo dydžius, nurodytus šios Tvarkos 6.9 punkte. 6.11. Dėl įmonės likvidavimo atleidžiant darbuotoją, išėjusį atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis 3 metai, taip pat dirbantį toje pačioje įmonėje ne visą darbo laiką (ne visą darbo dieną ar ne visą darbo savaitę) ir auginantį vaiką iki 3 metų, išeitinė išmoka turi būti apskaičiuojama, kaip numatyta šios Tvarkos 6.10 punkte (išskyrus atvejus, kai darbininko vienetininko, dirbančio ne visą darbo laiką, faktinis uždarbis didesnis už jam nustatytą tarifinį atlygį). 6.12. Pagal šią Tvarką dienos (valandos) vidutinis darbo užmokestis negali būti mažesnis už skaičiuojamąjį mėnesį teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje (jeigu jos nėra - darbo sutartyje) nustatytą toms pareigoms, profesijai ar atitinkamos kategorijos darbams minimalų valandinį (dienos) atlygį arba minimalios mėnesinės algos pagrindu apskaičiuotą to mėnesio valandinį (dienos) užmokestį pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką, o jeigu šie dydžiai nenustatyti - negali būti mažesnis už Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus atitinkamus minimalius darbo užmokesčio dydžius. Tais atvejais, kai darbuotojas nedirbo visą skaičiuojamąjį laikotarpį (ar jo dalį) šios Tvarkos 6.5 punkto antrojoje pastraipoje nurodytais atvejais, šiame punkte nurodyti minimalūs dydžiai turi būti sumažinti proporcingai ta dalimi, kurią sudaro nedirbtas laikas, palyginti su skaičiuojamojo laikotarpio faktiškai dirbtu ar darbo (pamainos) grafike nustatytu laiku. Valstybės tarnautojams šio punkto pirmosios pastraipos nuostatos netaikomos. 7. Darbo užmokestis už kasmetines atostogas apskaičiuojamas taip: vidutinio vienos darbo dienos (valandos) užmokesčio, nustatyto pagal šią Tvarką, dydis dauginamas iš darbo dienų (valandų) skaičiaus darbuotojui suteiktų atostogų (pagal darbuotojo arba įmonės darbo (pamainos) grafiką) laikotarpiu. Esant suminei darbo laiko apskaitai, taikomas 5 dienų darbo savaitės grafikas (jeigu nenustatyta trumpesnė darbo savaitė). Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio. Kai darbuotojui per darbo metus prieš atostogų pradžios mėnesį buvo nustatyta (jo sutikimu ar prašymu) skirtinga darbo trukmė, vidutinis vienos darbo dienos (valandos) užmokestis perskaičiuojamas atsižvelgiant į darbuotojui nustatytos darbo trukmės santykį su įmonės darbo laiko trukme, nustatyta pagal Lietuvos Respublikos darbo kodeksą. Šia nuostata taip pat vadovaujamasi apskaičiuojant piniginę kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas. 8. Tais atvejais, kai teisės aktais, kolektyvine ar darbo sutartimis garantuojamas vidutinis darbo užmokestis (jo dalis) ar kelių vidutinių darbo užmokesčių suma nenurodant konkrečios datos (išeitinė išmoka ir kita), vidutinis darbo užmokestis apskaičiuojamas taip: darbuotojo vidutinis vienos darbo dienos užmokestis (apskaičiuotas laikantis šios Tvarkos) dauginamas iš metinio vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką). 9. Metinius darbo dienų koeficientus, metinius vidutinio mėnesio darbo dienų ir valandų skaičius kasmet tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.
Įstatymas numato tik tokias galimybes gauti nemokams atostogas:
184 straipsnis. Nemokamos atostogos 1. Darbuotojo reikalavimu nemokamos atostogos suteikiamos: 1) darbuotojams, auginantiems vaiką iki keturiolikos metų - iki keturiolikos kalendorinių dienų; 2) darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki šešiolikos metų - iki trisdešimties kalendorinių dienų; 3) moters nėštumo ir gimdymo atostogų metu bei vaiko priežiūros, kol jam sueis treji metai, atostogų metu tėvui jo pageidavimu (motinai - tėvo atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai, metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių; 4) invalidui - iki trisdešimties kalendorinių dienų per metus; 5) darbuotojui, vienam slaugančiam invalidą, kuriam invalidumą nustatančios komisijos sprendimu nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, - iki 30 kalendorinių dienų per metus šalių suderintu laiku; 6) darbuotojui, slaugančiam sergantį šeimos narį - tokiam laikui, kurį rekomenduoja gydymo įstaiga; 7) santuokai sudaryti - ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos; 8) mirusio šeimos nario laidotuvėms - ne mažiau kaip trys kalendorinės dienos. 2. Nemokamos atostogos dėl kitų priežasčių suteikiamos kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka.
O jei vieno iš tų trijų mėn. laike (na, kokią savaitę) darbuotojas sirgo ir turejo biuleteni? Ar teisingai supratau, kad jei pvz tris dienas nedirbau, tai man to menesio vidutini darbo uzmokesti skaiciuos ismesdami tas tris nedirbtas dienas ir tos imokos, kurios as gavau is Sodros, nebus iskaiciuotos i vidutini datrbo uzmokesti?
Beje, del biuletenio. Kazkur girdejau, kad pirmaja nedarbo diena yra mokama 100 procentu atlyginiomo, o po to 80, ar tai tiesa? Ir kiek dienu apmoka ne Sodra bet darbdavys? Ar tas pats galioja ir valdiskom, ir privaciom imonem? Aciu labai uz atsakymus ir toki stebuklinga forumo skyreli
darbdavys apmoka pirmas tris dienas, toliau jau sodra.
Na sioj srity galiu pasireiksti: 1. Jei sirgai kurias tai dienas tai vidutinis tavo d.u. bus skaiciuojamas taip: imamas visas tavo d.u. ir dalinamas is dirbtu darbo dienu. O jokios sumos priskaiciuotos Sodros neiskaitomos i vidurky, ir uz 2 pirmas ligos dienas irgi neiskaitoma) 2.Uz dvi pirmas ligos dienas (jei tai darbo dienos ) apmoka darbdavys ir moka 100% o uz likusias darbo dienas Sodra 85 % , iskyrus slaugos atveju tuomet uz visas sirgtas dienas apmoka Sodra.
Na bet vis tik gaunasi nesaziningai - zmogus turejai biuleteni ir uz tai gauni maziau atostoginiu, jei tai paskutiniai menesiai pries atostogas
 Klausykit, o jei slaugos atveju visas dienas apmoka "Sodra" ir aisku uz visas dienas moka 85 procentus ar irgi uz pirmas dvi moka 100 procentu?
Darbdavys apmoka ne 100 proc. , o 80.
Citata is istatymo apie darbdavio apmokamas ligos pirmas dvi dienas: "Darbdavio apmokama ligos pašalpa negali būti mažesnė negu 80 procentų ir didesnė negu 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio uždarbio, apskaičiuoto Vyriausybės nustatyta tvarka''
1. Na pirmu atveju tu negauni maziau atostoginiu, nes tau skaiciuoja vidutini vienos dienos darbo uzmokesti,o jis del ligos nepakinta, nes nors sumazeja tavo darb. uzmok, bet sumazeja ir dirbtos dienos. ( Pvz. kai nesergi tavo du=1000, o darb. dienu=20, tuomet vienos dienos vid. d.u=1000/20=50, o ligos atveju pvz. tu sirgai 10 dienu, tavo du=500, tai tavo vienos dienos vidut.d.u=500/10=50 Lt. Taip, kad tavo atostoginiu suma ir vienu ir kitu atveju nepakinta, nes nepakinta vienos dienos vidut. darbo uzmokestis. 2.Jei neklystu slaugos atveju sodra moka uz visas darbo dienas 85%.
Deja, nepažįstu ne vieno darbdavio, kuris apmokėtų 100 proc., realiai dauguma ir moka 80 proc.
Na as pas toki darbdavy dirbau iki  .O jis net nezino kaip mes ten mokam, nes sita sritis palikta man,- anot jo daryk taip kaip reikia, kaip istatymai sako.Nu tai 100 % ir moku.
Ai man su matematika prastai, tai aš ir visai čia susipainiojau. Šiaip tai atostogoms juk skaičiuoti ima 3 paskutinių mėn. atlyginimų vidurkį, o ne skaičiuoja pagal dienos DU. Natūralu, kad jei kurį mėn. sirgai, darbo dienų mažiau, tai ir darbo užmokestis to mėnesio bus mažesnis, vadinasi, nukentės atostoginiai, argi ne taip? Na, aišku, kai susideda trijų mėn. atlyginimai, tai šiek tiek išsilygina ta "netektis", jei labai ilgai nesirgai. O jei laukiesi ir pataikai paimti biuleteniį tam ketvirty, pagal kurį skaičiuoja dekretinius pinigėlius ir tą metinę pašalpą, tai iš viso neteisybė ir žiaurus nuostolis. Laimė, kad kai aš laukiausi ir teko imti biuletenį, jau buvo tie terminai praėję.
Na as paemiau viena menesi kaip pavyzdy, ta prasme kad suprast jog del ligos 1 dienos vidut.darb. uzmokestis nesumazeja.Tai gi jokio skirtumo skaiciuojant atostoginius ir imant 3 paskut. menesius 1 dienos vidut. d.u. irgi nesumazeja... Atostoginiai nesumazeja, nes jie = 1 dienos vidut.du* darbo dienos atostogu laikotarpiu. O del dekretiniu, tai pralaimi ant tu 15 % kuris susidaro tarp ligos pasalpos ir darbo uzmokescio, nes skaiciuojant dekretines sodra sumuoja visas tavo pajamas,ta prasme ir du. ir is sodros gaunamos pasalpos suma, kuri buna ne 100% o 85%, is cia ir susidaro tie -15 %.
Atrodo, supratau. Širdingai ačiū, nes visąlaik man šitie dalykai nebuvo aiškūs, o dabar viską žinosiu
Nu va kaip gerai
EgleK, gal tu buhaltere? Šiaip tu rašai apie vidutinį darbo dienos užmokestį. o štai įstatyme yra minimi trijų paskutinių mėnesių uždarbio vidurkis prieš tą mėnesį, nuo kurio eini atostogauti, nerašoma kad skaičiuojamas 3 paskutiniu menesiu darbo dienos uždarbio vidurkis, tai aš ir supratau, kad imamas ne darbo dienos užmokescio vidurkis, o būtent atlyginimų vidurkis, o jei kurį mėn. dirbai mažiau tai ir atlyginimo mažiau.
Zodziu buhaltere buti ne pyragai bet tokiu atveju
Na buhaltere as buhaltere...  Skaiciuojant atsotogas skaiciuojamas 1 dienos arba 1 val vidutinis uzdarbis (cia priklauso sumine apskaita ar ne), kuris apskaiciuojamas pagal triju paskutiniu menesiu uzdarbi. Iki skaiciavau algas 150 zmoniu..
Eina sau, užjaučiu, nors dabar turbūt labai palengvina darbą buhalterinės apskaitos programos
Begu is sio skyrelio, nes labai jau darba primena..  Nors siaip tai kai dekrete tai kaifuoju, nes anksciau tai labai jau uzimta moteriske buvau. O kas del tu programu, tai jei nezinosi istat. ir programa nepades, man su popieriukais ir neteko dirbti. Sekmes merginos
Piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas
nustatoma taip: nepanaudotų atostogų kalendorinių dienų suma dauginama iš metinio darbo dienų koeficiento (pagal darbuotojo ar įmonės darbo (pamainos) grafiką) ir iš darbuotojo vidutinio vienos darbo dienos užmokesčio. Kaip apskaiciuoja ta metini darbo dienu koeficienta?
Gal kas žino, kaip apmokamas biuletenis (vaiko slauga), jei vaikas susirgo mano eilinių atostogų metu? Ar prasitęsia atostogos?
apmokama lygiai taip pat kaip ir ne per atostogas - tiksliau pasakius atostogos apmokejimui itakos neturi.
Ir, taip atostogos prasitesia tam laikui, kuriam turejai nedarbingumo lapeli.
Aš ir taip manau, tačiau darbe šiandien pranešė jog atostogų nepratęs, o už biuletenį bus apmokėta tik už tas dienas, kai po atostogų turėjau išeiti į darbą
.
Man pernai kazka panasiai aiskino, kai paskambinau, kad gaunu biuleteni. Kazkaip atostogu dienos nedingsta, bet per atostogas uz slauga neapmoka (kazkaip panasiai-tiksliai nepamenu- nes perrase biuleteni man - gripas visa seima buvo uzpuoles).
mano atostogų metu su vaiku atsiguliau į ligoninę, tai į darbą reikėjo grįšt kai baigėsi mano atostogos, nieko nedasidėjo, jei susergi pati tada atostogos prasitesia, o dėl vaiko ligos ne, gali net nedarbingumo neimt ir į darbą nenešt, man taip buvo, na nebent per metus kas pasikeitė
Kasmetinės atostogos pagal LR Darbo kodekso 174 str. pratęsiamos, kai pats darbuotojas yra laikinai nedarbingas. Darbo kodekse nenumatyta (bent jau aš neradau), kad kasmetinės atostogos būtų pratęstos dėl slaugos.
Mano vyras negauna atostogu vasara. Jam tos 28 dienos, atidirbus 1m, skiriamos tai pavasari, tai rudeni. Jau galvojom, jog sia vasara kartu atostogausim, buvo jau jis suderines, jog gaus atostogas rugpjucio menesi, kaip ir as, jau buvom suplanave, kaip jas praleisim, staiga, jis suzino, jog jo atostogas nukele i rugsejo menesi. Ar tai teiseta? Ar gali darbdavys skirti atostogas kada uzsimano?
Man atrodo, jei yra slenkantis darbo grafikas, slenka ir atostogos, o siaip darbdavys atidirbus puse metu privalo suteikti atostogas pasirinktu laiku, geriausia zinoma darbo istatyma pasiskaityti, gal yra kazkokiu isimciu kai gali neisleisti.
Pagal įstatymus turi būti sudaromas atostogų grafikas ir darbuotojai su juo supažindinami.
Maniškis pernai irgi vasarą negavo atostogų, tai mes tą problemą išsisprendėm kitaip - nuėjom pas savo gydytoją ir ji išrašė biuletenį. Žinoma, tai nėra sąžininga, bet ar darbdaviai visą laiką sąžiningai elgiasi? 
O pries kiek laiko reikia parasyti prasyma? Ar istatymas tai numato? Beje, jei isdirbai tik 5 men., ar galima prasyti iseiti apmokamu atostogu savaitei (o po to iseiti is darbo)?
Na tikrai as vis dazniau apie tai galvoju. Tik kur ta sava gydytoja rast, vat beda? Siaip jam tiesiog pranese, jog atostogos tada ir tada ir nieks net neklause sutinka jis ar ne. O pats virsininkas is kart po to pats atostogu isejo (paciam gal reikejo eit rudeni) ir nera pas ka kreiptis, nes nieks neatsakingas be jo daugiau uz tai. Na ir tvarkele... Idomu, ar daug Lietuvoj imoniu, kur taip su zmonem nesiskaito. As tai vis raginu vyra skambinti tam virsininkui, nesvarbu, kad jam atostogos ir aiskintis kas ir kaip. Nes joks virsininkas, mano nuomone, neturetu ramiai atostogauti, kai jo pavaldiniams blogai. Bet gal as cia per daug optimiste. Idomu, ar daug Lietuvoj imoniu, kur taip su zmonem nesiskaito? (Imones, kur as dirbu, savininkas uzsienietis, tai ir tvarka atitinkama).
Maniškis jau kelinta vasara negauna normalių atostogų. Pernai pasėdėjo savaitę ir iškvietė. O šią vasarą irgi nenusimato. Viršininkas surašė be darbupotojų žinios. Kai pasakė, kad netada pageidavo atostogų, tai pasiūlė visai neiti. Atsiras kitas, kuris tuo laiku išeis. Gali antrus metus sėdėti be atostogų
. O gal ir gerai: orai visai nedžiugina. O jei labai norim, tai vaikui paimam biuletenį jo vardu. Bet tai irgi nelegalu.
Taaaaip,tikra optimistė  Kaip aš noriu atostogų,o negaliu išeit,galėčiau pasiimt biuletenį(sąžiningai,sergu),bet sąžinė neleidžia,o kas dirbs?Tik dabar pamaniau-gal spjaut į tą sąžinę ir eit pas gydytoją
Kazkada (kai dar nebuvo aktualu), viena ausim girdejau apie tai, kad auginantiems du vaikus iki 14 metu priklauso papildomos atostogos, rodos, 7 dienos (gal ir klystu). Ar taip yra is tikruju? Jeigu taip, tai ar turi automatiskai tai priskaiciuoti prie atostogu, ar reikia vel kokius popierius pristatinet, rasyti prasymus?
Kakada, kai dar nebuvo aktualu, viena ausim girdejau apie tai kad suteikiamos papildomos atostogos auginantiems 2 vaikus iki 12 metu. Ar tikrai taip, nes isknisau internete tik tai, kad "
Papildomos lengvatos asmenims, auginantiems vaikus Darbo kodekso 214 str. numato papildomas lengvatas asmenims, auginantiems vaikus: darbuotojams, auginantiems vaiką invalidą iki 16 metų arba du vaikus iki 12 metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas 2 valandomis per savaitę) darbuotojams, auginantiems 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų - dvi dienos per mėnesį (arba atitinkamai sutrumpinamas darbo laikas 4 valandomis per savaitę), mokant darbuotojui jo vidutinį darbo užmokestį. Ar yra kas nors daugiau?
Ar viena diena per menesi per mazai??? Per metus gaunasi 12... Butu per ziauru darbdaviams dar papildomai kazka siulyti.... As per ta laisva diena (jei pasiimu) speju visus gydytojus apeiti, arba apsiprekinti uz visa sezona, liuks!
As irgi pasinaudoju ta galimybe, nu ne kas men. Viena karta sau leidau pasikepinti prie juros, o viena karta lekiau i furseta Vilniuje. Geras dalykas. Nors kai kas galvas kraipo... Bet juk ne pacios susigalvojome, toks ne musu sprendimas
Apie prailgintas atostogas nieko negirdejau. Cia kazkas ne taip. Tik ta laisva diena per men. pagal LR DK 214 str.
Ilgesnes atostogos priklauso tik vienisiems tevams, jeigu augina abu - nera
Jei dviese auginate vaikus tai mano manymu nepriklauso. Mano bendradarbės vyras žuvo, tai jai suteikė tas papildomas 7 dienų atostogas, nes ji dabar viena augina vaiką.
Kazkoks nesusipratimas
Kodel gavosi dvi vienodos temos 
|
This is a "lo-fi" version of our main content. To view the full version with more information, formatting and images, please click here.